Lukas Aluzas

Nuo ankstaus ryto Gariūnų turguje ginčai, apsižodžiavimai ir susistumdymai. Ten skubėjo ir policija, ir greitoji pagalba. Konfliktas kilo po to, kai šio turgaus prekeiviai mūru stojo ginti turgavietės, mat darbininkai jau pradėjo ruoštis nugriauti mažą dalį turgaus kioskų, kurie patenka į valstybinę žemę. Šioje teritorijoje savivaldybė ketina įrengti žiedinę sankryžą, o prekeiviai piktinasi, kad griaunamas jų turtas: „Pažiūrėkit, ką daro pareigūnai.

Daugiau nei pusė žmonių su negalia sako nežinantys kaip elgtis, jeigu šalyje prasidėtų karas ar atsitiktų kitokia masinė nelaimė. O vos vienas iš septynių yra pasiruošęs planą, kaip tokiu atveju elgtis. Priedangų ženklus ant pastatų klijuojanti Vidaus reikalų ministerija pagaliau susimąstė, kad neįgaliesiems tas priedangas dar reikia pritaikyti, taip pat jiems suteikti daugiau informacijos, kaip gelbėtis. „Karas kai vyksta dabar, tai pasidomi, pasiskaitai.

Ledo luitai ir kaukolė. Taip Žemės dieną mini institucijos ir menininkai, norėdami norėdami atkreipti dėmesį, kaip žmonės teršia aplinką. Dalies vadinamų instaliacijų žmonės taip ir liko nesupratę. Specialistai sako: dėl neatsakingo žmonių elgesio klimatas jau gerokai įšilo ir tirpstant ledynams grasina paskandinti trečdalį Lietuvos. Vieni gyventojai jau svarsto, kaip gelbėtųsi, o kiti abejoja, ar besikeičiantis klimatas yra didžiulė bėda.

Ukrainoje sužeistas lietuvis savanoris galėjo iš fronto grįžti ir negyvas. Mat iš mūsų šalies patekęs turniketas, kuris turėjo sustabdyti stiprų kraujavimą, buvo nekokybiškas ir sulūžo. Specialistai sako: Lietuvoje prieš metus atsirado daug nekokybiškų turniketų, kurie nuo mirtino kraujavimo gali ir neapsaugoti, o dalis tokių turniketų iškeliavo į Ukrainos frontą.

Visų gyventojų išlaikomame LRT – karšta kova dėl generalinio direktoriaus posto. Visuomeninė įstaiga nusprendė visiškai užsidaryti nuo visuomenės bei žiniasklaidos ir informacijos apie vadovo rinkimus neteikia. Dabartinę vadovę ginantys politikai jau kurpia sąmokslo teorijas, kaip LRT vadovaus maršistų deleguotas kandidatas. Visai netrukus turėtų paaiškėti, kas vadovaus visų išlaikomam visuomeniniam transliuotojui – Lietuvos radijui ir televizijai.

Rūsys, namai ir retkarčiais gatvė – taip atrodo karo nusiaubtų Ukrainos miestų ir kaimų vaikų kasdienybė. Vaikai su savo tėvais neretai nusprendžia likti apgriautose gyvenvietėse, nors dažnai elektros ir kitų patogumų tiesiog nėra, o ir nėra garantijos, kad karas į jų namus nesugrįš. Bandydamas praskaidrinti vaikų kasdienybę į Ukrainą atvyko žinomas Italijos klounas Markas Rodaris. O kartu su juo Ukrainos karių išlaisvintame Iziumo rajone buvo ir TV3 žinių bendradarbis.

Po vakarykščio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo sugrąžinti kandidatą į Anykščių merus Kęstutį Tubį, iš naujo rinkimuose balsuoti turi 100 vakar jau balsavusių žmonių. Dalis jų piktinasi neesantys tikri, ar dabar į rinkimus jiems nereiks vaikščioti kasdien. Vyriausioji rinkimų komisija teisinasi, kad kandidatus šalina ar grąžina pagal teismų sprendimus. Anykštėnas Romualdas, vakar atidavęs savo balsą mero rinkimų antrajame ture, šiandien vėl savo miesto rinkimų apylinkėje.

Nelikus nė dienai iki išankstinio balsavimo antrajame merų rinkimų ture, Visagino gyventojai dar nežino, kurie kandidatai kovos dėl miesto vadovo posto. Apeliacinis teismas nurodė, kad nuo rinkimų praėjusią savaitę nušalinta Dalia Štraupaitė vis dėlto gali būti renkama. Šiuo metu Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia, ar spės pakeisti biuletenius, ar teks rinkimus Visagine nukelti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susirūpino rusų kalbos mokytojų likimu: gresiant nedarbui jiems siūlo įgyti papildomą kvalifikaciją – mokyti vokiečių, prancūzų ar kitos Europos Sąjungos kalbos. Nors rusų kalba tarp moksleivių dar išlieka populiariausia antroji užsienio kalba, ministerija tvirtina, kad greitai laukia jos eros pabaiga. Tiesa, ar mokytojai bus pajėgūs ir dirbti, ir mokytis naujų kalbų – lieka neaišku, mat nemažai jų yra vyresnio amžiaus.

Nuprausė katę ir ją įdėjo į elektrinę džiovyklę, toks vaizdo įrašas iš kačių prausimo ir šukavimo mokymų sukėlė gyvūnų teisių gynėjų ir jiems internete pritariančių pykčio bangą. Žmonės reikalauja bausti katę į džiovyklą įdėjusią specialistę – esą ji beorėje erdvėje turėjo prabūti kone pusvalandį. Tyrimą pradėjo ir Maisto ir veterinarijos tarnyba, surengė kirpėjų patikrinimą, tačiau žiauraus elgesio su kate nenustatė. Po prausimo katę į rankšluostį ir į elektrinę džiovyklę.

Tarptautinės moters dienos proga įteikti apdovanojimai moterims, kurios savo darbais prisidėjo, kad mažėtų atotrūkis tarp vyrų ir moterų. Tokius apdovanojimus asociacija „Lyderė“ organizuoja pirmąkart ir tikisi, kad pakeis nusistovėjusį požiūrį į Kovo 8-ąją. Specialius Deimantės Litvinaitės ženklus išdalijo asociacija „Lyderė“. Jie skirti moterims, kurios savo darbais prisidėjo prie atskirties tarp vyrų ir moterų mažinimo.

Minint Moters dieną – Kovo 8-ąją – glėbius gėlių vyrai neša mamoms, bendradarbėms ar net kaimynėms. Tačiau feminizmo aktyvistės gėlių pageidauja ne visos – sako nėra ko švęsti, kai moterų ir vyrų lygybė dar nepasiekta – atlyginimai per maži, pagarbos iš vyrų dar mažiau, o ir pagalbos nuo smurto nukentėjusioms moterims gali išvis nebelikti. Troleibuso vairuotoją Galiną sveikina „Vilniaus viešojo transporto“ atstovai. Įmonėje autobusus ir troleibusus vairuoja daugiau nei 300 moterų.

Artėjant Kovo 8-ajai gėlių prekeiviams prasidėjo darbymetis, mat vyrai savo mylimosioms puola pirkti gražiausius žiedus. Populiariausios – tulpės. Pardavėjai neslepia: jos palyginus su pernai pabrango maždaug penktadaliu. Tačiau patys vyrai labai netaupo, o kai kurie net neskaičiuoja pinigų ir ima dar brangesnes. Šįryt gėlių turguje sostinės Konarskio gatvėje prasideda sujudimas. Ruošdamiesi Kovo 8-ajai prekeiviai tempia glėbius įvairių spalvų tulpių, taip pat ir kitų žiedų.

Į įvairiose interneto platformose daiktus ar rūbus parduodančius žmonės nusitaikė Mokesčių inspekcija. Dabar iš internetinių prekybos platformų lauks duomenų apie visus žmonių sandorius, o pernelyg daug iš pardavinėjimo uždirbusiems gyventojams nuskaičiuos mokesčius. Patys žmonės jau ima slapstytis ir mąsto būdus, kaip mokesčių toliau išvengti. Norėjusi išlikti neatpažįstama viena vilnietė pasakoja, kaip „Vinted“ platformoje pardavinėja vaikiškus daiktus.

Trūkstant įvairių sričių specialistų, šalies savivaldybės ieško būdų, kaip privilioti mokytojų, gydytojų ar kitų darbuotojų. Kuo toliau, tuo labiau trūkstamų specialistų sąrašas plečiasi, tad savivaldybės žmones vilioja tūkstantinėmis paskatomis. Tik jomis jauni specialistai, nenorėdami įsipareigoti dirbti konkrečioje vietoje, ne visada pasinaudoja. Savivaldybės pasiruošusios didinti paskatas, kad tik specialistų atsirastų, nes daug darbuotojų greit turės išeiti į pensiją.

Neeilinė TV3 Žinių istorija iš Charkivo. Ukrainiečiai gedi mūšiuose prie Soledaro žuvusių dviejų garsių alpinistų. Jų artimieji ir draugai pastebi: vyrų ryžto ginti savo šalį negalėjo palaužti niekas. Tačiau Ukrainos kovotojus alina nesibaigiantys rusų išpuoliai: agresorių karių tiek daug, kad sunaikinus vieną okupantų grupę, jau puola kita, ir orkų antplūdžiui nėra pabaigos. Atsilaikyti kaskart vis sunkiau, o ukrainiečių didvyrių kapinėse taip pat nuolat daugėja žuvusių kovotojų.

Viešojo transporto vairuotojai siūlo leisti stoti tik tose stotelėse, kuriose keleiviai nori išlipti. Dabar esą ir laiką tenka gaišti, ir eikvoti kurą ar elektrą ir stoti kiekvienoje stotelėje, nors norinčių išlipti ar įlipti keleivių nėra. Tiesa, reiktų įprasti spaudyti specialius mygtukus „STOP“, kurių dalis autobusų ar troleibusų Vilniuje net neturi.  O Susisiekimo ministerija ir kitos institucijos neskuba keisti tvarkos, mat naudą reikia išsamiai įvertinti.

Gyventojų pyktis ir nepasitenkinimas liejasi paštų skyriuose. Nusiųsti korespondenciją ar siuntą tapo trečdaliu ar net dvigubai brangiau nei anksčiau. Taip „Lietuvos paštas“ bando išlyginti savo patiriamus nuostolius, o kai kurie žmonės sako pašto paslaugų ir atsisakantys. Ryšių reguliavimo tarnyba atskleidžia, kad „Lietuvos paštas“ norėjo kilstelėti kainas dar daugiau, bet negalėjo pagrįsti, kam reikia tiek kelti įkainius.

Tradiciškai artėjant valstybės atkūrimo dienai, Prezidentūroje įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Už reikšmingus kultūros ir meno nuopelnus apdovanoti šeši kūrėjai, tarp jų ir Mariupolyje pernai okupantų nužudytas režisierius Mantas Kvedaravičius. Šiemet premijos siekia beveik 40 tūkstančių eurų. Kūrėjai sako neslepiantys, kad premijos suteiks daugiau atsakomybės, o kai kurie jau užtikrintai dalį premijos paskyrė Ukrainai.

96-ąjį gimtadienį šiandien pasitinka kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė. Prezidentas prasitarė, kad šiandien namuose sukakties nešvenčia – žmona Alma dar silpna, nors ir atsigauna po ilgo laiko ligoninės palatoje. 96-ąjį gimtadienį šiandien ponia Alma pasitinka namuose. Šiandien Prezidentas Valdas Adamkus į TV3 Žinių skambučius neatsiliepė. Portalams „lrytas.lt“ ir „Žmonės“ vakar Valdas Adamkus pasakojo, kad jokių švenčių neplanuoja.

Traukinių keleiviai skundžiasi augančiomis kelionių bilietų kainomis – praėjusiais metais kai kurios didėjo 50 procentų. Keleivius vežanti bendrovė „LTG Link“ aiškina: brango kuras, elektra, atsarginės dalys, tad neliko nieko kita, kaip tas kainas kilstelėti. Iš mokesčių mokėtojų dotuojami vežėjai įsitikinę – jie turi siekti pelno, dėl to ir didina bilietų kainas. Tiesa, keleiviai sako, kad dabar keliauti autobusu kartais net yra pigiau nei traukiniu.

Dešimtys milijonų per metus – tiek sukčiai išvilioja iš patiklių gyventojų. Pasak pareigūnų, ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo daugėja, o ir patys sukčiai prisitaiko prie žmonių įpročių – skambina jiems telefonu, siunčia įvairias nuorodas SMS žinutėmis, siūlo netgi investuoti. Siekiant sutramdyti siaučiančius sukčius ir kitus nusikaltėlius, į Seimą sugrįžo sena iniciatyva privalomai registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles.

Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų – sostinėje prasidėjo ir šventinių renginių maratonas. Ta proga Švenčiantis merui merui net teko viešai pašokti, vienas restoranų tinklas miestiečiams nemokamai išdalino 700 picų, sveikinimai liejosi ir iš kitų miestų, mokyklų ir darželių. O Gedimino pilies bokšte pradėtas eksponuoti gimtadienį liudijantis originalus dokumentas – Gedimino laiško išrašas Vakarų Europos visuomenėms, kuriame pirmąkart paminėtas ir Vilniaus vardas.

Dzūkijos miškuose jau žydi žibuoklės. Orams atšilus, ne vieną jų žiedą užtiko vienas alytiškis. Gamtininkai sako: žibuoklės žiemą gali sužydėti, joms ir galimi šalčiai ne tokie baisūs. Klimatologams nerimą kelia dažnėjančios staigios orų permainos, dabar jie fiksuoja didelio masto atšilimą – pirmoji sausio pusė kone trimis laipsniais šiltesnė už 30 metų vidurkį. Tačiau atšalti ir pasnigti dar tikrai gali. Alytuje, Vidzgirio miške, vaikštinėja Jonas.

Lietuviai vėl pradeda masiškai keliauti į užsienį. Kas penktas dar šią žiemą planuoja išvykti į užsienį, o dar daugiau planuoja savo atostogas pavasarį arba vasarą. Kelionių organizatoriai teigia, kad lietuvių susidomėjimas kelionėmis, nors dar nepasiekė ikipandeminio lygio, tačiau smarkiai auga. Negąsdina atostogas planuojančiųjų net kartu su infliacija kylančios kelionių kainos. „If draudimo“ apklausos duomenimis, žiemos atostogas užsienyje planuoja kas penktas lietuvis.

Lietuvoje prasideda Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai, šiemet ji – kitokia. Laisvės gynėjai sako dabar galvojantys apie Ukrainos gynėjus, o trijų dešimtmečių senumo įvykius prisimenantys kur kas mažiau. Į Laisvės gynėjų dienos 32-ųjų metinių minėjimą Seime renkasi Lietuvos laisvės gynėjai. Šiaulietis Antanas Kliunka su kolegomis laiko Ukrainos vėliavą ir sako: sunku negalvoti apie tai, kas vyksta fronto linijoje. „Apie sausio tryliktą praktiškai negalvoju.

Nepaisant besitęsiančių Rusijos atakų ir bandymų sutrikdyti ukrainiečių gyvenimą, Vakarų Ukrainos didmiestyje Lvive toliau verda gyvenimas. Mieste glaudžiasi tūkstančiai nuo karo bėgančių ukrainiečių – daliai jų sugrįžti į namus nebėra vilties, o kiti dar svajoja apie gyvenimą tikruosiuose namuose. Lvive Oksana gyvena jau nuo vasaros. Ji čia atvyko Charkivo, kuris yra netoli Rusijos sienos ir kurį dar visai neseniai nuolat žvėriškai be perstojo apšaudydavo agresoriai.

Rusijai žudant ukrainiečius ir griaunant jų namus bei šalį, geraširdžiai lietuviai ieško, kuo prisidėti, kad ukrainiečiai nešaltų ir galėtų gyventi įprastai. Kone tūkstančio ukrainiečių prašymų padovanoti elektros generatorių sulaukė Lietuvos konsulas Ternopilio srityje, o organizacija „Stiprūs kartu“ į Lvivą nuvežė jau trečią pagalbos siuntą – dešimtis generatorių, šildytuvų ir šviestuvų, kurie būtini pabėgėlių ir humanitariniams centrams visoje Ukrainos teritorijoje.

Atostogų eiti tiek, kiek panorėsite. Tai ne svajonė, o tokią politiką savo darbuotojams leidžia kelios Lietuvos įmonės. Vienos iš jų atstovai aiškina: darbuotojai patys geriau žino, kiek jiems reikia atostogų. Profsąjungų atstovai sako, kad šalyje net ir minimalių atostogų dalis darbuotojų negauna, tad kalbėti apie lanksčias ir ilgesnes atostogas – dar per anksti. Darbdavių atstovai sako: bet kada išleisti darbuotojus atostogų gali tik daug pajamų generuojančios bendrovės.

Vaikai vardu Berlynas, Preila, Kosmosas ar Pupa. Štai tokius vardus suteikia tautiečiai savo naujagimiams. Tėvai aiškina: kartais įstringa draugų vaikų vardai, o kartais tiesiog kyla mintis beieškant vardo internete. Metrikacijos specialistai vardija eiles neįprastų vardų ir sako, kad nemažai jų kol kas vieninteliai. O kalbos tyrėjai sako: vardų įvairėja ir toliau įvairės, net jeigu vardo reikšmė bus kontroversiška, mat tėvai nori unikalių vardų savo vaikams.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, į žaislų parduotuves plūsta tėvai ir ieško išsvajotų dovanų mažiesiems. Tiesa, kai kurie žaislai Lietuvoje vos ne dvigubai brangesni už tuos pačius žaislus parduodamus užsienyje – Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Tad tėvams tenka gerokai papurtyti kišenes. Pardavėjai teisinasi, esą žaislai Lietuvoje brangesni dėl muitų ir kitų mokesčių.

Gindamiesi nuo agresorių ukrainiečiai ima aktyviai naudoti dronus–bombonešius, su kuriais atakuoja okupantus neišlįsdami iš apkasų. Charkivo srityje kariai praktikuojasi, kaip įvaldyti tokius bepiločius, kuriems pinigus surinko patys gyventojai. Virš Charkivo centro ratus suka kovinis dronas „Kažan“. Jis gali gabenti ir mėtyti sprogmenis — taigi kariai jį vadina bombonešiu: „Drono apačioje yra lizdai sprogmenims. Dronas vienu metu išmeta du sprogmenis.

Seimas baigė rudens sesiją. Prieš išsiskirstydami parlamentarai sveikina vieni kitus ir dalijasi planais, kaip švęs Kūčias ir Kalėdas. Tautos išrinktieji sako, kad šias šventes sutiks Lietuvoje su šeimos nariais ir artimaisiais bei dalijasi, ką gamins ir valgys per šventes. Artėjančių švenčių proga, ir valdantieji, ir opozicijos atstovai vieni kitiems linki sutarimo ir mažiau pyktis.

Kad apšaudyti miestą užsimanę Rusijos kariai nenužudytų ir nesužalotų taikių gyventojų, ypač šventėmis besidžiaugiančių vaikų, šiemet Charkivo valdžia kalėdinę eglę pastatė ne centrinėje aikštėje, o po ja esančioje metro stotyje. Charkivo metropolitenas jau nuo pat pirmų plataus masto agresijos dienų tapo nuo apšaudymų besislepiančių žmonių prieglobsčiu, o pas Kalėdų Senelį – šventąjį Mikalojų – metro stotyje nusidriekė gausi vaikų eilė.

Naujas akibrokštas – Baltarusijoje laukiant Putino vizito, Minsko scenoje uždainavo pasaulinio lygio lietuvių operos solistas Vaidas Vyšniauskas. Dar prieš kelias dienas skundęsis negaunantis vaidmenų Lietuvoje, pirmadienį savo sprendimo dainuoti Lukošenkos pakalikams jis nekomentuoja. Kultūros ministras sako nesuvokiantis Vyšniausko sprendimo pasirodyti Lukašenkos režimui ir mano, kad didžiausia bausmė solistui, kai tautiečiai Lietuvoje nebekvies jo dainuoti į koncertus.

Vilniaus gyventojai keiksnoja miesto valdžią dėl susiaurintų gatvių: didesni automobiliai net negali neprasilenkti, o užsnigus susiaurintose gatvėse į pagalbą atvykę kelininkai patys negali pravažiuoti. Situacija absurdiška, mat vienoje sostinės gatvių netilpo „Grindos“ barstytuvas – dėl to eismas buvo paralyžiuotas. Savivaldybė didelės problemos neįžvelgia ir atkerta – gatvės siaurinamos, nes taip nurodo statybos reglamentas.

Savivaldybės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotojai pradėjo antrą streiko savaitę. O sostinės gyventojai ir toliau šąla stotelėse, nes transportas atvažiuoja kur kas rečiau. Įmonės vadovybė kaltina profsąjungą nenoru susitarti ir netgi siekiu leisti girtauti darbe. Profesinė sąjunga atkerta – visa tai yra melas.

Kaip atgaivinti sąmonės netekusį žmogų mokėsi Seimo nariai ir kanceliarijos darbuotojai. Tačiau dalis seimūnų tokius mokymus tik palydėjo žvilgsniu ir sako neturintys mokslams laiko arba užtikrintai žinantys, kaip gaivinti nelaimės ištiktą žmogų. Vis dėlto, medikai pastebi, kad lietuvų įgūdžiai gaivinant, pavyzdžiui, sąmonės netekusius žmonės, dar nėra pakankami.

Chaosas Vilniuje: nuo ankstaus ryto autobusų stotelės pilnos besibūriuojančių, šąlančių žmonių. Prasidėjus autobusų ir troleibusų vairuotojų streikui kai kur atvažiuoja vos kas ketvirtas autobusas, tad keleiviai priversti į juos grūstis, kai kas ir netelpa. Dėl prastų darbo sąlygų bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotojai pradėjo neterminuotą streiką. Jie tikina, kad streiką baigs tada, kai į jų reikalavimus atsižvelgs įmonės vadovai.

Aštuoni iš dešimties lietuvių patiria didesnį stresą nei įprasta. Žmonės sako: galvos skausmą dabar labiausiai kelia karas Ukrainoje ir nenustojančios kilti kainos. Psichologai pastebi: kur dar ir žmonių asmeniniai rūpesčiai, kurie prisidėjus karui, infliacijai ir nežinomybei, tapo neįveikiami. Spėjama, kad Lietuvoje visiškai nelaimingų žmonių yra keliskart daugiau nei Skandinavijoje. Taip TV3 žinių paklausti, kaip gyvena, atsako žmonės: „Gyvenam kaip gyvenam – nelabai gerai.

Šaltėjant orams, o rusams vis dažniau paliekant ukrainiečius be elektros ir šildymo, iš Lietuvos iškeliauja pirmoji stambi generatorių ir šildytuvų siunta. Jie šildys ir tieks elektrą karo pabėgėliams ar nuo raketų besislepiantiems vietiniams gyventojams. Iniciatyva „Stiprūs kartu“ ir Nacionalinis dailės muziejus jų parūpino dešimtis, o iki žiemos tikisi generatorių į Ukrainą nuvežti du tūkstančius. Dyzelinius šildytuvus ir generatorius rodo iniciatyvos „Sušildyk Ukrainą“ organizatoriai.

Neregiai skundžiasi negalintys saugiai pereiti gatvių. Vienose perėjose garso signalas skamba tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui, kitose – degant raudonam, tad neregiai eidami ir nežino – bus nutrenkti automobilio ar ne. Savivaldybių, pasirodo, niekas neįpareigoja laikytis vieno standarto šviesoforų garsiniams signalams.

Lietuva minėjo 65-ąsias vieno iš partizanų vadų Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metines. Artimieji teigia: tas pats agresorius, kuris kankino ir žudė partizanus pokariu, šiandien vykdo terorą prieš Ukrainos žmones. Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad Lietuva dar skolinga savo gynėjams, mat tūkstančiai partizanų palaikų dar nėra ištirti ir atpažinti.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, žmonės šluoja bilietus į spektaklius, šventinius pasirodymus. Teatralai pastebi, kad dirbti gruodį teks gerokai daugiau, o kai kuriuose teatruose vietų į spektaklius jau neliko nė kvapo. O žmonių neatbaido ir kainos: pavyzdžiui, opera Vilniuje kažkodėl dvigubai brangesnė už operą Rygoje ar Varšuvoje. Štai Vilniuje bilietai į „Spragtuką“ gruodį geriausiose vietose kainuoja 85 eurus.

Seimas galiausiai apsisprendė ir apmokestino plonus plastikinius maišelius – nauja tvarka įsigalios jau nuo kitų metų. Šie maišeliai nemokami bus tik pakuojant šviežią mėsą ar žuvį. Statistika liūdna, mat Lietuva pagal vienam gyventojui tenkančių ploniausių plastikinių maišelių suvartojimą užima pirmą vietą Europos Sąjungoje. Tiesa, kai kuriems politikams kyla abejonių, ar apmokestinus plastikinius maišelius problema išsispręs ir žmonės ims jų naudoti mažiau.

Lietuva iškilmingai švenčia kariuomenės dieną. Šalies kariuomenė ne tik mini savo 104-ąsias įkūrimo metines, bet ir skaičiuoja 30-imt metų nuo kariuomenės atkūrimo po sovietinės okupacijos, taip pat 20-imt metų nuo istorinio Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Džordžo Bušo vizito. O Vilniaus Katedros aikštėje su NATO partneriais žygiavo Lietuvos kariai,  juos lietuviškai pasveikino ir pats Ukrainos kariuomenės vadas. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Po 4 mėnesių pertraukos Seime pirmadienį vėl pradėjo veikti kavinė. Parlamentarai jau traukia į ją būriais ir pasakoja, kad neveikiant kavinei tekdavo dirbti ir alkaniems. Tiesa, kol kas joje vyno ar alaus parlamentarai neras, mat maitintojas dar tik laukia licencijos prekiauti silpnuoju alkoholiu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Ant Seimo kavinės stalų pamerktos tulpės.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, žmonės jau rūpinasi, kaip jas sutikti: verslininkai kuria Kalėdų senelių namus, kitas atrakcijas, tėvai domisi, kaip prikviesti vaikams Kalėdų senelį. Norint pusvalandžiui apsilankyti pas Kalėdų senelį, teks atverti piniginę. O patys Kalėdų seneliai tikslių savo pasirodymų kainų neatskleidžia, bet neslepia, kad dešimties eurų neužteks, o kai kada kainos gali siekti ir tūkstančius eurų. Kaune pamažu kuriasi Kalėdų senelio rezidencija.

Ūkininkai pačiame sostinės centre – priešais Žemės ūkio ministeriją – iškėlė kryžių su kelmais ir akmenimis. Esą tokių veiksmų jie ėmėsi dėl to, kad nebegali kęsti žemės ūkio žlugdymo ir ministro Navicko politikos. Žemės ūkio ministerija atšauna neturinti, ką pasakyti, nes esą nežino, kas tokie yra nepatenkinti. Ūkininkų organizacijos tikina problemų pastebinčios, bet kryžių statymo šiandien nesupranta. O kas kryžių iškėlė, taip ir lieka neaišku.