Vilija Mačiulskytė

Bankai pastebi, kad paskelbtas karantinas pakoregavo paskolas ketinusių imti lietuvių planus. Žmones neskuba pasirašyti paskolų sutarčių, laukia kol situacija taps aiškesnė ir mažės būstų kainos. Tačiau tuo pačiu metu žmonės baiminasi didėjančių palūkanų. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Agnė. Moteris šį mėnesį ketino susitikti su įvairių bankų atstovais ir pasirašyti būsto paskolos sutartį.

Karantino akivaizdoje didelis darbo krūvis atiteko parduotuvių darbuotojams. Jie sparčiai pildo vis ištuštėjančias lentynas ir aptarnauja pirkėjus, kurie šiuo metu perka gal ir rečiau, bet kur kas daugiau.  Prekybos tinklai pripažįsta, kad daliai darbuotojų darbo padaugėjo, tačiau apie papildomus priedus kalba gana aptakiai. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip penki didžiausi šalies parduotuvių tinklai atsiskaitys už papildomus darbuotojų krūvius.

Įvedus karantiną, itin išaugo maisto produktų pristatymo į namus paslaugų paklausa. Jas teikiančių įmonių darbuotojai vos spėja suktis. Ir anot jų, įmonės pelnu besirūpinantys vadovai visiškai nesirūpina darbo vietos higiena ir darbuotojų saugumu. Tačiau verslas tikina besirūpinantis jų sveikata ir darbo sauga. Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta Tomo (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) įrašas.

Iš vaistinių medicinines apsaugos kaukes ir respiratorius lietuviai išpirko jau prieš gerą mėnesį. Tuo metu sveikatos priežiūros specialistai tikino, kad kaukės nuo viruso neapsaugo. Tačiau dabar, esant karantinui ministro A. Verygos tvirtinimu, kaukes dėvėti būtina. Todėl šiuo metu kaip niekad išaugo, kaukių siuvėjų ir pardavėjų, skaičius. Portalas tv3.lt pasidomėjo kiek kainuoja medžiaginės kaukės ir per kiek laiko pardavėjas jas atsiunčia pirkėjui.

Šiuo metu karantinas yra paskelbtas visose Europos Sąjungoje. Šalys uždarė sienas, tad grįžti namo iš užsienio itin sunku ne tik atostogavusiems, bet ir dirbusiems tautiečiams. Prancūzijoje užstrigę lietuviai tikėjosi karantino laikotarpį praleisti šalyje, kurioje dirba, tačiau darbdaviai ėmė juos varyti lauk.

Karantino metu daugelio Lietuvos įmonių veikla sustojo arba persikėlė į elektroninę erdvę. Daugelis jų, bet kokiais būdais stengiasi padėti gyventojams šiuo sunkiu laikotarpiu. Tačiau kitos įmonės, anot tautiečių, elgiasi priešingai – karantino akivaizdoje bando pasipelnyti.

Prezidentui pasirašius Seimo priimtą įstatymo pataisą, kuri leidžia paskolas ir vartojimo kreditus atidėti 3 mėnesiams, gyventojai suskubo pasinaudoti šia galimybe. Greitųjų vartojimo kreditų bendrovės šią lengvatą vertina skirtingai. Vienos jų dar iki pasirašyto įstatymo atidėjo klientams mokėjimus, o kitos tikina, kad vartotojai bando pasinaudoti susiklosčiusia situacija.

Pamatę, kad Lietuvos medikams trūksta apsauginių kaukių ir respiratorių, veiklūs lietuviai pradėjo ieškoti modernių apsaugos nuo viruso priemonių. Jie ėmė 3D spausdintuvu spausdinti apsauginius veido skydus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kūrėjų bendruomenė „LinkMenų fabrikas“, kurią sudaro studentai, tyrėjai, verslininkai, inžinieriai ir kūrybininkai, jau keletą dienų bendrauja su medikais ir testuoja medžiagas naujo produkto – apsauginio veido skydo gamybai.

Lietuvoje paskelbus karantiną ir darbą sustabdžius daugeliui įmonių, dalis tautiečių liko visai be pajamų. Dar daugiau, juos ėmė slėgti anksčiau paimtos paskolos. Nors pakeitus įstatymus buvo leista atidėti kreditų įmokų mokėjimą, kai kurios bendrovės apie tai nenori girdėti ir reikalauja pinigų, kai jų nėra. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Aistė, kuri skundėsi, kad karantino metu jai teko pasiimti nedarbingumo pažymą dėl vaiko priežiūros.

Užsienyje karantino metu prekybos tinklai nustato tikrą valandą, parduotuvėje apsiperka išimtinai tik vyresnio amžiaus žmonės. Panašių siūlymų jau pasirodė ir Lietuvoje, tačiau jie vertinami prieštaringai. Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, vienas didžiausių prekybos tinklų Jungtinėje Karalystėje „Sainsbury“ kiekvienos dienos pradžioje pristatė „sidabrinę valandą“, skirtą apsipirkti vyresniems klientams.

Šiuo metu turizmo sektoriui tenka spręsti daugybę iššūkių –  ką daryti su užsienyje įstrigusiais keliautojais, kaip grąžinti klientams pinigus už neįvykusias keliones, kaip elgtis su darbuotojais, įmonei negaunant pajamų? Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė teigia, kad atvykstamasis turizmas Lietuvoje generuoja milijardą eurų per metus, o išvykstamasis 300 milijonų eurų.  Anot jos, jau vasarį turizmo sektorius susidūrė su krize.

Paskelbus apie Lietuvoje įsigaliojantį karantiną tautiečiai plūdo į parduotuves apsirūpinti maisto atsargomis. Kai kurių produktų ėmė trūkti. Pirkėjai aplankė keletą parduotuvių, tačiau taip ir nerado, kur nusipirkti šviežios mėsos. Prekybininkai guodžiasi nespėjantys pildyti lentynų, tačiau tikina, kad prekių nepritrūks.

Pastaruoju metu Lietuva ir kitos Europos šalys ėmėsi griežtų priemonių koronaviruso prevencijai. Tačiau ne visada paisoma vyriausybės sprendimų, priešingai – darbuotojai buvo siunčiami dirbti į koronaviruso užkrėstą Italiją.

Vyriausybės priimtas sprendimas drausti viešus renginius bent iki kovo 27 dienos sukėlė tikrą chaosą. Bilietų platintojai neatsigina žmonių prašymų grąžinti pinigus, tačiau be renginių organizatorių sprendimų to padaryti teigia negalintys. Bilietų platintojos „Bilietai.

Italijoje paskelbus karantiną vis daugiau oro linijų skelbia, kad atšaukia skrydžius į šios šalies oro uostus. Tačiau ne visos bendrovės skuba siūlyti keleiviams grąžinti pinigus. Pirmiausia siūlo pasikeisti skrydžio datą arba skristi kitur. Štai oro linijos „Wizz Air“ skrydžius iš Vilniaus į Milano Malpensos oro uostą sustabdė iki balandžio 3 dienos.

Pernai nekilnojamo turto vystytojai (NT) skaičiavę rekordinius pardavimus, šiemet pagreičio taip pat nemažina. Pirmieji šių metų mėnesiai pardavimais lenkia 2019 metus. Praėjusią savaitę NT vystytojai „Inreal“ skelbė, kad netgi siaučiantis koronavirusas lietuvių planų, pirkti nekilnojamąjį turtą (NT), nepakeitė. Nepaisant šalyje paskelbtos ekstremalios padėties dėl koronaviruso, Vilniuje vasario mėnesį buvo pasiektas bent 8 metų mėnesio pardavimų rekordas – susitarta dėl 634 naujų būstų.

Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų vengti uždarose patalpose vykstančių viešų susibūrimo vietų tautiečiai paiso itin uoliai. Štai kino salės pastaruoju metu pustuštės. Kino centro „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas juokauja, kad šiuo metu visi norintys pamatyti įdomų filmą uždarame kino seanse turi unikalią galimybę. „Iš tiesų prasidėjus šiai koronosviruso panikai žiūrovų srautai krito 3-4 kartus.

Kaziuko mugės tradicijos tęsiasi jau kelis šimtmečius metų. Šiemet buvo kilusi grėsmė tradicijai nutrūkti dėl koronaviruso. Tačiau buvo priimtas sprendimas neatšaukti 6–8 dienomis vyksiančios Kaziuko mugės. Portalas tv3.lt apsilankė mugėje ir pasidomėjo ne tik kainomis, bet ir prevencinėmis priemonėmis, kurių ėmėsi prekeiviai norintys apsaugoti tiek save, tiek pirkėjus nuo virusų. Ko gero, prevencinės priemonės aktualiausios prekeiviams, kurie prekiauja maisto produktais.

Vis daugiau prekybos tinklų praneša, mažinantys plastiko vartojimą. Todėl ekologijos šalininkai nustebo, kai vakar pamatė, kad prekybos tinkle „Iki“ kiekviena bandelė yra suvyniota į plastikinį maišelį. Prekybos tinklo atstovas tvirtina, kad tokiu būdu saugomasi nuo koronaviruso grėsmės. Socialiniame tinkle „Facebook“ prekybos tinklo „Iki“ pirkėjai dalinosi nuotraukomis, kuriose užfiksuota, kad kiekviena bandelė yra supakuota į atskirą plastikinį maišelį. Tuojau pat užvirė diskusija.

Praėję metai buvo iš tiesų puikūs nekilnojamo turto (NT) rinkai. Ekonomikos augimo sukeltos optimistinės nuotaikos atsispindėjo daugelyje NT segmentų, tačiau šiuo metu vis daugiau nerimo kelia koronaviruso grėsmė.  2019 metais pasaulio ekonomika augo lėčiausiai nuo krizės pabaigos, tačiau Lietuvos ekonomikos augimas 2019 metais buvo kiek spartesnis nei 2018 metais. O prie Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prisidėjo tiek eksporto, tiek ir vidaus vartojimas.

Artimųjų kapų priežiūrai lietuviai skiria nemažai laiko ir pinigų. Tačiau pastarųjų nuo šiol gali tekti išleisti dar daugiau, nes įvažiavimas į kapines tapo mokamas. Internautas Rimas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) apsilankęs Vilniaus Liepkalnio stačiatikių kapinėse, įsikūrusiose šalia Dzūkų gatvės, nustebo ant tvoros išvydęs informacinę lentelę.

Metų pradžioje įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai kai kuriems pavėžėjams, regis, visai nerūpi. Dalis jų vis dar neturi ant automobilio priekinio ir galinio stiklų privalomųjų skiriamųjų ženklų. Taip pat kyla ir daugiau abejonių, ypač abejonių dėl jų vairavimo stažo ir nepriekaištingos reputacijos. Į portalą tv3.lt kreipėsi taksi vairuotojas Vytautas, kuris skundžiasi, kad jau praėjo mėnuo, o pokyčių nesimato.

Naujoji šiukšlių surinkimo tvarka piktina ne tik miestų, bet ir regionų gyventojus. Pastarieji kartais netgi patenka į kurioziškas situacijas, kai gauna sąskaitą už šiukšles, tačiau neturi, kur jų pilti. Į portalą tv3.lt kreipėsi Anykščių rajone gyvenanti pensininkė Genovaitė. Moteris pasakoja, kad konteinerio ji neturi, bet 26 eurų sąskaitą už šiukšlių išvežimą gavo.

Šiandien profesijų pasirinkimo spektras itin platus. Galima įgyti specialybę, kurios prieš keletą metų dar net nebuvo arba priešingai – pasirinkti jau egzistuojančią kelis dešimtmečius. Viena tokių – inžinieriaus profesija. Neseniai vykusios Knygų mugės metu Lietuvos istorijos instituto, Humanitarinių mokslų daktaras Saulius Grybkauskas pristatydamas naujausią savo ir kolegės Rūtos Grišinaitės knygą „Inžinieriai pagal planą.

Daugiabučių aikštelėse rasti vietą automobiliui – nelengva užduotis. Tačiau tai yra ne vienintelė problema su kuria susiduria daugiabučių gyventojai. Vakare pastatę automobilius ryte juos randa apgadintus. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje Vilniaus, Fabijoniškių mikrorajono gyventojai ėmė dalintis nuotraukomis, kuriose automobiliai išdaužtais stiklais, nuimtais veidrodėliais, valytuvais ar lempomis. Vieno automobilio savininkas prarado netgi kapotą.

Šiandien Europos Komisija (EK) skelbia kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei skirtas ataskaitas, kuriose bus išanalizuoti jų ekonominiai ir socialiniai iššūkiai. Lietuva ne išimtis. Pavasarį ataskaitos virs rekomendacijomis, kurias vyriausybė rudenį turės įtraukti į Lietuvos reformų planus ir kitų metų nacionalinį biudžetą. Tačiau pristatytos ataskaitos dar turės nueiti ilgą kelią, kol bus patvirtintos kaip rekomendacijos.

Koronavirusas gąsdina ne tik pasaulį, bet ir lietuvius. Įsibaiminę viruso tautiečiai iššlavė visas vaistinėse buvusias apsaugines kaukes. Kada jų vėl turės, vaistininkai atsakyti negali. Vaistinių atstovai praneša, kad kaukės baigėsi visur. Portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė trijose atsitiktinėse Vilniaus vaistinėse, nė vienoje jų apsauginių kaukių nebebuvo. „Benu“ vaistininkė sakė, kad apsauginių kaukių nebeturi jau porą savaičių. Kada jų turės, vaistininkė atsakyti negali.

Praėjusią savaitę Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė prioritetinius sektorius, kurių veiklą stebės itin griežtai. Vienas tokių sektorių – pavėžėjimo paslaugas teikiančios platformos. VMI duomenimis, pernai pavėžėjai suteikė paslaugų už 33 mln. eurų, tačiau deklaravo tik 16 mln. eurų pajamų.

Šalia gyvenamųjų namų statomos gamybinės įmonės dažnu atveju sulaukia gyventojų pasipriešinimo. Ypač jeigu sprendimas statyti naują įmonę priimamas greitai, nesitariant su gyventojais. Į portalą tv3.lt kreipėsi Šalčininkų rajono gyventoja Daiva (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Moteris skundžiasi sprendimu, visai šalia gyvenamųjų namų, statyti paukštyną. Daivos tvirtinimu, nuo planuojamo statyti naujojo paukštyno, gyvenamieji namai yra nutolę vos keli metrai.

Pastaruoju metu ekologijos ir aplinkos kaitos temos tampa vis aktualesnės. Ypač daug nerimo ekologijos specialistams ir jų pasekėjams kelia plastiko vartojimas. Tačiau juos vis dažniau išgirsta gamintojai ir prekybininkai. Nuo šios savaitės  prekybos tinkle nebeliko trijų rūšių plastikinių pirkinių maišelių, o pirkėjai kviečiami vietoj jų rinktis popierinius maišelius arba pačią tvariausią alternatyvą – daugkartinius pirkinių maišelius.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė keletą naujovių, kurios užtikrins spartesnį pajamų deklaravimą. Taip pat prioritetinius kontrolės sektorius, jų rezultatus, naujas kryptis ir priemones, kurias mokesčių administratorius pasitelks 2020 metais. Kiekvienais metais VMI iš „šešėlio ištraukia“ per pusantro šimto milijonų eurų. Praėję metai taip pat nebuvo išimtis. Esą buvo „ištraukta“ šiek tiek daugiau nei 160 mln. eurų.

Nauja šiukšlių surinkimo ir išvežimo tvarka piktinasi ne tik daugiabučių, bet ir nuosavų namų gyventojai. Jiems atrodo keista, kad  šiukšles išvežanti įmonė netaupo nei savo laiko, nei piniginių resursų.  Į portalą tv3.lt kreipėsi Vilniaus Antakalnio mikrorajono gyventojas Mindaugas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi).  Vyras stebisi, kad trijų nuosavų gyvenamųjų namų šiukšlės išvežamos skirtingomis dienomis.

Sausio 31 dieną Didžioji Britanija oficialiai pasitraukė iš Europos Sąjungos. Ilgus metus trukęs chaosas pagaliau baigėsi. Tačiau kas laukia lietuvių gyvenančių Didžiojoje Britanijoje? Kiek jų jau grįžo ir dar grįš į Lietuvą? Ar valstybė yra pasirengusi jų sugrįžimui?  Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, viešėjęs naujienų portalo tv3.lt studijoje, tikino, kad pereinamuoju laikotarpiu, nuo vasario 1 dienos iki gruodžio 31 dienos visos sąlygos tiek Lietuvos verslui, tiek...

Savaitgalį buvo sutrikęs atsiskaitymas SEB banko kortelėmis. Daugelyje parduotuvių kilo chaosas, kai žmonės prisikrovę pilnus krepšius prekių, turėjo juos tiesiog palikti prie kasų, nes neturėjo grynųjų.  O prie bankomatų nusidriekė eilės.  Banko atstovai teigia, kad visi sutrikimai jau sutvarkyti ir vartotojai šiuo metu gali netrukdomi atsiskaityti kortelėmis.

Šiemet sukako 75 m., kai buvo išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. Holokausto metu žydai buvo priversti palikti savo namus ir gyventi getuose. Juose kentė ne tik badą ir šaltį, bet ir priverstinį darbą, kuris šiandien žinomoms Vokietijos įmonėms padėjo ištverti sudėtingą karo laikotarpį ir užsidirbti. Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1941 metų birželį vyko baisiausias ir tragiškiausias genocidas, kurio metu žuvo daugiausia žmonių.

Praėjusieji metai Lietuvos ekonomikai buvo vieni geriausių. Daugelis ekonominių rodiklių tik augo. Netgi kitose Europos šalyse užfiksuotas lėtesnis ekonomikos augimas Lietuvai įtakos neturėjo.  Lietuvos statistikos duomenimis 2019 metais šalies ekonomika augo sparčiau nei 2018 metais. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 48,3 mlrd. eurų. Lyginant su 2018 metais, realus BVP pokytis sudarė 3,9 procentus.

Vandens pramogas mėgstantys lietuviai jau netrukus galės šį tą naujo išbandyti kaimyninėje Lenkijoje. Netoli Varšuvos įsikūręs vandens parkas lankytojus priims jau nuo vasario 20 dienos.

Dažnas lietuvis savo gyvenimo be automobilio neįsivaizduoja. Tačiau pernai gruodį įvestas naujasis automobilio mokestis, kuris įsigalios liepos mėnesį bei ekonomistų prognozuojamas lėtesnis ekonomikos augimas Lietuvos automobilių rinkoje gali sukelti sumaištį. Rekordiniais 2018 m. Lietuvos automobilių rinka kilo į neregėtas aukštumas, tačiau pernai rinkos rodikliai šiek tiek nuslūgo. Transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje įvyko 453,7 tūkst.

Sausio 31 dieną Jungtinė Karalystė (JK) oficialiai paliks Europos Sąjungą (ES). Nors ilgai trukusių derybų metu buvo ieškoma tinkamiausių sprendimų verslui ir gyventojams.

Bene rizikingiausias Lietuvoje – restoranų verslas. Kas trečia restoranų veikla užsiimanti įmonė yra aukštos bankroto rizikos, o pusės sektoriaus įmonių finansinė būklė yra silpna arba ribinė, rodo neseniai atliktas tyrimas. „Creditinfo Lietuva“ generalinio direktoriaus Lino Čereškos teigimu, iš šalies restoranų verslas atrodo žavus ir nesudėtingas, todėl neretai savo įmones kuria žmonės, neturintys šioje srityje jokios patirties ir nesukaupę pakankamai savų lėšų.

Turbūt įprasta, kad garsių ženklų padirbinių ir kopijų galima įsigyti turguose. Tokios prekės dažną vilioja žemesne kaina, o pardavėjai dažnai net neslepia, kad pirkėjas įsigyja garsaus ir brangaus prekinio ženklo klastotę. Tačiau pasitaiko atvejų, kai verslininkai, turintys savo prekinį ženklą perka pigias, kiniškas prekes ir ant jų klijuoja savo pavadinimą, siekdami prekes parduoti kelis kartus brangiau.

Gyventojai, nusprendę įsigyti butą, susiduria su didžiule pasiūla. Sunku apsispręsti, kokiame bute gyventi – naujos ar senos statybos? Jeigu ketinama pirkti naują, kokį rinktis – dar tik esantį projektuotojų brėžinyje ar jau pastatytą? Ir ko gero svarbiausias klausimas – už kiek pirkti?  Vilnietė Simona portalui tv3.lt pasakoja, kad jos vienas svarbiausių kriterijų renkantis būstą buvo jo vieta.

Daugiabučius prižiūrinčios įmonės siekia užtikrinti gyventojų saugumą ir ramybę, todėl visus gedimus patiki specialistams. Tačiau sąskaitas apmokantys gyventojai teigia, kad patys su gedimais susitvarkytų greičiau ir pigiau. Tad ką tokiu atveju daryti? Ar įmanoma patiems rūpintis daugiabučiu? Vilnietis, naujamiesčio mikrorajono gyventojas Modestas, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo „Mano būsto“ atsiųstais įkainiais už laiptinėje įjungtą elektros saugiklį.

Augant ekonomikai augo ir keliautojų skaičius. Lietuviai rinkosi vis ilgesnes, dažnesnes ir tolimesnes keliones. Augo ne tik poilsinių, bet ir verslo kelionių skaičius.  Šį augimą lėmė keletas priežasčių, viena jų – pokyčiai tiesioginių skrydžių geografijoje. Šiandien tapo kur kas paprasčiau pasiekti kai kurias šalis, negu tai buvo galima padaryti prieš keletą metų. O jau paskelbtos naujos šių metų kryptys žada dar didesnį keliautojų skaičių.

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuva susidūrė su ekonomikos iššūkiais, tačiau neblogai su jais susidorojo. O praėjusieji metai daugelyje ekonomikos sričių apskritai laikomi ko gero geriausiais.   Nepaisant pirmųjų paliaubų tarp JAV ir Kinijos bei euforijos finansų rinkose, „Swedbank“ ekonomistai neskuba didinti daugelio šalių ekonomikos augimo prognozių ir mano, kad pasaulio BVP augimas išliks vienas lėčiausių per pastarąjį dešimtmetį.

Vos kelioms minutėms neužrakinusi buto durų vilniečių šeima mažamečio vaiko akivaizdoje buvo apvogta. Policija pripažįsta, kad tokių vagysčių būna daug ir pataria, kaip geriausia nuo jų apsisaugoti. Į portalą tv3.lt kreipėsi Vilniaus Fabijoniškių mikrorajono gyventoja Karolina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri teigė, kad šeštadienį į namus įsmukęs nepažįstamas vyras pavogė koridoriuje buvusią jos rankinę. „Viskas įvyko apie 18 val.

Prognozuojama ekonominė krizė kelia nemažai sumaišties verslo pasaulyje. Tačiau būtent ji skatina ieškoti vis naujesnių ir perspektyvesnių būdų užtikrinti verslo finansavimo modelius, kurie verslininkus skatintų žvalgytis tolesnių ateities perspektyvų. Vis dėlto kai kurių verslų rizikingumas išlieka gana didelis. „Creditinfo Lietuva“ ir Lietuvos bankų asociacijos atlikta verslo sektorių analizė parodė, kad Lietuvos verslininkai krizės pamokas jau išmoko.

Sausio mėnesį prasidėjusiuose išpardavimuose siaučiantys lietuviai rodo, kad pinigų užtenka ne tik šventėms, bet ir pošventiniams pirkiniams, ypač jeigu jiems taikoma nuolaida. Tačiau asmeninių finansų specialistas pataria nepasiduoti masiniam pirkimo bumui. Geriausia, kai visi pirkiniai būna apgalvoti, tiek švenčių, tiek išpardavimų metu. Prekybos tinklo „Panorama“ rinkodaros vadovė Vilma Banienė sako, kad žiemos išpardavimai prasidėję prieš Kalėdas tęsiasi iki vasario mėnesio vidurio.

Daugelio darbuotojų svajonė mažiau dirbti – daugiau ilsėtis gali tapti realybe. Vis daugiau valstybių svarsto apie galimybę trumpinti ir darbo savaitę, ir darbo valandas. Štai daugelyje pasaulio žiniasklaidos priemonių apskriejo žinia, kad Suomijos premjerė Sanna Marin siūlo įvesti 4 dienų darbo savaitę, kurioje kiekvieną dieną būtų dirbama po 6 valandas.