Lukas Aluzas

Žydint vis daugiau augalų, įsibėgėja ir pavasarinis alergijų sezonas. Pernelyg dažnai čiaudintys, kosintys, sloguojantys pacientai jau dažniau kreipiasi ir į alergologus. Šie patikina, kad dar ne visi augalų žiedadulkėms alergiški žmonės žino apie savo problemą. Jie ragina gyventojus susirūpinti savo sveikata, jei pajuto neįprastus simptomus, ir laiku kreiptis į alergologus ar net pulmonologus. „Alksnis jau baigėsi, jo gal yra mažiau.

Lietuviai vis labiau klimpsta į skolas. Pernai vasarą trečdaliu padaugėjo žmonių, gavusių vartojimo paskolų, ir jomis susidomėjusių žmonių. Po kelių mėnesių paaiškėjo: grąžinti to, ką pasiskolino, žmonės nebeišgali, o kai kurie patenka po antstolių padidinamuoju stiklu. Antstoliai skaičiuoja, kad skolų pernai grąžino kone trečdaliu daugiau. Buities ir elektronikos parduotuvėje Vilniuje besilankanti Edita sako, kad prekėms nesiskolina. Jai pritaria ir vilnietė Glorija.

Keleiviai metų metus nesulaukia reikalingų maršrutų. Vairuotojai vos spėja išlipti iš autobusų, o jų atlyginimai per maži. Tokia situacija Vilniaus viešojo transporto sistemoje. Sistemą koordinuojanti bendrovė sako, kad ir keleivių, ir vairuotojų bėdas žino, tik ne viską greitai gali išspręsti. Vairuotojai jau grasina naujais streikais, o gyventojai praranda viltį, kad į jų prašymus bus atsiliepta. Sostinės Giedraičių stotelėje tarp Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų stovi vilnietė Jekaterina.

Kas mėnesį žlungant dešimtims Lietuvos pieno ūkių, iš Briuselio ūkininkai parvežė Europos komisaro pažadą padėti. Tiesa, kol kas neaišku kiek, kokios paramos ir kada galės sulaukti vos išgyvenantys ūkininkai. Jie žeria priekaištus ir žemės ūkio ministrui Navickui: esą bus sarmata, jeigu Europa padės Lietuvos ūkininkams greičiau negu šalies vyriausybė. Ūkininkės Kasios iš Širvintų sūrį pjausto pats žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Epidemiologai įspėja, kad gali grįžti seniai užmirštos infekcinės ligos, jeigu ir toliau vis daugiau tėvų priešinsis savo vaikų skiepijimui. Statistika rodo, kad kai kurios ligos jau gali laisvai plisti, pavyzdžiui, kiaulytė, tymai, raudonukė, mat vakcinuotų vaikų nėra pakankamai. Medikai gūžčioja pečiais: tėvai esą patys bijo susirgti, bet nori, kad jų vaikai įgytų natūralų imunitetą. Sostinės Antakalnio poliklinikos skiepų kabinete lankosi dešimtmetis Lukas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija susirūpino maistą švaistančiais tautiečiais ir siūlo prekybininkams pardavinėti miltus, kruopas ir kitus produktus, kurie ženklinami žyma „geriausias iki“, pasibaigus nurodytam terminui. Taip ministerija tikisi, kad žmonės sutaupys pinigų, o ir tūkstančiai tonų maisto keliaus ne į sąvartynus, o į žmonių skrandžius. Nevyriausybininkai tokį siūlymą kritikuoja ir atšauna, kad daugiausia lietuviai iššvaisto vaisių ir daržovių, pieno ir mėsos produktų.

Ministro nenuvertę Lietuvos ūkininkai važiuos ieškoti užtarimo į Briuselį ir kovos pavieniui. Tokią strategiją renkasi ūkininkai, nepatenkinti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbu. Jį užtaria premjerė Ingrida Šimonytė, kuri ragina palaukti, kol įvyks daug rūpesčių keliantis pasėlių deklaravimas. Opozicijos atstovai po antros nesėkmingos interpeliacijos ministrui nuleidžia rankas – nebemato jokių galimybių nuversti Navicką iki kadencijos pabaigos.

Lietuvoje vieši iš okupantų nelaisvės ištrūkę Ukrainos „Azov“ pulko kariai, kurie pasakoja, kaip iki paskutinio momento gynė rusų užpultą Mariupolį. O Ukrainos karių artimieji prašo Lietuvos diplomatų pagalbos siekiant sugrąžinti Rusijos nelaisvėje esančius ukrainiečius. Jų iš viso gali būti net 10 tūkstančių. Tiesa, susigrąžinti Ukrainos gynėjus trukdo pati Rusija, mat neįtraukia jų į karo belaisvių sąrašą.

Ministerija palaimina įstatymo projektą, o ministrė balsuoja „prieš“. Tokia kurioziška situacija susidarė Seimui balsuojant dėl įstatymų pataisų, kurios vėl atvertų kelią amžiniems savivaldybių ir valstybės įmonių vadovams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau tokią iniciatyvą palaimino, o ministrė Armonaitė Seimo salėje balsavo „prieš“. O įstatymo projektą siūlęs konservatorius Čepononis nesulaiko žodžių ir sako: tai išsigandėlių kompanija.

Velykiniame šokoladiniame kiškyje – 10 eurų. Tokie vaizdai iš Vokietijos ėmė plisti socialiniuose tinkluose, o žmonės ir ten ir įvairiose šalyse pradėjo šluoti šokoladinius kiškius ir ieškoti juose pinigų. Ar tai speciali gamintojų akcija, ar tiesiog vieno žmogaus nufilmuota apgavystė, lieka neatsakytas klausimas. Lietuvoje tokie kiškiai Velykų laikotarpiu taip pat buvo parduodami ir šiandien jų prekyboje liko vos keli. Lietuviai trauko pečiais ir neatmeta, kad tai tebuvo pokštas.

Tūkstančiai skambučių prašančių pagalbos ir šimtai susižalojusių ar apsinuodijusių pacientų. Su tokia realybe susidūrė šalies medikai praėjusį šventinį savaitgalį. Dažniausiai žmonės skundėsi traumomis, virškinimo sutrikimais ar mažais negalavimais. Policijos pareigūnai prideda: kai kurie žmonės atsipalaidavo per daug ir net girti sėdo prie vairų. Policija skaičiuoja, kad šalies pareigūnus žmonės per šį šventinį savaitgalį kvietė dešimtadaliu dažniau įprastą savaitgalį.

Lietuvių kalbą mano galintys keisti ne tik kalbininkai, bet ir specialistai ir aktyvistai. Jie sako, kad „alkoholiko“ ir „narkomano“ terminai per daug žeidžia priklausomus ar žalingai įvairias svaiginančias medžiagas vartojančius žmones. Tiesa, kai kuriems šis siūlymas skamba absurdiškai ir kelia daugybę klausimų.

Seime įklimpo siūlymas valstybės ir savivaldybių akcinėms bendrovėms – pavyzdžiui, šilumos, vandens ūkiams, susisiekimo bendrovėms – leisti turėti amžinus vadovus. Prieš šešerius metus dviejų kadencijų po penkerius metus ribą palaikę ir su valstiečiais priėmę konservatoriai, dabar jau pučia į kitą dūdą – dalis jų siūlo tas kadencijas panaikinti, nes esą regionuose trūksta vadovų.

Atvyko kelioms dienoms, o pasiliko ilgiems mėnesiams. Taip nutiko lenkų savanoriui, kuris, norėdamas įsitikinti, kokios pagalbos reikia ukrainiečiams, pasiliko padėti ugniagesiams išardyti nuo rusų apšaudymų sugriautus namus Ukrainos didmiestyje Charkive. Maža to, vyras dar ir padeda evakuoti žmones iš šalia fronto esančių gyvenviečių. Lenkų savanoris viską filmuoja tam, kad savo tautiečiams Lenkijoje parodytų siaubingą Ukrainos realybę vis dar siaučiant okupantų pajėgoms.

Vilniečiui vairavimo egzaminas virto skandalu. Vyras skundžiasi, kad egzaminuotojas jį specialiai sukirto – apkaltino nesustojus prie „Stop“ ženklo, nors sustoti pagal taisykles visai nereikėjo. Vairuotojas įtaria, kad taip instruktorius pasielegė specialiai, siekdamas pinigų už egzamino perlaikymą. Kilus skandalui, „Regitra“ situaciją pavadino tiesiog žmogiška klaida ir sako, kad vairuotojas galės perlaikyti egzaminą nemokamai.

Nuo ankstaus ryto Gariūnų turguje ginčai, apsižodžiavimai ir susistumdymai. Ten skubėjo ir policija, ir greitoji pagalba. Konfliktas kilo po to, kai šio turgaus prekeiviai mūru stojo ginti turgavietės, mat darbininkai jau pradėjo ruoštis nugriauti mažą dalį turgaus kioskų, kurie patenka į valstybinę žemę. Šioje teritorijoje savivaldybė ketina įrengti žiedinę sankryžą, o prekeiviai piktinasi, kad griaunamas jų turtas: „Pažiūrėkit, ką daro pareigūnai.

Daugiau nei pusė žmonių su negalia sako nežinantys kaip elgtis, jeigu šalyje prasidėtų karas ar atsitiktų kitokia masinė nelaimė. O vos vienas iš septynių yra pasiruošęs planą, kaip tokiu atveju elgtis. Priedangų ženklus ant pastatų klijuojanti Vidaus reikalų ministerija pagaliau susimąstė, kad neįgaliesiems tas priedangas dar reikia pritaikyti, taip pat jiems suteikti daugiau informacijos, kaip gelbėtis. „Karas kai vyksta dabar, tai pasidomi, pasiskaitai.

Ledo luitai ir kaukolė. Taip Žemės dieną mini institucijos ir menininkai, norėdami norėdami atkreipti dėmesį, kaip žmonės teršia aplinką. Dalies vadinamų instaliacijų žmonės taip ir liko nesupratę. Specialistai sako: dėl neatsakingo žmonių elgesio klimatas jau gerokai įšilo ir tirpstant ledynams grasina paskandinti trečdalį Lietuvos. Vieni gyventojai jau svarsto, kaip gelbėtųsi, o kiti abejoja, ar besikeičiantis klimatas yra didžiulė bėda.

Ukrainoje sužeistas lietuvis savanoris galėjo iš fronto grįžti ir negyvas. Mat iš mūsų šalies patekęs turniketas, kuris turėjo sustabdyti stiprų kraujavimą, buvo nekokybiškas ir sulūžo. Specialistai sako: Lietuvoje prieš metus atsirado daug nekokybiškų turniketų, kurie nuo mirtino kraujavimo gali ir neapsaugoti, o dalis tokių turniketų iškeliavo į Ukrainos frontą.

Visų gyventojų išlaikomame LRT – karšta kova dėl generalinio direktoriaus posto. Visuomeninė įstaiga nusprendė visiškai užsidaryti nuo visuomenės bei žiniasklaidos ir informacijos apie vadovo rinkimus neteikia. Dabartinę vadovę ginantys politikai jau kurpia sąmokslo teorijas, kaip LRT vadovaus maršistų deleguotas kandidatas. Visai netrukus turėtų paaiškėti, kas vadovaus visų išlaikomam visuomeniniam transliuotojui – Lietuvos radijui ir televizijai.

Rūsys, namai ir retkarčiais gatvė – taip atrodo karo nusiaubtų Ukrainos miestų ir kaimų vaikų kasdienybė. Vaikai su savo tėvais neretai nusprendžia likti apgriautose gyvenvietėse, nors dažnai elektros ir kitų patogumų tiesiog nėra, o ir nėra garantijos, kad karas į jų namus nesugrįš. Bandydamas praskaidrinti vaikų kasdienybę į Ukrainą atvyko žinomas Italijos klounas Markas Rodaris. O kartu su juo Ukrainos karių išlaisvintame Iziumo rajone buvo ir TV3 žinių bendradarbis.

Po vakarykščio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo sugrąžinti kandidatą į Anykščių merus Kęstutį Tubį, iš naujo rinkimuose balsuoti turi 100 vakar jau balsavusių žmonių. Dalis jų piktinasi neesantys tikri, ar dabar į rinkimus jiems nereiks vaikščioti kasdien. Vyriausioji rinkimų komisija teisinasi, kad kandidatus šalina ar grąžina pagal teismų sprendimus. Anykštėnas Romualdas, vakar atidavęs savo balsą mero rinkimų antrajame ture, šiandien vėl savo miesto rinkimų apylinkėje.

Nelikus nė dienai iki išankstinio balsavimo antrajame merų rinkimų ture, Visagino gyventojai dar nežino, kurie kandidatai kovos dėl miesto vadovo posto. Apeliacinis teismas nurodė, kad nuo rinkimų praėjusią savaitę nušalinta Dalia Štraupaitė vis dėlto gali būti renkama. Šiuo metu Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia, ar spės pakeisti biuletenius, ar teks rinkimus Visagine nukelti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susirūpino rusų kalbos mokytojų likimu: gresiant nedarbui jiems siūlo įgyti papildomą kvalifikaciją – mokyti vokiečių, prancūzų ar kitos Europos Sąjungos kalbos. Nors rusų kalba tarp moksleivių dar išlieka populiariausia antroji užsienio kalba, ministerija tvirtina, kad greitai laukia jos eros pabaiga. Tiesa, ar mokytojai bus pajėgūs ir dirbti, ir mokytis naujų kalbų – lieka neaišku, mat nemažai jų yra vyresnio amžiaus.

Nuprausė katę ir ją įdėjo į elektrinę džiovyklę, toks vaizdo įrašas iš kačių prausimo ir šukavimo mokymų sukėlė gyvūnų teisių gynėjų ir jiems internete pritariančių pykčio bangą. Žmonės reikalauja bausti katę į džiovyklą įdėjusią specialistę – esą ji beorėje erdvėje turėjo prabūti kone pusvalandį. Tyrimą pradėjo ir Maisto ir veterinarijos tarnyba, surengė kirpėjų patikrinimą, tačiau žiauraus elgesio su kate nenustatė. Po prausimo katę į rankšluostį ir į elektrinę džiovyklę.

Tarptautinės moters dienos proga įteikti apdovanojimai moterims, kurios savo darbais prisidėjo, kad mažėtų atotrūkis tarp vyrų ir moterų. Tokius apdovanojimus asociacija „Lyderė“ organizuoja pirmąkart ir tikisi, kad pakeis nusistovėjusį požiūrį į Kovo 8-ąją. Specialius Deimantės Litvinaitės ženklus išdalijo asociacija „Lyderė“. Jie skirti moterims, kurios savo darbais prisidėjo prie atskirties tarp vyrų ir moterų mažinimo.

Minint Moters dieną – Kovo 8-ąją – glėbius gėlių vyrai neša mamoms, bendradarbėms ar net kaimynėms. Tačiau feminizmo aktyvistės gėlių pageidauja ne visos – sako nėra ko švęsti, kai moterų ir vyrų lygybė dar nepasiekta – atlyginimai per maži, pagarbos iš vyrų dar mažiau, o ir pagalbos nuo smurto nukentėjusioms moterims gali išvis nebelikti. Troleibuso vairuotoją Galiną sveikina „Vilniaus viešojo transporto“ atstovai. Įmonėje autobusus ir troleibusus vairuoja daugiau nei 300 moterų.

Artėjant Kovo 8-ajai gėlių prekeiviams prasidėjo darbymetis, mat vyrai savo mylimosioms puola pirkti gražiausius žiedus. Populiariausios – tulpės. Pardavėjai neslepia: jos palyginus su pernai pabrango maždaug penktadaliu. Tačiau patys vyrai labai netaupo, o kai kurie net neskaičiuoja pinigų ir ima dar brangesnes. Šįryt gėlių turguje sostinės Konarskio gatvėje prasideda sujudimas. Ruošdamiesi Kovo 8-ajai prekeiviai tempia glėbius įvairių spalvų tulpių, taip pat ir kitų žiedų.

Į įvairiose interneto platformose daiktus ar rūbus parduodančius žmonės nusitaikė Mokesčių inspekcija. Dabar iš internetinių prekybos platformų lauks duomenų apie visus žmonių sandorius, o pernelyg daug iš pardavinėjimo uždirbusiems gyventojams nuskaičiuos mokesčius. Patys žmonės jau ima slapstytis ir mąsto būdus, kaip mokesčių toliau išvengti. Norėjusi išlikti neatpažįstama viena vilnietė pasakoja, kaip „Vinted“ platformoje pardavinėja vaikiškus daiktus.

Trūkstant įvairių sričių specialistų, šalies savivaldybės ieško būdų, kaip privilioti mokytojų, gydytojų ar kitų darbuotojų. Kuo toliau, tuo labiau trūkstamų specialistų sąrašas plečiasi, tad savivaldybės žmones vilioja tūkstantinėmis paskatomis. Tik jomis jauni specialistai, nenorėdami įsipareigoti dirbti konkrečioje vietoje, ne visada pasinaudoja. Savivaldybės pasiruošusios didinti paskatas, kad tik specialistų atsirastų, nes daug darbuotojų greit turės išeiti į pensiją.

Neeilinė TV3 Žinių istorija iš Charkivo. Ukrainiečiai gedi mūšiuose prie Soledaro žuvusių dviejų garsių alpinistų. Jų artimieji ir draugai pastebi: vyrų ryžto ginti savo šalį negalėjo palaužti niekas. Tačiau Ukrainos kovotojus alina nesibaigiantys rusų išpuoliai: agresorių karių tiek daug, kad sunaikinus vieną okupantų grupę, jau puola kita, ir orkų antplūdžiui nėra pabaigos. Atsilaikyti kaskart vis sunkiau, o ukrainiečių didvyrių kapinėse taip pat nuolat daugėja žuvusių kovotojų.

Viešojo transporto vairuotojai siūlo leisti stoti tik tose stotelėse, kuriose keleiviai nori išlipti. Dabar esą ir laiką tenka gaišti, ir eikvoti kurą ar elektrą ir stoti kiekvienoje stotelėje, nors norinčių išlipti ar įlipti keleivių nėra. Tiesa, reiktų įprasti spaudyti specialius mygtukus „STOP“, kurių dalis autobusų ar troleibusų Vilniuje net neturi.  O Susisiekimo ministerija ir kitos institucijos neskuba keisti tvarkos, mat naudą reikia išsamiai įvertinti.

Gyventojų pyktis ir nepasitenkinimas liejasi paštų skyriuose. Nusiųsti korespondenciją ar siuntą tapo trečdaliu ar net dvigubai brangiau nei anksčiau. Taip „Lietuvos paštas“ bando išlyginti savo patiriamus nuostolius, o kai kurie žmonės sako pašto paslaugų ir atsisakantys. Ryšių reguliavimo tarnyba atskleidžia, kad „Lietuvos paštas“ norėjo kilstelėti kainas dar daugiau, bet negalėjo pagrįsti, kam reikia tiek kelti įkainius.

Tradiciškai artėjant valstybės atkūrimo dienai, Prezidentūroje įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Už reikšmingus kultūros ir meno nuopelnus apdovanoti šeši kūrėjai, tarp jų ir Mariupolyje pernai okupantų nužudytas režisierius Mantas Kvedaravičius. Šiemet premijos siekia beveik 40 tūkstančių eurų. Kūrėjai sako neslepiantys, kad premijos suteiks daugiau atsakomybės, o kai kurie jau užtikrintai dalį premijos paskyrė Ukrainai.

96-ąjį gimtadienį šiandien pasitinka kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė. Prezidentas prasitarė, kad šiandien namuose sukakties nešvenčia – žmona Alma dar silpna, nors ir atsigauna po ilgo laiko ligoninės palatoje. 96-ąjį gimtadienį šiandien ponia Alma pasitinka namuose. Šiandien Prezidentas Valdas Adamkus į TV3 Žinių skambučius neatsiliepė. Portalams „lrytas.lt“ ir „Žmonės“ vakar Valdas Adamkus pasakojo, kad jokių švenčių neplanuoja.

Traukinių keleiviai skundžiasi augančiomis kelionių bilietų kainomis – praėjusiais metais kai kurios didėjo 50 procentų. Keleivius vežanti bendrovė „LTG Link“ aiškina: brango kuras, elektra, atsarginės dalys, tad neliko nieko kita, kaip tas kainas kilstelėti. Iš mokesčių mokėtojų dotuojami vežėjai įsitikinę – jie turi siekti pelno, dėl to ir didina bilietų kainas. Tiesa, keleiviai sako, kad dabar keliauti autobusu kartais net yra pigiau nei traukiniu.

Dešimtys milijonų per metus – tiek sukčiai išvilioja iš patiklių gyventojų. Pasak pareigūnų, ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo daugėja, o ir patys sukčiai prisitaiko prie žmonių įpročių – skambina jiems telefonu, siunčia įvairias nuorodas SMS žinutėmis, siūlo netgi investuoti. Siekiant sutramdyti siaučiančius sukčius ir kitus nusikaltėlius, į Seimą sugrįžo sena iniciatyva privalomai registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles.

Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų – sostinėje prasidėjo ir šventinių renginių maratonas. Ta proga Švenčiantis merui merui net teko viešai pašokti, vienas restoranų tinklas miestiečiams nemokamai išdalino 700 picų, sveikinimai liejosi ir iš kitų miestų, mokyklų ir darželių. O Gedimino pilies bokšte pradėtas eksponuoti gimtadienį liudijantis originalus dokumentas – Gedimino laiško išrašas Vakarų Europos visuomenėms, kuriame pirmąkart paminėtas ir Vilniaus vardas.

Dzūkijos miškuose jau žydi žibuoklės. Orams atšilus, ne vieną jų žiedą užtiko vienas alytiškis. Gamtininkai sako: žibuoklės žiemą gali sužydėti, joms ir galimi šalčiai ne tokie baisūs. Klimatologams nerimą kelia dažnėjančios staigios orų permainos, dabar jie fiksuoja didelio masto atšilimą – pirmoji sausio pusė kone trimis laipsniais šiltesnė už 30 metų vidurkį. Tačiau atšalti ir pasnigti dar tikrai gali. Alytuje, Vidzgirio miške, vaikštinėja Jonas.

Lietuviai vėl pradeda masiškai keliauti į užsienį. Kas penktas dar šią žiemą planuoja išvykti į užsienį, o dar daugiau planuoja savo atostogas pavasarį arba vasarą. Kelionių organizatoriai teigia, kad lietuvių susidomėjimas kelionėmis, nors dar nepasiekė ikipandeminio lygio, tačiau smarkiai auga. Negąsdina atostogas planuojančiųjų net kartu su infliacija kylančios kelionių kainos. „If draudimo“ apklausos duomenimis, žiemos atostogas užsienyje planuoja kas penktas lietuvis.

Lietuvoje prasideda Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai, šiemet ji – kitokia. Laisvės gynėjai sako dabar galvojantys apie Ukrainos gynėjus, o trijų dešimtmečių senumo įvykius prisimenantys kur kas mažiau. Į Laisvės gynėjų dienos 32-ųjų metinių minėjimą Seime renkasi Lietuvos laisvės gynėjai. Šiaulietis Antanas Kliunka su kolegomis laiko Ukrainos vėliavą ir sako: sunku negalvoti apie tai, kas vyksta fronto linijoje. „Apie sausio tryliktą praktiškai negalvoju.

Nepaisant besitęsiančių Rusijos atakų ir bandymų sutrikdyti ukrainiečių gyvenimą, Vakarų Ukrainos didmiestyje Lvive toliau verda gyvenimas. Mieste glaudžiasi tūkstančiai nuo karo bėgančių ukrainiečių – daliai jų sugrįžti į namus nebėra vilties, o kiti dar svajoja apie gyvenimą tikruosiuose namuose. Lvive Oksana gyvena jau nuo vasaros. Ji čia atvyko Charkivo, kuris yra netoli Rusijos sienos ir kurį dar visai neseniai nuolat žvėriškai be perstojo apšaudydavo agresoriai.

Rusijai žudant ukrainiečius ir griaunant jų namus bei šalį, geraširdžiai lietuviai ieško, kuo prisidėti, kad ukrainiečiai nešaltų ir galėtų gyventi įprastai. Kone tūkstančio ukrainiečių prašymų padovanoti elektros generatorių sulaukė Lietuvos konsulas Ternopilio srityje, o organizacija „Stiprūs kartu“ į Lvivą nuvežė jau trečią pagalbos siuntą – dešimtis generatorių, šildytuvų ir šviestuvų, kurie būtini pabėgėlių ir humanitariniams centrams visoje Ukrainos teritorijoje.

Atostogų eiti tiek, kiek panorėsite. Tai ne svajonė, o tokią politiką savo darbuotojams leidžia kelios Lietuvos įmonės. Vienos iš jų atstovai aiškina: darbuotojai patys geriau žino, kiek jiems reikia atostogų. Profsąjungų atstovai sako, kad šalyje net ir minimalių atostogų dalis darbuotojų negauna, tad kalbėti apie lanksčias ir ilgesnes atostogas – dar per anksti. Darbdavių atstovai sako: bet kada išleisti darbuotojus atostogų gali tik daug pajamų generuojančios bendrovės.

Vaikai vardu Berlynas, Preila, Kosmosas ar Pupa. Štai tokius vardus suteikia tautiečiai savo naujagimiams. Tėvai aiškina: kartais įstringa draugų vaikų vardai, o kartais tiesiog kyla mintis beieškant vardo internete. Metrikacijos specialistai vardija eiles neįprastų vardų ir sako, kad nemažai jų kol kas vieninteliai. O kalbos tyrėjai sako: vardų įvairėja ir toliau įvairės, net jeigu vardo reikšmė bus kontroversiška, mat tėvai nori unikalių vardų savo vaikams.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, į žaislų parduotuves plūsta tėvai ir ieško išsvajotų dovanų mažiesiems. Tiesa, kai kurie žaislai Lietuvoje vos ne dvigubai brangesni už tuos pačius žaislus parduodamus užsienyje – Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Tad tėvams tenka gerokai papurtyti kišenes. Pardavėjai teisinasi, esą žaislai Lietuvoje brangesni dėl muitų ir kitų mokesčių.

Gindamiesi nuo agresorių ukrainiečiai ima aktyviai naudoti dronus–bombonešius, su kuriais atakuoja okupantus neišlįsdami iš apkasų. Charkivo srityje kariai praktikuojasi, kaip įvaldyti tokius bepiločius, kuriems pinigus surinko patys gyventojai. Virš Charkivo centro ratus suka kovinis dronas „Kažan“. Jis gali gabenti ir mėtyti sprogmenis — taigi kariai jį vadina bombonešiu: „Drono apačioje yra lizdai sprogmenims. Dronas vienu metu išmeta du sprogmenis.

Seimas baigė rudens sesiją. Prieš išsiskirstydami parlamentarai sveikina vieni kitus ir dalijasi planais, kaip švęs Kūčias ir Kalėdas. Tautos išrinktieji sako, kad šias šventes sutiks Lietuvoje su šeimos nariais ir artimaisiais bei dalijasi, ką gamins ir valgys per šventes. Artėjančių švenčių proga, ir valdantieji, ir opozicijos atstovai vieni kitiems linki sutarimo ir mažiau pyktis.

Kad apšaudyti miestą užsimanę Rusijos kariai nenužudytų ir nesužalotų taikių gyventojų, ypač šventėmis besidžiaugiančių vaikų, šiemet Charkivo valdžia kalėdinę eglę pastatė ne centrinėje aikštėje, o po ja esančioje metro stotyje. Charkivo metropolitenas jau nuo pat pirmų plataus masto agresijos dienų tapo nuo apšaudymų besislepiančių žmonių prieglobsčiu, o pas Kalėdų Senelį – šventąjį Mikalojų – metro stotyje nusidriekė gausi vaikų eilė.