REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiais metais gyventojai skaičiavo, kad jų pamėgtos prekės brango vidutiniškai 30 proc. Daugelis su nerimu laukia kitų metų, pagrindinis klausimas – kokios kainos bus kitąmet? Tačiau ekonomistai gerų žinių neturi. Anot jų, kitais metais irgi kovosime su infliacija, visgi ji bus mažesnė  turėtų pasiekti vienaženklį skaičių ir bus mažesnė nei 10 proc. 

Šiais metais gyventojai skaičiavo, kad jų pamėgtos prekės brango vidutiniškai 30 proc. Daugelis su nerimu laukia kitų metų, pagrindinis klausimas – kokios kainos bus kitąmet? Tačiau ekonomistai gerų žinių neturi. Anot jų, kitais metais irgi kovosime su infliacija, visgi ji bus mažesnė  turėtų pasiekti vienaženklį skaičių ir bus mažesnė nei 10 proc. 

REKLAMA

Dabar metinė infliacija, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje gruodžio mėn., remiantis išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, dar sumažėjo ir sudarė 20 proc. (lapkričio mėn. – 21,4 proc., spalio mėn. – 22,1 proc., rugsėjo mėn. – 22,5 proc.).

Infliacija bus, bet kainos mažės?

Ekonomistas Marius Dubnikovas prognozavo, kad infliacija užtrauks stabdžius, nes kitų metų kainų augimą lyginsime su šių metų aukštomis kainomis, matysime skirtumą.

REKLAMA
REKLAMA

„Dėl to kitais metais infliacija nuosekliai leisis žemyn. Galima prognozuoti, kad ji trauksis iki vienaženklio skaičiaus, mažiau nei 10 proc. Dar vienų tokių metų, kokius turėjome šiemet, infliacijos atžvilgiu, nebebus. 

REKLAMA

Dar pinga didžioji dalis žaliavų ir energetikos ištekliai. Jeigu ši tendencija išliks, galime matyti mažesnes kainas ir parduotuvėse. Pavyzdžiui, maisto prekės tikrai gali atpigti, jeigu prekybininkai ims konkuruoti ir jiems susidarys tinkamos sąlygos dėl žaliavų ir elektros kainų“, – komentavo ekonomistas. 

Pasak jo, jeigu prekes bus galima pagaminti pigiau, jos bus ir parduodamos už mažesnę kainą. 

„Pavyzdžiui, neseniai žmonės negalėjo nusipirkti atšaldyto limonado, nes šaldytuvai buvo išjungti. Neapsimokėjo prekybininkams atšaldyti produkto, nes jį ir pardavus, jie galėjo patirti nuostolių“, – pavyzdį pateikė M. Dubnikovas. 

REKLAMA
REKLAMA

Kova su infliacija nesibaigia 

Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozavo, kad kitais metais infliacija bus netolygi ir nestabili – iš pradžių ji sulėtės, o paskui stabilizuosis, bet išliks aukštame lygyje.

„Metų pradžioje, sausį–kovą, infliacija ims lėtėti, nes pasaulio rinkos sulauks recesijos. Tai skatins žaliavų kainų kritimą. Be to, kitais metais infliaciją lyginsime su didele šių metų infliacija. Todėl matematiškai ji kitais metais tikrai lėtės. Europoje prognozuojama šilta žiema. Tai lems žemas dujų kainas, kas irgi mažins infliaciją. 

Kitų metų antrąjį pusmetį infliacijos rodikliai stabilizuosis ir ji liks stabiliai aukšta. Tai lems centrinių bankų pakeltos palūkanos, taip pat tuo pačiu laikotarpiu Kinija turėtų atsisakyti karantino suvaržymų, todėl kils žaliavų poreikis“, – komentavo ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, trumpuoju laikotarpiu kai kurių prekių kainos turėtų sumažėti, o paskui jos stabilizuosis ir nebemažės. 

„Kitais metais nenugalėsime infliacijos, ji bus lėtesnė, bet vis tiek bus. Euro zonoje infliacija viršys 2 proc., o Lietuvoje – 5–6 proc.“ – skaičiavo A. Izgorodinas. 

Situaciją gerins valdžios pagalba?

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas irgi skaičiavo, kad po infliacijos šuolio grįžti atgal prie ankstesnio lygio užtrunka ne metus ir ne dvejus. 

„Todėl reikia būti pasiruošusiems, kad infliacija, nors ir ne tiek daug kaip šiemet, gali viršyti dabartines prognozes. Apskritai pastarieji treji metai ekonomikoje iškėlė labai daug įdomių klausimų, susijusių su infliacija, kuriuos ekonomistai ateinančiais metais nagrinės savo moksliniuose darbuose“, – pastebėjo ekonomistas. 

REKLAMA

Anot jo, valdžia iki praėjusių metų rudens išlaikė gan šaltą galvą nesiveldama į lenktynes Europos Sąjungoje, kurios šalies paramos verslui ir gyventojams paketas bus didesnis. 

„Tačiau metų pabaigoje atsilaikyti nepavyko ir patvirtintas kitų metų biudžetas – su vienu didesnių Europos Sąjungos šalyse deficitu. Viešojoje erdvėje žodis „krizė“ tampa vis labiau vartojamas ne pagal paskirtį ir ne pagal faktus, o norint padidinti įspūdį ir gauti daugiau valdžios paramos. Šiais metais neišjudėjo ir mokesčių sistemos peržiūra. Greičiau priešingai – pasinaudojant „krize“ mokesčių lengvatų šiemet dar padaugėjo. 

REKLAMA

2023-ieji daugeliui buvo susipažinimo su energetikos sektoriumi metai, ir, kaip dažniausiai būna, ne iš gero gyvenimo. Visgi rekordiškai aukštos elektros kainos padarė ir labai teigiamą darbą – leido kelis kartus pagreitinti investicijas į atsinaujinančią energetiką, ir jau ateinančiais metais mes pradėsime matyti jų teigiamus rezultatus“, – prognozavo T. Povilauskas.

Ekonomisto teigimu, šių metų darbo rinkos rezultatai rodo, kad Lietuva yra gerame kelyje – darbuotojų skaičius labiau augo tuose sektoriuose, kur sukuriama pridėtinė vertė yra didesnė. 

„Pavyzdžiui, per metus informacinių technologijų sektoriuje darbuotojų padaugėjo 18 proc., transporto priemonių gamybos – 15 proc., mokslinių tyrimų ir taikomoje veiklos – 9 proc., kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuje – 8 procentais. Žinoma, dalį tokio augimo lėmė ir imigrantai, tačiau jų ateityje mūsų darbo rinkoje tik daugės. 

Būti optimistais dėl ekonomikos pokyčių kitąmet yra sudėtinga. Tačiau neverta persimesti ir į kraštutinumus: arba juoda, arba balta, arba gerai, arba tik blogai. Daug kas yra mūsų pačių rankose, ir proaktyvūs mūsų pačių, verslo ir valdžios veiksmai gali lemti, kad kiti metai nebus nei aukštų energetikos produktų kainų, nei didėjančio nedarbo metai“, – prognozavo ekonomistas. 

kainos lietuvoj ir taip jau tapo prieinamomis-prieini,pažiūri ir nueini
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų