alergijos

Įsivaizduokite situaciją: atsikandus sultingo obuolio, staiga ima keistai perštėti burnoje. Kitaip tariant, pasireiškia alerginei reakcijai būdingi simptomai, nors nesate alergiškas obuoliams, tik beržų žiedadulkėms. Arba staiga, pietų metu valgant kiaulieną, pasijaučiate prastai – tarsi kažkur patalpoje būtų katė, kuriai esate alergiškas.

Alergijos mažai pažįstamos ne tik visuomenei, bet ir nemažai daliai kitos srities gydytojų, įsitikinusi gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė dr. Algirda Krisiukėnienė. Dažnu atveju gydytojai skirtingus simptomus klaidingai įvardija alergija, dėl to ligų diagnostika ir kartu gydymas nueina klystkeliais. Ar alerginės ligos išgydomos, o gal įmanoma tiesiog „išaugti“? Tarptautinės alergijos dienos proga, kuri minima liepos 8-ąją, gydytoja alergologė dr.

Žydint vis daugiau augalų, įsibėgėja ir pavasarinis alergijų sezonas. Pernelyg dažnai čiaudintys, kosintys, sloguojantys pacientai jau dažniau kreipiasi ir į alergologus. Šie patikina, kad dar ne visi augalų žiedadulkėms alergiški žmonės žino apie savo problemą. Jie ragina gyventojus susirūpinti savo sveikata, jei pajuto neįprastus simptomus, ir laiku kreiptis į alergologus ar net pulmonologus. „Alksnis jau baigėsi, jo gal yra mažiau.

Vienas žymiausių Lietuvos keliautojų, žurnalistas Orijus Gasanovas TV3 laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo, kad nuo pat vaikystės dažnai sirgdavo, o visų tų negalavimų priežastis – alergijos.  Tiesa, šią priežastį O. Gasanovas sužinojo tik prieš pat mokyklą. „Tai užtruko iki pirmos klasės, kada man diagnozavo bronchinę astmą, o kartu su bronchine astma diagnozavo milijoną alergijų.

Ar Kūčių vakarienės patiekalai yra saugūs vaišintis alergijų turintiems žmonėms? Ar tiesa, kad tarp susirinkusiųjų prie jūsų šventinio stalo gali būti asmenų, alergiškų cukrui? Galiausiai, ar alergija šventėms tėra vaizdingas pasakymas, ar išties galintis pasireikšti veiksnys? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė akademikė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Rūta Dubakienė.

Alergijos, sako vilnietė Asta, gali pasireikšti ir visai netikėtai bei jau brandesniame amžiuje. Pirmą kart, pasakoja moteris, su alergija susidūrė būdama 40-ies, o antrą – būdama 42-ejų. „Mane neaišku, kas sualergizavo – gal kiaušinis, gal žuvis, bet prieš kelias dienas atrodžiau kaip nuo kaklo iki kelių sukandžiota blusų“, – juokaudama sako Asta. Tačiau rimtesnė alergija kilo Astos 14-mečiui sūnui.

Vasara, kai atšyla oras ir saulė šildo vis labiau, norisi ja pasilepinti, tačiau kaip reikia elgtis, kad nepakenktume savo odai, ir kaip tinkamai rūpintis jautria oda, domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“. Atostogų metu labai norisi mėgautis saulės ir vandens voniomis, tačiau gydytojai sako, kad visko reikia po truputį ir su saiku.  „Visko turi būti su saiku – tiek saulės, tiek vandens, tiek pramogų, tiek darbų.

Neretai netikusius kremus ar mėginėlius padedame į spintelės galą tikėdamiesi, kad kada nors juos panaudosime. Kurį laiką užmirštą veido kremo mėginėlį ant rankos išbandyti nusprendė ir šiaulietė Asta (vardas pakeistas), tačiau jai teko nemaloniai nustebti – rankos oda sudirgo bei stipriai paraudo. Tvarkydamasi vonios spinteles Asta rado įvairių kremų mėginėlių, ir nors dauguma keliavo į šiukšlinę, vieną ji nusprendė išbandyti.

Alergijas sukelia daugybė dirgiklių, o dėl plačios autoimuninių ligų įvairovės, panašu, kad, siekiant efektyvaus gydymo, reikės išrasti daugybę skirtingų jo rūšių. Bet viena mokslininkų komanda pastebėjo, kad mažai kam žinoma molekulė neuritinas turi potencialo nuslopinti daugybę pernelyg jautrių imuninės sistemos reakcijų. Galbūt išties egzistuoja vienas baltymas, kuris nutrauktų daugybės žmonių kančias.

Karvės pienas vaikams – daugybę diskusijų kelianti tema. Ar tikrai jis naudingas ir nesukeliantis nepageidaujamų alergijų? Ir koks tinkamiausias amžius gerti karvės pieną? Apie tai domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“. Iki šiol yra įvairių nuomonių dėl to, kada reikėtų pradėti vaiko mitybos racioną papildyti karvės pienu ir jo gaminiais. „Tam tikrose šalyse gydytojų rekomendacijos skiriasi, tačiau rekomenduojama pieną įvesti į vaiko mitybą ne anksčiau nei metų.

Kad medus naudingas mūsų organizmui, niekas neabejoja. Vis dėlto gydytojai perspėja, kad kai kuriems asmenims jis gali būti pavojingas. Kam negalima valgyti šio skanėsto, ar jis nepakenks žiedadulkėms alergiškiems žmonėms, kiek jo galima išskanauti per dieną – pasiaiškinome su specialistais. Paklausta, ar sveika valgyti medų, gydytoja dietologė Žana Antonova atsako: „Viskas priklauso nuo kiekio. Juk apie 70–80 proc.

Daugiau nei trečdalį savo gyvenimo praleidžiame lovoje, tačiau ši jauki vieta greitai gali „sužydėti“ ir tapti tikrų tikriausiu botanikos sodu bakterijoms ir grybeliams, įspėja Niujorko universiteto mikrobiologas Philipas Tierno. Jei per ilgai nesirūpinsime patalynės higiena, mikroorganizmai gali sukelti rimtų sveiktos problemų, pažymi jis. Norint pakirsti nekviestus patalų gyventojus, savo patalynę turėtumėte skalbti kas savaitę.

Pavasaris ir vasara nuostabus laikotarpis. Tačiau pradėję žydėti medžiai ne visus džiugina. Žmonės susiduria su įvairiomis alerginėmis reakcijomis. Pateikiama jums svarbiausią informaciją, kuri padės jums išgyventi šį laikotarpį. Balandžio mėnesį pradeda žydėti beržas. Besiskleidžiantys jo lapeliai gali alergizuoti, todėl vertėtų pagalvoti prieš tokias šakeles nešantis namo. Jos yra gražios, tačiau mažamečiams itin nemalonios, juos alergija paveikia labiausiai.

Paradoksas: žiemiškų orų vis dar neatsikratome, o jautrius žiedadulkėms žmones jau kamuoja alergija. Pasirodo, saviems medžiams ir žolynams dar tik bundant, žiedadulkes vėjas atpučia iš kaimynų. O šienligė žmonių nosis šienauja kaip reikiant: medikai sulaukia vis daugiau ir vis jaunesnių pacientų. Tiesa, atsiranda ir vis naujesnių būdų apsisaugoti nuo tokios alergijos. Alergiškiems siūloma mobilioji programėlė, kuri jums pasakys, kaip jausitės rytoj.

  Namų dulkių erkės, įvairūs namuose auginami kailį turintys gyvūnai gali sukelti ir/ar paūminti alerginės slogos, bronchinės astmos simptomus. Sloga, nosies užburkimas, čiaudulys, akių, nosies niežėjimas, kosulys, dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimo epizodai – visa tai minėtų ligų simptomai. Namų dulkių erkės yra maži, žmogaus akimi nematomi voragyviai. Alergiją dažniausiai sukelia dvi jų rūšys.

Trisdešimtmetės moters gyvenimą pakeitė nutikimas, kuomet būdama uždaroje patalpoje ji tapo dujų nuotėkio įkaite. Aktorė Pilar Olave jau du metus iš eilės turi gyventi atskirta nuo pasaulio. Moteris tapo alergiška viskam – net savo pačios sutuoktiniui. Pirmuosius ligos simptomus aktorė pajuto prieš ketverius metus. Pilar vis imdavo temti akyse, spausdavo krūtinę, kankindavo pasikartojantys skrandžio skausmai, suspartėdavo širdies ritmas.

Daugėja žmonių, kuriuos į ligos patalą paguldo ne ligos, o vaistai. Medikai vos spėja gydyti pacientus, pavartojusius vienų ar kitų medikamentų ir sulaukusų dėl to alerginių reakcijų. Vaistininkai sako, kad dar dažniau dėl tokių alergijų kalti patys žmonės – vieni vaistus vartoja nepasitarę su gydytojais, nepaskaitę informacinių lapelių, kiti – juos užgeriantys kitais vaistais, sultimis, kava ar dar blogiau – alkoholiu.

Susiruošėt žibučių, o esat alergiški? Medikai turi prastų žinių – šiomis dienimis ypač daugėja besiskundžiančiųjų alergijomis, mat pradėjo žydėti lazdynai. Alergiški jų žiedadulkėms turėtų likti namuose arba gamtoje būti kuo mažiau. Nebent į mišką išsiruoštumėte atvėsus arba lyjant. O štai dar po kelių savaičių ir iš viso reikės pasisaugoti, mat ims žydėti beržai, pasak medikų, jie alergikams pridaro daugiausiai bėdų.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos agentūra patalpų oro taršą įvardija kaip vieną iš penkių pavojingiausių grėsmių žmogaus sveikatai. Aplinkosaugos organizacijos atkreipia dėmesį, kad kasdien naudodami daug gaminių, turinčių žalingų medžiagų, galime pakenkti sveikatai. Pirmą kartą Lietuvoje atliktas savanorių namų ir darbo aplinkos dulkių tyrimas parodė, kad jose rasta kenksmingų sveikatai medžiagų.

Žinių radijas Šiuo metu vienas iš trijų planetos gyventojų kenčia nuo vienokios ar kitokios alergijos formos, o su kiekvienu dešimtmečiu sergančiųjų alergija skaičius dvigubėja. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros mokslo darbuotoja Eglė Lastauskienė kartu su kolege daktare Aukse Zinkevičiene rado būdą, kaip alergijas išgydyti. „Mūsų darbe gilinomės į odos alergiją ir odos susirgimus.

Alerginės ligos plinta masiškai lyg epidemija. Jos kamuoja jau trečdalį žmonijos. Vis daugiau vaikų ir suaugusiųjų plūsta pas odos ligų specialistus, perpildytos ligoninės. Medikai alergiją vadina XXI amžiaus rykšte. Nors apstu patarimų ir medicininių priemonių alergijoms gydyti, tačiau ar tikrai sprendimo ieškoma ten? Gal logiškiau būtų imtis prevencinių priemonių nei gydyti pasekmes? „Pastaruoju metu žmonės labiau susimąsto, kokį maistą valgo, stengiasi rinktis ekologiškus produktus.

Alerginių ligų kamuojamiems Lietuvos žmonėms įvairūs tepalai, antihistamininiai vaistai – varginanti kasdienybė. Ir tik retas žino, jog pasaulis jau šimtmetį šias ligas gydo vadovaudamasis principu „kuo susirgai, tuo ir gydykis“, mediciniškai vadinamu imunoterapija. Šio gydymo metodo poveikis, skirtingai nei priešalerginių vaistų, yra ilgalaikis, keletą metų po gydymo ligos simptomai būna daug lengvesni arba išvis išnyksta. Be to, šis metodas apsaugo nuo naujų alergijų atsiradimo.

Šešiametė britė yra alergiškai daugeliui dalykų, todėl net paprastas bučinys gali ją nužudyti. Isla'os Franks oda yra tokia jautri, kad visas mergaitės kūnas turi būti aptvarstytas 24 valandas per parą. Kartą tėvai ją turėjo skubiai vežti į ligoninę po to, kai prieš valandą pieno gėrusi jos sesutė ją pabučiavo, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Mergaitės tėvai turi jos drabužius laikyti šaldytuve, nes ji alergiška dulkėms.

...