Lukas Aluzas

Brangstant maistui ir artėjant bado grėsmei, vien mūsų šalyje kasdien į automobilių bakus išpilama 200 tūkstančių litrų aliejaus, kurį galėtume panaudoti maistui. Taip aiškina nevyriausybinės organizacijos. Pasak jų, nebepilant į automobilius aliejaus, atpigtų ir pats aliejus parduotuvėse, ir visas maistas, o svarbiausia – jo netrūktų. Degalinių atstovai tokiam siūlymui pritartų ir priduria: dėl biodegalų vairuotojams dažniau tenka važiuoti piltis kuro.

Po šešerių metų raginimų ir reikalavimų sostinės savivaldybė ryžosi iš laiptų ant Tauro kalno išrinkti ankapius iš žydų kapinių, kurie sovietmečiu buvo sumūryti į laiptus. Išrinkti paminklai bus išvežti tolimesniems tyrimams arba tiesiog bus saugomi. Savivaldybė giriasi atstatanti istorinę teisybę, tačiau aktyvistai beda pirštu į ne vieną sostinės vietą, kur dar aiškiai matomi sovietmečiu statyboms panaudoti antkapiai su visais užrašais.

Toliau kylant kainoms savo įkainius kelia dalis šalyje veikiančių bankų. Brangs sąskaitų, kredito pervedimo mokesčiai, kortelių atsiuntimas, generatorių išdavimas ir daugiau kitokių paslaugų. Kai kurios paslaugos trečdaliu, kai kas kils ir dvigubai. Bankai teisinasi, kad padidėjo kaštai ir papildomos lėšos reikalingos aptarnavimui gerinti. Neva ir taip Lietuvos bankų įkainiai – mažiausi iš visų Baltijos šalių.

Tūkstantis dalyvių ir maždaug trys tūkstančiai žiūrovų – tiek Filadelfijoje, JAV susirinko į 6 metus lauktą Šiaurės Amerikos lietuvių šokių šventės koncertą. Dalyviai čia sako pasijautę kaip Lietuvoje, o kai kurie per pasirodymus taip susijaudino, kad net verkė. Į šventę atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia, kuriuos susirinkę tautiečiai pasitiko šiltai, tačiau priminė ir skaudų dvigubos pilietybės klausimą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Po šimtmečių pertraukos į Lietuvą grįžo reikšminga relikvija – didžiojo kanclerio Alberto Goštauto maldynas. Jo amžius – beveik penki šimtai metų. Tačiau maldynu džiaugtis teks neilgai, mat jau kelis šimtmečius jis yra saugomas Vokietijoje ir rugpjūtį turės grįžti į Miuncheno biblioteką. Miuncheno universiteto bibliotekos istorinių kolekcijų vadovas Svenas Kuttneris iš lagaminėlio ištraukia mažą dėžutę. O joje – raudona knygelė.

Degalų kainos sukilo kone dvigubai, auga ir degalų vagysčių skaičius. Vagišiai veikia ir vieni, ir gaujomis, vagia ir iš kitų vairuotojų, sunkvežimių ir degalinių, o policijai prireikia laiko, kad išsiaiškintų, kas konkrečiai įvykdė nusikaltimą. Degalinių atstovai sako: vagysčių daugėja ne iš gero gyvenimo, tad siūlo pagalvoti apie degalų akcizų mažinimą. Kylančios degalų kainos tampa vis didesniu galvos skausmu vairuotojams.

Šį rytą vilniečiai praleido su galvos skausmu. Dėl stiprios liūties patvino pagrindinės miesto gatvės, tvino ir skendo net kiemai. Kai kurie vairuotojai sako: mašinos nebeužsiveda, o kas padės, lieka neaišku. „Grinda“ teigia: Vilnius vis dar tvarkosi su senomis projektavimo klaidomis, vandeniui trukdė pratekėti neseniai nupjautos žolės. Sostinės vaizdais dalijasi patys vairuotojai. Vakariniame aplinkkelyje vandens buvo tiek, kad dauguma vairuotojų tiesiog sustojo.

Antrasis nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etapas baigė, tačiau už borto paliko daugiau nei 100 tūkstančių tautiečių, kurie savo sprendimo taip ir nepadarė ir už liepą suvartotą elektrą mokės daugiau nei kiti. Energetikos reguliavimo tarnyba sako: tiekėją dar galima pasirinkti, tačiau bent jau vieną mėnesį teks naudotis garantiniu – tai yra brangesniu – elektros tiekimu. Ekspertai elektros rinkos liberalizavimą vadina nesėkmingu.

Šunys – nepamainomas pareigūnų pasienyje pagalbininkas. Taip įsitikinę pasieniečiai. Sienos apsaugos tarnyboje dirba daugiau nei šimtas kinologų, tačiau pasieniečiai sako, kad jų galėtų būti ir daugiau, todėl bando kinologo darbu sudominti jau besimokančius pasieniečio profesijos. Pasienietis Arturas rodo, kokius triukus moka atlikti jo tarnybinis kolega šuo įmantriu vardu Husan Saulės Vilkas. Abu tarnauja pasienio tarnyboje septynerius metus.

Lietuvoje gyvenimą baigė paskutinis šalyje taksofonas. Patys žmonės sako: taksofonas – tiesiog malonus priminimas apie jaunystės laikus. O juos valdžiusios bendrovės šiuos kažkada daug kam tiesiog būtinus atributus vadina praeito amžiaus reliktais ir sako, kad pastaruoju metu jie tik eikvojo bendrovės pinigus. Taksofoną Vilniaus autobusų stotyje pirmą kartą savo gyvenime išbando Julija ir jos brolis Jokūbas.

Seimas ėmėsi loterijų klausimo ir svarsto uždrausti nepilnamečiams jose dalyvauti ir pirkti bilietus. Verslo atstovai jau šiaušiasi ir sako, kad parlamentarai skuba, siūlo neadekvačias baudas – pirmą kartą nusižengusiam ir pardavusiam loterijos bilietą kasininkui tektų susimokėti kone tūkstantį eurų – 30 kartų daugiau nei vaikui pardavus alkoholį. Todėl prašo Seimo narių baudas peržiūrėti ir duoti laiko pasiruošti naujai tvarkai.

Lietuva mini 81-erius metus nuo pirmųjų masinių sovietinių trėmimų. Išgyvenusieji tremtį su širdgėla prisimena prarastus artimuosius, vaikus, tačiau tikina, kad svarbiausia už padarytus nusikaltimus nesiimti keršto. Lietuvos vadovai tikina – tai, kas vyko prieš aštuoniasdešimt metų, tebevyksta dabar Ukrainoje ir Vakarai tai turi įvertinti. Emilija Irena liepos 6-ąją minės 90 metų jubiliejų, o šiandien ji Seime. Dalyvauja Gedulo ir vilties dienos minėjime.

Lietuvos lenkų asmenvardžių istorijoje – naujas posūkis. Teismas pripažino, kad Jaroslavo Volkonovskio pavardė turi būti rašoma ne tik su neseniai įteisinta w raide, bet ir su nelietuviška perbraukta el. Tačiau džiaugtis dar per anksti – valstybės registruose neįmanoma įrašyti nelietuviškų raidžių, taigi paso su protėvių pavarde Jaroslavas dar kurį laiką negaus. Profesorius Jaroslawas Wolkonowskis rodo, kaip teisingai rašyti jo vardą ir pavardę.

Netrukus daliai vairuotojų Vilniuje teks gerokai paploninti pinigines, mat savivaldybės politikai palaimino sprendimą kai kuriose vietose šalia centro didinti automobilių stovėjimo įkainius. Kai kuriose vietose jos auga iki penkių kartų.  Vairuotojai piktinasi ir tikina, kad tokie sprendimai jų nepaskatins atsisakyti automobilių, nes kitaip keliauti tiesiog negali. Sostinės senamiestyje neseniai automobilį pasistatė iš Jungtinės Karalystės atvykusi Irena su šeima.

Artėjant pirmąjį birželio sekmadienį minimai Tėvo dienai, Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia tradiciją apdovanoti daug vaikų išauginusius tėvus. Tiesa, jų šiemet apdovanojo keliskart mažiau – keturis. Apdovanotieji sako, kad net pagalvoti, ar sunku su vaikais, nebuvo laiko, o dabar tai – brangiausias turtas.

Įsibėgėjęs žiedadulkių sezonas – pats darbymetis alergologams. Specialistai sako: alergiškų žmonių vis daugėja, o iš viso šalyje jų galėtų būti apie trečdalis. Dalis žmonių nelaukia ir ginasi nuo alerginių reakcijų kaip išmano: nešioja kaukes, geria nereceptinius vaistus ar bando valyti orą namuose. Nors ir privalomo kaukių devėjimo nebėra, ir orai atšilo, vilnietis Aistis lauke užsideda veido kaukę. Kitaip užeis sloga, mat vaikinas alergiškas žiedadulkėms.

Šunų nuodijimo detektyvas viename iš Vilniaus mikrorajonų. Gyventojai aptiko ant žolės šimtus primėtytų mėsos kukulių su, kaip įtariama, nuodais. Suskubę juos rinkti žmonės vadinamąjį laimikį skaičiavo kilogramais. Gyventojai piktinasi, kas taip galėjo pasielgti, o policija aiškinasi aplinkybes, tačiau neatmestina, kad, kaip ir ankstesniais atvejais, bausmės nuodytojas nesulauks.

Vietoj masinio šienavimo – mieste vešlios pievos. Tokį modelį pernai išbandė, o šiemet galutinai nusprendė taikyti Vilniaus miesto savivaldybė. Gyventojai piktinasi ir tikina, kad pievose veisis erkės, o nuo šių vilniečiai gali užsikrėsti jų platinamomis net mirtimi galinčiu erkiniu encefalitu ar pavojinga Laimo liga. Specialistai nerimą patvirtina: suvešėjusiose pievose erkių padaugėja, o ir Vilniaus mieste erkinio encefalito atvejų skaičius auga.

Gegužė – nesaugiausias mėnuo keliuose, mat automobiliai daugiausiai susiduria su migruojančiais gyvūnais. O kartais žūva ne tik partrenkti briedžiai, stirnos ir kiti gyvūnai, bet ir vairuotojai. Draudikai skaičiuoja, kad gegužės mėnesį turi atlyginti daugiausiai per metus žalos su gyvūnais susidūrusiems vairuotojams. Gamtininkai sako: tai dėsnis – laukiniai žvėrys jau nuo balandžio ima dairytis vietos vasarojimui.

Parduotuvėje pirko jūrų kiaulytę, o kitą dieną ji nugaišo. Tokią istoriją pasakoja kaunietė Evelina ir kaltina gyvūną pardavusią įmonę blogu elgesiu su gyvūnais. Parduotuvės atstovai pinigus moteriai grąžino, bet ginasi, kad gyvūnas buvo prižiūrėtas. Veterinarijos inspektoriai tirs atvejį, tačiau skatina ir žmones būti atidesnius gyvūnų būklei. Kaunietė Evelina su šeima šį pavasarį prisimins ne pačiomis linksmiausiomis nuotaikomis.

Keli šimtai žmonių Vilniaus Antakalnio kapinėse minėjo gegužės 9-ąją – sovietų pergalės dieną. Rusų propagandos melus atkartojantys žmonės skundžiasi, esą trinama atmintis apie sovietų karius išlaisvintojus ir aiškina, neva plataus masto karą Ukrainoje pradėjo Zelenskis ir Jungtinės Valstijos. Policija sulaikė du asmenis, tarp kurių – žinomas prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Toliau kylant elektros kainoms, parlamente atsirado idėja privalomai ant naujai statomų individualių namų įrengti saulės elektrines. Pasak iniciatyvos autoriaus socialdemokrato Lino Jonausko, taip žmonės galėtų sutaupyti. Tačiau statytojai įspėja: jau ir taip brangstančios statybos gali dar labiau išbrangti.  O ekspertai sako, kad gyventojus įsirengti elektrines reikia skatinti, o ne versti. Po savo naująjį, kol kas dar nebaigtą statyti, namą vaikštinėja vilnietė Zita.

Prie Ukrainos ambasados – tikras apsikabinimų lietus. Keliadešimt vilniečių taip reiškė palaikymą ukrainiečiams. Pasak akcijos dalyvių, pamiršti to, kas dabar vyksta Ukrainoje, negalima. Patys ukrainiečiai dėkoja už palaikymą ir vadina lietuvių tautą broliais. Žmonės apsikabinę prie ambasados. Žmonės ratu apsikabinę. Taip savo pietų pertrauką – lietuje ir su kolegomis apsikabinę – praleidžia kelios dešimtys vilniečių.

Savo automobilius ar kitas transporto priemones į techninę apžiūrą atvežę vairuotojai pastaruoju metu dažnai išgirsta reikalavimą pakeisti valstybinį numerį. Leisti pinigus naujiems numeriams ir gaišti laiką tenka tiems vairuotojams, kurie numerius yra prisukę su varžtais ar kniedėmis. Techninės apžiūros specialistai sako: taip galima iškreipti numerį ir išvengti atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vilnietis Janas į techninės apžiūros centrą Avižieniuose atveža vilkiką.

Lietuva su regiono partneriais toliau sąjungininkų prašo padėti apsiginti nuo galimos Kremliaus agresijos. Baltijos šalyse viešėjusi Vokietijos užsienio reikalų ministrė tvirtai pažadėjo ginti kiekvieną aljanso teritorijos centimetrą, tačiau konkrečių sprendimų dar teks laukti. Kaip ir dėl toliau iš Europos plaukiančių pinigų už rusišką naftą ir dujas.

Katalikų pasaulyje įsibėgėjo Velykų tridienis. Popiežius Pranciškus mazgojo ir bučiavo kojas dvylikai kalinių, o Filipinuose dalis tikinčiųjų vis dar tęsia ilgametę tradiciją išplakti save kruvinai – taip esą pavyks išgyti nuo visų ligų ir sulaukti atleidimo už nuodėmes. Popiežius Pranciškus Paskutinės vakarienės mišias laiko kalėjime viename Viduržemio jūros uostamiesčių netoli Italijos sostinės Romos.

Ir meilė, ir išskaičiavimas – taip būtų galima apibūdinti ukrainietės ir ruso tuoktuves Meksikoje. Kyjive gyvenusi pora nusprendė nuo karo bėgti į Jungtines Valstijas, tačiau kol oficialiai nebuvo šeima, tik moteris galėjo prašytis prieglobsčio. Susituokę galės Jungtinėse Valstijose gyventi abu. Ką tik oficialiai susituokė ukrainietė Darija ir rusas Semionas.

Maistą į namus užsisakantys žmonės turėtų būti atsargesni. Vilniuje kurjeris atvežė maistą gyventojui, bet išeidamas į laiptinę įleido ir vagį, kuris pavogė prie buto durų laikytą dviratį. Vagystę detaliai užfiksavo vaizdo kameros, todėl nustatyti, kas tai padarė, nebuvo sunku, tačiau ne visi panašūs atvejai baigiasi laimingai. Antradienio vakaras viename iš Vilniaus gyvenamųjų kvartalų. Rodos, įprasta situacija: gyventojas užsisako maisto ir jį atveža kurjeris.

Autobusų vežėjai įspėja: netrukus keliauti tarp miestų bus dar brangiau. Jų teigimu, po pandemijos taip ir neatsigavęs keleivių skaičius, augančios degalų kainos ir nauji mokesčiai stumia vežėjus bedugnės link. Gyventojai tikina jau dabar už keliones mokantys brangiai, o Susisiekimo ministerija kol kas jokios pagalbos vežėjams nežada. Janina ruošiasi į kelionę iš Vilniaus į Eišiškes. Ten ji gyvena, o sostinėje dirba, nes Eišiškėse darbą rasti sudėtinga.

Vieniems – dešimtys tūkstančių eurų, kitiems – vos vienas tūkstantis. Atliktas patikrinimas patvirtina, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre buvo darbuotojų, kurių vidutinė alga siekė 18 ar 12 tūkstančių eurų. Dėl kilusio skandalo rudenį išėjęs įmonės vadovas teisinasi, kad kitaip negalėjo būti. Kai kuriems darbuotojams pinigų nešykštėjęs centras kasmet patiria nuostolių, dėl galimai švaistomų lėšų nuspręsta kreiptis į teisėsaugą.

Atšilus orams žmonės vėl grįžta prie elektrinių paspirtukų. Tačiau pėstieji skundžiasi, kad paspirtukininkai taip nardo po gatves ir šaligatvius, kad kelia grėsmę žmonėms. Kad grėsmė reali, pasakoja medikai: sužeistųjų vis daugiau, o kartais net tenka kovoti ir dėl jų gyvybės. Policija skaičiuoja kartais augantį keliskart išaugusį eismo įvykių su paspirtukininkais skaičių. Seimo nariai teikia iniciatyvą, kuria pagaliau įstatyme apibrėžtų elektrinius paspirtukus ir jų reguliavimą.

Šuns gelbėjimo operacija. Du neabejingi moksleiviai Vilniuje išgelbėjo ant ežero ledo užlipusį ir skęsti pradėjusį keturkojį. Augintinio šeimininkai buvo netoliese, tačiau ne iškart suprato, kad gelbėjamas būtent jų šuo. Jaunuoliai kuklinasi ir savo darbo nesureikšmina, bet džiaugiasi kad ant ežero kranto rado gelbėjimosi liemenę ir ratą, kitaip esą ištraukti keturkojo nebūtų pavykę. Vakarykštį vakarą ant Tapelių ežero kranto Vilniaus rajone prisimena vilniečiai moksleiviai Arnas ir Nojus.

Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą žmonės dažniau patraukia į ukrainiečių restoranus ir ten valgo barščius. Restoranų darbuotojai sako: darbo padaugėjo net keliskart. Ne ką mažiau darbingas laikotarpis ir vėliavų gamintojams: Ukrainos dvispalves tenka gaminti dešimtimis tūkstančių. Daugiau ukrainietiškų prekių perka ir prekybos centrų lankytojai, tačiau kyla pavojus, kad tuoj prekių iš Ukrainos dėl ten vykstančio karo apskritai neliks.

Lietuvoje nuo karo bėgančių ukrainiečių jau apie 20 tūkstančių: žmonės plūsta į specialius registracijos centrus. Ukrainiečiai su ašaromis akyse pasakoja apie tai, kaip paliko savo namus ir dėkoja lietuviams už svetingumą ir paramą. Karo pabėgėliais besirūpinančios organizacijos lietuvių prašo sekti informaciją ir aukoti tik būtinus daiktus. Šiandien reikalingiausios – higienos priemonės ir pinigai. O „Maisto bankas“ ruošia daugiau nei 100 eurų vertės korteles ukrainiečiams.

Ukrainos žmonėms nori padėti ir Lietuvos moksleiviai: mokyklose renka paramą ukrainiečiams, po pamokų savanoriauja rūšiuodami surinktą maistą ir įvairius daiktus. Jaunimas įsitikinęs: ukrainiečiai kovoja ne tik už savo laisvę – jei nepadės jie, nepadės niekas. Šiaulių ukrainiečių organizacijoje „Karpatai“ žaislus mažiesiems ukrainiečiams renka devynmetis Arnas.

Ukrainiečiai puikiai kaunasi ir informacijos sklaidos fronte. Viešina okupantų nusikaltimus, sunaikintą rusų techniką, žuvusius bei paimtus į nelaisvę karius. Ir tai duoda vaisių – šių tėvai jungiasi prie protestų pačioje Rusijoje. O savo žmonių moralei palaikyti ukrainiečiai akcentuoja didvyrius. Vienas tokių, per dvidešimt rusų lėktuvų numušęs, jau legenda tapęs paslaptingasis pilotas pramintas Kijevo (Kijivo) vaiduokliu. „Šaunuolis, šaunuolis. Nagi, brangusis.

Įsivaizduokite, kad jums sukako 95-eri ir jūs vis dar einate į darbą. Kad tai realybė, įrodo Vilniaus Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų orkestro „Septima“ vadovas Vytautas Skripkauskas. Kolektyvo narius jis vis dar kviečia į repeticijas ir rengia koncertus. Muzikų bendruomenė neabejoja: Vytautas Skripkauskas – rekordininkas, vyresnio orkestro vadovo šalyje nėra. Sostinės rotušėje groja Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų orkestras „Septima“. Jį sūkūrė ir 55-erius metus jam vadovauja Vytautas Skripkauskas.

Vilnietė šunų kirpyklos ir veisyklos įkūrėja tapo tikra socialinio tinklo „TikTok“ žvaigžde – vaizdo įrašai su augintiniais renka milijonus peržiūrų ir patiktukų. Mergina sako: sėkmę garantuoja ne tik gražus vaizdas, bet ir parenkama muzika ar kitos detalės. Patys žmonės pripažįsta vaizdo įrašus „TikToke“ stebintys gana dažnai, tačiau kol kas neįmanoma pasakyti, kiek lietuvių naršo šiame socialiniame tinkle.

Šylantys ir šąlantys orai miestų gatvėse atveria vis daugiau duobių. Į jų spąstus pakliūvantys vairuotojai neslepia pykčio. Kai kurie sako jau net pavargę remontuoti nuo duobių nukentėjusius savo automobilius. Savivaldybės ragina vairuotojus būti atidžius, tačiau teigia pasiryžusios atlyginti žalą – tiesa, tai reikia įrodyti. Specialistai įspėja: duobės gatvėse gali tapti ir rimtos avarijos priežastimi. Sostinės gatvėse tirpstant sniegui atsivėrė duobių gausa.

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų pritartų, kad reikėtų atsisakyti smulkiausių vieno ir dviejų euro centų monetų. Žmonės skundžiasi: centų susikaupia daug, jų nėra kur dėti. Prekybininkai smulkiausių monetų atsisakymą taip pat sveikintų, tačiau pripažįsta turėsiantys sukti galvas apvalindami kainas. Ekonomistai kelia klausimą, ar nevertėtų žmonių dar labiau skatinti atsiskaitinėti kortelėmis – taip nereikėtų sukti galvos ką daryti su smulkiausiomis monetomis.

Kaip galėtų atrodyti vieno žymiausių Lietuvos krepšininkų Arvydo Sabonio zefyrinis biustas? Tokią idėją įgyvendino Anglijos lietuvė Julija Jokubauskienė. Ji ne tik pati sukūrė biustą, bet ir Vasario 16-osios proga lietuvius tortų gamintojus ir dekoratorius pakvietė į iššūkį – pagaminti geriausiai Lietuvą reprezentuojantį tortą. Arvydo Sabonio biustą sumeistravo Anglijoje gyvenanti tortų gamintoja ir dekoratorė Julija.

Konstitucinis Teismas nusprendė nenagrinėti ar teisėtas buvo dalies žmonių pasipiktinimą sukėlęs galimybių pasas. Į teismą dėl to kreipęsi politikai dabar neslepia apmaudo ir prognozuoja, kad šį klausimą teisėjai anksčiau ar vėliau turės spręsti. Valdantieji galimybių paso nauda neabejoja ir neatmeta, kad prireikus jo galiojimas bus sugrąžintas. Galimybių pasą įvedusius valdančiuosius bandę išvyti mitinguotojai rugpjūtį liko nieko nepešę.

Mokytojams ir tėvams skundžiantis dėl sumažėjusio vaikų dėmesingumo, Seime pasigirdo siūlymų įstatymu uždrausti moksleiviams pamokų metu turėti telefonus. Idėjos autorius Justas Džiugelis sako kol kas tik klausiantis visuomenės ir renkantis informaciją, ar tokį jo siūlomą įstatymą palaikys žmonės. Specialistai sako: kad vaikai nesinaudotų telefonais, reikalingas bendras sutarimas, bet ne įstatymas.

Populiariausi šimtus tūkstančių sekėjų internete turintys ir dešimtis tūkstančių eurų iš rėmėjų gaunantys Lietuvos vaizdo tinklaraštininkai piktinasi užmojais juos suregistruoti, prilyginti žiniasklaidos priemonėms ir net apmokestinti. Dalis tinklaraštininkų aiškina, kad registruoti ir reguliuoti jų veiklą bus neįmanoma, o kai kurie kalba ir apie galimą cenzūrą.

Kol Vilniaus savivaldybė didžiuojasi siaurindama gatves ir išvažiavimus, sostinės gyventojai jose daužo savo automobilius ir skaičiuoja nuostolius. Pavyzdžiui, po snygio gatvėms tapus čiuožykla, susiaurintame išvažiavime iš „Akropolio“ mašinos susidūrė jau daugybę kartų. Nebelikus vietos, kaip aplenkti kliūtį, slystančios mašinos trankosi viena į kitą.

Nors ir žino, kad nesveika, lietuviai vis dar mėgsta gerti įvairius saldintus gėrimus. Skaičiavimai rodo, kad tautiečiai suvartoja du kartus daugiau cukraus nei saugi norma. Mokslininkai įspėja: kasdien gurkšnodami, pavyzdžiui, limonadą, galite nutukti, smegenys gali greičiau senti, sutriks ir viso organizmo veikla.

Popiežius Pranciškus kritikuoja žmones, kurie augina gyvūnus, tačiau gyvena be vaikų. Pasak jo, visuomenės sensta, o patys žmonės tampa mažiau žmogiški. Lietuvoje gyvūnų mylėtojų taip pat netrūksta, augintiniams netrūksta nei lepinimo, nei grožio procedūrų. O gimstamumo kreivė eina vis žemyn. Specialistai neguodžia: jei gyvensime vis geriau, vaikų visuomenėje bus tik mažiau. Į vieną gyvūnų aikštelę Panevėžyje žengia šuo Taira ir katinas Efka. Juos atveda šeimininkai Jūratė ir Laurynas.

Užsienio reikalų ministerija užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad šeši iš dešimties žmonių neigiamai vertina Lietuvos vertybinę politiką Kinijos atžvilgiu. Buvę diplomatai ir opozicija sako, kad vertėtų pakeisti toną santykiuose Kinija, tačiau ministras Gabrielius Landsbergis kol kas to daryti nežada. Sako, kad apklausoje buvo neteisingai suformuluotas klausimas.

Apsipirkimas lietuviams tampa vis didesniu galvos skausmu. Dešimtimis centų, o kartais net ir eurais ima augti kepinių, miltų, makaronų bei kruopų kainos. Grūdų augintojai geresnių laikų nežada, o kainų analitikai sako, kad po Naujųjų kainos dar gali augti. Tarpušvenčiu prekybos centrai neatsigina pirkėjų.