Kaip vadinti realią problemą, dėl kurios suserga, miršta ar net į kalėjimus patenka tūkstančiai žmonių? Pasak kunigo Kęstučio Dvarecko, svarbu ne tik padėti žmogui, bet ir aiškiai įvardyti problemą, kas jam yra.
Kunigas Kęstutis Dvareckas save prisimena prieš daugiau nei 15 metų ir neslepia – turėjo priklausomybę.
„Aš buvau priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų. Legalios ar ne – mūsų smegenims nėra taip įdomu. Gal policijai, teisėsaugai labiau įdomu“, – sako K. Dvareckas.
O pradėjęs kovoti su savo priklausomybe, prieš daugiau nei 10 metų dvasininkas įkūrė bendruomenę „Aš esu“, kurioje žmonės sveiksta nuo alkoholizmo, bando ištrūkti iš narkotikų liūno.
„Ta bendruomenė gimė iš asmeninės patirties, iš asmeninio poreikio sveikti arba išmokt gyvent su priklausomybe, kad ji darytų minimalią žalą mano būčiai ir buičiai. Ir tada iš žmonių pasitikėjimo, kreipėsi, klausė, ką tu darei, kaip tau pavyksta, tai pradėjau dalintis“, – pasakoja K. Dvareckas.
Specialistai pastebi, kad pastaruoju metu pagalbos ima kreiptis vis daugiau žmonių, patekusių į priklausomybės pinkles.
„Labai svarbu, kad žmonės, turintys problemą, ne slėptųsi šešėlyje, o kreiptųsi pagalbos. Tai tą šiek tiek didėjimą norinčių kreiptis pagalbos stebime“, – sako Priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė.
„Konkrečiai savo filiale piminių vizitų per savaitę turim apie 120–140 pacientų ateinančių“, – kalba Vilniaus filialo gydytojas toksikologas Haris Jakavičius.
Kiek konkrečiai žmonių yra priklausomi nuo alkoholio, psichoaktyvių medžiagų – tikslios statistikos nėra. Probleminių vartotojų oficialiai yra apie 10 tūkstančių, bet tai nereiškia, kad toks skaičius galutinis. Pavyzdžiui, Priklausomybės ligų centras visoje šalyje pernai sulaukė 17 tūkstančių pacientų.
O kur dar duomenys, kad priklausomybės keliamos problemos paveikia nuo 6 iki 9 aplinkinių žmonių. O specialistai šiuo metu pastebi naujas svaigiųjų medžiagų vartojimo tendencijas.
„Atsiranda vis dažnesnis miksas įvairių medžiagų. Mišrus vartojimas, ta prasme. Nebūna konkrečiai vienos medžiagos vartojimas, bet dažnai pasitaiko kelių medžiagų vartojimas, kas ganėtinai apsunkina situaciją, nes ir gydymas būna sudėtingesnis tokių atvejų“, – aiškina H. Jakavičius.
Tačiau išgyti ir nuo žalos, ir nuo pačios priklausomybės bet kokiu atveju įmanoma. Tik neretai patys vartojantieji įvairias medžiagas, priklausomi žmonės pagalbos nesikreipia. Ekspertų manymu, jie bijo aplinkinių spaudimo ir klijuojamų etikečių.
„Yra pastebėta, kad žodynas yra vienas iš faktorių, kuris gilina stigmą. Jeigu mes klijuosime žmonėms neigiamas etiketes, tai tie žmonės ir elgsis taip, kaip jiems priklijuota ta etiketė“, – sako A. Širvinskienė.
Ir net pagiję nuo priklausomybių pacientai baimės neatsikrato.
„Jeigu jie buvo gydęsi, jie sėdi drebančiom kojom ir prašo: rašykit, kad nebuvau, nes tiesiog neįdarbins. Tiesiog vieną atvejų turėjom prieš dvi savaites. Kiemsargiu bandantis įsidarbinti žmogus kažkada prieš 20 metų sirgo priklausomybe, gydėsi pas mus. Ir jo tiesiog nenori įdarbinti, nes jis turėjo tokią problemą“, – kalba H. Jakavičius.
Todėl aktyvistai siūlo žurnalistams ir kitiems viešoje erdvėje besireiškiantiems žmonėms, taip pat ir gydytojams, vengti tokių žodžių kaip „alkoholikas“, „narkomanas“ ar panašių.
„Jeigu aš pakaltinsiu ir pagėdinsiu, tai staiga jūs nustosite tai daryti. Tai čia yra mitas. Ir mūsų pyktis, pasireiškiantis per tuos žodžius, neskatina žmonių kreiptis pagalbos ar apie tai prabilti“, – tikina „Psichikos sveikatos perspektyvų“ vadovė Karilė Levickaitė.
„Dėl to vietoj „narkomano“ ar „alkoholiko“ mes rekomenduojame naudoti tokius žodžius: „asmuo, vartojantis psichoaktyviąsias medžiagas“, „asmuo, vartojantis alkoholį“, – aiškina Eurazijos žalos mažinimo asociacijos atstovė Eliza Kurcevič.
Pats buvęs priklausomas ir kitiems priklausomiems padedantis Kęstutis Dvareckas mano, kad svarbu padėti ir aiškiai žmogui įvardyti, kas jam yra.
„Tos pagarbos niekada nebus per daug. Kita vertus, man, kaip sveikstančiam žmogui, tas žodis nėra toks baisus. Jį buvo pradžioj labai sunku ištart, bet aš, kaip suprantu, jo neištaręs sau, turbūt negalim kalbėti apie kažkokį pasveikimą“, – sako K. Dvareckas.
Pasak Kęstučio Dvarecko, jei nesiekiame pažeminti, o kalbame apie problemą, kurią reikia spręsti, vartoti „alkoholiko“, „narkomano“ ar panašius terminus yra labai svarbu.
„Mes ten tiesiog pradėsim vadinti „tiesiog žmogus, darantis viena ar kita“, tai mes pamirštam, kiek žmonių nuo šitos ligos yra kalėjimuose šiandien ir ne šimtai skaičiuojama, taip pat Lietuvoje, kiek žmonių yra psichiatrinėse, kiek žmonių yra kapinėse“, – tvirtina K. Dvareckas.
Anot Kęstučio Dvarecko, valstybinėms įstaigoms derėtų skirti daugiau dėmesio priklausomų žmonių gydymui ir priežiūrai. Mat šiandien susidaro kurioziška situacija, kai nevyriausybinės organizacijos turi daugiau galimybių padėti nei šalies institucijos.
