„Vestuvių laikas“ planuotoja Teresa Ulozienė pasakojo, kad dar iki koronaviruso pandemijos dauguma lietuvių vestuves organizuodavo vėlyvą pavasarį, vasarą ir rudenį.
„Žiemą vestuves planuoja vos viena kita pora. Tačiau kalėdiniu, šventiniu laikotarpiu vyksta labai daug sužadėtuvių. O po Naujųjų metų sužadėtinių poros ima ieškoti vestuvių planuotojų.
Pastebiu, kad šiemet kreipiasi šiek tiek mažiau porų. Be to, jos jau pateikdamos pirmąją užklausą nurodo vestuvėms skirta biudžetą. Kai anksčiau su klientais vestuvėms skirtą sumą nustatydavome jų planavimo eigoje. Dabar žmonės iš karto sako, kad nori nedidelių, tačiau gražių vestuvių, joms skiriant tam tikrą biudžetą“, – pastebėjo vestuvių planuotoja.
Pasak T. Ulozienės, tikėtina, kad koronaviruso pandemija paveikė žmonių pajamas.
„Be to, žmonės tapo taupesni ir atsargesni, nes nežinia, kas laukia ateityje. Juk galbūt galime sulaukti trečios ar net ketvirtos koronaviruso bangos. Ir jeigu šiuo metu žmonių finansinė padėtis nepakito, nežinia, kas bus vėliau“, – sakė vestuvių planuotoja.
Ji tikina, kad dažnai sulaukia jaunavedžių klausimų, ko būtų galima atsisakyti, o kas vestuvių šventei yra būtina.
„Šventinę atmosferą kuria keletas dalykų. Be to svarbu žmonių norai. Jeigu buvo planuota pasipuošti, tai ir reikėtų daryti, neatsisakyti norimos suknelės, fotografo, kurie galėtų įamžinti šventines akimirkas.
Dažnai žmonės sumažina vestuvių svečių sąrašą. Būna, kad iš pradžių ketina kviesti 60 žmonių, bet galiausiai nusprendžia švęsti tik artimųjų rate, todėl vestuvėse dalyvauja tik 20 svečių. Natūralu, kad sumažėjus svečių skaičiui, sumažėja ir biudžetas. Juk reikia mažesnės šventės vietos. Taip pat žmonės atsisako tam tikrų dekoracijų“, – komentavo T. Ulozienė.
Kalbėdama apie vestuvėms išleidžiamas pinigų sumas vestuvių planuotoja tikino, kad šie priklauso nuo jaunavedžių norų ir galimybių.
„Būna, kad vienos poros žiedus renkasi už 300 eurų, o kitos už 1000 eurų. Taip pat vienos nuotakos suknelę nuomojasi, pavyzdžiui, už 500 eurų, o kitos siuvasi pas dizainerius. Todėl ne visai tikslu sakyti, kad mažesnės vestuvės yra pigesnės. Jos gali būti mažos, tačiau biudžeto prasme didesnės negu šventė, kurioje dalyvauja 60 žmonių.
Tačiau vidutinė suma, kurią jaunavedžiai išleidžia vestuvėms su 40 svečių atsieina apie 20 tūkst. eurų. Žinoma yra žmonių, kurie skiria ir didesnę sumą. Tačiau palyginti su pernykščiu ar užpernykščiu laikotarpiu pastebiu, kad žmonės daugiau pinigų skirdavo vestuvėms, negailėdavo ir 50 tūkst. eurų. Be to, dabar žmonės derasi, atkreipia dėmesį į kainą, ieško pigesnių alternatyvų.
Žinoma, negaliu teigti, kad anksčiau žmonės nesiderėdavo, tačiau jų būdavo mažiau“, – pasakojo T. Ulozienė.
Bijo, kad gali tekti vestuves nukelti antrą kartą
Įmonės „Baltos avelės“ vestuvių planuotoja Gintarė pasakojo, kad šiais metais vestuvių švenčių sezonas prasidės pavasarį ir tęsis visą vasarą.
„Į rudens sezoną šiemet žmonės žiūri atsargiai. Daugiausiai užsakymų sulaukiame birželio mėnesiui. Praeitų metų patirtis rodo, kad birželį pasibaigus karantinui, baigėsi ir ribojimai, žmonės laisvai galėjo planuoti ir atšvęsti savo vestuves. Tad to paties scenarijaus tikimasi ir šiemet“, – sakė Gintarė.
Anot jos, koronaviruso pandemija atnešė naujovių.
„Jaunavedžiai nori mažesnių vestuvių iki 20 žmonių, kai anksčiau vestuvėse dalyvaudavo apie 50 svečių. Taip pat žmonės svarsto apie alternatyvas, jeigu tektų vestuves nukelti ar atšaukti.
Pernai didelė dalis porų vestuves turėjo nukelti, tikimasi, kad jas pavyks surengti šiemet. Tačiau dalis jaunavedžių ar jų svečių gyvena užsienyje ir ne tik Europos šalyse, bet ir JAV ar Meksikoje. Tad dalis porų baiminasi, kad ir šiemet vestuves gali tekti dar kartą nukelti“, – pasakojo vestuvių planuotoja.
Taip pat Gintarės teigimu, jaunavedžiai didelį dėmesį skiria saugumui, kad vestuves organizuojantis personalas dirbtų su kaukėmis, naudotų dezinfekantus.
„Žmonės dažnai klausia, ar apsaugos priemonėmis turi rūpintis jie patys, ar tuo pasirūpins vestuvių organizatoriai.
Taip pat poros atsisako pramogų, kurios jiems atrodo, kad neatitinka higienos reikalavimų, pavyzdžiui, pastaruoju metu buvo populiaru nuomotis kaljaną. O dabar šią paslaugą klientai vertina, kaip nesaugią“, – pasikeitusius klientų įpročius komentavo Gintarė.
Pasak jos, nors keitėsi klientų įpročiai, tačiau šventei skiriamas biudžetas išliko toks pat.
„Net jeigu į vestuves jaunavedžiai ir kviečia mažiau žmonių, biudžeto nemažina. Vidutiniškai žmonės vestuvėms skiria 12–15 tūkst. eurų“, – teigė Gintarė.
Klientai tapo taupesni
„Nepaleisk svajonės“ vestuvių planuotoja Indrė Razbadauskaitė teigė, kad klientai labai laukia karantino pabaigos, kad galėtų įgyvendinti visas savo vestuvių svajones.
„O nuo svajonių dydžio priklauso ir biudžetas, kurį jaunavedžiai nori skirti savo vestuvėms. Tačiau pastebiu, kad žmonės svajoja realiau ir pinigus skaičiuoja. Šiuo metu poros vis dažniau atkreipia dėmesį į kainą ir jas lygina. Galbūt anksčiau, norėdavo bet kokių gėlių, kurios jiems yra gražios. Dabar vis svarbesniu kriterijumi tampa kaina.
Taip pat jaunavedžiai pasveria, ar tikrai visos paslaugos jiems reikalingos, pavyzdžiui ar tikrai iš taško A į tašką B nuvykti reikalingas nuomotas automobilį“, – pasakojo vestuvių planuotoja.
Tačiau ji nepastebi, kad organizuodami vestuves daug ko atsisakytų.
„Jaunavedžiai nori ir dekoracijų, ir fotografų, vedėjų ar muzikantų. Tačiau kiekviena pora skirtinga. Vieni į vestuvių organizavimą įtraukia ir draugus, jie tampa šventės vedėjais, kiti nori turėti daug tiekėjų, kurie rūpintųsi jų švente.
O standartinė suma, kurios reikėtų vestuvėms siekia 10 tūkst. eurų. Tačiau gali būti didelė paklaida į vieną ar kitą pusę. Pavyzdžiui, jeigu vestuvių proga organizuojama ne šventė, o paprasta vakarienė restorane neprireiks 10 tūkst. eurų. O jeigu vestuvės didesnės, daugiau norima tiekėjų, kurie rūpintųsi dekoracijomis, nuotraukomis, pramogomis suma bus didesnė“, – pastebėjo I. Razbadauskaitė.
