Vilniuje naujuosius mokslo metus pradėję Tarptautinės Ukrainos mokyklos moksleiviai vardija, iš kokio miesto atvyko. Tarp jų yra ir Valentina iš rusų sunaikinto ir okupuoto Mariupolio.
„Neturėjome ryšio, vandens, dujų. Mes galvojome, kad visoje Ukrainoje taip. Nežinojome, kad taip – tik Mariupolyje. Kada pagaliau pavyko susisiekti su artimaisiais, jie mums pranešė, kad taip tik Mariupolyje, supratome, kad reikia išvažiuoti“, – pasakoja moksleivė Valentina.
Taigi merginos šeimai neliko nieko kito, tik palikti Mariupolį. Tačiau Rusijos agresijai ribų nėra, raketos gali skristi bet kur kitur Ukrainoje, tad dabar ji Vilniuje.
„Jaučiuosi saugiai ir gerai...“
„Man čia labai patinka. Lietuviškoje mokykloje taip pat buvo gerai, bet ukrainietiškoje mokykloje mokytojai labai gerai“, – kalba moksleivė Katia.
Skaičiuojama, kad Vilniuje galėtų būti bent 5 tūkstančiai moksleivių iš Ukrainos. Tačiau vietų esamose miesto mokyklose neužtenka. Tik prasidėjus plataus masto Rusijos agresijai dažnai moksleiviai turėjo mokytis rusakalbėse mokyklose.
„Buvo momentų, kai vaikai ukrainiečių atžvilgiu elgėsi blogai. Iš kitų klasių ir įžeidinėdavo. Taip buvo“, – sako moksleivė Margarita.
Negalėdami sugrįžti į savo gimtąją šalį, ukrainiečiai organizuoja ugdymą Lietuvoje. Taip buvusiose Edukologijos universiteto patalpose įsikūrė ir ši – Tarptautinė Ukrainos mokykla. Lietuvoje ukrainiečių mokinių ji turi daugiausiai: sostinėje mokosi apie 700, dar yra Klaipėdos skyrius su 400 moksleivių. Skirtingo miesto moksleiviams – skirtingos emblemos.
„Mes dirbame pagal Ukrainos valstybinę programą. Ją šiek tiek keitėme, kadangi mokomės lietuvių kalbos – kiekvienoje klasėje po dvi valandas per savaitę“, – kalba biologijos mokytoja Ilona Prokopenko.
Mokyklos vadovė pasakoja: vasarą rengė specialią ugdymo programą, surado patalpas ir jose įsikūrė. Verslininkai parūpino baldų, patys ukrainiečiai pamažu ėmė tvarkyti patalpas. Tačiau eina jau antras mėnuo, kai nuo karo bėgę vaikai mokosi Lietuvoje, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neskuba akredituoti mokyklos ir skirti jai mokinio krepšelio.
„92 mokytojai yra nuostabūs pedagogai ir kol kas dirba be atlygio. Mes laukiame finansavimo – vadinamojo mokinio krepšelio. Krepšelis suteiks mums galimybę mokėti atlyginimus“, – teigia Tarptautinės Ukrainos mokyklos vadovė Olena Vnukovska.
Mokyklos vadovė rodo parengtą ugdymo planą, kuriam ministerija vis dar turi pastabų. Sako, nėra lengva suderinti Lietuvos ir Ukrainos švietimo programas, kai Lietuvoje mokymasis mokykloje trunka 12 metų, o Ukrainoje – 11, arba kai mokiniai vertinami dešimbalėje sistemoje mūsų šalyje, o Ukrainoje – dvylikos balų sistema.
Dar viena problema – patalpos. Mokyklai valdžios institucijos surado beveik nenaudojamas patalpas buvusiame Edukologijos universitete, tačiau jų tinkamumo vėliau pati ministerija nepripažįsta. Pati mokyklos bendruomenė nenuleidžia rankų ir tvarkosi pati.
„Mes darbuojamės – ir tėvai, ir vaikai, ir mokytojai darbuojasi. Ateiname šeštadieniais tvarkyti patalpų“, – kalba istorijos mokytoja Irina Smoliar.
„Mokyklai atidaryti reikia dvejų–trijų metų, bet taip juk taikos metu. Mes tai darome karo sąlygomis, ir jau viskas padaryta. Negaliu skųstis nesusipratimais, aš turiu palaikyti mokytojų nusiteikimą“, – sako O. Vnukovska.
Švietimo ministerija su Ukrainos ambasada ir mokyklos atstovais nuolat tariasi dėl leidimo mokyklai dirbti. Tačiau ministrė sako: jokių kompromisų nebus.
„Mes visomis išgalėmis padedame steigtis ukrainiečių mokyklai, padėsime. Bet čia tikrai negali būti jokių kompromisų, nes klausimas yra ugdymasis, pats ugdymo procesas, ar jis vyksta, kaip jis vyksta, kokia programa. Ir vaikų saugumas – tai yra patalpos“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ministrė priduria, kad jau keturios lietuviškos mokyklos gavo leidimą vykdyti programas ukrainiečių kalba. O kai Tarptautinė Ukrainos mokykla bus pasiruošusi, jai oficialus leidimas dirbti bus taip pat suteiktas.
