Viena iš Vilniaus rajono Šatrininkų seniūnijos kaimo gatvių – iš pirmo žvilgsnio čia nieko neįprasto nėra. Tačiau metalinė tvora slepia didžiulę gamtai padarytą žalą. Aplinkos apsaugos departamentas apskaičiavo: ji siekia 1 milijoną 400 tūkstančių eurų.
Statybinių atliekų kalnai ir kalneliai – medžių ir gyvenamojo namo apsupty. Toks vaizdas slepiasi už minėtos tvoros. Jau praėjusią savaitę įdomų verslo planą atskleidė aplinkosaugininkai.
„Šiuo atveju priimtos atliekos buvo apdorojamos ir verčiamos produkcija neteisėtai“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos viršininkas Edgaras Skrebė.
Teritorijos savininke prisistačiusi moteris, klausiama apie statybinių atliekų krūvas, nesiruošia apie tai kalbėti. Aiškėja, kad įmonė formaliai užsiima transporto veikla, o leidimo statybinį laužą surinkti, perdirbti ir pardavinėti neturi.
„Turbūt ponia galvoja, kad šiukšlės yra tik, kai meta į šiukšliadėžę. Bet atliekų tvarkymo taisyklėse yra daug kodų, keli yra ir griovimo atliekų“, – aiškina E. Skrebė.
Beje, ir TV3 žinioms dar būnant prie nelegalaus sąvartyno teritorijos vienas klientas bando įsigyti skaldos, tačiau nesėkmingai. Iš šalia aikštelės esančio namo teritorijos pasigirsta vyro balsas.
Tik iš žiniasklaidos apie milijoninę žalą gamtai sužinojęs Vilniaus rajono meras pasikvietė seniūną ir administracijos darbuotojus.
„Man, kaip savivaldybės vadovui, tada nuostaba, kad mes patys nevaldom informacijos, kas pas mus teritorijoj darosi“, – kalba Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.
Šatrininkų seniūnas įmonę užstoja.
„Reikia žiūrėti į kitą medalio pusę, kadangi įmonė 12 metų dirba, 10 žmonių dirba, moka visus mokesčius. <...> Kaip parašyta, ten buvo skalda – betono skalda. Kaip gali betono skaldos krūva tiek žalos padaryti?“, – sako Šatrininkų seniūnas Veslav Starikovič.
Vilniaus rajono meras sako: griežtų sprendimų nereikia tikėtis.
„Seniūnijos turės pateikti informaciją apie jiems žinomus verslo subjektus, kurie yra panašaus veiklos pobūdžio – gali būti įvairi, gali būti plastikas sandėliuojamas, dar kažkas perdirbama, rušiuojama, kad mes turėtume sąrašą normalų, kuriame matytume, kur yra rizikos“, – tvirtina R. Duchnevič.
O savivaldybė seniūnijoms paruoš rekomendacijas, kaip elgtis, jeigu kyla klausimų dėl įmonių veiklos ir žalos gamtai. Tačiau Šatrininkų seniūnijoje kol kas greitų pokyčių nereiktų tikėtis.
„Asmuo buvo įpareigotas privalomuoju nurodymu visas atliekas perduoti atliekų tvarkytojams. Turbūt per vieną dieną neperdavė, tai turės tvarkytis. Tą turi padaryt per 40 darbo dienų“, – kalba E. Skrebė.
40 darbo dienų – tai kone du mėnesiai. Jeigu įmonė susitvarkys – žala gamtai, kurią turės kompensuoti verslininkai, sumažės. Jeigu ne, bus ruošiamas civilinis ieškinys, o, blogiausiu atveju, verslininkams grėstų baudžiamoji atsakomybė.
