Jaunuoliai kuklinasi ir savo darbo nesureikšmina, bet džiaugiasi kad ant ežero kranto rado gelbėjimosi liemenę ir ratą, kitaip esą ištraukti keturkojo nebūtų pavykę. Vakarykštį vakarą ant Tapelių ežero kranto Vilniaus rajone prisimena vilniečiai moksleiviai Arnas ir Nojus. Sako, jau ne kartą ten žvejoja ir leidžia laisvalaikį. Tačiau tiek veiksmo dar nėra buvę – šįkart teko gelbėti skęstantį šunį.
Nojus šuns gelbėjimo operaciją dar ir užfiksavo. Vaikinas pasakoja: pamatęs ant ežero ledo lyties su antimi žaidžiantį šunį iškart sunerimo. Nors gyvūnas buvo su šeimininkais, tačiau jie nepastebėjo, kad jų augintiniui gresia nelaimė.
„Atsistojom, palikom visus daiktus. Pasakiau šeimininkui: pasižiūrėkit daiktus, mes einam gelbėt šunį. Jis to net nesuprato, kad mes jo šunį einam gelbėti. Atbėgę čia supratom, kad neturim nieko – nei virvės, nei jokių liemenių“, – pasakoja moksleivis Nojus Jonkus.
Kol Arnas ruošėsi lipti ant ledo, Nojus jam atnešė liemenę ir ratą, kurie kabojo ant netoliese esančio lieptelio. Jaunuoliai sako: jei gelbėjimosi priemonių nebūtų, vargu, ar pavyktų sėkmingai šunį apskritai išgelbėti.
„Nusirengiau greit rūbus, užsidėjau liemenę, pasiėmiau tą ratą ir lipau per ledą. Na, ir, va, šuniukas buvo visas tokiu veidu liūdnu. Matėsi, kad prašėsi pagalbos. Ištiesiau ranką ir pats dar įkritau, įlūžau, šuniuką užmečiau ant ledo“, – kalba moksleivis Arnas Buivydas.
Peršlapęs šuniukas netrukus parbėgo pas savo šeimininkus. Ir šuns gelbėtojas Arnas tuoj išlipo.
„Ar ne per šalta buvo? – Oi, ne. Žinokit, pats tas užsigrūdinti. Užsigrūdinti netikėtai…“, – sako Arnas.
„Čia kolegai reikia dėkot, kad jis išdrįso lipt ant ledo. O aš dėkoju sau, kad pastebėjau ir nelikom abejingi, kad reikia padėt“, – kalba Nojus.
Jaunuoliai padaryto darbo nesureikšmina ir vadina jį gera repeticija prieš situacijas, kai prireiks dar daugiau reakcijos ir pagalbos.
Ugniagesiai gelbėtojai įspėja – ant ledo lipti pavojinga.
