REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gegužė – nesaugiausias mėnuo keliuose, mat automobiliai daugiausiai susiduria su migruojančiais gyvūnais. O kartais žūva ne tik partrenkti briedžiai, stirnos ir kiti gyvūnai, bet ir vairuotojai. Draudikai skaičiuoja, kad gegužės mėnesį turi atlyginti daugiausiai per metus žalos su gyvūnais susidūrusiems vairuotojams.

Gegužė – nesaugiausias mėnuo keliuose, mat automobiliai daugiausiai susiduria su migruojančiais gyvūnais. O kartais žūva ne tik partrenkti briedžiai, stirnos ir kiti gyvūnai, bet ir vairuotojai. Draudikai skaičiuoja, kad gegužės mėnesį turi atlyginti daugiausiai per metus žalos su gyvūnais susidūrusiems vairuotojams.

REKLAMA

Gamtininkai sako: tai dėsnis – laukiniai žvėrys jau nuo balandžio ima dairytis vietos vasarojimui. Ir kartu atkreipia dėmesį: susidūrimai su gyvūnais – žala ne tik žmogui ar automobiliui, bet ir didžiulė skriauda gamtai.

Kelyje prie Molėtų nufilmuotas jaunas briedis, kuris drąsiai trypčioja ir net neišsigąsta šalia stovinčio automobilio. Tačiau toks variantas tik pats geriausias, būna ir blogiau.

Briedžio prieš kelerius metus sumaitotą automobilį rodo vilnietis vienoje draudimo bendrovių dirbantis Paulius. Žvėris svėrė daugiau nei 400 kilogramų – trečdalį viso automobilio svorio. Ir stipriai sulamdė automobilio šoną.

REKLAMA
REKLAMA

„Iš to sukandimo netekau dviejų dantų. Taip pat buvo sprandas pasuktas, rankos supjaustytos ir daug tokių smulkių pažeidimų, bet tiktai tiek. Automobilis dėl to smūgio prarado vadinamąją geometriją, bus išsikraipęs ir buvo pripažintas toliau neeksploatuojamu“, – pasakoja „Lietuvos draudimo“ atstovas Paulius Ilbertas.

REKLAMA

Kalbintas draudikų atstovas tvirtina: gegužė – kaip tik tas metas, kai žalų už automobilių susidūrimus su gyvūnais išmokama daugiausiai. Praeitąmet išmokėta žalų už 260 tūkstančių eurų – tai trečdaliu daugiau už balandžio ir 15 procentų daugiau už birželio žalas susidūrus su gyvūnais.

„Nukenčia ne tik viena detalė. Sparnas, kapotas, stiklai dažniausiai. Ir kas svarbiausia – gyvūnai dažnai sukelia žalą ir vairuotojui arba keleiviams, net kartais žūtimi tai pasibaigia“, – sako P. Ilbertas.

Gamtininkas sako, kad jau kovo pabaigoje ir balandį suintensyvėja laukinių gyvūnų migracija. Gegužę ji pamažu mažėja, bet pavojų vis tiek netrūksta.

REKLAMA
REKLAMA

„Elniniai žvėrys, briedžiai, netgi stirnos kažkur pasitraukia. Jokių didelių migracijų mūsų gyvūnai nedaro, bet kažkur perėjimas iš vieno miško į kitą. Netgi iš vienų krūmynų kažkur prie upės“, – kalba gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Kaip rodo kelių policijos statistika, per metus susidūrimų su gyvūnais fiksuojama po 4–5 tūkstančius. Įprastai gegužę įvykių kiek padaugėja – jie sudaro daugiau nei dešimtadalį metinio susidūrimų su gyvūnais skaičiaus. Ir ne tik naktimis jų nutinka.

„Matom statistinius duomenis ir stebim, kad ir dienos metu, ir ryte. Ir tendencija yra: daugiausiai įvykių yra užmiestyje – krašto, rajono keliuose. Bet pastebim, kad ir miestuose atklysta žvėrys, ir miestų centruose įvyksta susidūrimai su jais“, – komentuoja kelių policijos atstovas Jonas Davidonis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gamtininkas atkreipia dėmesį, kad yra ir tokių gyvūnų, kurių vairuotojai dažnai pervažiavę net nepastebi. Nors skaičiavimai nėra iki galo tikslūs, tačiau skaičiai gali šokiruoti.

„Kasmet Lietuvos keliuose po automobilių ratais žūsta dešimt tūkstančių ežių. Įsivaizduokite, kokiomis vertėmis, kokiais pinigais mes turėtume skaičiuoti štai tokią gamtai padarytą žalą“, – teigia S. Paltanavičius.

O kur dar po ratais žuvusios ar sužalotos stirnos, lapės, zuikiai, kiti įvairiausi smulkūs gyvūnai. Todėl būtina pagalvoti, kas yra kelio šeimininkas ir kam reikia būti atidesniam.

„Kai kas sako: kas čia pasidarė – tie žvėrys eina ir eina per mūsų kelius. Bet jeigu mes kelius nutiesėme per žvėrių mišką, tai kieno yra pirmumo teisė? Žinoma, jų, nes mes įsiveržėm“, – aiškina S. Paltanavičius.

REKLAMA

Pareigūnai prašo vairuotojus būti budrius, stebėti kelio ženklus ir pasirinkti saugų greitį. Svarbus ir nusiteikimas.

„Jeigu jau tu važiuoji ypač keliu, kuris yra paženklintas, kad yra laukiniai gyvūnai, tai vairuotojas turėtų vairuoti psichologiškai pasiruošęs, kad bet kuriuo momentu gali atsirasti kliūtis ir kad jam teks priimti greitą ir netikėtą sprendimą“, – teigia J. Davidonis.

Kartais susidūrimas tampa neišvengiamas, tad tokiu atveju vairuotojai turėtų nedelsdami kreiptis į bendrąjį pagalbos centrą ir laukti pareigūnų nurodymų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų