REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neregiai skundžiasi negalintys saugiai pereiti gatvių. Vienose perėjose garso signalas skamba tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui, kitose – degant raudonam, tad neregiai eidami ir nežino – bus nutrenkti automobilio ar ne.

Neregiai skundžiasi negalintys saugiai pereiti gatvių. Vienose perėjose garso signalas skamba tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui, kitose – degant raudonam, tad neregiai eidami ir nežino – bus nutrenkti automobilio ar ne.

REKLAMA

Savivaldybių, pasirodo, niekas neįpareigoja laikytis vieno standarto šviesoforų garsiniams signalams. Aklųjų ir silpnaregių sąjunga kreipiasi į Susisiekimo ministeriją ir prašo padaryti šalyje bendrą garso signalų sistemą, tačiau pastebi – to net geriausiu atveju reiks laukti kelerius metus.

Alvydas su neregio lazdele žengia per perėją sostinės Savanorių prospekto ir Gerosios Vilties gatvių sankirtoje. Kai pėstiesiems užsidega žalia šviesa, skamba garso signalas. Kartais signalas nepadeda. Taigi Alvydas šįkart nuklysta nuo perėjos.

„Kodėl įstrižai perėjau? Todėl, kad pradžioje eidamas signalą girdžiu, o pabaigoje perėjos visiškai nesigirdi“, – sako neregys Alvydas Valenta.

REKLAMA
REKLAMA

Negana to, skirtingose miesto vietose tie signalai visiškai skiriasi. Pavyzdžiui, Algirdo ir Taraso Ševčenkos gatvių sankirtoje, raudonai šviečiant, skamba kitoks signalas. Jeigu neregys nori, kad eiti raginantis signalas skambėtų užsidegus žaliai, jis turi paspausti pėstiesiems skirto mygtuko apačią. Ir tada gali eiti. Jeigu neregys nieko nespaus, žaliai šviesai užsidegus, neišgirs jokio garso.

REKLAMA

„Galima labai lengvai sumaišyti tą taksėjimą, rodantį, kur yra stulpas su ženklu, kad dega žalia šviesa ir kad žmogui reikia eiti per gatvę“, – tvirtina Alvydas.

O pasekmės tada aiškios – susidūrimas su automobiliu.

„Jeigu tokius šviesoforus pradėjo diegti Vilniuje, tai kokius dešimt ar dvidešimt metų pastoviai ir diegti, o ne pereiti po metų, dvejų ar trejų prie kitos sistemos“, – teigia Alvydas.

Skiriasi šviesoforų garso signalai neregiams visoje Lietuvoje, pastebi Aklųjų ir silpnaregių sąjunga.

„Žmogus su regėjimo negalia, atvykęs iš Klaipėdos į Vilnių arba atvirkščiai, dažnu atveju gali ne tiktai nepereiti gatvės, bet ir turėti incidentą su transporto priemone“, – sako Aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Paulius Kalvelis.

REKLAMA
REKLAMA

O viskas dėl to, kad savivaldybės įrengdamos šviesoforus su garsiniu signalu, užsiima saviveikla, nes tai gali daryti.

„Šviesoforų įrengimo taisyklėse yra parašyta gana abstrakčiai, bet kaip ir apibrėžia, kad šviesoforai turi skleisti garsą. Bet kaip jie turi skleisti garsą, kiek turi būti decibelų? Koks turi būti, tarkime, skambėjimo tankis? To niekur nėra“, – aiškina P. Kalvelis.

Susisiekimo ministerijos atstovai tvirtina nežinantys ką pasakyti ir dėl skirtingų šviesoforų signalų ragina kreiptis į savivaldybes. Nors su ministerijos atstovais Aklųjų ir silpnaregių sąjunga jau pradėjo derybas dėl galimybės aiškiai apibrėžti, kokie garso signalai neregiams turi būti visose šalies perėjose. Tačiau jau dabar aišku: tam prireiks bent kelerių metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų