„Eurostat“ duomenimis, spalį prognozuojamas kainų augimas Lietuvoje sudarė 8,2 proc., Estijoje – 7,2 proc., o Latvijoje – 6 proc. Pagal naujausią prognozuojamos metinės infliacijos rodiklį mūsų šalis lenkia visas kitas valstybes euro zonoje, kur vidutinis kainų augimas spalį buvo dvigubai lėtesnis nei Lietuvoje ir siekė 4,1 proc.
Taigi, kodėl Lietuvoje viskas brangsta daug sparčiau nei kaimyninėse šalyse ir kiek dar tai tęsis?
Kelia kainas, nes turi per daug užsakymų?
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad labiausiai kainų augimo skirtumas matomas Baltijos šalių paslaugų sektoriuje.
„Rugsėjį metinis kainų augimas Lietuvoje siekė 5,2 proc., Estijoje – 3,7 proc., o Latvijoje – 2,1 proc. Panaši tendencija paslaugų sektoriuje laikosi jau seniai. Pavyzdžiui, viešbučių ir restoranų paslaugos Lietuvoje brangiausios.
Taip pat infliaciją Lietuvoje sustiprina ir sparčiai brangstantis būstas. Jo augimas metų pabaigoje siek jau 20 proc. Pavyzdžiui, Latvijoje būstas brango apie 10 proc.“, – infliacijos priežastis vardijo ekonomistas.
Anot jo, augo ne tik būstas, bet ir visos su juo susijusios paslaugos, būsto remontas.
„Būstą remontuoti norintys žmonės net neklausia, kiek kainuos paslaugos, jie klausia, ar meistras galės imtis darbų ir kada juos galės padaryti. Tokia dabar situacija būsto rinkoje.
Aukštos kainos statybos paslaugų sektoriuje dar laikysis iki metų pabaigos ir persikels į kitus metus. Labai daug yra susikaupusių užsakymų ir visi darbai per šiemet dar nebus atlikti. Tad kainos bent kitų metų pirmą pusmetį irgi laikysis panašios“, – prognozavo Ž. Mauricas.
Dar jis išskyrė ir maisto kainas, kurios pastarąjį mėnesį Lietuvoje augo sparčiau.
„Ilgą laiką Baltijos šalyse maisto kainų augimas Lietuvoje buvo nedidelis. Tai galėjo lemti išaugusi konkurencija, elektroninė prekyba. Tačiau dabar kainos augti galėjo ir dėl įvestų ribojimų prekybos centrams. Mažesnėse parduotuvėse maisto produktų kainos šiek tiek brangesnės.
Ši tendencija nedžiugina, būtų geriau, kad didieji prekybos tinklai toliau konkuruotų dėl pirkėjų ir maisto produktų kainos nekiltų“, – sakė ekonomistas.
Kainų augimas aplenks atlyginimų augimą?
Taip pat, anot Ž. Maurico, Lietuvoje didesnį kainų augimą lėmė ir sparčiai augantis darbo užmokestis.
„Kainų augimas beveik susilygino su infliacijos augimu. Reikia tikėtis, kad kainų augimas kitais metais lėtės. Kitu atveju išpūsime burbulą. O jis susidaro tada, kai žmonės prašo atlyginimų pakėlimo ne tada, kai jie sukuria didesnę pridėtinę vertė įmonei, o tada, kai prašo kompensuoti infliacijos kilimą.
Kol kas Lietuvoje ši rizika nėra didelė. Lietuvoje gana sparčiai jau anksčiau kilo atlyginimai, tačiau jeigu žmonių apetitas nemažės, galime tapti brangios darbo jėgos šalimi. Tas nėra blogai, jeigu išlaikysime kokybę, tačiau jeigu ją prarasime, mažės Lietuvos konkurencingumas“, – komentavo ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, dėl didelių atlyginimų įmonės ims atidėti investicinius planus ir rinksis kitas šalis, Lenkiją ar Čekiją.
„Pavyzdžiui, net Vokietijoje nebėra tokie dideli atlyginimų skirtumai. Kai kuriuose sektoriuose darbuotojų atlyginimai vos 30 proc. mažesni nei Vokietijoje. Be to, šioje šalyje nėra ir darbuotojų trūkumo problemos. Atvyksta daug žmonių dirbti iš trečiųjų šalių, taip pat grįžta žmonės į įmones iš prastovų. Plėtrai Vokietijoje rasti darbuotojus lengviau nei Lietuvoje.
Tad turėdami per didelius lūkesčius atlyginimams Lietuvoje galime prarasti orientyrą. Tačiau viskas paaiškės per pusmetį, ar atlyginimai ir toliau sparčiai augs, ar jų augimas taps nuosaikesnis. Be to, pakėlus atlyginimus, juos sumažinti jau sunku, beveik nebeįmanoma“, – sakė ekonomistas.
Spartus kainų augimas tęsis iki metų pabaigos
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad rugsėjo mėnesį infliacija visose trijose Baltijos šalyse buvo panaši, tačiau spalį Lietuvoje infliacija šoktelėjo daugiau nei Estijoje.
„Tai lėmė keli faktoriai. Pirmiausia visose trijose šalyse skiriasi energetikos kainos, nes skiriasi energetikos reguliavimas ir pačios rinkos. Pavyzdžiui, elektros rinka tiek Latvijoje, tiek Estijoje buitiniams vartotojams yra laisva, nereguliuojama. Lietuvoje buitiniams vartotojams elektros kaina nustatoma du kartus per metus.
Taip pat yra ir su šilumos kainomis. Pavyzdžiui, šilumos kaina lapkričiui bus nustatyta pagal kuro kainas buvusias prieš tris mėnesius. O kitose šalyse kainos skaičiuojamos kitaip. Be to, šiuo metu labiausiai ir brangsta energetiniai ištekliai, o jų kainos skirtingose šalyse apskaičiuojamos kitaip“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, kitos prekių grupės visose Baltijos šalyse brangsta panašiai, pavyzdžiui, maisto produktai ar drabužiai.
„Tačiau kainų skirtumai dar priklauso ir nuo šalių ekonominės būklės. Pernai Lietuvos ekonomika smuko mažiausiai, o šiemet Lietuva su Estija atsigauna sparčiausiai, latviai atsilieka. O kuo šalies ekonomika stipresnė, tuo daugiau galimybių augti kainoms.
Kur ekonomikos aktyvumas didesnis, ten žmonių noras išlaidauti irgi didesnis. Pavyzdžiui, paslaugų sektoriuje viešbučių ar restoranų kainos daugiausiai augo Lietuvoje“, – sakė T. Povilauskas.
Anot jo, paslaugų kainų augimą lėmė ir atlyginimų augimas.
„Metų pabaigoje dėl kainų augimo konkuruosime tik su estais. Latviai, įvedę griežtą karantiną jau palūžo. Natūralu, kad ekonomikos augimas ten sustojo ir didinti kainas bus mažiau galimybių.
O ar estai mus pralenks matysime ateityje. Tačiau, tikėtina, kad Lietuvoje infliacija bus didesnė“, – sakė ekonomistas.
Kainos augo, nes mažiausiai nukentėjome pandemijos metu?
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad Lietuva pagal infliacijos augimo tempus išsiskiria ir kitų Baltijos valstybių, nes jos ekonomika mažiausiai nukentėjo pandemijos metu.
„Pernai BVP Lietuvoje susitraukė mažiausiai palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis. Todėl ir po karantino Lietuva atsigavo greičiau. Be to, turime didelį eksporto proveržį.
Vidaus vartojimas irgi atsigavo. Tai ir leidžia didinti kainas į vidaus paklausą nukreiptiems prekių ir paslaugų teikėjams“, – infliacijos augimo priežastis vardijo ekonomistė.
Tačiau, anot jos, visose trijose Baltijos šalyse kainų augimą taip pat lėmė ir išorinės priežastys.
„Išorinės priežastys lemia žaliavų brangimą, prekių trūkumą. Tad pirmiausia prekių kainos ima augti tarptautinėse rinkose, o į šį augimą reaguoja ir Baltijos šalys. O kainų skirtumai šiose šalyse atsiranda dėl šalių struktūrinių skirtumų“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Ji išskyrė ir paslaugų sektorių, kuris, anot ekonomistės, Lietuvoje yra brangiausias, t. y. paslaugų kainos auga sparčiausiai.
