Viena moteris neapsikentusi prašymų suskaičiavo, kiek atsieina vaiko išlaikymas, savo įžvalgomis pasidalijo socialiniame tinkle.
„Šiuo metu tėvas vaikui moka po 200 eurų alimentų. Ši suma buvo priteista prieš 3 metus.
Dabar buvo bandyta kalbėtis dėl alimentų didinimo. Aiškinau jam, kad Lietuvoje kainos kyla nežmoniškai. Ir tie 200 eurų yra niekas palyginus su tuo, kiek viskas dabar kainuoja. Tačiau jis nesutinka daugiau mokėti. Ir pagrasino, kad jeigu kreipsiuosi į teismą nemokės ir tų 200 eurų“, – rašė moteris.
Ji tikino, kad vis tik norėtų kreiptis į teismą.
„Mano pajamos neskaitant mokamų 200 eurų, siekia 1474 eurų. Dirbu, namuose auga dar du vaikai. Iš viso viena auginu tris vaikus.
Todėl suskaičiavau, kiek kainuoja vieno vaiko išlaikymas. Žinoma, šis sąrašas gali kisti, nes kartais drabužių nuperku ir iš antrų rankų, ne tik naujus. O kartais drabužių mums atiduoda ar padovanoja. Komunaliniai mokesčiai taip pat svyruoja. Todėl suma kiekvieną mėnesį gali keistis“, – skaičiavo moteris.
Po savo įrašu ji pasidalijo ir šiuo sąrašu:
- Darželis 50 eurų;
- Kombinezonas/striukės 20–40 eurų;
- Drabužiai 140 eurų;
- Maistas 50 eurų;
- Buto nuoma ir komunaliniai mokesčiai 125 eurai;
- Pramogos 70 eurų;
- Kitos išlaidos 100 eurų.
Anot moters, vieno vaikymo išlaikymas atsieina 633 eurų. Šią sumą padalijus pusiau, vienam iš tėvų reikėtų prisidėti 316,5 euro. Per metus iš viso susidaro 7596 eurai.
Alimentų indeksavimas
Įstatymai numato, kad iš tėvų priteisti alimentai vaikams išlaikyti kiekvienų metų vasario mėnesį yra indeksuojami. Taigi, jau kovą jie turėtų būti didesni.
Paprastai kalbant, indeksavimas – tai išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas.
Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Valstybės duomenų agentūra. Neseniai ji paskelbė, kad praėjusių metų gruodį vartotojų kainų indeksas buvo 121,7.
Taigi indeksuojama periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro.
Pavyzdžiui, jeigu vaiko išlaikymui buvo priteista 200 eurų per mėnesį suma, tai nuo vasario ji turėtų padidėti iki 243 eurų (200x121,7:100=243,4 suapvalinama iki 243).
Periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas, vykdantis antstolis.
Kai priteistas išlaikymas ar atlyginama žala išieškoma darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo.
Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.
Taigi, jeigu jeigu vienas iš tėvų pats nepadidino alimentų, kitas gali kreiptis į antstolį, kad šis imtųsi atitinkamų veiksmų.
Vaiko išlaikymas gali atsieiti ir 200 tūkst. eurų per metus
Pasak SEB banko asmeninių finansų ekspertės Sigitos Strockytės-Varnės, pernykštis tyrimas parodė, kad vaiko išlaikymas per metus atsieina 3–5 tūkst. eurų.
„40 proc. apklaustų tėvų, kurie skaičiavo, kiek kainuoja išlaikyti vaiką iki 18 metų, nurodė, kad suma per metus svyruoja nuo 3 tūkst. eurų iki 5 tūkst. eurų. Dar 13 proc. nurodė, kad išlaidos siekia daugiau negu 5 tūkst. eurų per metus. Išlaidoms per mėnesį siekiant 500 eurų ir daugiau, per 18 metų susidaro didesnė negu 100 tūkstančių eurų suma.
Tiesa, jei vaikas lanko privačią mokyklą, šios sumos gali gerokai padidėti. Vieni metai už ugdymą privačioje mokykloje atsieina vidutiniškai apie 6 tūkst. eurų per metus. Ir čia papildomai nėra įskaičiuotas maitinimas mokykloje, kuris siekia vidutiniškai 5,5–6,5 euro už dieną, papildomi mokami būreliai, ekskursijų išlaidos ir kt. Tokiu atveju suma vaikui užauginti gali siekti ir 200 tūkstančių eurų“, – skaičiavo finansų ekspertė.
Pasak S. Strockytės-Varnės, jei šeimoje auga ne vienas, o du ir daugiau vaikų, išlaidos bus dar didesnės.
„Tiesa, dauginti iš dviejų nereikėtų, nes užauginti antrą ar trečią vaiką tėvams įprastai atsieina mažiau negu pirmą – ir dėl jau turimų reikalingų priemonių, drabužių, baldų, kuriuos galima panaudoti antrą kartą, ir dėl didesnių lengvatų, nuolaidų“, – sakė banko atstovė.
Išlaidos išaugo
Pasak S. Strockytės-Varnės, naujas tyrimas šiemet dar nebuvo atliktas.
„Tačiau galima daryti prielaidą, kad nuo liepos mėnesio augusios skirtingų produktų ir paslaugų kainos galėjo padidinti tėvų išlaidas, skirtas vaikams išlaikyti“, – teigė finansų ekspertė.
Ji skaičiavo, kad nuo liepos mėnesio pabrango šios išlaidos:
- Drabužiai ir avalynė (3–4 proc.)
- Maistas mokyklos valgyklose (18 proc.)
- Knygos (4 proc.)
- Būreliai (4 proc.)
- Švietimo paslaugos (8–10proc.)
„Be to, 16 proc. per metus padidėjus darbo užmokesčiui švietimo sektoriaus darbuotojams, tikėtinas ir korepetitorių paslaugų brangimas“, – skaičiavo banko atstovė.
Drabužius perka, o paskui išmeta
S. Strockytės-Varnės teigimu, kai kuriems pirkiniams tėvai išleidžia per daug. Pasak jos, nors statistiškai rūbų ir avalynės kainos kilo palyginti mažiausiai, vaikai auga labai greitai, tad išlaidos jiems aprengti ir apauti visada sudaro didelę šeimos biudžeto dalį.
„Daugiau negu pusė apklaustų tėvų teigia, kad atnaujinti vaikų garderobą prireikia kiekvieną mėnesį, trečdalis sako, kad apsiperka tris–keturis kartus per metus, tačiau tokiu atveju ir pinigų išleidžia daugiau.
Rūbai yra viena tų kategorijų, kuriai dažnai dar išleidžiame daugiau, negu reikėtų. Statistikos departamento paskelbto tyrimo „Namų ūkio biudžetas 2021“ duomenimis, rūbams ir avalynei statistinė keturių asmenų šeima išleidžia apie 104 eurus per mėnesį, o išmetamas rūbų skaičius į tekstilės konteinerius vien Vilniaus mieste siekia apie 1,8 tūkst. tonų“, – atkreipė dėmesį S. Strockytė-Varnė.
Anot jos, mažesniems vaikams dažnai visiškai nesvarbu, kaip jie atrodo, ar dėvi naują, ar iš antrų rankų atkeliavusį rūbą, kuris dažnu atveju gali kainuoti iki penkių ar net dešimties kartų pigiau negu naujas.
Meilė ne žaislais matuojama
S. Strockytė-Varnė pastebėjo, kad auginant vaikus, svarbu pasirinkti ir atsirinkti tai, kas tikrai yra svarbu vaiko sveikatai, ugdymui, jo ateičiai.
„Nors augindami vaikus pinigais jų nevertiname, tačiau, atsisakydami nereikalingų pirkinių ir išlaidų, galime sutaupyti nemažas sumas ir tuos pinigus investuoti į tolesnį vaiko ugdymą, kas užtikrintų ilgalaikę vertę. Tėvams nėra būtina tenkinti visas vaiko užgaidas, nupirkti visus madingiausius pasaulio žaislus.
Daug svarbiau parodyti vaikams dėmesį, paaiškinti, kodėl buvo priimti vieni ar kiti finansiniai sprendimai, susiję su jo ugdymu ar prašymais. Svarbu mokyti vaiką atskirti norus nuo poreikių“, – sakė specialistė.
Anot jos, tik tokiu būdu, bus ugdomas vaiko finansinis raštingumas.
„Kuris atneš kur kas daugiau naudos negu daiktai vaikų kambariuose, kurie galiausiai virsta šiukšlėmis ir nepadeda kurti planuotos vertės“, – teigė S. Strockytė-Varnė.
vyksta. Vyras atliko funkcija ir daugiau man nereikalingas, nes tokių išsiskyrusių mamų dabar daugiau nei pusė Lietuvos.
Kas cia ? Drabuziai 140eur. ? Tu ka kas menesi naujus perki ?
Viena užauginau du vaikus nuo 2 metų amžiaus, visą tą laiką dirbdama 3-juose darbuose. Ar tai normalu? Aš 20 metų viena "ariau", kad išlaikyčiau šeimą, o jis gyveno savo malonumui... Per tą laiką tik kokius 3 kartus valandą laiko pabendraudavo su vaikais ir tai tik mano iniciatyvos dėka...
Per daug tolerantiški įstatymai išsiskyrusių vyrų atžvilgiu. Jei moteris nepraneša anstoliams kur vyras dirba - tai normalių alimentų vaikai taip ir negaus.
Tokiu atveju, geriau jau vaikų tėvas būtų miręs - tai vaikams bent valstybės finansinė parama, įvairios nuolaidos, kompensacijos, mokykloje nemokamas maitinimas ir pan. priklausytų.
