Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per metus Lietuvoje maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 5,4 proc.
Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) liepą siekė 153 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su birželiu, sumažėjo 1,3 proc., o palyginti su tuo pačiu metu pernai – sumažėjo 3,6 procento.
Kainų lyginimo portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas teigė, kad ši statistika prekybininkams nėra džiuginanti.
„Jau antrus metus mažmeninė maisto prekyba mažėja, jeigu sudėtume 2022–2023 metų liepos mėnesius bendras mažėjimas siektų 13 procentų. Išeitų, kad maždaug 3 dienas per mėnesį Lietuvos gyventojas renkasi nevalgyti, palyginti su 2021 metais.
Na, iš tikrųjų taip nėra. Gyventojų išlaidos maistui mažėja, nes dalis gyventojų gauna paramą maistu, dalis užsiaugina maisto savo soduose ir daržuose, o kita dalis apsiperka Lenkijoje. Kiekvienas pagal savo išgales taupo“, – pastebėjo kainų ekspertas.
Anot jo, vienas prekybos tinklų vadovų mėgsta pasakoti, kad niekas pas jį nekrenta, viskas auga tvirtai ir stabiliai, o Valstybinė duomenų agentūra pateikia netikslius duomenis
„Tačiau tikėtina, kad prekybos tinklų apyvartos mažės ir rudenį. Krentantys pardavimo kiekiai atsiliepia ir mūsų gamintojams, juo labiau, kad jų stipriai sukilusios kainos skatino tinklus užsakinėti daugiau nuosavų (privačių) prekių ženklų prekių.
O jos daugiausiai atkeliauja iš kaimyninės. Todėl gamyba stos, daugės atleidimų, o mažesnės įmonės bankrutuos“, – prognozavo P. Čepkauskas.
Anot jo, neišvengsime recesijos.
„Kaip mūsų valstybė iš jos išeis? Nėra jokio aiškumo. Norint spręsti kažkokius iššūkius reikia juos pripažinti, o dabar pramonininkai skambina pavojaus varpais, o valdžia sako, kad viskas auga, kol tas augimas jiems netrinktelės veidu į asfaltą“, – ironizavo kainų ekspertas.
Prekių krepšelio kaina pakilo
Prekybos tinklų atstovai skaičiavo, kad dėl infliacijos žmonės už tą pačią sumą nusiperka mažiau prekių. Todėl anot jų, pirkėjai ėmėm rinktis pigesnius produktus, o kai kurių iš viso atsisakė.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, prekių krepšelis pirkėjams pabrango dėl infliacijos.
„Tačiau mūsų parduotuvėse kainos ir kokybės santykis yra optimalus todėl pirkėjai apsiperka čia. Taip pat žmonės visada atkreipia dėmesį į akcijas ir nuolaidas, tačiau taip buvo visada, ne tik šiuo metu“, – sakė prekybos tinklo atstovas.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sakė, kad pastaraisiais mėnesiais pirkėjų elgsenai ir jų prekių krepšeliui įtakos turėjo infliacija ir jos sąlygoti prekių kainų pokyčiai.
„Tai lėmė, kad vis didesnė klientų ėmė rinktis jų privačius prekės ženklus. Būtent privatūs prekių ženklai leido pirkėjams išlaikyti panašų krepšelį, neaukoti prekių kokybės ir sutaupyti. Kadangi mūsų asortimentą sudaro net 90 proc. privačių prekės ženklų, matome, kad jie sudaro dar didesnę dalį pirkėjų krepšelio“, – sakė prekybos tinklo atstovė.
Kai kurių prekių pardavimai sumažėjo
Tačiau prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė skaičiavo, kad pirkėjų krepšelio suma auga.
„Mūsų pirkėjai perka įprastus produktus, ženklių pokyčių nėra. Jeigu žiūrėtumėme septynis šių metų mėnesius, tai auga užkandžių populiarumas. Pirkėjai daugiau perka spragėsių, šokolado, ledų, perka daugiau putojančio vyno. Jeigu žiūrėtumėme, kas šiek tiek mažėja, tai mažėja alaus pardavimai PET buteliuose, taip pat perka mažiau ilgai galiojančių produktų – tokių, kaip makaronai, manų kruopos.
Tačiau čia galbūt įtaką daro prieš tai metus Rusijos karo Ukrainoje kontekste buvęs paniškas pirkimas, kai tokių produktų kaip makaronai pirkėjai užsipirko ilgam į priekį. Visos kitos kategorijos gana stabilios“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
„Maxima“ atstovė ryšiams su žiniasklaida Raminta Gecevičiūtė skaičiavo, kad jeigu 2021 m. vienas pirkėjas į savo pirkinių krepšelį įsidėdavo 11 prekių, šiemet – 10.
„Tai lėmė Covid-19 pandemijos metu pakitusi pirkėjų elgsena. Tuo metu į parduotuvę jie užsukdavo 1–2 kartus į savaitę, prieš tai atlikę namų darbus: planuodavo savo pirkinių sąrašą, nepirkdavo impulsyviai, vienu ypu įsigydavo daugiau pirkinių, tad ir jų vidutinis pirkinių krepšelis buvo didesnis.
Dabar matome, kad pirkėjų elgsena grįžta į priešpandeminius laikus – pirkinių kiekis pirkėjo krepšelyje mažėįa, nes auga apsilankymo dažnis. Mūsų tinkle lankytojai į parduotuvę užsuka dažniau, 2–3 kartus per savaitę“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
