karilė levickaitė

Lietuvių kalbą mano galintys keisti ne tik kalbininkai, bet ir specialistai ir aktyvistai. Jie sako, kad „alkoholiko“ ir „narkomano“ terminai per daug žeidžia priklausomus ar žalingai įvairias svaiginančias medžiagas vartojančius žmones. Tiesa, kai kuriems šis siūlymas skamba absurdiškai ir kelia daugybę klausimų.

Epidemiologai jau kurį laiką skambina pavojaus varpais – pandeminė situacija socialinės globos namuose nevaldoma, o gyventi šiose įstaigose žmonėms itin pavojinga. Jau mirė keli šimtai šių įstaigų globotinių. Psichikos sveikatos priežiūros specialistai samprotauja, kad mirtinų protrūkių įstaigose būtų išvengta, jei sistema veiktų tinkamai ir valstybė užtikrintų neįgaliesiems galimybę gyventi savarankiškai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skaičiuoja, kad koronaviruso krizės padarinius Lietuvos gyventojai gali jausti dvejus metus, todėl ministerija nusprendė parengti ilgalaikių neigiamų COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai suvaldymo planą, praneša portalas 15min.lt.  Planą pabaigti ministerija ketina iki gegužės 15 dienos, bet ekspertams davė tris dienas pateikti idėjoms. Tuo pasipiktinę kai kurie iš jų portalui teigė, kad greičiausiai iš šio plano nieko neišeis.

Savižudybių ir kitų su ekonomine krize susijusių mirčių skaičius gali viršyti mirtingumą nuo paties koronaviruso, jei nebus skiriama pakankamai dėmesio emocinei sveikatai, trečiadienį perspėjo Vilniaus universiteto (VU) psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis. Anot jo, be viruso plitimo ir ekonomikos krizių ne mažiau svarbi emocinės sveikatos krizė.

Tarp mūsų gyvena žmonės, kurių visuomenė linkusi nematyti, nes pramerkus akis tampa nepatogu ir nesmagu, kad kažkas kitokiu mąstymu ar elgesiu drįsta darkyti idealaus pasaulio vaizdą. Nors gausybė socialinių kompanijų stengiasi garsiai kalbėti apie toleranciją (o būti tolerantiškiems mūsų laikais jau net tapo madinga), ši tolerancija pasibaigia ten, kur prasideda realus gyvenimas.

Visuomenę kartkartėmis glumina pranešimai apie psichikos sutrikimų turinčių žmonių padarytus nusikaltimus. Tragiškų ir sunkiai suvokiamų įvykių fone žmonės dažniausiai ieško paaiškinimų, kaip ir kodėl tai galėjo atsitikti. Atsakymas daugiau nei savaime suprantamas,  juk žmogus – psichikos ligonis. Tačiau nevyriausybinių organizacijų atstovai skambina pavojaus varpais – neadekvatūs stereotipai  prisideda prie sutrikusios psichikos asmenų stigmos ir diskriminacijos Lietuvoje.

Sekmadienį pradėta viešosios įstaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ organizuojama kampanija „Pamatei - netylėk“, kuria bus kviečiama mažinti nepilnamečių alkoholio, tabako gaminių vartojimą ugdant suaugusiųjų visuomenės narių sąmoningumą, rašo „Respublika“. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, pernai Lietuvoje 44 proc. moksleivių buvo girti bent vieną kartą, o 51 proc. moksleivių, dar nesulaukusių keturiolikos metų, surūkė pirmą cigaretę.

Nors nemaža dalis gyventojų vis dar neigiamai vertina psichikos problemų turinčių žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, šis nusistatymas pamažu švelnėja.Kaip rodo viešosios įstaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ šiais metais atliktas tyrimas, 37 proc. apklaustųjų nuomone, psichikos negalią turintys žmonės negalėtų dirbti apmokamo darbo. Būdami darbdaviais, 46 proc. tyrimo dalyvių psichikos sveikatos problemų turintį asmenį priimtų fiziniam darbui, nereikalaujančiam jokios kvalifikacijos.

68 procentai lietuvių mano, kad žmonės, turintys psichikos sveikatos problemų, yra pavojingi. Tą parodė 2006 metų „Eurobarometro“ tyrimas. Jame Lietuva pasižymėjo kaip labiausiai bijanti psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų. Tuo metu statistika rodo, kad tokie žmonės Lietuvoje įvykdė tik 4 proc. visų nusikaltimų.