Gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi, kaip sekasi ieškoti darbo padedant Užimtumo tarnybai.
„Darbą radau per porą mėnesių, nes nemėgstu nieko neveikti. Pati jo ieškojau ir radau“, – džiaugėsi moteris.
Tuo metu kita gyventoja skundėsi, kad darbo neranda, o Užimtumo tarnybos specialistės jai siūlo tik sunkius ir mažai apmokamus darbus.
„Nieko nepasiūlo, kas patiktų. Visi darbai mažai apmokami, be to tai yra fiziniai darbai, tokių negaliu dirbti. Todėl darbo paieškos ir užtrunka, tačiau bijau, kad neišbrauktų iš Užimtumo tarnybos sąrašų, jei vis atsisakysiu siūlomų darbų, tada ir nedarbo išmokos neteksiu, iš kurios gyvenu“, – nuogąstavo moteris.
Kita komentatorė pritarė ir pasakojo, kad darbo ieškojo keletą mėnesių.
„Nesisekė greitai įsidarbinti, pati irgi ieškojau darbo, o Užimtumo tarnybos specialistės vis teiraudavosi, kaip sekasi ieškoti. Tačiau galiausiai pavyko įsidarbinti“, – sakė moteris.
Vieni per dieną įsidarbina, o kitiems prireikia ir 3 metų
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2022 metais vidutinė jos klientų nedarbo trukmė buvo 8,3 mėn.
„Trumpiausia – 1 diena, kai iš karto perskaito skelbimą ir įsidarbina. Darbo ieškančių ilgiau nei trejus metus buvo nedaug – 2 proc.“ – informavo Užimtumo tarnyba.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė teigė, kad registruotiems darbo ieškantiems žmonėms teikiami darbo pasiūlymai turi atitikti tinkamo darbo sąlygas, kurios nurodytos įstatyme.
Pasak jos, tinkamas siūlomas darbas turi atitikti visus šiuos požymius:
- atitikti darbo ieškančio žmogaus kvalifikaciją ar kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį;
- Užimtumo tarnyba neturi būti gavusi oficialios informacijos apie asmens, kuriam teikiamas darbo pasiūlymas, sveikatos būklę ar kitas aplinkybes, kurios trukdytų dirbti siūlomą darbą arba eiti pareigas;
- kelionė iš asmens gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir atgal trunka ne ilgiau kaip 2 val. per dieną ir, o kelionės išlaidos per mėnesį nesudaro daugiau kaip 15 proc. darbo skelbime nurodyto darbo užmokesčio;
- darbo skelbime nurodytas atlyginimas darbo pasiūlymo asmeniui pateikimo dieną turi sudaryti ne mažiau 80 proc. buvusio darbo užmokesčio, jeigu pasiūlymas teikiamas pirmą – trečią registracijos mėnesį. Arba 60 proc. buvusio darbo užmokesčio, jeigu pasiūlymas teikiamas ketvirtą – devintą registracijos Užimtumo tarnyboje mėnesį.
„Apskritai darbo skelbime nurodytas užmokestis negali būti mažesnis už asmens tą mėnesį, kai teikiamas darbo pasiūlymas, gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką ir ne mažesnis už patvirtintą minimalią algą“, – vardijo Užimtumo tarnybos specialistė.
Atsisakius darbo, netenka išmokos
Tačiau, anot M. Jankauskienės, jeigu žmogus Užimtumo tarnyboje neranda darbo daugiau nei 9 mėnesius, jam siūlomi ir nebūtinai jo kvalifikaciją atitinkantys darbai.
„Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojus Užimtumo įstatymo pataisoms, bedarbio statusas yra panaikinimas tuo atveju, kai asmuo antrą kartą atsisako siūlomo tinkamo darbo per 12 mėnesių nuo pirmojo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos.
Jeigu asmeniui panaikinimas bedarbio statusas, atsisakius tinkamo siūlomo darbo antrą kartą, nutraukiama ir nedarbo socialinio draudimo išmoka, kadangi šios išmokos mokėjimas tiesiogiai susijęs su bedarbio statusu“, – įspėjo M. Jankauskienė.
Ji skaičiavo, kad 2022 m. pirmąjį pusmetį (iki Užimtumo įstatymo pakeitimo, kai bedarbio statusas buvo panaikinamas nuo pirmojo tinkamo darbo pasiūlymo atsisakymo dienos), bedarbio statuso dėl to neteko daugiau nei 3,4 tūkst. asmenų, tai antrąjį pusmetį tokių buvo 296.
„Užimtumo tarnyba akcentuoja, kad kiekvieno darbo ieškančio asmens situacija skirtinga ir reikalauja individualaus požiūrio. Tikslas yra padėti asmenims integruotis į darbo rinką ir siekti tvaraus užimtumo, o ne kuo didesniam asmenų skaičių panaikinti bedarbio statusą atsisakius tinkamo siūlomo darbo.
Todėl tik individualios konsultacijos, situacijų analizė ir tinkamų darbo rinkos paslaugų bei priemonių parinkimas padeda pateikti asmeniui tinkamą darbo pasiūlymą, kurį priėmęs asmuo, tikėtina, įsidarbins ir išliks darbo rinkoje“, – komentavo specialistė.
Tačiau anot jos, aktyvi savarankiška darbo paieška – kiekvieno Užimtumo tarnyboje registruoto kliento pareiga.
„Tai priklauso ir nuo asmens gebėjimų konkuruoti darbo rinkoje, motyvacijos įsidarbinti, kitų socialinių ir gyvenimiškų aplinkybių. Todėl asmenims sudaromos galimybės ieškoti darbo jiems priimtinu būdu ir pagal jų pageidavimą, taip ugdant atsakomybę už savo karjerą“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė.
Nedarbo išmokos
„Sodros“ teigimu, nedarbo išmoka kiekvienam gavėjui yra apskaičiuojama individualiai pagal jo turėtas draudžiamąsias pajamas.
„Nedarbo išmokos dydį sudaro pastovi ir kintamoji dalys. Pastovią nedarbo išmokos dalį sudaro 23,27 procento mėnesį, už kurį mokama nedarbo išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Nuo šių metų sausio MMA yra 840 eurų, todėl pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 195,47 euro.
Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gyventojo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. 2023 metais kintama mėnesinė išmokos dalis pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį siekia 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc. Todėl kas tris mėnesius gaunama išmoka mažėja“, – aiškino „Sodra“.
Tačiau kaip ją apskaičiuoti?
„Sodra“ pateikė pavyzdį. Tarkime, asmuo 2023 m. kovo mėnesį užsiregistruos bedarbiu Užimtumo tarnyboje. Jo pastovi nedarbo išmokos dalis sieks 195,47 euro.
Toliau kintama dalis apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2023-01-31 jo turėtas draudžiamąsias pajamas.
Pavyzdžiui, šio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 800 eurų. 1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį žmogus nuo 800 eurų gaus 38,79 proc., t. y. 310,32 euro.
Tad iš viso kovo–gegužės mėnesiais žmogus gaus nedarbo išmoką, kuri sieks – 195,47 euro + 310,32 euro = 505,79 eurus, birželio–rugpjūčio mėnesiais jis gaus 195,47 eurų + 248,24 eurų = 443,71 eurą, o rugsėjo–lapkričio mėnesiais – 195,47 eurų + 186,16 eurų = 381,63 eurų.
Kintamoji dalis mažėja atsižvelgiant 31,03 proc. ir 23,27 proc., „Sodra“.
Anot jos, didžiausia nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Šis šiuo metu siekia 1799 eurai.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu didžiausia nedarbo išmoką kurią gauna gyventojai siekia 1060 eurų, o mažiausia vos 220 eurų. Vis tik dauguma žmonių gauna 380 eurų nedarbo išmoką.
