Jie ragina gyventojus susirūpinti savo sveikata, jei pajuto neįprastus simptomus, ir laiku kreiptis į alergologus ar net pulmonologus.
„Alksnis jau baigėsi, jo gal yra mažiau. <...> Bet šiandien daugiausia yra beržo žiedadulkių“, – Vilniaus klinikinės ligoninės gydytoja alergologė Aušra Astrauskaitė rodo, kokios rūšies žiedadulkių šiuo metu yra daugiausia.
Būtent jos ir yra šiemet jau įsibėgėjusių pavasarinių alergijų priežastis: „Matot? Jie jau žali. Tai aišku, kad jie skleidžia žiedadulkes.“
TV3 žinių kalbinti vilniečiai sako: jeigu ne patys, tai jų vaikai susidūrė su alergijomis.
„Mes nevargstam, dukra vargsta. <...> Yra alergija riešutams ir žiedadulkėms – beržų ypač. Lazdynų ir beržų. – Tai kiekvieną pavasarį sloguoja? – Taip. Ir su vaistukais...“, – sako vilnietis Augis.
„Vaikus tris turiu. Visi turėjo foną – vieni mažiau, kiti daugiau. – O kaip pasireiškė? Ar sloga būdavo? – Pavasarį sloga. Ir jeigu tada vaistų neduodavom, tai leisdavosi į gerklę viskas. O šiaip mažesniems žandukus paberdavo“, – kalba vilnietė Dovilė.
Specialistai jau sulaukia gausesnio dėl alergijų besiskundžiančių pacientų srauto. Tokia situacija ne tik Vilniuje. Kai kur ir pusė visų atvykstančiųjų pas medikus yra alergiški augalų žiedadulkėms.
„Pilną dieną pacientų turime. Poreikis pas mus šiandien yra mėnesiui į priekį talonų. Va taip ir laukiam“, – teigia alergologė klinikinė imunologė Raminta Šulskienė.
„Paūmėja sloga, čiaudulys, gali būti konjuktyvitas, kosulys, net kai kurie pacientai dūsta. Kai kuriems paūmėja ir atopinis dermatitas, jeigu yra gretutinių susirgimų“, – tvirtina alergologė klinikinė imunologė Aušra Astrauskaitė.
„Iš dalies mes paveldime polinkį susirgti alerginėmis ligomis. Ar šitie genai pasireikš, priklauso ir nuo aplinkos, ir nuo mūsų persirgtų ligų. Didesnis užterštumas tikrai skatina didesnį kiekį alerginių slogų“ ,– tikina R. Šulskienė.
Tačiau gydytoja sako: ne visi žmonės, alergiški medžių, žolių ar kitų augalų žiedadulkėms, žino, kad tokie yra.
„Alerginės slogos – rinitai – vargina kas penktą pacientą, o nustatyta žymiai mažesniam procentui. Taigi kai yra lengvesnės formos, žmogus neįtaria ir nepagalvoja, kad čia yra alergija“, – aiškina A. Astrauskaitė.
Tad žmonės turi stebėti save: jeigu pastebi, kad kasmet panašiu laikotarpiu sloguoja ar dažniau čiaudi, taip pat ir kosėja, jiems kutena gerklę, o karščiavimo nėra, tuomet turi rimtą pagrindą kreiptis į šeimos gydytoją, kuris esant reikalui nusiųs pas alergologą.
„Tą pirmą pagalbą gali suteikti šeimos gydytojai, vaikų ligų gydytojai, jeigu įtaria alerginį rinitą ar konjunktyvitą, šienligės paūmėjimą“, – sako A. Astrauskaitė.
O po vizito gydytojas paskirs konkrečių vaistų, kurie malšintų alergijos simptomus. Tada atliekamas dūrio testas, kurio metu nustatoma, kam tiksliai alergiškas žmogus. Vėliau skiriamas ir konkretus gydymas – alerginei slogai ar astmai gydyti taikoma imunoterapija.
„Gydymas, kurį skiria alergologai, tai yra specifinė imunoterapija, ji užtrunka trejus, penkerius metus, ir šitas gydymas gali visiškai išgydyti pacientą“, – kalba A. Astrauskaitė.
„Labai paprastais žodžiais kalbant, tai yra organizmo pripratinimas prie alergeno, kad į jį nereaguotumėt“, – teigia R. Šulskienė.
O laukiant vizito pas gydytoją, specialistai įtariantiesiems alergiją siūlo nevaikščioti lauke dienomis, ypač, kai saulėta, sausa ir vėjuota. Žiedadulkės laisvai sklinda, tad po pasivaikščiojimo naudinga bus persirengti ir nusiprausti, mat taip pavyks atsikratyti dirginančių žiedadulkių.
