Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai 76 įmonės pranešė apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus, kuriuose numatoma atleisti 5 536 darbuotojus. Tuo metu užpernai per grupinius atleidimus, darbo neteko šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų.
Anot Užimtumo tarnybos, pirmąjį pusmetį pateiktų pranešimų priežastys susijusios su geopolitiniais neramumais, o antroje metų pusėje – su energetikos kainomis, problemomis tiekimo grandinėse.
Tarnyba pažymi, kad apie grupinius atleidimus paskelbė tiek bankrutuojančios, tiek kitos įmonės mažinančios darbuotojų skaičių.
„Didžiausi 2022 metų atleidimai: Lietuvos geležinkelių grupė (1950), AB „Lietuvos paštas„ (592), AB „Kaišiadorių paukštynas„ (395), UAB „Birių krovinių terminalas„ (136), sanatorija „Belorus“(111).
Vidutiniškai 37 proc. atleistų ir per 2022 m. pirmąjį pusmetį Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų sugrįžo į darbo rinką“, – skaičiavo Užimtumo tarnyba.
Kokie atleidimai yra neteisėti?
Anot Užimtumo tarnybos, minėti darbuotojų atleidimai esminio poveikio šalies ar atskirų regionų ekonominei padėčiai neturėjo.
„Atleidimai vyko skirtingose ekonominės veiklos srityse, o pagrindiniai dideli atleidimai buvo suvaldyti bendradarbiaujant darbdaviams ir Užimtumo tarnybai“, – tikino tarnyba.
Tuo metu teisės įmonės „Sorainen“ advokatė, darbo teisės ekspertė Jurgita Karvelė pastebėjo, kad grupės darbuotojų atleidimo procesas turi būti vykdomas itin atsakingai ir laikantis visų Darbo kodekso reikalavimų.
„Priešingu atveju įmonė gali ne tik pakenkti savo reputacijai, bet ir sulaukti baudų ar ribojimų už neteisingą procedūrų vykdymą.
Ne kiekvienas didesnio darbuotojų skaičiaus atleidimas gali būti vadinamas grupiniu. Grupinio atleidimo metu darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbdavio valia arba šalių susitarimu, kai darbo sutarties nutraukimą inicijuoja pats darbdavys. Jeigu tuo pat metu darbovietėje darbo sutartys nutraukiamos ir kitais pagrindais (pvz., darbuotojo iniciatyva ar pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai), tokie atleidimai nėra priskiriami grupiniams“, – komentavo teisininkė.
Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad apie grupinius atleidimus darbuotojai turi būti informuoti iš anksto.
„Grupiniai atleidimai privalo būti inicijuoti ne per ilgesnį kaip trisdešimties kalendorinių dienų terminą, išskyrus tuos atvejus, kai įmonė bankrutuoja. Šis terminas nėra siejamas su konkrečiu kalendoriniu mėnesiu – vertinamas bet kuris 30 dienų laikotarpis.
Grupinis atleidimas priklauso ir nuo atleidžiamų darbuotojų skaičiaus ir vidutinio darbuotojų skaičiaus bendrovėje. Jei joje dirba vidutiniškai iki 99 darbuotojų, bent 10 darbuotojų atleidimas bus laikomas grupiniu. Jei įmonėje vidutinis darbuotojų skaičius svyruoja nuo 100 iki 299, bent 20 proc. jų atleidimas bus vadinamas grupiniu. Įmonėje dirbant daugiau nei 300 darbuotojų, grupinio atleidimo atveju atleidžiama 30 ir daugiau darbuotojų“, – skaičiavo J. Karvelė.
Neteisėtai atleisti darbuotojai gali grįžti dirbti
Teisininkės teigimu, grupinio atleidimo atveju darbdavys privalo informuoti apie būsimą atleidimą bendrovėje veikiančią darbo tarybą, o jeigu jos nėra – darbdavio lygiu veikiančią profesinę sąjungą.
„Pateikęs informaciją darbdavys turi pareigą konsultuotis su darbo taryba ar profesine sąjunga dėl būsimo grupės darbuotojų atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo priemonių, tokių kaip perkvalifikavimas, perkėlimas į kitas darbo vietas, didesnės nei numatyta Darbo kodekse išeitinės išmokos, laisvas laikas darbo paieškoms ir kt.
Šis konsultavimasis nereiškia, kad darbdavys turi mokėti didesnes išeitines ar savo sąskaita perkvalifikuoti darbuotojus, tačiau jis privalo pagal galimybes ieškoti būdų sumažinti atleidimo pasekmes ir savotiškai „atsiskaityti“ darbo tarybai ar profesinei sąjungai“, – sakė J. Karvelė.
O jeigu įmonėje nėra nei darbo tarybos, nei profesinės sąjungos?
„Tokiu atveju darbdavys turi pateikti informaciją tiesiogiai visiems darbuotojams arba visuotiniame darbuotojų susirinkime laikydamasis visų Darbo kodekse nustatytų terminų“, – teigė teisininkė.
Ji tikino, kad grupinio atleidimo procedūrų pažeidimai darbdaviui gali brangiai kainuoti – Darbo kodeksas numato, kad pažeidus pareigą konsultuotis darbo sutartys su darbuotojais negali būti nutrauktos, o darbuotojų atleidimai gali būti pripažinti neteisėtais.
„Pralaimėjęs ginčą dėl atleidimo teisėtumo, darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už visą bylinėjimosi laiką (ne daugiau kaip už 12 mėnesių), grąžinti jį į darbą arba sumokėti po vieną vidutinį darbo užmokestį už kiekvienus įmonėje išdirbtus 2 metus (ne daugiau kaip už 6 mėnesius). Negana to, darbuotojas turi teisę prašyti priteisti turtinę ir neturtinę žalą.
Už netinkamą darbo įstatymų laikymąsi darbdavys ar jo įgaliotas asmuo gali sulaukti ir administracinės atsakomybės. Tokiu atveju gali būti skirta 240–880 eurų siekianti bauda, o pažeidimui pasikartojus – 900–1400 eurų. Įmonei už įstatymų nesilaikymą taip pat gali būti nustatyti apribojimai, pavyzdžiui, tam tikrą laiką draudžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose“, – įspėjo teisininkė.
Ilgalaikio darbo išmokos
„Sodra“ informavo, kad darbuotojai, kurie savo darbovietėje dirbo ilgiau nei 5 metus ir buvo atleisti darbdavio iniciatyva gali teikti prašymą ilgalaikio darbo išmokai gauti.
Tačiau svarbi sąlyga, kad po atleidimo tarp jo ir to paties darbdavio per 3 mėnesius nebūtų vėl sudaryta nauja darbo sutartis.
„Sodros“ duomenimis 2022 m. ilgalaikio darbo išmokos išmokėtos 5 185 gavėjams. Vidutinė išmoka, tenkanti vienam žmogui, buvo 2001,3 euro.
„Ilgalaikio darbo išmoka – tai tarsi „kompensacija“ už tai, kad žmogus ilgą laiką dirbo toje pačioje bendrovėje. Ši išmoka yra mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.
Ilgalaikio darbo išmokos dydis yra individualus, jis priklauso nuo gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Jei žmogus iki atleidimo dirbo savo darbovietėje nuo 5 iki 10 metų, jam skiriama 77,58 proc. vieno mėnesio vidutinio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka, jei žmogus dirbo nuo 10 iki 20 metų – 77 proc. dviejų vidutinių mėnesio darbo užmokesčių dydžio išmoka, jei dirbo ilgiau nei 20 metų – 77,58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka“, – skaičiavo „Sodra“.
