Vilija Mačiulskytė

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad beveik dvigubai išaugo susidomėjimas sodybomis ar vasarnamiais. Žmonės domisi kainomis ir galimybėmis turėti nuosavą būstą trumpam poilsiui gamtoje arba ir nuolatiniam gyvenimui. Daug susidomėjimo sulaukia moduliniai namai, kuriuos surinkti ir pastatyti užtenka 4 savaičių. Be to, kai kuriais atvejais jiems nebūtini statybų leidimai.

Tęsiantis karantinui Vilniaus naujų būtų pardavimai beveik sustojo. Balandžio mėnesį buvo parduota 93 procentais mažiau butų negu prieš karantiną, apie tai feisbuke paskelbė NT ekspertas, įmonės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas tikina, kad vystytojai tikisi greito rinkos atsigavimo, tačiau potencialūs pirkėjai laukia žemesnių kainų o jos tikėtina, kad kris.

Karantino metu Lietuvos oro uostuose buvo nutraukti visi reguliarūs skrydžiai. Juose leidosi ir kilo tik krovininiai lėktuvai ir keli keleivinių, kurie pargabeno užsienyje įstrigusius lietuvius. Dabar Lietuvos oro uostų darbas atnaujinamas, vis daugiau oro linijų bendrovių pradeda vykdyti reguliarius skrydžius. Tačiau kai kurie karantino ribojimai vis tiek liko ir, tikėtina, pasiliks visam laikui.

Jau ilgą laiką netyla ginčai dėl pesticidų ir trąšų naudojimo žemės ūkyje. Juos spręsti ėmėsi Europos Komisija (EK), kuri siūlo sumažinti 50 proc. pesticidų ir 20 proc. trąšų naudojimą. Tačiau Lietuvos ūkininkus toks siūlymas pykdo. Esą jie ir taip mažai tręšia laukus, palyginti su kitais Europos ūkininkais. Tačiau, kad šie EK siūlymai įsigaliotų reikia, kad juos patvirtintų Europos Parlamentas ir Taryba. Bet ekologinių sprendimų siūloma ir daugiau.

Artėjant vasarai ir švelnėjant karantinui vis daugiau tautiečių ima galvoti apie atostogas arba trumpas savaitgalio išvykas. Kol situacija neaiški, dėl koronaviruso pandemijos daugelis, ilgesniam ar trumpesniam atokvėpiui, renkasi Lietuvos pajūrį, kurio verslininkai poilsiautojų jau laukia. Portalo tv3.lt žurnalistė gegužės 21 dieną apsilankė Palangoje, pagrindinėje J. Basanavičiaus gatvėje.

Gegužės viduryje Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai pasirašė susitarimą, kuriuo buvo atšaukti kelionių apribojimus tarp Baltijos šalių. Tad jau galima pradėti planuoti vasaros atostogas kaimyninėje Latvijoje. Kaip buvo skelbta, per pirmąjį atvirų sienų savaitgalį į šią kaimyninę šalį išvyko daugiau kaip 12 tūkst. lietuvių išvyko į Latviją. O portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek kainuoja savaitgalis Latvijoje ir ką galima ten pamatyti.

Karantino metu restoranų verslas patyrė krizę. Sušvelninus karantiną, nemažai maitinimo įstaigų darbą atnaujino. Tačiau ne visi darbdaviai atsiskaitė su darbuotojais. Picerijų tinklo „Čili pica“ darbuotojai vis dar laukia atlyginimų už kovą ir balandį. Netekę kantrybės jie kreipėsi ir į Valstybinę darbo inspekciją. Į portalą tv3.lt kreipėsi Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi), kuri skundėsi, kad negavo atlyginimų už kovą ir balandį.

Šiaulių rajono ūkininkas Raimundas Juknevičius – spalvinga asmenybė. Kelerius metus buvęs kartu ir muzikantas, ir ūkininkas, vis tik nusprendė rinktis ūkininko kelią. Tačiau chorvedžio ir vargonininko patirtis privertė „diriguojant“ bendraminčių kooperatyvui ir žemės ūkio technikai. R. Juknevičius neslepia, kad ūkininkavimas niekada nebuvo jo svajonė.

Nors Lietuvoje dar karantinas, vis daugiau žmonių pradeda grįžti į įprastą darbą ir iš naujo planuoti vasaros atostogas. Tačiau jų planus gali apkartinti ne tik karantino ribojimai, bet ir mažesni atostoginiai. Pastarųjų gaus mažiau prastovose buvę tautiečiai. Pasak Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo narės Daivos Čibirienės, atostoginių dydį lemia vidutinis darbo užmokestis (VDU) per paskutinis 3 mėnesius iki atostogų pradžios. O jis karantino metu, tikėtina, daliai darbuotojų keitėsi.

Prasidėjęs karantinas sujaukė daugelio tautiečių kelionių planus. Tačiau šiuo metu jau ima daugėti skrydžių ir populiarios oro linijų bendrovės vasaros atostogas jau siūlo praleisti svetur. Pardavinėjami bilietai į lietuvių pamėgtas atostogų šalis – Turkiją, Italiją, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją. Bet čia esantys karantino ribojimai atostogas gali prailginti iki 2 savaičių. Švelninant karantino sąlygas tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse jau pradedama leisti vykdyti skrydžius.

Koronavirusas Lietuvoje sukėlė ekonominę krizę, todėl ieškoma įvairių būdų, kaip iš jos išbristi. Viena iš siūlomų priemonių mažinti – gyventojų pajamų mokestį. Tačiau specialistai dėl šio siūlymo nesutaria. Ekonomistai abejoja priemonės efektyvumu, o verslo atstovai tikina, kad mokesčio mažinimas išspręstų ir algų kėlimo klausimą. Šiuo metu įprastinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas yra 20 proc.

Dėl galiojančių karantino ribojimų daugelyje šalių situacija nėra aiški ir nuolat keičiasi, tačiau pasiilgę kelionių jas jau gali pradėti planuoti ne tik Lietuvoje. Vis daugiau oro linijų bendrovių praneša apie skrydžių iš Vilniaus ir Kauno atnaujinimą. Tarp siūlomų krypčių ir koronaviruso židiniu buvusi Italija. Štai ko gero viena populiariausių oro linijų „Ryanair“ siūlo klientams rinktis netgi iš kelių vasaros krypčių, kurioms siūlomos geriausios kainos.

Karantino metu įvesti apribojimai sustabdė arba privertė sulėtinti daugelio verslų veiklą. Ypač nukentėjo smulkieji verslai. Tad dabar ieškoma būdų, kaip jiems padėti. Vienas iš jų – vietinės produkcijos pirkimo skatinimas prekybos tinkluose. Pastarieji tikina, kad ne tik plečia lietuviškų produktų asortimentą, bet ir mažina jų kainas. Trys prekybos tinklai paskelbė iniciatyvas, skirtas lietuviškiems produktams ir jų kainų mažinimui.

Pradėjus švelninti karantiną restoranai ir kavinės ėmėsi atnaujinti veiklą. Jie kviečia darbuotojus iš prastovų, kad šie pradėtų dirbti. Tačiau picerijų „Čili pica“ darbuotojai vis dar laukia vėluojančių algų, todėl paskelbė darbdaviui ultimatumą. Jie į darbą negrįš tol, kol nebus sumokėti atlyginimai.

Prasidėjus karantinui, dalis tautiečių nusprendė laiką leisti ne miestuose, bet gamtos apsuptyje. Todėl ypač išpopuliarėjo sodybų nuoma. Karantinas vis pratęsiamas, taip pat įspėjama apie galimą antrą susirgimų bangą rudenį. Todėl kai kurie nekilnojamo turto ekspertai teigia, kad atsiras daugiau norinčių ne tik nuomotis, bet ir įsigyti nuosavą sodybą.

Lietuvoje dar tęsiasi karantinas, bet pajūryje jau verda pasiruošimo vasaros sezonui darbai. Ruošiami paplūdimiai, tvarkomi pajūrio takai, ieškomi darbuotojai gelbėtojų pareigoms. Poilsiautojų jau laukia ir paslaugų teikėjai, kurie tikisi atvykstant ne tik lietuvių, bet ir latvių su lenkais. Pažiūrėjus į kurias kainas, neatrodo, kad dar gyvename karantine.

Šiemet dėl koronaviruso pandemijos daugelis tautiečių atostogauti planuoja Lietuvoje. Kurortiniai miestai jau pradėjo tam ruoštis. Pavyzdžiui, Druskininkų ir Birštono savivaldybės pranešė, kad nuo gegužės 8 dienos leidžia viešbučiams priimti lankytojus. Tačiau ne visi viešbučiai ruošiasi atsidaryti, o ir tie, kurie atsidaro, rezervacijų turi dar nedaug. Birštone įsikūrusio viešbučio „Vytautas Mineral SPA“ atstovas tikino, kad gegužę viešbutis dar neatsidarys.

Kinijos valdžia pasiūlė ilginti savaitgalį, kad žmonės daugiau laiko pramogautų ir pirktų taip skatindami verslo atsigavimą po koronaviruso pandemijos. Panašių siūlymų pasigirdo ir Lietuvos viešojoje erdvėje. Tačiau darbuotojų ir darbdavių atstovai šį juos vertina skirtingai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad visuomenė jau pribrendo arba trumpesnei darbo dienai, arba trumpesnei darbo savaitei.

Karantinui tęsiantis, daliai tautiečių vis dar tenka aiškintis su kelionių organizatoriais dėl pinigų grąžinimo arba kelionės datos pakeitimo. Štai į Turkiją turėjusi vykti šeima atsidūrė akligatvyje. Tautiečiai, sumokėję pradinę įmoką, nori nutraukti su kelionių organizatoriumi sutartį ir susigrąžinti pinigus. Tačiau šis nesutinka ir siūlo vykti į kelionę vėliau.

Netrukus jau galėsime vėl keliauti lėktuvais. Pirmieji skrydžiai iš Lietuvos numatomi gegužės 10–15 dienomis. O Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad gavo oro linijų „Lufthansa“ prašymą atnaujinti skrydžius maršrutu Vilnius-Frankfurtas-Vilnius. Ko tikėtis iš pirmo skrydžio po karantino ir kiek kainuos lėktuvo bilietas? Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę pranešė, kad daug skrydžių maršrutų Vyriausybė dar nepasiruošusi atnaujinti.

Prieš porą savaičių duris atvėrė sodo, daržo ir remonto prekių prekybos tinklai. O nuo balandžio 29 dienos prekiauti ne tik maisto produktais leista ir turgavietėms. Tačiau prieš ilgąjį savaitgalį pirkėjai plūdo į turgų ne drabužių, prekių buičiai ar remontui, bet gėlių sodinukų. Juos žmonės ketina savaitgalį sodinti kapinėse. Po to, kai dar kartą buvo palengvintos karantino sąlygos ir leista kone visa prekyba, portalo tv3.lt žurnalistė apsilankė Vilniaus Kalvarijų turguje.

Didžiosios Britanijos ūkininkai vis garsiau skundžiasi darbuotojų trūkumu. Lietuviai važiuotų ten dirbti, tačiau šiuo metu nėra kaip tai padaryti. Vis dėlto susivilioję uždarbiu svetur tautiečiai randa būtų kaip ištrūkti iš karantino Lietuvoje. Didžiosios Britanijos ūkiams reikia daugiau negu 90 tūkst. darbuotojų. Jeigu ūkininkai greitu metu jų nesulauks, gali tekti derlių palikti tiesiog laukuose. Šiuo metu dera šparagai ir agurkai, artėja braškių sezonas.

Šį pirmadienį duris atvėrė lauko kavinės. Tiesa, kol kas dar ne visos. Staliukų dėl saugaus atstumo reikalavimo kavinės irgi turi mažiau, tačiau laisvų vietų prisėsti kavos puodeliui netrūksta. Savaitgalio rezervacijų, anot kavinių ir restoranų atstovų, taip pat vos viena kita. Po karantino sąlygų palengvinimo portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Vilniaus senamiesčio kavinėse ir restoranuose. Nė viena vieta nebuvo perpildyta. Visos turėjo laisvų staliukų.

Karantinas švelninamas, jau pradėjo dirbti ne tik maisto, bet ir remonto ar sodo prekių parduotuvės. Šią savaitę duris atvėrė ir lauko kavinės, kirpyklos, muziejai, bibliotekos, lauko sporto aikštynai. Tačiau nepaisant atidarytų parduotuvių ir įstaigų vis dar bus ribojami klientų srautai. Taip pat visiems privaloma dėvėti apsaugines kaukes. Pasak prekybininkų, apsauginių kaukių poreikis vis dar didelis.

Prasidėjusiems sodo darbams karantinas negalioja. Priešingai – daugeliui sodas tapo vienintele vieta, kurioje galima netrukdomiems pailsėti nuo karantino ribojimų. Tačiau, pasak specialistų, pirkti ir parduoti sodinukus ir daigus tapo sudėtingiau. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininkas Juozas Ravinis teigia, kad į sodus šiuo metu savaitgaliais skuba vis daugiau žmonių.

Kai daugelis džiaugiasi saulėtu ir šiltu balandžio mėnesiu, ūkininkai ima nerimauti. Pastarieji baiminasi sausros ir jos atneštų nuostolių. Anot ūkininkų, apsisaugoti nuo sausros beveik neįmanoma, o apsidrausti neapsimoka. Tad pasikliauti belieka tik gamta. Šis pavasaris jau nuo kovo mėnesio džiugina gana šiltais ir saulėtais orais. Tačiau pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, teigti, kad jau prasideda sausra, gana anksti.

Vyriausybė prasidėjus karantinui patvirtino milijardų eurų vertės ekonomikos gelbėjimo planą koronaviruso pandemijos sukeltoms pasekmėms mažinti. Jau aišku, kad 150 mln. eurų iš šios sumos bus skiriama Lietuvos keliams taisyti ir tiesti. Susisiekimo ministerija tikisi, kad šios lėšos leis intensyviau vykdyti kelių remonto ir rekonstravimo darbus, sudarys sąlygas kelių sektoriaus bendrovėms tęsti veiklą, išlaikyti darbuotojus.

Paskelbus karantiną dalis gyventojų atsisakė ne pirmo būtinumo pirkinių. Ne išimtis ir automobilių rinka. Metų pradžioje prekyba transporto priemonėmis vyko užtikrintai, tačiau visą pasaulį surakinęs karantinas automobilių pardavėjus ir kai kuriuos pirkėjus privertė sunerimti. Transporto prekybos platformos Autoplius.lt duomenimis, 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį šalyje įvyko 89,7 tūkst. automobilių sandorių – 7,3 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Sušvelninus karantiną praėjusios savaitės pabaigoje duris atvėrė didieji prekybos centrai, prekiaujantys statybinėmis medžiagomis, remonto, buities ir sodo prekėmis. Savaitgalį prie parduotuvių buvo nusidriekusios eilės. Gyventojai skubėjo įsigyti reikalingų prekių. Prekybos tinklų atstovai tikina, kad populiariausios buvo remonto ir sodo prekės, o parduotuvių apgultis tęsiasi ir šią savaitę.

Karantinas paveikė daugelį ekonomikos sričių, ypač – turizmą. Visos kelionės buvo atšauktos, tad žmonės suskubo už jas susigrąžinti pinigus. Kai kurios kelionės atšauktos dar iki karantino, tačiau kelionių organizatoriai, anksčiau gana geranoriškai grąžindavę pinigus, visiškai pasikeitė. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi). Moteris pasakoja, kad iš kelionių organizatoriaus „Novaturas“ įsigijo kelionę į Egiptą.

Nors karantino metu gyventojai į parduotuves užsuka rečiau, bet kainas stebi itin atidžiai. Daugelis pastebėjo, kad išaugo mėsos kainos, ypač – kiaulienos. Specialistai tikina, kad kainų augimą lėmė pernykštis kiaulių maras Kinijoje, o karantinas čia niekuo dėtas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktame pagrindinių maisto produktų kainų palyginime, kuris skelbiamas portale produktukainos.lt, pastebima, kad mėsos kainos didžiuosiuose prekybos tinkluose išaugo.

Karantinas įmones paveikė nevienodai. Dalis jų patiria sunkumų, todėl stabdo veiklą ir darbuotojus išleidžia į prastovas, o kitos plečiasi ir pildo darbuotojų gretas. Ieškoti ir priimti darbuotojus netrukdo netgi karantino apribojimai. Privati verslumo ir socialinių inovacijų skatinimo organizacija „Hub Vilnius“ socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė 28 įmonių sąrašą, kurios siūlo daugiau negu 150 darbo vietų. Dalis įmonių siūlo darbą nuotoliniu būdu. Įmonių spektras platus.

Tęsiantis karantinui, kai kurie darbdaviai bando visokiais būdais nutraukti daro sutartis su darbuotojais. Tuo taip pat skundžiasi vienos sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvės darbuotojai. Jie tvirtina gavę žinią, kad yra atleidžiami dėl prastų rezultatų ir yra spaudžiami kuo skubiau pasirašyti atleidimų prašymus. Tačiau įmonės vadovas tikina, kad darbuotojai bus atleisti pagal įstatymus.

Paskelbus karantiną, daugelis verslų turėjo sustabdyti veiklą arba bandyti ją perkelti į virtualią erdvę. Ne išimtis ir automobilių rinka. Europoje uždarinėjamos gamyklos, automobilių pardavimai krito daugiau nei 80 procentų. Lietuvoje jų pardavimas irgi sumažėjo, bet pardavėjai didesnių nuolaidų bent kol kas nežada. Jungtinės Karalystės automobilių gamintojų ir prekybininkų asociacijos duomenimis, šiemet, palyginti tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pardavimai smuko 44 procentais.

Nežinomybė ir baimė stabdo potencialius pirkėjus, jie nesiryžta pirkti dar prieš karantiną išsirinkto būsto. Bankai taip pat pastebi kur kas mažesnį susidomėjimą būsto paskolomis. Nekilnojamo turto vystytojai vis dar stengiasi klientų neprarasti, konsultuoja juos internetu ir tikisi, kad karantinas ilgai netruks. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad dvi pirmosios karantino savaitės NT rinkai buvo išties liūdnos.

Karantino metu į Lietuvą sugrįžo nemažai emigrantų, kurie dirbo ir mokesčius mokėjo užsienyje. Daliai gyventojų užteks pateikti papildomus dokumentus, tačiau kai kuriems reikės ir sumokėti. Valstybinės ligonių kasos Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė aiškina, kad į Lietuvą grįžtantiems asmenims pirmiausiai reikėtų žinoti, kad privalomuoju sveikatos draudimu jie gali būti apdrausti tik vienoje ES šalyje.

Koronavirusas neaplenkė nė vieno žemyno. Nors Afrikoje susirgimų koronavirusu nedaug, tačiau ten gyvenanti lietuvė Aušra Alšauskaitė pasakoja, kad čia taip pat reikia laikytis karantino ir visų Pasaulinės sveikatos organizacijos higienos rekomendacijų. Tačiau vietiniai į virusą žiūri nerimtai, mano, kad juo susirgti gali tik baltieji. Aušra portalui tv3.lt papasakojo kaip atsidūrė Tanzanijoje, kas labiausiai stebina ten gyvenant ir kaip vietiniai ir ji pati gyvena karantino sąlygomis.

Prekybos centrų dovanų korteles turintys tautiečiai ėmė nerimauti. Nežinia, kiek tęsis karantinas, daugelis parduotuvių nedirba o dovanų kortelių galiojimas vieniems jau pasibaigė, o kitiems – baigsis netrukus. Tad portalas tv3.lt pasidomėjo, ką tokiu atveju siūlo daryti prekybos centrai.

Paskelbus apie galimybę atidėti bankų paskolas, gyventojai jau bando ja naudotis. Bankai ragina nedelsti ir susidūrus su problemomis, kuo skubiau teikti prašymus atidėti paskolai, nes kol jų nėra ar jie nepatvirtinti klientas privalo vykdyti įsipareigojimus bankui ir mokėti įmokas. Kai bankų skyriai veikia tik nuotoliniu būdu, o internetu nesinaudoji, gali kilti keblumų. Į portalą tv3.lt kreipėsi klaipėdiškis Antanas. Vyresnio amžiaus vyras nori atidėti paskolos mokėjimą.

Paskelbus karantiną susidūrę su finansiniais sunkumais tiek privatūs asmenys, tiek verslai suskubo prašyti bankų atidėti jų paskolų mokėjimus. Prasidėjus ketvirtajai karantino savaitei bankai skelbia, kiek prašymų jie jau patvirtino. Kol kas daugiausia jų patvirtinta privatiems asmenims. „Swedbank“ bankas informuoja, kad nuo nuo pandemijos pradžios jau patvirtintino apie 1900 sprendimų dėl paskolų ar lizingo įmokų atidėjimo verslo įmonėms ir gyventojams.

Karantino metu vis netyla konfliktai tarp darbuotojų ir darbdavių. Šįkart kilo nepasitenkinimas įmonėje „Širvintų šiluma“. Darbuotojai tikina, kad yra spaudžiami dirbti 7 dienas per savaitę. O įmonė dėl konflikto kaltina savivaldybės tarybos opoziciją.

Šiuo metu kaip niekad daug žmonių naudojasi internetu. Jau dvi savaites dalis tautiečių dirba iš namų. O šią savaitę Lietuvos moksleiviai pradėjo mokytis nuotoliniu būdu. Tad daliai žmonių jau teko ar dar tik teks susidurti su interneto ryšio problemomis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios problemos dažniausiais kyla ir kaip jas spręsti. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovės Rasos Karalienės teigimu, prasidėjęs karantinas tikrai pakoregavo gyventojų naudojimosi internetu įpročius.

Karantino metu su elektronine prekyba išaugo ir siuntų į paštomatus skaičius. Tokių paslaugų tiekėjai sako, kad šiuo metu siuntų kiekis viršija netgi kalėdinį laikotarpį. Tačiau klientai ne tik džiaugiasi patogiu būdu išsiųsti ar gauti siuntas, bet negaili ir skundų. Kartais siuntų tenka laukti savaitę arba jos ateina į kitą paštomatą, negu buvo išsiųstos. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Inga pasakoja, kad karantino metu paštomatais naudojasi dažniau nei įprastai.

Prasidėjus karantinui valdžia ėmėsi priemonių, kuriomis skatino verslus išlaikyti darbuotojus. Tačiau tai nepadėjo. Darbuotojai ne tik negauna algų, bet ir yra verčiami rašyti prašymus išeiti iš darbo. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Toma (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi), kuri skundėsi, kad picerijų tinklas „Čili pica“ nesumokėjo algos už pusę vasario mėnesio, dalies už kovą ir verčia pasirašyti prašymą išeiti iš darbo.

Pernai atlikta pensijų sistemos pertvarka atnešė nemažai sumaišties. Lietuvos gyventojams kilo daugybė klausimų, kaip tinkamai pasirūpinti savo gyvenimu senatvėje. Šiemet susirūpinimui dėl pertvarkos nurimus daug klausimų kelia išskirtinė situacija dėl pandemijos. Pasaulio ekonomiką kaustančio koronaviruso poveikis neaplenkė pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų grąžų.

Kol vienkartinėmis medicininėmis apsauginėmis kaukėmis ir respiratoriais vaistinės dar neprekiauja, žmonės ieško alternatyvų. Viena jų – medžiaginės daugkartinės kaukės. Tačiau jas užsisakę tautiečiai kaukių laukia jau savaitę. Žmonėms kilo įtarimas, kad sutriko ne tik siuntimas, bet ir siuvyklos veikla. Į portalą kreipėsi vilnietis Audrius (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuris skundėsi, kad užsisakė kaukę iš „Utenos trikotažo“ vos joms pasirodžius prekyboje, tačiau siuntinio dar negavo.

Karantino metu įmonės ieško būdų išsaugoti darbo vietas. Vienas jų – darbuotojų atlyginimų mažinimas. Tačiau pasak darbuotojų atstovų, turėtų tokiais atvejais turi būti mažinamas ir darbo krūvis. Be to, darbuotojams patariama užsitikrinti, kad po karantino į senas vėžes grįžtų tiek atlyginimas, tiek darbo krūvis. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigia, kad karantino metu gali sumažėti atlyginimas jeigu mažėja ir darbo krūvis.

Lietuvoje paskelbus karantiną daugelis įmonių užsidarė. Teisę vykdyti veiklą turi vos keletas sektorių. Vienas jų – statybų verslas. Tačiau jame dirbantys darbuotojai skundžiasi, kad įmonės neužtikrina apsaugos nuo koronaviruso. Į portalą tv3.lt kreipėsi šiaulietis Gintas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Vyras pasakojo, kad dirba statybų įmonėje ir baiminasi dėl savo sveikatos.

Karantino metu gyventojai ėmė apsipirkinėti rečiau, tačiau perka daugiau. Iš pradžių pirkėjai susidūrė su tam tikrų maisto produktų trūkumu. Tačiau dabar dažnas pastebi gerokai išaugusias kai kurių maisto produktų kainas. Specialistai kainų didėjimą aiškina skirtingai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktame pagrindinių maisto produktų kainų palyginime, kuris skelbiamas portale produktukainos.