Tokios pozicijos laikosi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji registravo Vyriausybės išvados projektą dėl Pensijų kaupimo įstatymo pataisų, kurioms po pateikimo yra pritaręs Seimas. Kai ministrų kabinetas formaliai patvirtins neigiamą išvadą, parlamentarai spręs, ar nereikėtų jos atmesti.
Gyventojams pinigų iš karto nereikia?
Spalio pradžioje Seimo narys Algimantas Dumbrava inicijavo Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus, kuriuos paskatino į paskatino išėjusių į pensiją žmonių skundai.
„Sukaupus daugiau kaip 5 tūkst. eurų, bet mažiau nei 10 tūkst. eurų, jie neturi galimybės gauti vienkartinę pensijų išmoką. Gaunama periodinė išmoka sudaro apie 20 eurų kas mėnesį. Tokia suma nepagerina gyvenimo kokybės. Įteisinus galimybę gauti vienkartinę pensijų išmoką, nemaža dalis pensininkų galėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas“, − pažymėjo Seimo narys.
Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo šiam įstatymo pataisų projektui nepritarti.
Ministerija priminė, kad 2004 m. buvo priimtas įstatymas, nustatęs galimybę gyventojams, draudžiamiems „Sodroje“, kaupti jos draudimo įmokos dalį pensijų kaupimo bendrovėse. Sukauptas lėšos mokamos periodinėmis išmokomis sulaukus pensinio amžiaus kartu su senatvės pensija.
Anot ministerijos, priėmus A. Dumbravos pasiūlymą, esą būtų paneigta pensijų kaupimo esmė, nes žmonės galėtų pasiimti visą sumą, o ne periodines išmokas.
„Juk tokiu būdu mokant periodines išmokas suteikiama daugiau galimybių darbingo amžiaus žmonėms pasirūpinti geresne apsauga senatvėje, gauti didesnę pensiją ir garantuoti stabilų socialiai priimtiną kompromisą tarp socialinio solidarumo ir individualių interesų. Nes asmuo ne tik negautų periodinės pensijos išmokos, bet ir jo socialinio draudimo senatvės pensija dėl dalyvavimo pensijų kaupime būtų mažesnė, palyginti su šios pensijos dydžiu, jei jis nebūtų dalyvavęs pensijų kaupime“, − teigė ministerija.
Jei 2019 m., kai buvo sudaryta galimybė norintiems grąžinti pinigus iš pensijų fondų į „Sodrą“, asmuo šia galimybe nepasinaudojo, už 2004−2018 m. laikotarpį, kai pensijų draudimo įmokos dalis buvo pervedama į pensijų fondus, jo socialinio draudimo pensija bus sumažinta.
Mažinimas netaikomas į ateitį nuo Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, t.y. už įmokas nuo 2019 m. (kai socialinio draudimo įmokos dalis nebepervedama).
„Kitaip tariant, 2004−2018 m. kaupime dalyvavę asmenys už šį laikotarpį yra įgiję mažiau pensijos apskaitos vienetų, taigi jų socialinio draudimo pensija už šį laikotarpį yra ir bus mažesnė −nepriklausimai nuo to, ar jie jau išėjo į pensiją, ar tik išeis ateityje“, − paaiškino ministerijos specialistai.
Jei asmuo pasiims vienkartinę išmoką ir ja disponuos savo nuožiūra, negauta periodinė išmoka kas mėnesį nekompensuos jo pensijos sumažėjimo.
Reikia, kad būtų geri fondų rezultatai
Kaip teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, privaloma reguliuoti pensijų fondų veiklą, kad būtų patenkinti abiejų pusių interesai – pensijų fondų ir gyventojų.
„Pensijų įmokų, pervedamų į pensijų fondus, dydis nėra vienintelis veiksnys, nuo kurio priklauso būsimos pensijos išmokos dydis. Pakankamas pensijų fonduose sukauptų lėšų dydis – viena iš prielaidų pasiekti, kad šiuos fondus administruojančių įmonių rezultatai, turintys įtakos būsimos pensijos išmokos dydžiui, būtų geri, ir taip būtų sukaupiama daugiau pensijų turto pensijų fonde.
Pagal galiojančio Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, vienkartines išmokas gali atsiimti tik mažiau kaip 5 tūkst. eurų pensijų fonde sukaupę asmenys. T. y. kai sukaupta pensijų turto suma yra per maža, kad būtų galima užtikrinti reguliarias periodines pensijų išmokas ir jų administravimo kaštai pensijų kaupimo bendrovei yra per dideli.
Dvigubai padidinus pensijų fonde sukauptų lėšų sumą, kurią galima atsiimti kaip vienkartinę išmoką (nuo 5 tūkst. eurų iki 10 tūkst. eurų), darant prielaidą, kad dauguma pensijų kaupimo dalyvių nuspręs pasirinkti vienkartinę išmoką, sumažės pensijų fonduose sukauptų lėšų, kurias būtų galima investuoti, todėl suprastės pensijų kaupimo fondų veiklos rezultatai ir sumažės asmenų sukaupto pensijų turto suma, kuri lemia pensijos išmokos dydį“, − pažymėjo socialinė apsaugos ir darbo ministerija įstatymo projekte.
Todėl, anot jos, siūloma, kas 5 metus, pradedant nuo 2025 metų indeksuoti pagal vidutinės metinės infliacijos, vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį.
„Taip bus užtikrinta, kad pensijų fonduose sukaupto pensijų turto, kurį asmenys galės atsiimti kaip vienkartinę išmoką, dydžiai, taip pat didės.
Gyventojai, kurių pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 tūkst. eurų, bet mažesnis kaip 10 tūkst. eurų, vietoje periodinės išmokos gali pasirinkti ir toliau dalyvauti pensijų kaupime ir taip padidinti savo pensijų išmoką“, − teigiama įstatymo projekte.
Nesutiko atiduoti gyventojams pinigų
Portalas tv3.lt spalio pradžioje rašė, kad pensijų fondų atstovai nesutinka atiduoti pinigų, juos sukaupusiems gyventojams.
Štai Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius sakė, kad reikėtų įsivertinti, ar gavęs visus sukauptus pinigus žmogus mokės juos savarankiškai investuoti, kad tai ateityje jam atneštų pajamas.
Be to, jeigu žmogus per savo gyvenimą nesukaupė 10 tūkst. eurų II pensijų pakopoje, reiškia, kad žmogus visą laiką uždirbo minimumą ar nedirbo. Tokio gyventojo finansinis raštingumas yra žemiausias. Tad kas būtų, jeigu tokiems gyventojams suteiktume galimybę pasiimti sukauptus pinigus. Didelė tikimybė, kad žmogus pinigus iššvaistys“, – tikino J. Dirginčius.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis teigė, kad II pakopos pensijų fondai yra įrankis, sudarantis galimybę profesionaliai investuoti lėšas visame pasaulyje, taip užsitikrinant maksimalią grąžą.
„Pensijų fondų valdytojų tikslas – profesionaliai valdyti kaupiančiųjų pensijai gyventojų turtą, uždirbti kuo didesnę grąžą. O socialinę politiką įgyvendinančios institucijos, atsižvelgdamos į susiklosčiusią situaciją, valstybės biudžeto galimybes bei kitas aplinkybes, turi spręsti, kaip geriausiai bei efektyviausiai gali būti panaudotos su valstybės pagalba sukauptos santaupos.
Čia atsiranda ir daliai kaupiančiųjų klausimus keliančių sumų rėžiai, ypač peržengus vieno ypo išmokėjimą reiškiančią 5 tūkst. eurų ribą. Būdami finansų ekspertai matome, kokios makroekonominės ir socialinės aplinkybės dominuoja ir palaikome atsakingo bei ilgalaikio taupymo tikslingumą“, – komentavo T. Gudaitis.
Pasak jo, gali būti, kad ateityje sukauptų lėšų išmokėjimo ribos bei taisyklės vėl bus peržiūrėtos, keičiamos.
„Tačiau manome, kad nemažiau svarbu ir sistemos tęstinumas, stabilumas. Dažnai peržiūrimas ir keičiamas teisinis reguliavimas sukuria nepastovumo įspūdį tiems finansiniams instrumentams ir priemonėms, kurioms savo santaupas gyventojai patiki ne keletui metų, o bent keliems dešimtmečiams“, – pažymėjo LIPFA vadovas.
Siūlė rūpintis „Sodra“, o ne pensijų fondais
Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka palaikė sprendimą, kad žmonėms reikia išmokėti jų sukauptus pinigus II pensijų pakopoje.
„Juk jeigu gyventojai sukaupė iki 10 tūkst. eurų, jiems sulaukus pensinio amžiaus mokami labai maži anuitetai. Tad geriau jeigu žmogus iš karto gauna didesnę pinigų sumą, o ne mažas periodines išmokas. Be to, senatvėje žmonių pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu tampa ne šie sukaupti pinigai, bet „Sodra“. Tad reikėtų ja rūpintis.
Ir valstybė neturėtų remti savo pinigais II pensijų pakopos. Nes pensijų fondų valdytojai, kurie labai nori tuos pinigus valdyti, dabar sako, kad valdžia atiduos pinigus, o žmonės juos pasiims ir pravalgys“, – sakė R. Lazutka.
Anot jo, vis tik žmonių gerovę senatvėje užtikrina „Sodra“, tad dažnu atveju sukaupta suma II pensijų pakopoje nėra reikšminga.
„Jau visi ir pripažįsta, kad be „Sodros“ pasirūpinti pensininkais neišeis. Dar prieš 20 metų, kai buvo kuriami pensijų fondai buvo sakoma, kad jie pakeis „Sodrą“, tačiau taip nenutiko ir tikėtina, kad nenutiks“, – pastebėjo profesorius.
