Lukas Aluzas

Šąlant orams ir Rusijai toliau bandant palaužti Ukrainą, Lietuvoje žmonės imasi inicatyvos, kaip padėti Ukrainos kariams ir civiliams išgyventi. Viena Kaune gyvenanti ukrainietė pradėjo rinkti parafiną ir vašką nuo žvakių, iš kurių gaminamos specialios žvakės ir siunčiamos į frontą ukrainiečiams. O kai kurie lietuviai ir patys gamina tokias žvakes: sako, net ir vaikas galėtų tokių pagaminti. Putino ordos raketos atakuoja vieną iš miesto šiluminių elektrinių.

Lietuviai socialiniuose tinkluose lieja pyktį ant pavežėjų, su kuriais darosi neįmanoma susišnekėti ir juo labiau keliauti. Pasirodo, nemažai jų – atvykėliai iš Azijos šalių, ir nei lietuvių, nei anglų kalbų šie nemoka. Tad dažniausiai prabyla rusiškai ir to paties tikisi iš savo klientų. Dar blogiau, pasak keleivių, kad kai kurie pavežėjai netgi bando pasisavinti keleivių daiktus, veža ne ten, kur prašoma, o kartais ir patys neturi reikalingų licencijų, kad galėtų vežioti keleivius.

Trys mėnesiai be vandens. Taip namuose Vilniaus rajone gyvena pensininkas Alvydas su žmona. Gatvę asfaltuojantys darbininkai sulaužė vandentiekio vamzdį, o vandens tiekėjai jį užsuko ir tvarkyti neskuba, nors pažeistas šulinys – valstybės žemėje. Vandens tiekėjai ir savivaldybė atkerta: pagal sutartį net ir valstybinėje žemėje esantis vandentiekis priklauso gyventojams, taigi ne jų reikalas, kaip žmonės gyvens be vandens. Nors krano svirtis pakyla, vanduo iš čiaupo nebėga.

Išskirtinė istorija iš neseniai Ukrainos karių išlaisvinto Iziumo. Sudėtingas darbas griuvėsiuose, gyvybių gelbėjimas per apšaudymų įkarštį ir nuolatinė pacientų priežiūra. Tokia Iziumo ligoninės medikų kasdienybė – jie nė sekundei nenutraukė darbo, nekreipdami dėmesio į siautėjančius okupantus ir katastrofišką vaistų trūkumą. Gydytojai neslepia: stebuklas, kad nė vienas medikas, atlikdamas savo pareigą, nežuvo ir sako – Hipokrato priesaika juos įpareigoja nesustoti.

Už vienkartinius plastikinius maišelius vaisiams, daržovėms ar kitoms prekėms gali tekti mokėti. Esą tada žmonės mažiau jų mėtys. Dėl to parlamentarai turėtų balsuoti jau šią Seimo sesiją. Gyventojai tokiam sprendimui, dėl kurio pabrangs apsipirkimas, negaili kritikos. Kiti sako, kad žmonės, net jei ir mokės už maišelius, jų mėtyti nesustos. Žiedinės ekonomikos aktyvistai pataria žmonėms naudoti daugkartinius maišelius.

Jau antras mėnuo, kai ukrainiečių vaikai Lietuvoje mokosi savo gimtąja kalba, bet jų mokymosi oficialiai neskuba pripažinti Švietimo ministerija. Esą parengtoje programoje yra spragų, o ir patalpos dar ne visai tinkamos. Nepripažinta oficialiai Tarptautinė Ukrainos mokykla negali gauti finansavimo savo mokytojų atlyginimams, tad vis bando taisyti situaciją ir laukia palankaus ministerijos vertinimo.

Pirmais atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis šiandien švenčia 90- metį. Prie jo namų nuo ryto rinkosi Tėvynės Sąjungos aktyvistai. Popietę atvyko ir ministrai. Šie iš V. Landsbergio pusiau juokais gavo pastabų. Švęsdamas savo jubiliejų profesorius Lietuvai linki džiaugtis gyvenimu. Vidurdienis.

Su buvusia Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu buvusia meiluže susidėjęs ir praturtėjęs Lietuvos verslininkas gali netekti Lietuvos pilietybės. Taip Migracijos departamentas reaguoja paaiškėjus, kad nesantuokinė Sergejaus Šoigu dukra yra gavusi Lietuvos pilietybę, o jos motina, gavusi leidimą gyventi Lietuvoje, netiesiogiai galimai investuoja milijonus.

Lietuvoje moterys vis dar uždirba mažiau negu vyrai, ir tendencija sunkiai keičiasi. Dabar, „Sodros“ skaičiavimais, moterys vidutiniškai uždirba dviem šimtais eurų mažiau už vyrus. Tam specialistai randa ir objektyvių priežasčių, tačiau neatmetama, kad ir pasenęs požiūris, esą moters vieta prie puodų ir vaikų, prie to prisideda.

Istorija apie neįtikėtiną penkerių metų berniuko nuotykį. Žvejoti kartu su tėvu besimokantis Jokūbas pačiame sostinės centre, Neries krantinėje, pagavo lašišą, kuri ir svoriu ir dydžiu ne ką mažesnė, nei jis pats. Jau befilmuojant TV3 žinioms, pagavo kiek mažesnį, tačiau retą laimikį – jūrinį upėtakį šlakį. Jokūbo tėtis sako: sūnus net ne lygiaverčiu žvejybos partneriu tapo, bet savo tėtį pranoko. O pats berniukas pagautas žuvis jau ir sunkiai suskaičiuoja.

Orams vėstant bombų apgriautuose arčiausiai Rusijos esančiuose Charkivo daugiabučiuose žmonės ruošiasi žiemai, nors šildymo jų namuose žiemą nebus jokio. Nei brangaus, nei pigaus. Kol lietuviai skundžiasi dėl išaugusių šildymo ir elektros kainų, ukrainiečiai džiaugiasi, jei dar bus elektros. Išgyvenę karą sako, kad geriau šalti savo namuose, nei patirti tai, ką neseniai išgyveno, nuolat slėptis nuo bombų ir sprogimų šaltuose ir drėgnuose rūsiuose.

Per septynerius metus nutiesti tūkstančius naujų dviračių takų, kad tik ant dviračių persėstų kuo daugiau žmonių. Tokią ambiciją pristatė Susisiekimo ministerija. Tam net specialų žemėlapį sukūrė, jame visi gali pamatyti, kur jau yra dviračių takas, kur jo nėra ir kur jis planuojamas.

Net ne dienomis ar savaitėmis, o mėnesiais pacientai skaičiuoja, kiek turės laukti vizito pas gydytoją-specialistą. Pacientų organizacijos sako: žmonės moka sveikatos draudimą, o gauti paslaugos laiku negali. Sveikatos apsaugos ministras įsitikinęs: viską išspręs išankstinio registravimo sistema, kai prie jos bus paskatintos prisijungti visos gydymo įstaigos. Respublikinės Šiaulių ligoninės koridoriuje kardiologo konsultacijos ir kardiogramos laukia iš Kuršėnų atvykęs Aloyzas.

Keliauti mieste vandens autobusu. Tokią viziją siūlo klaipėdiškiai, pristatę 12 vietų plaukiančią transporto priemonę. Ji ne tik sukurta uostamiestyje, bet ir yra elektrinė, gali nuplaukti iki 80-ies kilometrų. Gali būti, kad kitais metais Klaipėdoje toks vandens autobusas kursuos nuolatiniu maršrutu, o gal ir kelionė juo kainuos lygiai tiek pat kaip kelionė įprastu autobusu. Danės upės pakrantėje Klaipėdos centre prisišvartuoja nei laivas, nei autobusas.

Nusikelti šimtmečiu į praeitį – tokią atrakciją siūlo Lenkijos institutas. Valdovų rūmuose – išskirtinė galimybė pamatyti virtualios realybės filmą apie lenkų pergalę prieš Sovietų Rusiją 1920 metais. Tokioje virtualioje kelionėje laiku dalyvaujantys žiūrovai šoka su parašiutu, atsiduria sovietų nelaisvėje ir ginasi nuo apšaudymo. Ir tai, tikėtina, yra vienas ilgiausių virtualios realybės filmų pasaulyje. Valdovų rūmų auditorijoje žiūrovai ruošiasi neįprastam filmo seansui.

Vilkams kaimuose toliau draskant ūkininkų gyvūnus ir net puolant pačius ūkininkus, aiškėja, kad ateinantį vilkų medžioklės sezoną medžiotojams bus leista pilkių sumedžioti daugiau. Aplinkos ministerija siūlo didinti leidžiamą sumedžioti vilkų skaičių kone perpus, mat jų populiacija per daug išaugo. Vilkų gynėjai tvirtina: nereikia gyventi iliuzija, kad plėšrūs gyvūnai nedarys jokios žalos, ir klausia, ar tikrai reikia šaudyti šimtus vilkų. „Ant manęs šoko – ranka daviau.

Kai kuriems pėstiesiems taip įgriso išmėtyti ir takus užstojantys žmonių palikti elektriniai paspirtukai, kad jie ėmėsi iniciatyvos. Lietuvos pėsčiųjų asociacija apvažiavo sostinės gatves ir nuo jų nurinko besimėtančius elektrinius paspirtukus. O paspirtukus nuomojanti bendrovė piktinasi – žmonės kilnoja ne savo turtą. Aktyvistai jiems rėžia atgal, kad grąžino paspirtukus jų savininkams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ruošia pokyčius žmonėms su negalia. Nuo kitų metų keisis nedarbingumo nustatymas, vieno langelio principu bus teikiama reikalinga pagalba ir pagal galimybes žmogui siūloma dirbti. Žmonių su negalia organizacijos sako jau ir taip gyvenančios nežinioje, o ministerijos siūlomas naujas negalios nustatymo modelis kelia daugybę klausimų. Kylant kainoms, didžiuliu galvos skausmu tampa ir išmokos neįgaliesiems, kurių pragyvenimui neužtenka.

Vyriausybė uždegė žalią šviesą – pritarė griežtesnėms naudojimosi elektriniais paspirtukais taisyklėms. Pagal siūlomas taisykles, elektriniais paspirtukais gatvėmis, dviračių juostomis ar takais būtų leidžiama važiuoti ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims.  Kaip tiksliai reguliuos paspirtukininkus ir kitų vadinamųjų mikromobilumo priemonių vairuotojus, Seimas spręs komitetuose, vėliau balsuos visi parlamentarai.

Žadėjusi ryžtingai kovoti prieš fejerverkus Vilniaus valdžia nuleido rankas ir davė leidimą didžiuliam fejerverkų festivaliui Vingio parke savaitgalį. Miesto valdantieji nesėkmingai bandė tokius renginius uždrausti, o dabar pripažįsta, kad neturi teisinio pagrindo draudimams. Kai kurie aktyvistai svarsto, kad šiuo metu šaudyti fejerverkų negalima, nes jų esą gali išsigąsti atsikraustę gyventi ukrainiečių pabėgėliai, taip pat šunys, katės bei dar neišskridę žiemoti paukščiai.

Keli šimtai 8–15 metų ukrainiečių vaikų, kurie nebegali grįžti namo pas savo tėvus. Rusų okupuotoje Charkivo srityje šių vaikų tėvai sutiko tapti propagandos įrankiais ir savo vaikus išleido į stovyklą Rusijoje, ant jūros kranto Gelendžike, kur stovi milijardus vogtų pinigų kainavę Putino rūmai. Dabar Charkivo sritį išvadavo Ukrainos pajėgos, tad Rusijoje atsidūrę vaikai jau nebegali grįžti į namus pas tėvus Balaklijoje ir kituose miestuose.

Minint dieną be automobilio, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojams susisiekimo ministras Marius Skuodis pristatė naujovę. Keleiviai „Google“ žemėlapiuose realiu laiku galės matyti, kada atvyks autobusas ar troleibusas. Pasak susisiekimo ministro, tokia naujovė esą turėtų paskatinti gyventojus atsisakyti automobilių ir rinktis patogiausią ir greičiausią keliavimo būdą. Demonstruodamas šią funkciją, Skuodis lipa į troleibusą ir važiuoja iki Seimo.

Sostinės autobusų ir troleibusų vairuotojai rengiasi streikui, tad keleiviai gali ruoštis transporto laukti ilgiau. Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojai sako nebegalintys kęsti, kaip jų reikalavimų kelti algas negirdi įmonės vadovybė. Vairuotojai skundžiasi esą darbas sunkus, o atlyginimas per mažas, sąlygos tokios prastos, kad net pavalgyti nepavyksta. Bendrovės atstovai atkerta, kad gerina sąlygas darbuotojams ir rėžia: streiką rengianti profsąjunga tenori konflikto.

Ar lietuviai jau išgali įpirkti elektromobilius? Kai kurie ekspertai tvirtina, kad net ir nepaisant infliacijos, rekordiškai augančių energetikos kainų, vidutines pajamas gaunantys žmonės vis tik gali įsigyti elektra varomą automobilį ir net turi iš ko pasirinkti. Tiesa, TV3 Žinių kalbinti gyventojai skeptiškai vertina elektromobilius ir sako – jų įpirkti neišgali. Elektromobiliu važiuoja kauniečiai Gabrielė ir Margiris.

„Mokslininkai ir dėstytojai mūsų valstybei nereikalingi?“ – su tokiais šūkiais prie Švietimo mokslo ir sporto ministerijos piketavo aukštųjų mokyklų darbuotojai. Akademikai piktinasi – viskas taip brangsta, kad už menkus atlyginimus išgyventi tampa nebeįmanoma. Tenka griebtis papildomo darbo. Dėstytojai ir mokslininkai reikalauja nedelsiant jų atlyginimus kelti mažiausiai trečdaliu. Ministrė sutinka: algas reikia didinti, tačiau naujų sprendimų teks palaukti.

Naujagimius dėl genetinių ligų tiriame nepakankamai – tvirtina specialistai. Šiuo metu Lietuva nemokamai naujagimius tiria tik dėl keturių genetinių ligų. Tiesa, jau nuo sausio Lietuvoje naujagimiai bus papildomai tiriami dar dėl 8 retų ligų. Gydytojai nerimauja, ar nebus taip, kad medikai ligą greitai diagnozuos, tačiau gydymo teks laukti ilgai, kol liga visiškai palauš vaiką. Vienerių metų Milana guli Kauno klinikų palatoje.

Turi susimokėti, kad galėtum atlikti savo tarnybą šalia. Su tokia kurioziška situacija skundžiasi susiduriantys šalies pareigūnai, mat kelionės į tarnybą kompensacija tokia maža, kad patiems tenka susimokėti daugiau nei pusę sumos už kurą. Pareigūnai sako pavargę tartis ir kalbėtis su Vidaus reikalų ministerija, tad išėjo protestuoti. Ministrė Agnė Bilotaitė rėžė: ši Vyriausybė, kaip jokia kita ankstesnė, rūpinasi pareigūnais, o protestuoti nėra reikalo.

Aukščiausios prabos auksinę monetą Lietuvos Valstybės Konstitucijos šimtmečiui pristatė šalies centrinis bankas. Nors monetos nominalas – 50 eurų, norintieji įsigyti ją turės pakloti dešimt kartų daugiau. Istorikų vertinimu, Konstitucijos šimtmetis yra vertas auksinės monetos, mat 1922-aisiais priėmus Konstituciją, buvo galutinai sukurta moderni Lietuvos valstybė. Konstitucinio Teismo koridoriuje stovi stalelis su dėžutės su monetomis, jos įpakuotos į permatomą plastikinį dėklą.

Eidamas 92-uosius metus mirė pirmasis ir paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas. Būtent jis prieš daugiau nei 30 metų Sovietų Sąjungoje pradėjo persitvarkymo ir viešumo politiką, kuri padėjo pagrindą Sovietų Sąjungos griūčiai ir daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos išsilaisvinimui. Pasaulio lyderiai Gorbačiovą liaupsina dėl taikios Šaltojo karo pabaigos, indėlio suvienijant Vokietiją ir Rusiją pasukant demokratijos keliu.

Lietuva baigė statyti tvoros ir koncertinos barjerą pasienyje su Baltarusija. Vis dėlto tai nesustabdė iš Baltarusijos plūstančių neteisėtų migrantų – savaitgalį pasieniečiai pasiekė šių metų paros išstumtų žmonių rekordą. Pasieniečiai sako: Lietuva tapo Lukašenkos taikiniu ir migrantų sumažėjimo nereiktų tikėtis.

Lietuva nusidažė mėlynai ir geltonai – kartu su Ukraina švenčia jos nepriklausomybės dieną. Tautiečiai buriasi į eisenas, koncertus, o ant Maskvos namų neeilinis reginys – unikalus laisvės šokis Ukrainai. Ukrainiečiai dėkoja lietuviams už pagalbą, o Ukrainos prezidentas ir pirmoji ponia netgi prabilo lietuviškai. Su Ukrainos vėliavomis ir saulėgrąžomis rankose apie trys šimtai žmonių sostinės Gedimino prospekte klaupiasi. Prospektas paskęsta mėlynuose ir geltonuose dūmuose.

Lietuva turi gaminti savo kovinius dronus, įsitikinęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Todėl Vilniaus rajone ministerija surengė dronų dieną, kurioje šalies įmonės ir komandos demonstravo, kuo galėtų aprūpinti Lietuvos kariuomenę. Dalis gamintojų galėtų pradėti gamybą vos ne rytoj, kiti rodo tik projektus. Anušauskas svarsto: reikėtų įmonėms susiburti, tada ir dronų gamyba ir mums ir Ukrainai bus greitesnė.

Seniai užmirštos ligos, kaip tymai ar raudonukė, gali vėl sugrįžti, mat nuo šių ir kitų užkrečiamųjų ligų tėvai vaikus atveda skiepyti vis rečiau. Prastėjančius vaikų skiepijimo skaičius fiksuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Užkrečiamųjų ligų ekspertai kritikuoja Sveikatos apsaugos ministeriją – esą ši nesiima jokių veiksmų, kad pagerintų vaikų skiepijimo rodiklius. Vilnietė Jurgita Šeškinės poliklinikoje lydi penkiolikmetį sūnų, vežimėlyje – jo sesutė.

Augančios kainos smaugia vis daugiau tautiečių ir toliau didina skurdą. Pabrangus praktiškai viskam, žmonės skaičiuoja, ką gali nusipirkti ar už ką gali susimokėti, o už ką jau nebe. Paramos organizacijos pastebi, kad tenka padėti vis didesniam žmonių ratui. Tačiau didžiausias nerimas dėl ateities: karui Ukrainoje nesibaigiant, kainos dar šoks į viršų. Šilumos ir elektros tiekėjai spėja, kad per kelis mėnesius skolininkų dar padaugės.

Šešiasdešimt vilniečių šeimų už butus sumokėjo avansą, tačiau liko ir be pinigų, ir be nuosavo stogo virš galvos. Butų sostinėje pirkėjus toks likimas ištiko dėl valdininkų kaltės – mat Statybos inspekcija iš pradžių davė leidimą statyti, o kai statybos įsibėgėjo, po trejų metų apskundė savo pačios išduotą leidimą ir sustabdė namo registravimą. Statytojas grimzta į nuostolius, o gyventojai save vadina situacijos įkaitais ir ruošiasi blogiausiam.

Nauja švietimo ministrės ambicija – Jurgita Šiugždinienė užsibrėžė per trejus metus sukurti vietas darželiuose visiems vaikams nuo dvejų metų. Tačiau ar idėja bus įgyvendinta, kol kas lieka neaišku, mat šiuo metu verkiant trūksta pedagogų, o ir naujų darželių statybos gali užtrukti. Tėvai tvirtina, kad idėja graži, bet kyla abejonių, ar ji reali. Sostinės Bernardinų sodo smėlio dėžėje vidurdienį su dviem sūnumis leidžia vilnietė Giedrė. Iki rugsėjo liko vos keliolika dienų.

Lietuvos zoologijos soduose gaišta ir dingsta šimtai gyvūnų. Taip tvirtina gyvūnų teisių gynėjai ir atskleidžia liūdną situaciją. Pasak jų, zoologijos sodai tampa gyvūnų veisyklomis, kuriose gyvūnai esą nesulaukia pagalbos ir galimai yra nužudomi, kad vėliau juos būtų galima parduoti juodojoje rinkoje. Zoologijos sodų atstovai atkerta gyvūnų teisių gynėjams – stebėtis, kad gyvūnai apskritai gaišta, yra absurdas.

Nors ir gąsdinami baudomis ir filmuojami specialiomis kameromis, dalis vilniečių nesikeičia – toliau senas dujines, spintas ar klozetus tempia prie konteinerių. Kaimynai baisisi: atliekų tvarkytojai nespėja surinkti vienų atliekų, jau kyla nauji šiukšlių kalnai. Patys atliekų tvarkytojai pabrėžia: už tokius kaimynų „žygdarbius“ moka visi gyventojai, kuriems priskirti konkretūs konteineriai.

Konservatorius piktinosi sovietiniais simboliais, tačiau nuo uolaus lietuvių policininko gavo pasiūlymą sumokėti baudą už sovietinių simbolių propagavimą. Taip atsitiko Širvintų konservatoriui Virginijui Sarpauskui. Nesutikdamas su tuo, kad sovietinių karių kapinėse esančio obelisko sovietiniai simboliai naujai perdažyti, jis įkėlė kelias ironiškas nuotraukas su obelisku.

Daugiau nei du tūkstančiai naujų kovido atvejų – tiek nustatyta praėjusią parą. Tai – naujas šios vasaros rekordas. Medikai teigia, kad ligoninėse kovidu sergančių pacientų daugėja ir ruošiasi sunkesnėms dienoms. Pastaruoju metu gyventojams dažniau tikrinantis, ar nesusirgo koronavirusu, šoktelėjo per parą fiksuojamų naujų ligos atvejų skaičius.

Maskvoje apsilankę įkalinto Algirdo Paleckio bendražygiai, niekieno netrukdomi tarnauja Rusijos valdžiai ir propagandai – aiškina, neva Lietuvoje siaučia fašistai, o teroristine valstybe pripažintai Rusijai linki pergalės pieš ukrainiečius.

Nacionalinė problema, kuri tuoj taps ir nacionaline katastrofa. Pedagogai taip vadina mokytojų trūkumą mokyklose. Kai kuriais skaičiavimais, visoje Lietuvoje šiuo metu trūksta apie 4000 mokytojų. O švietimo ministrė tokių skaičių teigia nežinanti, nors neneigia: problema egzistuoja, bet ministerija esą stengiasi pagerinti mokytojų darbo sąlygas. Mokytojai piktinasi: atlyginimas už tokį sunkų darbą yra per mažas.

Jungtinėse Valstijose – lietuvybės šventė. Prie Los Andželo jau daugiau nei pusę amžiaus veikiančioje stovyklavietėje apie 200 įvairaus amžiaus Amerikos lietuvių skautų prisiminė skautiškas ir lietuviškas tradicijas. Kai kurie ten atvyksta net kelis dešimtmečius iš eilės. O jaunimas klauso, kaip vyresni kalba lietuviškai, ir bando laužyti savo liežuvius, mat jiems lietuvių kalba nėra gimtoji. Netoli Los Andželo Jungtinėse Valstijose akmeningą papėdę kyla vaikų būrys.

Dar viena netektis teatro ir kino aktorių gretose. Likus kelioms dienoms iki 82-ojo gimtadienio legendiniu Tado Blindos vaidmeniu kine išgarsėjęs aktorius Vytautas Tomkus. Kolegos jį prisimena kaip ypatingo talento aktorių. O Tomkaus dukra sako: žinia apie tėvo mirtį buvo netikėta – nors jis sunkiai sirgo, tačiau buvo vilties, kad tėvas dar atsigaus. Penktadienį, liepos 29 d., Vytautui Tomkui būtų sukakę 82-eji metai.

Savivaldybėms atsisakant fejerverkų savo renginiuose, o viešojoje erdvėje skambant raginimams juos net visai drausti, pirotechnikai puolė fejerverkus teisinti – neva tai emocija ir menas, o ne karo imitacija ar paukščių medžioklė.  Žaliųjų atstovai įsitikinę: pirotechnikai taip gelbėja savo verslą, o emocija ir menas jų daromos žalos neatperka. Ar reikia drausti fejerverkus, klausėme ir gyventojų. Sproginėjant pavieniams fejerverkams Vilniuje pasitikti 2022-ieji.

Į šalį sugrįžus karštiems orams, tautiečiai mėgaujasi maudynėmis ežeruose ar upėse. Žmonės sako besidžiaugiantys orais, o galimų traumų nesibaimina. Tačiau medikai vos spėja suktis: jau dabar į priėmimo skyrius plūsta traumas patyrę pacientai – ir tokių karštomis dienomis dvigubai daugiau nei įprastai. O mėgstančiuosius nardyti ežeruose specialistai įspėja: nėrimas į vandenį gali baigtis neįgalumu. Viename iš sostinės paplūdimių po pietų ilsisi keliasdešimt vilniečių.

Koronaviruso vasaros rekordas – per praėjusią parą nustatyti 1 307 nauji COVID-19 atvejai. Medikai pastebi: pacientų ima daugėti. O ekspertai ragina žmones jau dabar, ypač viešose vietose, dėvėti kaukes. Ar karantinas bus, jie nedrįsta prognozuoti, tačiau, pasak specialistų, visuomenę įspėti būtina. Augant koronaviruso skaičiams, jau nuo rugpjūčio pasiskiepyti antrąja sustiprinančia COVID-19 vakcinos doze galės 60 metų amžiaus ir vyresni asmenys.

Sostinė nuo rugpjūčio su „zuikiais“ viešajame transporte bendraus kitaip. Be bilietų pagauti keleiviai galės iš kontrolieriaus iškart nusipirkti aštuoniskart brangesnį kontrolės bilietą ir tęsti kelionę be jokio administracinio nusižengimo protokolo. Kai kurie kritikuoja, kad būti zuikiu labiau apsimokės nei sąžiningai pirkti bilietus. Vilniaus susisiekimo strategai pasakoja, kaip elgsis su etatiniais pažeidėjais, kad taip sukčiauti nesinorėtų.

Naujovė pacientams – receptinius ir kompensuojamus vaistus gyventojai galės įsigyti ne tik vaistinėje, bet ir neiškėlę kojos iš namų. E. sveikatos sistemoje žmonės gydytojo išrašytų vaistų gali nusipirkti internetu. Tai patinka ne visiems. Kada ir kiek teks už tai sumokėti? Dalis žmonių tai vadina nesąmone – esą E.sveikatos sistema nuolatos stringa, kiti piktinasi, kad už atvežtus vaistus teks susimokėti papildomai.