2020-ųjų apžvalga: kurie šių metų įvykiai pateks į istoriją

Pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija, neregėto masto miškų gaisrai Australijoje, revoliucijos ir karai – tai tik maža dalis sudėtingų iššūkių su kuriais šiemet susidūrė milijonai žmonių visame pasaulyje. Nepaisant sunkumų, net ir tamsiausiomis valandomis, šiemet galėjome matyti ir nepakartojamų didvyriškumo ir žmonių vieningumo apraiškų.

Kviečiame pažvelgti į 2020-uosius metus, kurie į istoriją pateks kaip nebejotinai vieni sudėtingiausių metų per daugelį dešimtmečių.

Į 2020-uosius pasaulis simboliškai žengė gaisrų pašvaistėje. Australijoje krūmynų gaisrai per kelis mėnesius pelenais paverčia plotą prilygstantį trims Lietuvoms, o gaisrų dūmai pasiekia net Argentiną. Neregėto masto nelaimė į atmosferą paleidžia šimtus milijonų tonų anglies dvideginio ir pražudo per milijardą gyvūnų. Kai kurių vertinimų, istoriniai gaisrai ne kas kita, o nerimą keliantis pavyzdys, kokios pražūtingos tampa šiltėjančio klimato pasekmės.

Metų pradžią paženklina ir karo nuotaikos. Per Amerikos karinio drono smūgį Irake nukaunamas įtakingas Irano generolas Qasemas Soleimani, o vidurio rytuose vėl ima žvangėti ginklai.

„Soleimani planavo grėsmingus išpuolius prieš Amerikos diplomatus ir kariuomenės personalą, tačiau mes ji pagavome ir sunaikinome“, – sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Teherano gatvėse šalies gyventojams reikalaujant griežto atsako, o šios šalies raketoms ėmus kristi amerikiečių bazėje Irake, pasaulis vis labiau ima būgštauti apie konfliktą netrukus pradėta vadinti būsimu trečiu pasauliniu karu.

„Mūsų kerštas bus toks žiaurus, kad jų diena virs tamsia naktimi“, – pasakoja Irano šventikas Ayatollah Ahmad Khatami.

Tuo metu Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje šokas sraigtasparnio katastrofoje Los Angele žuvus vienam talentingiausių visų laikų krepšininkui Kobe Bryantui. Nelaimės metu žuvo jo 13-kos metų dukra ir dar septyni kartu skridę žmonės.

Visgi, netrukus visi šie įvykiai nublanksta, Kinijai pranešus apie dar gruodį Uhano jūros gėrybių ir gyvūnų turguje kilusį naujo paslaptingo viruso protrūkį: „Wuhanas praneša apie 41 nežinomo viruso sukeltą pneumonijos atvejį. Du žmonės iš ligoninės išrašyti, septynių būklė sunki, o vienas mirė.“

REKLAMA

Daugelis faktų apie protrūkį laikomi paslaptyje, tačiau netrukus paaiškėja, kad šis COVID-19 pavadintas virusas žmogui greičiausiai persidavė iš šikšnosparnio ir tarp žmonių plinta oru. Nors Wuhanas izoliuojamas nuo likusio pasaulio, jau sausio viduryje pirmasis atvejis už Kinijos ribų fiksuojamas Tailande, o vasarį ir pirmoji auka Filipinuose.

„Su 99 procentais atvejų Kinijoje, virusas išlieka pavojumi šioje šalyje, tačiau jeigu mes nepasinaudosime galimybių langu jis ims kelti didžiulę grėsmę likusiam pasauliui“, – teigia Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus.

Netrukus koronavirusas jau po pasaulį plaukiojančiuose kruiziniuose laivuose, o vasario 21 apie pirmą auką Europoje paskelbiama Šiaurės Italijoje. Atšaukiamas garsusis Venecijos festivalis. Uždaromos viešosios erdvės, o akcijų biržos sminga žemyn. Naftos kaina pirmą kartą tampa neigiama. Vienai po kitos Senojo žemyno šalyse fiksuojant koronaviruso protrūkius, pirmoji kovo 9 nuo likusio pasaulio užsidaro Italija. 60 milijonų žmonių užsidaro namuose. Netrukus gatvės nutyla ir ištuštėja visoje Europoje.

„Turime išvengti bet kokio judėjimo šalyje. Keliauti galima tik dėl darbo, būtinų reikalų ir sveikatos priežasčių“, – kalbėjo Italijos premjeras Giuseppe Conte.

„Ši epidemija, paveikusi visus žemynus ir užklupusi visas Europos šalis, yra didžiausia sveikatos krizė, užklupusi Prancūzija per šimtmetį“, –  sako Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Turiu būti atviras. Tai didžiausia šios kartos sveikatos krizė. Daug šeimų ankščiau nei turėtų neteks savo artimųjų“, – pasakoja JK premjeras Borisas Johnsonas.

Nepaisant nežinomybės, artimųjų netekties skausmo ir griežtų suvaržymų, žmonės visame pasaulyje pandemijos akivaizdoje demonstruoja neįtikėtiną solidarumą. Tūkstančiai kasdien balkonuose ploja medikams, rašosi savanoriais į jiems į pagalbą, bendravimas ir darbas neregėtais mastais ir tempais persikelia į kibernetinę erdvę.

REKLAMA

Daugelyje šalių auga skaitymo, teikiamos labdaros rodikliai. Venecijos kanaluose smaginasi delfinai, o kai kuriuos miestus žmonės pirmą kartą išvysta be juos įprastai paskandinusio smogo.

„Tiesiog noriu prisijungti internetu ir pažiūrėti kaip jums visiems sekasi….Juk kelias savaites turėsime pasėdėti namie“, – teigia Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern.

Visgi labiausiai koronavirusas smogia Jungtinėms Valstijoms. Būtent čia susirgimai, o vasarą jau ir COVID-19 aukos, peržengia penkiaženklį skaičių.

Tačiau ne pandemija, bet pareigūnų sulaikymo metu, keliu, beveik 9 minutes dusinamo ir galiausiai dėl to mirusio afroamerikiečio Geogro Floydo mirtis šalyje išprovokuoja dešimtmečius nematytus neramumus.

Protestuodami prieš rasinę diskriminaciją ir policijos smurtą į gatves išeina šimtai tūkstančių žmonių. Kai kur neramumai perauga į riaušes ir plėšikavimą, o Donaldo Trumpo griežtas tonas demonstrantu atžvilgiu tik dar labiau pakursto chaosą.

„Jis nemirė veltui. Tačiau mes negalime leisti, kad įniršusi minia užgožtų taikiai teisingumo reikalaujančius žmones. Kaip jų prezidentas kovosiu dėl jų saugumo“, – teigia D. Trumpas.

„Black lives mater“ vadinami protestai netrukus jau drebina ir Europos miestus. Didžiojoje Britanijoje griaunamos istorinių asmeninių ir su vergove siejamų asmenų skulptūros.

Tuo metu Rusijoje, nepaisant opozicijos protestų, kontraversiško Konstitucijos pataisų referendumo dėka, Vladimiras Putinas įtvirtina savo valdžią iki 2036-ųjų.

„Norėčiau padėkoti už jūsų palaikymą ir pasitikėjimą“, – kalbėjo prezidentas Vladimiras Putinas.

Paskutinis vasaros mėnuo prasideda neregėto masto sprogimu Beiruto uoste. Sandėliuose į orą išlėkus beveik 3000 tonų amonio salietros 200 žmonių netenka gyvybių. Dešimtys tūkstančių – namų.

Visgi Rugpjūtį pasaulio dėmesys krypstą į Lietuvos kaimynystėje esančią Baltarusiją. Tarptautinei bendruomenei skelbiant, kad A. Lukašenkai suklastojus prezidento rinkimų rezultatus, šimtai tūkstančių baltarusių išeina taikiai protestuoti į gatves. Juos šūviais ir smūgiais pasitinka ginkluoti diktatoriaus smogikai.

REKLAMA

Nepaisant savo šalies piliečių ir Lietuvos ir kitų valstybių inicijuojamo tarptautinio spaudimo, Lukašenka atmeta reikalavimus trauktis iš valdžios ir pradeda savo gyventojų persekiojimą.

Tiesa, nei ištisus mėnesius trunkantys masiniai sulaikymai per protestus bei jų dalyvių persekiojimas bei kankinimai kamerose, nenumalšina baltarusių noro tęsti kovą prieš diktatorių. Iki šiol protestai Baltarusijoje vyksta kiekvieną savaitę.

„Argi tai negeriausias įrodymas, kad mąstome laisvai, kas gali būti didesnė motyvacija eiti pirmyn. Einame į pergalę ir ją pasieksime“, – teigia opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Rugsėjis baigėsi, o spalis prasideda karu Kalnų Karabache, dėl kurio kontrolės ginklus suremia Armėnija ir Azerbaidžanas. Kruvinas konfliktas pasiglemžia tūkstančius gyvybių ir dar karta perbraižo Pietų Kaukazo sienas, dešimtis tūkstančių paliekant benamiais.

Lapkritį pasaulis užgniaužęs kvapą stebi kaip Jungtinių Amerikos valstijų prezidento rinkimuose po įtemptos kovos triumfuoja demokratas Joe Bidenas. O pirmą kartą šalies istorijoje viceprezidente tampa moteris – Kamala Haris. Nepaisant Donaldo Trumpo nenoro pripažinti pralaimėjimo, rekordinį balsų skaičių surinkęs J. Bidenas žada atsisakyti „Amerika pirmiausia“ politikos ir grįžti prie bendradarbiavimo, o ne konkurencija pagrįsto lenktyniavimo su likusiu pasauliu.

„Tauta tarė savo žodį. Ji suteikė mums aiškią pergalę. Pergalę – mums žmonėms. Mes laimėjome surinkę daugiausia balsų atiduotų už prezidentą per visą šios šalies istoriją“, – kalbėjo išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas.

Artėjant didžiausioms metų šventėms pasaulis gedi mirusio bene žymiausio visų laiko pasaulio futbolininko Diego Mardonos, o tirpstant paskutinėms metų dienoms, Europos Sąjunga ir Didžioji Britanija paskutinę minutę randa išeitį iš 4 metus trunkančių „Brexit“ derybų aklavietės.

REKLAMA

Visgi daugiausia pozityvumo prieš šventes atneša sėkmingi vakcinos nuo koronaviruso bandymai. Gruodžio 8-tą, praėjus mažiau nei metams nuo pasaulį apėmusio viruso protrūkio, pirmoji vakcina nuo koronaviruso leidžiama 90-ties metų britei Margaret Keenan.

Ateinančiomis savaitėmis į skiepijimo kėdę visoje Europoje, Jungtinėse Valstijose ir kitose pasaulio vietose sėda šimtai tūkstančių, tad daugelis nors vis dar namuose dėl ribojimų ir karantinų viliasi, kad ateinančiais metais galės pamatyti tuos, kuriuos norėdami apsaugoti, apkabinti negalėjo ištisus mėnesius.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų