Lukas Aluzas

Nauja švietimo ministrės ambicija – Jurgita Šiugždinienė užsibrėžė per trejus metus sukurti vietas darželiuose visiems vaikams nuo dvejų metų. Tačiau ar idėja bus įgyvendinta, kol kas lieka neaišku, mat šiuo metu verkiant trūksta pedagogų, o ir naujų darželių statybos gali užtrukti. Tėvai tvirtina, kad idėja graži, bet kyla abejonių, ar ji reali. Sostinės Bernardinų sodo smėlio dėžėje vidurdienį su dviem sūnumis leidžia vilnietė Giedrė. Iki rugsėjo liko vos keliolika dienų.

Lietuvos zoologijos soduose gaišta ir dingsta šimtai gyvūnų. Taip tvirtina gyvūnų teisių gynėjai ir atskleidžia liūdną situaciją. Pasak jų, zoologijos sodai tampa gyvūnų veisyklomis, kuriose gyvūnai esą nesulaukia pagalbos ir galimai yra nužudomi, kad vėliau juos būtų galima parduoti juodojoje rinkoje. Zoologijos sodų atstovai atkerta gyvūnų teisių gynėjams – stebėtis, kad gyvūnai apskritai gaišta, yra absurdas.

Nors ir gąsdinami baudomis ir filmuojami specialiomis kameromis, dalis vilniečių nesikeičia – toliau senas dujines, spintas ar klozetus tempia prie konteinerių. Kaimynai baisisi: atliekų tvarkytojai nespėja surinkti vienų atliekų, jau kyla nauji šiukšlių kalnai. Patys atliekų tvarkytojai pabrėžia: už tokius kaimynų „žygdarbius“ moka visi gyventojai, kuriems priskirti konkretūs konteineriai.

Konservatorius piktinosi sovietiniais simboliais, tačiau nuo uolaus lietuvių policininko gavo pasiūlymą sumokėti baudą už sovietinių simbolių propagavimą. Taip atsitiko Širvintų konservatoriui Virginijui Sarpauskui. Nesutikdamas su tuo, kad sovietinių karių kapinėse esančio obelisko sovietiniai simboliai naujai perdažyti, jis įkėlė kelias ironiškas nuotraukas su obelisku.

Daugiau nei du tūkstančiai naujų kovido atvejų – tiek nustatyta praėjusią parą. Tai – naujas šios vasaros rekordas. Medikai teigia, kad ligoninėse kovidu sergančių pacientų daugėja ir ruošiasi sunkesnėms dienoms. Pastaruoju metu gyventojams dažniau tikrinantis, ar nesusirgo koronavirusu, šoktelėjo per parą fiksuojamų naujų ligos atvejų skaičius.

Maskvoje apsilankę įkalinto Algirdo Paleckio bendražygiai, niekieno netrukdomi tarnauja Rusijos valdžiai ir propagandai – aiškina, neva Lietuvoje siaučia fašistai, o teroristine valstybe pripažintai Rusijai linki pergalės pieš ukrainiečius.

Nacionalinė problema, kuri tuoj taps ir nacionaline katastrofa. Pedagogai taip vadina mokytojų trūkumą mokyklose. Kai kuriais skaičiavimais, visoje Lietuvoje šiuo metu trūksta apie 4000 mokytojų. O švietimo ministrė tokių skaičių teigia nežinanti, nors neneigia: problema egzistuoja, bet ministerija esą stengiasi pagerinti mokytojų darbo sąlygas. Mokytojai piktinasi: atlyginimas už tokį sunkų darbą yra per mažas.

Jungtinėse Valstijose – lietuvybės šventė. Prie Los Andželo jau daugiau nei pusę amžiaus veikiančioje stovyklavietėje apie 200 įvairaus amžiaus Amerikos lietuvių skautų prisiminė skautiškas ir lietuviškas tradicijas. Kai kurie ten atvyksta net kelis dešimtmečius iš eilės. O jaunimas klauso, kaip vyresni kalba lietuviškai, ir bando laužyti savo liežuvius, mat jiems lietuvių kalba nėra gimtoji. Netoli Los Andželo Jungtinėse Valstijose akmeningą papėdę kyla vaikų būrys.

Dar viena netektis teatro ir kino aktorių gretose. Likus kelioms dienoms iki 82-ojo gimtadienio legendiniu Tado Blindos vaidmeniu kine išgarsėjęs aktorius Vytautas Tomkus. Kolegos jį prisimena kaip ypatingo talento aktorių. O Tomkaus dukra sako: žinia apie tėvo mirtį buvo netikėta – nors jis sunkiai sirgo, tačiau buvo vilties, kad tėvas dar atsigaus. Penktadienį, liepos 29 d., Vytautui Tomkui būtų sukakę 82-eji metai.

Savivaldybėms atsisakant fejerverkų savo renginiuose, o viešojoje erdvėje skambant raginimams juos net visai drausti, pirotechnikai puolė fejerverkus teisinti – neva tai emocija ir menas, o ne karo imitacija ar paukščių medžioklė.  Žaliųjų atstovai įsitikinę: pirotechnikai taip gelbėja savo verslą, o emocija ir menas jų daromos žalos neatperka. Ar reikia drausti fejerverkus, klausėme ir gyventojų. Sproginėjant pavieniams fejerverkams Vilniuje pasitikti 2022-ieji.

Į šalį sugrįžus karštiems orams, tautiečiai mėgaujasi maudynėmis ežeruose ar upėse. Žmonės sako besidžiaugiantys orais, o galimų traumų nesibaimina. Tačiau medikai vos spėja suktis: jau dabar į priėmimo skyrius plūsta traumas patyrę pacientai – ir tokių karštomis dienomis dvigubai daugiau nei įprastai. O mėgstančiuosius nardyti ežeruose specialistai įspėja: nėrimas į vandenį gali baigtis neįgalumu. Viename iš sostinės paplūdimių po pietų ilsisi keliasdešimt vilniečių.

Koronaviruso vasaros rekordas – per praėjusią parą nustatyti 1 307 nauji COVID-19 atvejai. Medikai pastebi: pacientų ima daugėti. O ekspertai ragina žmones jau dabar, ypač viešose vietose, dėvėti kaukes. Ar karantinas bus, jie nedrįsta prognozuoti, tačiau, pasak specialistų, visuomenę įspėti būtina. Augant koronaviruso skaičiams, jau nuo rugpjūčio pasiskiepyti antrąja sustiprinančia COVID-19 vakcinos doze galės 60 metų amžiaus ir vyresni asmenys.

Sostinė nuo rugpjūčio su „zuikiais“ viešajame transporte bendraus kitaip. Be bilietų pagauti keleiviai galės iš kontrolieriaus iškart nusipirkti aštuoniskart brangesnį kontrolės bilietą ir tęsti kelionę be jokio administracinio nusižengimo protokolo. Kai kurie kritikuoja, kad būti zuikiu labiau apsimokės nei sąžiningai pirkti bilietus. Vilniaus susisiekimo strategai pasakoja, kaip elgsis su etatiniais pažeidėjais, kad taip sukčiauti nesinorėtų.

Naujovė pacientams – receptinius ir kompensuojamus vaistus gyventojai galės įsigyti ne tik vaistinėje, bet ir neiškėlę kojos iš namų. E. sveikatos sistemoje žmonės gydytojo išrašytų vaistų gali nusipirkti internetu. Tai patinka ne visiems. Kada ir kiek teks už tai sumokėti? Dalis žmonių tai vadina nesąmone – esą E.sveikatos sistema nuolatos stringa, kiti piktinasi, kad už atvežtus vaistus teks susimokėti papildomai.

Per keturias dienas nuplaukti Nerimi nuo Vilniaus iki Kauno – 170 kilometrų. Tokį tikslą užsibrėžė animatorius, triatlono mėgėjas Meinardas Valkevičius. Vyras sako, kad jam tai įdomus iššūkis, mat upe teko plaukti, tik keliolika kartų trumpiau. Rytą Neries krantinėje – neįprastas sujudimas. Vyrai ruošia baidarę. Tiesa, ja plauks tik vienas iš dviejų. Vilnietis Meinardas Valkevičius užsibrėžė nuplaukti Nerimi nuo Vilniaus iki Kauno – iš viso 170 kilometrų per keturias dienas.

Brangstant maistui ir artėjant bado grėsmei, vien mūsų šalyje kasdien į automobilių bakus išpilama 200 tūkstančių litrų aliejaus, kurį galėtume panaudoti maistui. Taip aiškina nevyriausybinės organizacijos. Pasak jų, nebepilant į automobilius aliejaus, atpigtų ir pats aliejus parduotuvėse, ir visas maistas, o svarbiausia – jo netrūktų. Degalinių atstovai tokiam siūlymui pritartų ir priduria: dėl biodegalų vairuotojams dažniau tenka važiuoti piltis kuro.

Po šešerių metų raginimų ir reikalavimų sostinės savivaldybė ryžosi iš laiptų ant Tauro kalno išrinkti ankapius iš žydų kapinių, kurie sovietmečiu buvo sumūryti į laiptus. Išrinkti paminklai bus išvežti tolimesniems tyrimams arba tiesiog bus saugomi. Savivaldybė giriasi atstatanti istorinę teisybę, tačiau aktyvistai beda pirštu į ne vieną sostinės vietą, kur dar aiškiai matomi sovietmečiu statyboms panaudoti antkapiai su visais užrašais.

Toliau kylant kainoms savo įkainius kelia dalis šalyje veikiančių bankų. Brangs sąskaitų, kredito pervedimo mokesčiai, kortelių atsiuntimas, generatorių išdavimas ir daugiau kitokių paslaugų. Kai kurios paslaugos trečdaliu, kai kas kils ir dvigubai. Bankai teisinasi, kad padidėjo kaštai ir papildomos lėšos reikalingos aptarnavimui gerinti. Neva ir taip Lietuvos bankų įkainiai – mažiausi iš visų Baltijos šalių.

Tūkstantis dalyvių ir maždaug trys tūkstančiai žiūrovų – tiek Filadelfijoje, JAV susirinko į 6 metus lauktą Šiaurės Amerikos lietuvių šokių šventės koncertą. Dalyviai čia sako pasijautę kaip Lietuvoje, o kai kurie per pasirodymus taip susijaudino, kad net verkė. Į šventę atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia, kuriuos susirinkę tautiečiai pasitiko šiltai, tačiau priminė ir skaudų dvigubos pilietybės klausimą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Po šimtmečių pertraukos į Lietuvą grįžo reikšminga relikvija – didžiojo kanclerio Alberto Goštauto maldynas. Jo amžius – beveik penki šimtai metų. Tačiau maldynu džiaugtis teks neilgai, mat jau kelis šimtmečius jis yra saugomas Vokietijoje ir rugpjūtį turės grįžti į Miuncheno biblioteką. Miuncheno universiteto bibliotekos istorinių kolekcijų vadovas Svenas Kuttneris iš lagaminėlio ištraukia mažą dėžutę. O joje – raudona knygelė.

Degalų kainos sukilo kone dvigubai, auga ir degalų vagysčių skaičius. Vagišiai veikia ir vieni, ir gaujomis, vagia ir iš kitų vairuotojų, sunkvežimių ir degalinių, o policijai prireikia laiko, kad išsiaiškintų, kas konkrečiai įvykdė nusikaltimą. Degalinių atstovai sako: vagysčių daugėja ne iš gero gyvenimo, tad siūlo pagalvoti apie degalų akcizų mažinimą. Kylančios degalų kainos tampa vis didesniu galvos skausmu vairuotojams.

Šį rytą vilniečiai praleido su galvos skausmu. Dėl stiprios liūties patvino pagrindinės miesto gatvės, tvino ir skendo net kiemai. Kai kurie vairuotojai sako: mašinos nebeužsiveda, o kas padės, lieka neaišku. „Grinda“ teigia: Vilnius vis dar tvarkosi su senomis projektavimo klaidomis, vandeniui trukdė pratekėti neseniai nupjautos žolės. Sostinės vaizdais dalijasi patys vairuotojai. Vakariniame aplinkkelyje vandens buvo tiek, kad dauguma vairuotojų tiesiog sustojo.

Antrasis nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etapas baigė, tačiau už borto paliko daugiau nei 100 tūkstančių tautiečių, kurie savo sprendimo taip ir nepadarė ir už liepą suvartotą elektrą mokės daugiau nei kiti. Energetikos reguliavimo tarnyba sako: tiekėją dar galima pasirinkti, tačiau bent jau vieną mėnesį teks naudotis garantiniu – tai yra brangesniu – elektros tiekimu. Ekspertai elektros rinkos liberalizavimą vadina nesėkmingu.

Šunys – nepamainomas pareigūnų pasienyje pagalbininkas. Taip įsitikinę pasieniečiai. Sienos apsaugos tarnyboje dirba daugiau nei šimtas kinologų, tačiau pasieniečiai sako, kad jų galėtų būti ir daugiau, todėl bando kinologo darbu sudominti jau besimokančius pasieniečio profesijos. Pasienietis Arturas rodo, kokius triukus moka atlikti jo tarnybinis kolega šuo įmantriu vardu Husan Saulės Vilkas. Abu tarnauja pasienio tarnyboje septynerius metus.

Lietuvoje gyvenimą baigė paskutinis šalyje taksofonas. Patys žmonės sako: taksofonas – tiesiog malonus priminimas apie jaunystės laikus. O juos valdžiusios bendrovės šiuos kažkada daug kam tiesiog būtinus atributus vadina praeito amžiaus reliktais ir sako, kad pastaruoju metu jie tik eikvojo bendrovės pinigus. Taksofoną Vilniaus autobusų stotyje pirmą kartą savo gyvenime išbando Julija ir jos brolis Jokūbas.

Seimas ėmėsi loterijų klausimo ir svarsto uždrausti nepilnamečiams jose dalyvauti ir pirkti bilietus. Verslo atstovai jau šiaušiasi ir sako, kad parlamentarai skuba, siūlo neadekvačias baudas – pirmą kartą nusižengusiam ir pardavusiam loterijos bilietą kasininkui tektų susimokėti kone tūkstantį eurų – 30 kartų daugiau nei vaikui pardavus alkoholį. Todėl prašo Seimo narių baudas peržiūrėti ir duoti laiko pasiruošti naujai tvarkai.

Lietuva mini 81-erius metus nuo pirmųjų masinių sovietinių trėmimų. Išgyvenusieji tremtį su širdgėla prisimena prarastus artimuosius, vaikus, tačiau tikina, kad svarbiausia už padarytus nusikaltimus nesiimti keršto. Lietuvos vadovai tikina – tai, kas vyko prieš aštuoniasdešimt metų, tebevyksta dabar Ukrainoje ir Vakarai tai turi įvertinti. Emilija Irena liepos 6-ąją minės 90 metų jubiliejų, o šiandien ji Seime. Dalyvauja Gedulo ir vilties dienos minėjime.

Lietuvos lenkų asmenvardžių istorijoje – naujas posūkis. Teismas pripažino, kad Jaroslavo Volkonovskio pavardė turi būti rašoma ne tik su neseniai įteisinta w raide, bet ir su nelietuviška perbraukta el. Tačiau džiaugtis dar per anksti – valstybės registruose neįmanoma įrašyti nelietuviškų raidžių, taigi paso su protėvių pavarde Jaroslavas dar kurį laiką negaus. Profesorius Jaroslawas Wolkonowskis rodo, kaip teisingai rašyti jo vardą ir pavardę.

Netrukus daliai vairuotojų Vilniuje teks gerokai paploninti pinigines, mat savivaldybės politikai palaimino sprendimą kai kuriose vietose šalia centro didinti automobilių stovėjimo įkainius. Kai kuriose vietose jos auga iki penkių kartų.  Vairuotojai piktinasi ir tikina, kad tokie sprendimai jų nepaskatins atsisakyti automobilių, nes kitaip keliauti tiesiog negali. Sostinės senamiestyje neseniai automobilį pasistatė iš Jungtinės Karalystės atvykusi Irena su šeima.

Artėjant pirmąjį birželio sekmadienį minimai Tėvo dienai, Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia tradiciją apdovanoti daug vaikų išauginusius tėvus. Tiesa, jų šiemet apdovanojo keliskart mažiau – keturis. Apdovanotieji sako, kad net pagalvoti, ar sunku su vaikais, nebuvo laiko, o dabar tai – brangiausias turtas.

Įsibėgėjęs žiedadulkių sezonas – pats darbymetis alergologams. Specialistai sako: alergiškų žmonių vis daugėja, o iš viso šalyje jų galėtų būti apie trečdalis. Dalis žmonių nelaukia ir ginasi nuo alerginių reakcijų kaip išmano: nešioja kaukes, geria nereceptinius vaistus ar bando valyti orą namuose. Nors ir privalomo kaukių devėjimo nebėra, ir orai atšilo, vilnietis Aistis lauke užsideda veido kaukę. Kitaip užeis sloga, mat vaikinas alergiškas žiedadulkėms.

Šunų nuodijimo detektyvas viename iš Vilniaus mikrorajonų. Gyventojai aptiko ant žolės šimtus primėtytų mėsos kukulių su, kaip įtariama, nuodais. Suskubę juos rinkti žmonės vadinamąjį laimikį skaičiavo kilogramais. Gyventojai piktinasi, kas taip galėjo pasielgti, o policija aiškinasi aplinkybes, tačiau neatmestina, kad, kaip ir ankstesniais atvejais, bausmės nuodytojas nesulauks.

Vietoj masinio šienavimo – mieste vešlios pievos. Tokį modelį pernai išbandė, o šiemet galutinai nusprendė taikyti Vilniaus miesto savivaldybė. Gyventojai piktinasi ir tikina, kad pievose veisis erkės, o nuo šių vilniečiai gali užsikrėsti jų platinamomis net mirtimi galinčiu erkiniu encefalitu ar pavojinga Laimo liga. Specialistai nerimą patvirtina: suvešėjusiose pievose erkių padaugėja, o ir Vilniaus mieste erkinio encefalito atvejų skaičius auga.

Gegužė – nesaugiausias mėnuo keliuose, mat automobiliai daugiausiai susiduria su migruojančiais gyvūnais. O kartais žūva ne tik partrenkti briedžiai, stirnos ir kiti gyvūnai, bet ir vairuotojai. Draudikai skaičiuoja, kad gegužės mėnesį turi atlyginti daugiausiai per metus žalos su gyvūnais susidūrusiems vairuotojams. Gamtininkai sako: tai dėsnis – laukiniai žvėrys jau nuo balandžio ima dairytis vietos vasarojimui.

Parduotuvėje pirko jūrų kiaulytę, o kitą dieną ji nugaišo. Tokią istoriją pasakoja kaunietė Evelina ir kaltina gyvūną pardavusią įmonę blogu elgesiu su gyvūnais. Parduotuvės atstovai pinigus moteriai grąžino, bet ginasi, kad gyvūnas buvo prižiūrėtas. Veterinarijos inspektoriai tirs atvejį, tačiau skatina ir žmones būti atidesnius gyvūnų būklei. Kaunietė Evelina su šeima šį pavasarį prisimins ne pačiomis linksmiausiomis nuotaikomis.

Keli šimtai žmonių Vilniaus Antakalnio kapinėse minėjo gegužės 9-ąją – sovietų pergalės dieną. Rusų propagandos melus atkartojantys žmonės skundžiasi, esą trinama atmintis apie sovietų karius išlaisvintojus ir aiškina, neva plataus masto karą Ukrainoje pradėjo Zelenskis ir Jungtinės Valstijos. Policija sulaikė du asmenis, tarp kurių – žinomas prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Toliau kylant elektros kainoms, parlamente atsirado idėja privalomai ant naujai statomų individualių namų įrengti saulės elektrines. Pasak iniciatyvos autoriaus socialdemokrato Lino Jonausko, taip žmonės galėtų sutaupyti. Tačiau statytojai įspėja: jau ir taip brangstančios statybos gali dar labiau išbrangti.  O ekspertai sako, kad gyventojus įsirengti elektrines reikia skatinti, o ne versti. Po savo naująjį, kol kas dar nebaigtą statyti, namą vaikštinėja vilnietė Zita.

Prie Ukrainos ambasados – tikras apsikabinimų lietus. Keliadešimt vilniečių taip reiškė palaikymą ukrainiečiams. Pasak akcijos dalyvių, pamiršti to, kas dabar vyksta Ukrainoje, negalima. Patys ukrainiečiai dėkoja už palaikymą ir vadina lietuvių tautą broliais. Žmonės apsikabinę prie ambasados. Žmonės ratu apsikabinę. Taip savo pietų pertrauką – lietuje ir su kolegomis apsikabinę – praleidžia kelios dešimtys vilniečių.

Savo automobilius ar kitas transporto priemones į techninę apžiūrą atvežę vairuotojai pastaruoju metu dažnai išgirsta reikalavimą pakeisti valstybinį numerį. Leisti pinigus naujiems numeriams ir gaišti laiką tenka tiems vairuotojams, kurie numerius yra prisukę su varžtais ar kniedėmis. Techninės apžiūros specialistai sako: taip galima iškreipti numerį ir išvengti atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vilnietis Janas į techninės apžiūros centrą Avižieniuose atveža vilkiką.

Lietuva su regiono partneriais toliau sąjungininkų prašo padėti apsiginti nuo galimos Kremliaus agresijos. Baltijos šalyse viešėjusi Vokietijos užsienio reikalų ministrė tvirtai pažadėjo ginti kiekvieną aljanso teritorijos centimetrą, tačiau konkrečių sprendimų dar teks laukti. Kaip ir dėl toliau iš Europos plaukiančių pinigų už rusišką naftą ir dujas.

Katalikų pasaulyje įsibėgėjo Velykų tridienis. Popiežius Pranciškus mazgojo ir bučiavo kojas dvylikai kalinių, o Filipinuose dalis tikinčiųjų vis dar tęsia ilgametę tradiciją išplakti save kruvinai – taip esą pavyks išgyti nuo visų ligų ir sulaukti atleidimo už nuodėmes. Popiežius Pranciškus Paskutinės vakarienės mišias laiko kalėjime viename Viduržemio jūros uostamiesčių netoli Italijos sostinės Romos.

Ir meilė, ir išskaičiavimas – taip būtų galima apibūdinti ukrainietės ir ruso tuoktuves Meksikoje. Kyjive gyvenusi pora nusprendė nuo karo bėgti į Jungtines Valstijas, tačiau kol oficialiai nebuvo šeima, tik moteris galėjo prašytis prieglobsčio. Susituokę galės Jungtinėse Valstijose gyventi abu. Ką tik oficialiai susituokė ukrainietė Darija ir rusas Semionas.

Maistą į namus užsisakantys žmonės turėtų būti atsargesni. Vilniuje kurjeris atvežė maistą gyventojui, bet išeidamas į laiptinę įleido ir vagį, kuris pavogė prie buto durų laikytą dviratį. Vagystę detaliai užfiksavo vaizdo kameros, todėl nustatyti, kas tai padarė, nebuvo sunku, tačiau ne visi panašūs atvejai baigiasi laimingai. Antradienio vakaras viename iš Vilniaus gyvenamųjų kvartalų. Rodos, įprasta situacija: gyventojas užsisako maisto ir jį atveža kurjeris.

Autobusų vežėjai įspėja: netrukus keliauti tarp miestų bus dar brangiau. Jų teigimu, po pandemijos taip ir neatsigavęs keleivių skaičius, augančios degalų kainos ir nauji mokesčiai stumia vežėjus bedugnės link. Gyventojai tikina jau dabar už keliones mokantys brangiai, o Susisiekimo ministerija kol kas jokios pagalbos vežėjams nežada. Janina ruošiasi į kelionę iš Vilniaus į Eišiškes. Ten ji gyvena, o sostinėje dirba, nes Eišiškėse darbą rasti sudėtinga.

Vieniems – dešimtys tūkstančių eurų, kitiems – vos vienas tūkstantis. Atliktas patikrinimas patvirtina, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre buvo darbuotojų, kurių vidutinė alga siekė 18 ar 12 tūkstančių eurų. Dėl kilusio skandalo rudenį išėjęs įmonės vadovas teisinasi, kad kitaip negalėjo būti. Kai kuriems darbuotojams pinigų nešykštėjęs centras kasmet patiria nuostolių, dėl galimai švaistomų lėšų nuspręsta kreiptis į teisėsaugą.

Atšilus orams žmonės vėl grįžta prie elektrinių paspirtukų. Tačiau pėstieji skundžiasi, kad paspirtukininkai taip nardo po gatves ir šaligatvius, kad kelia grėsmę žmonėms. Kad grėsmė reali, pasakoja medikai: sužeistųjų vis daugiau, o kartais net tenka kovoti ir dėl jų gyvybės. Policija skaičiuoja kartais augantį keliskart išaugusį eismo įvykių su paspirtukininkais skaičių. Seimo nariai teikia iniciatyvą, kuria pagaliau įstatyme apibrėžtų elektrinius paspirtukus ir jų reguliavimą.

Šuns gelbėjimo operacija. Du neabejingi moksleiviai Vilniuje išgelbėjo ant ežero ledo užlipusį ir skęsti pradėjusį keturkojį. Augintinio šeimininkai buvo netoliese, tačiau ne iškart suprato, kad gelbėjamas būtent jų šuo. Jaunuoliai kuklinasi ir savo darbo nesureikšmina, bet džiaugiasi kad ant ežero kranto rado gelbėjimosi liemenę ir ratą, kitaip esą ištraukti keturkojo nebūtų pavykę. Vakarykštį vakarą ant Tapelių ežero kranto Vilniaus rajone prisimena vilniečiai moksleiviai Arnas ir Nojus.

Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą žmonės dažniau patraukia į ukrainiečių restoranus ir ten valgo barščius. Restoranų darbuotojai sako: darbo padaugėjo net keliskart. Ne ką mažiau darbingas laikotarpis ir vėliavų gamintojams: Ukrainos dvispalves tenka gaminti dešimtimis tūkstančių. Daugiau ukrainietiškų prekių perka ir prekybos centrų lankytojai, tačiau kyla pavojus, kad tuoj prekių iš Ukrainos dėl ten vykstančio karo apskritai neliks.

Lietuvoje nuo karo bėgančių ukrainiečių jau apie 20 tūkstančių: žmonės plūsta į specialius registracijos centrus. Ukrainiečiai su ašaromis akyse pasakoja apie tai, kaip paliko savo namus ir dėkoja lietuviams už svetingumą ir paramą. Karo pabėgėliais besirūpinančios organizacijos lietuvių prašo sekti informaciją ir aukoti tik būtinus daiktus. Šiandien reikalingiausios – higienos priemonės ir pinigai. O „Maisto bankas“ ruošia daugiau nei 100 eurų vertės korteles ukrainiečiams.