Energetinių tyrimų institutas pažymėjo, kad nepriklausomi elektros tiekėjai siūlo kainas, kurios yra didesnės už dabartinius tarifus buitiniams vartotojams.
„Iki šiol Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT) kas pusmetį nustato visuomenės elektros tiekimo kainas vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo (jie standartiškai yra Ignitis klientai). Šių kainų nustatymas remiasi elektros kainos Nord Pool biržose kaina ir prognoze. Tačiau prognozės ne visada tikslios, o dažnai realybė pralenkia prognozes. Bet net ir VERT reguliuojamos elektros kainos augo. Pavyzdžiui, vienos laiko zonos plano Namai el. tarifas 2020 liepos–gruodžio mėn. buvo 0,122 EUR/kWh, 2021 sausio–birželio mėn. – 0,127 EUR/kWh, o nuo 2021 m. liepos – jau 0,136 EUR/kWh.
Tačiau jei pažiūrėtumėte į realius pokyčius Nord Pool biržoje, pamatytumėte, kad vidutinės elektros kainos vien nuo šių metų gegužės mėn. pakilo daugiau nei 50 proc. Todėl nepriklausomi elektros tiekėjai, jau patys prognozuodami elektros kainų pokyčius 2022 m. ir toliau, siekia kiek galima labiau pataikyti ne tik į dabartinę realią el. energijos kainą, bet ir į jos ateities kainą“ – komentavo Energetinių tyrimų institutas.
Kuo naudingas rinkos liberalizavimas?
2020 metais Lietuvoje prasidėjęs elektros rinkos liberalizavimas įgavo pagreitį. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas teigė, kad šiuo metu vykstančiame antrajame nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etape tiekėją jau pasirinko apie 185 tūkst. namų ūkių.
„Tai – 24 proc. iš visų į šį etapą patekusių vartotojų. Iš viso tiekėją antruoju etapu pasirinkti turi apie 780 tūkst. arba maždaug pusė visų elektros energijos vartotojų Lietuvoje.
Tuo metu per pirmąjį etapą nepasirinkusių nepriklausomo tiekėjo bei patekusių tarp garantinio tiekimo paslaugą gaunančių klientų nuosekliai mažėja, tokių liko kiek daugiau nei 1 proc. visų pirmo etapo vartotojų“, – vartotojus skaičiavo ESO atstovas.
Vis tik jis teigė, kad gyventojams rekomenduojama sprendimą priimti ir sutartį su nauju savo tiekėju pasirašyti nelaukiant paskutinės minutės.
„Gyventojai, sunaudojantys 1000–5000 kWh per metus, tai turi padaryti iki 2021 m. gruodžio 18 dienos. Tačiau kuo arčiau galutinio termino bus kreipiamasi į tiekėją, ir jei tokių vartotojų susidarys kritinė masė, tuo didesnė taps eilių, žmogiškųjų klaidų ir net techninės įrangos gedimų, strigimų tikimybė.
Pasirūpinta, kad turintys pasirinkti tiekėją, tačiau to nepadarę iki etapo, į kurį jie patenka, pabaigos, vartotojai pateks į garantinį tiekimą. Šią paslaugą ESO teiks pusę metų. Tačiau šie gyventojai už elektrą permokės ketvirtadaliu – garantiniam elektros energijos tiekimui taikomas 1,25 kainos koeficientas prie elektros energijos kainos ir elektros kaina paskaičiuojama kas mėnesį. Per šį laikotarpį gyventojai privalės pasirinkti norimą elektros energijos tiekėją“, – perspėjo P. Kalmantas.
Rinkos liberalizavimas padės sutaupyti?
Kalbėdamas apie šiuo metu vykstantį rinkos liberalizavimą pašnekovas tikino, kad jis vartotojams gali padėti sutaupyti.
„Tai ir yra elektros energijos tiekimo monopolijos atsisakymo tikslas – kai elektros energija prekiauja daugiau tiekėjų, kaina tampa konkurencingesnė, klientai sulaukia palankesnių sąlygų ir įvairesnių pasiūlymų
Nuo pasirinkto tiekėjo bei plano būtent ir priklauso kaina galutiniam vartotojui. Žinoma, jeigu klientai pasirinko nepriklausomą tiekėją ir jų elektros kaina susieta su biržos kaina, jie kiekvieną mėnesį, kai biržoje elektra pinga, mokės pigiau, kai brangsta – brangiau. Tačiau kaina visuomet kinta ir šiuo atveju vartotojas visuomet mokės teisingiausią kainą“, – pažymėjo P. Kalmantas.
Pasak jo, mažiau mokėti, palyginus su tais, kurie nepasirinko, gali leisti fiksuotos kainos planas, tačiau iš anksto palyginti ir pasakyti, kuris variantas yra palankesnis, yra sunku.
„Atsižvelgiant į dabartines elektros energijos kainas biržoje, galima drąsiai teigti, kad gyventojai, kurie pirmajame etape pasirinko tiekėją ir užsifiksavo kainas 24 mėn. – vienareikšmiškai išlošė.
Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai nuolatos vertina įvairius faktorius bei rizikas ir atitinkamai suteikia pasirinkimą savo klientams, kurie savo ruožtu sprendžia dėl vienos ar kitos kainodaros privalumų ir trūkumų“, – komentavo ESO atstovas.
Pinga ne elektra, bet jos tiekimo paslauga?
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad nuo šių metų pradžios brango beveik visos žaliavų kategorijos, pradedant maistu, tęsiant metalais, baigiant energetika.
„Elektros kaina priklauso ir nuo kitų energetikos nešėjų kainų, pavyzdžiui, naftos ar situacijos atsinaujinančioje energetikoje. Tad žiūrint į bendras tarptautines elektros rinkas ir tendencijas, matome spaudimą kainoms.
O rinkos liberalizavimas daugiau yra apie pačią paslaugą ir jos patogumą kliento poreikiams. Žinoma, kaina elektros tiekėjai ir gi konkuruoja. Tačiau tik ta dalimi kainos, kurią sudaro pati elektros tiekimo paslauga, o ne pačia elektros energijos kaina. Ji didėja genama kitų veiksnių“, – sakė ekonomistė.
Elektros tiekėją gali keisti kas mėnesį?
P. Kalmanto teigimu, kad klientas ieškodamas vis patrauklesnio pasiūlymo ar kainos gali keisti elektros tiekėją kone kas mėnesį. Anot pašnekovo, net rinkos liberalizavime jau sudalyvavę vartotojai ir vėl gali keisti elektros tiekėją.
„Norint nutraukti sutartį ir pakeisti jau pasirinktą nepriklausomą elektros energijos tiekėją, klientui tai padaryti taip pat greita ir paprasta, kaip ir renkantis pirmą kartą. Teoriškai tiekėją galima keisti kas mėnesį.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad sutarties nutraukimo sąlygos turi būti aptariamos su tiekėju pasirašomoje sutartyje. Klientai, norėdami nutraukti sutartį, turėtų peržiūrėti sutarties nutraukimo sąlygas, ypač joje nurodytus tiekėjo informavimo terminus ir būdus. Jeigu sutartis neterminuota, dažnai užtenka tik informuoti tiekėją prieš 30 kalendorinių dienų ir sutartis nutrūksta. Nutraukiant elektros energijos tiekimo sutartį su fiksuota kaina, klientas turi grąžinti suteiktas nuolaidas, jei jos buvo taikomos“, – įspėjo ESO atstovas.
Pasak jo, svarbu, kad atsisakęs vieno elektros energijos tiekėjo paslaugų klientas privalo nedelsiant pasirinkti kitą, jo poreikius tenkinantį tiekėją ir sudaryti su juo sutartį.
Iš ko susideda elektros kaina?
P. Kalmantas aiškino, kad elektros energijos kaina priklauso nuo kelių veiksnių – maždaug pusę kainos reguliuoja valstybė, kitą pusę lemia elektros tiekėjų konkurencija ir kaina biržoje.
„Svarbių valstybei elektros tinklų išlaikymas ir kitų paslaugų dalis elektros kainoje sudaro apie 55 proc. visos elektros kainos. Valstybės reguliuojamą kainos dalį sudaro persiuntimo paslaugos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos.
Į persiuntimo paslaugos kainą įskaičiuotos perdavimo ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „Litgrid“, bei skirstymo paslaugos, kurią teikia bendrovė ESO, kainos dedamosios. Šias kainas reguliuoja VERT“, – komentavo ESO atstovas
Anot jo, pačios elektros kainos dalis ir jos tiekimo paslaugos kaina sudaro apie 45 proc.
„Būtent ši dalis nėra reguliuojama valstybės ir yra kintanti. Jos kainą lemia elektros energijos biržos kaina ir tiekėjų tarpusavio konkurencija, sukurianti gyventojams galimybę rinktis. Todėl elektros energijos kaina skiriasi įvairių tiekėjų pasiūlymuose, nes ji nulemta pačių tiekėjų ir įsigijimo kainos biržoje.
Elektros energijos kaina susiformuoja Lietuvos elektros biržoje, kuri yra integruota į Šiaurės Europos šalių elektros biržą Nord Pool. Biržinių kainų svyravimą nuolatos lemia įvairūs elektros pasiūlos ir paklausos pokyčiai visoje Europoje. Jie yra veikiami pačių įvairiausių veiksnių kaip oro temperatūra, vėjuotumas, kritulių kiekis, tarptautinių jungčių pralaidumai, didžiųjų elektrinių darbo rėžimai ir remontai, dujų ir akmens anglies kainos bei taršos leidimų kainos ir t.t.“ – vardijo P. Kalmantas.
Pasaulio.pabaiga, kuo toliau, tuo baisiau!
