Lukas Aluzas

Po Vladimiro Putino apie Jevgenijaus Prigožino žūtį nusprendė pasisakyti ir Baltarusios režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka: šis pareiškė, kad jokių saugumo garantijų J. Prigožinui nebuvo suteikęs. Nors V. Putinas žada, kad vagnerių esą nepamirš, štai vienos jų kapinės jau nušluotos nuo žemės paviršiaus. O beprasmiam karui Ukrainoje nesipriešinantys rusai ir vėl turi taikstytis su mįslingais sprogimais ir dronų antskrydžiais. Dar viena šviesų ir garsų naktis Maskvos srityje.

Geros žinios „žolės“ mėgėjams Vokietijoje – vyriausybė pritarė siūlymui, kad žmonės legaliai galėtų auginti kanapes rekreaciniais tikslais ir jų turėti. O štai specialistai įspėja, kad kanapių legalizavimas turės rimtų pasekmių – esą padaugės psichikos sutrikimų. Pareigūnai nuogąstauja, kad kontroliuoti kanapių auginimo nepavyks, o juodoji rinka ir toliau klestės. Kanapių mėgėjai Vokietijoje galės nebevargti protestuose su reikalavimais legalizuoti vadinamąją žolę.

Šventojo Roko dienos proga Bolivijos gyventojai spalvingais kostiumais papuošė savo šunis ir kates. O išpuošę savo mylimus augintinius vedė į specialią palaiminimo ceremoniją. Žmonės tiki, kad gavę dvasininko palaiminimą šunys ir katės nebesirgs ir nugyvens laimingą gyvenimą. Bolivietė Katerina iš savo namų išeina su būriu šunų. Jų moteris turi net penkis. „Jie kaip mano vaikai – myliu juos kaip savo vaikus, rūpinuosi jais, prausiu, maitinu, perku rūbus jiems“, – pasakoja Katherine Tarraga.

Sėkminga gelbėjimo operacijos atomazga Indonezijoje: beveik dvi paras jūroje šalia Indonezijos krantų pasimetę plūduriavę žmonės rasti gyvi. Tiesa, dar vieno dingusio indoneziečio gelbėtojai ieško. Manoma, kad valtys plaukė iš vienos salos į kitą, o kelyje jas užklupo itin stiprus lietus. Džiaugsmo šūksniai skamba po dviejų dienų paieškų operacijos Indijos vandenyno rytiniame pakraštyje, šalia Indonezijos: gyvi ant daiktų, panašių į banglentes, plūduriuoja 3 australai ir 2 indoneziečiai.

Dieną ir naktį ant žoliapjovės – tačiau ne savo namuose, o lenktynių trasoje. Tokia pramoga džiaugiasi britai, kurie jau penkiasdešimt metų varžosi neįprastose lenktynėse. Šiemet žoliapjovių lenktynininkai turėjo įveikti panašų atstumą, kaip nuo Vilniaus iki Klaipėdos ir atgal. Lenktynių trasoje zvimbia ne ralio automobiliai ar kartingai, o kiek neįprastos transporto priemonės – žoliapjovės. Tokią azartišką pramogą rengia britai Pietų Anglijoje.

Kanada išgyvena tragišką miškų gaisrų sezoną: čia jau išdėgė dviems Lietuvoms prilygstanti teritorija – daugiau nei 13 mln. ha. Liepsnos sparčiai ryja ir Tenerifės miškus, per parą gaisro plotas padidėjo 13 kartų. Dvi Lietuvos. Toks miškų plotas jau išdegė Kanadoje, šiuo metu čia yra daugiau nei tūkstantis gaisrų židinių. Šis miškų gaisrų sezonas šalyje laikomas tragiškiausiu. Taip dega miškai Kanados šiaurės vakarų teritorijose, vos 400 km nuo Šiaurės ašigalio.

Moldova iš šalies išsiunčia daugiau nei pusę Rusijos ambasados darbuotojų, paaiškėjus, kad šie galėjo šnipinėti vietos valdžios institucijas. Moldovą įsiutino tai, kad rusai ant savo ambasados stogo įrengė tikras antenų ir palydovų džiungles. Prasivėrus vartams iš Rusijos ambasados Moldovos sostinėje Kišiniove eina dešimtys žmonių su dėžėmis ir lagaminais. Tai – ne turistai, o Rusijos ambasados darbuotojai, kurie privalo palikti Moldovą.

Gaisrai toliau siaubia turistų mėgstamas vietas. Tenerifėje sudegė daugiau nei šimtas hektarų miško, o greitai užgesinti jo ugniagesiai negali. Ispanijai priklausančioje Tenerifės saloje ugnis jau sunaikino 130 hektarų miško. Dėl nacionaliniame parke kilusio gaisro vietos valdžia įsakė evakuoti penkis kaimus ir atkirsti prieigą prie miško, supančio Teidės ugnikalnį.

Sicilijos saloje, Italijoje, ugnimi vėl ėmė spjaudytis Etnos ugnikalnis. O dėl suaktyvėjusios Etnos Katanijos miesto gyventojams laikinai uždrausta važinėti dviračiais ir motociklais, taip pat uždarytas ir šalia esantis oro uostas. Ryškiaspalvė lava vėl taškosi iš Sicilijos ugnikalnio Etnos kraterio. Ugnimi besispjaudančią viršūnę be vargo galėjo pastebėti ir vos už kelių kilometrų nuo ugnikalnio esančio Katanijos miesto gyventojai. Etna prabudo vakar, maždaug po 20 valandos.

Ignalinos rajono pušys masiškai kenčia nuo jų spyglius ėdančio vabzdžio – paprastojo pušinio pjūklelio. Nudžiuvusių medžių plotas jau siekia Kuršėnų miesto dydį. Specialistai sako, kad situacija rimta, tačiau koks likimas laukia pušų – dar sunku atsakyti. Gali būti, kad daug medžių žus, bet gali nutikti ir taip, kad dauguma jų po pjūklelių puotos atsigaus. O valstybė vabzdžių graužiamuose miškuose jau skelbia stichinę nelaimę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pusantro milijardo dolerių – tokį, rekordinį, didįjį prizą laimėjo vienas iš Floridos gyventojų. Pardavėjai neslepia – žmonės dėl tokios pinigų sumos buvo pasiryžę, kad ir rizikuodami, mokėti šimtus dolerių. Patys žmonės drąsiai svajojo, kur išleistų daugiau nei milijardą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Jungtinėse Valstijose paaiškėjo loterijos „Mega Millions“ didžiojo prizo laimėtojas, kuriam atiteks pusantro milijardo dolerių.

Smarkūs lietūs plauna Skandinavijos pusiasalį. Gausiai lietuvių gyvenamoje Norvegijoje nuošliaužos griauna gyventojų namus, žmonės pasakoja vos suspėję išsigelbėti. Švedijoje lietus išplovė geležinkelį, dėl to nuo bėgių nuvažiavo traukinys. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šiauriau nuo Norvegijos sostinės Oslo nenutrūkstantys lietūs taip merkia kalnuotas vietoves, kad žemė ima šliaužti žemyn griaudama gyventojų namus.

Orų stichijos drebina ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Slovėnijos gyventojai nuo potvynių bando apsaugoti savo namus. Potvyniai skandina ir kaimynines Austriją ir dalį Italijos, o Sardinija ir Portugalija pleška. Didžiausia nelaimė per visą istoriją – taip Slovėnijos valdžia vadina tebesitęsiančius potvynius. Vanduo vis dar vieną po kito skandina Slovėnijos miestus ir miestelius – iš viso du trečdalius šalies teritorijos.

Besirūpinantiems klimato atšilimu – idėja iš Kubos. Ten dirbtuvėse surenkami dviračiai iš bambuko. Gamintojai kuria ne tik ekologiškas transporto priemones, bet ir padeda žmonėms su negalia ar be darbo išmokti amato ir turėti, iš ko užsidirbti. Kubos sostinės Havanos gyventojai važinėja ekologiškais, pagamintais iš bambuko. „Bambukas auga pas mus, jo yra 28 rūšys. Anksčiau gaminome vaikiškus dviračius.

Trys mėnesiai – tiek laiko bus suimtas Algimantas Ulvidas, įtariamas ir kaltinamas nepilnamečių iki 16 metų tvirkinimu, nes šoko paauglėms striptizą. Į teismą atvesdintas vyras nestokojo geros nuotaikos ir teigė pats prašęs būti suimamas.  Ulvidą pareigūnai parskraidino iš Danijos, kur šis bandė išvengti teismų Lietuvoje. Pareigūnai Ulvido ieškojo nuo gegužės.

Dauguma lietuvių vis dar linkę už prekes ir paslaugas atsiskaityti grynaisiais. Žmonės pasakoja, kad grynuosius lengviau skaičiuoti ir tokiu būdu taupyti, taip pat ne visur dar įmanoma atsiskaityti kortele. Dalis verslo jau nebepriima grynųjų, tačiau pasekėjų neatsirado. Lietuvos bankas nurodo, kad žmonių įpročiai keisis lėtai, o ir grynųjų pinigų atsisakyti neketinama.

Daugėja žmonių, turinčių akmenų inkstuose, sako medikai, akmenligę vadinantys tiksinčia bomba. Tautiečius dažniau išsitirti kviečiantys gydytojai teigia jau galintys inkstų akmenis suskaldyti ir be skalpelio. „Negalvojau, kad tai inkstai. Aš staigiai pajudėčiau, pasisukčiau, aš jausčiau, kad kažkas viduje. Nesuprasdavau, kame reikalas“, – pasakoja 39-erių vilnietis Leonidas, kuriam nustatyta inkstų akmenligė.

Lietuvoje dirba tik kone trečdalis žmonių su negalia, o neįgaliuosius stumianti dirbti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija džiaugiasi, kad ilgalaikių bedarbių su negalia mažėja. Darbdaviai neįgaliųjų sako laukiantys išskėstomis rankomis, nes darbuotojų jau ir taip trūksta tūkstančiais. Cerebriniu paralyžiumi serganti ir prie vežimėlio prikaustyta Olga Griškalauskaitė nesnaudžia ir kas rytą rieda dirbti vienoje gamybinėje įmonėje – dėlioja segtuvus. „Pasiimu šablonus, pasiimu mechanizmus.

Valstybės saugumo departamentas susirūpino išplitusiu suverenų judėjimu, teigia, kad valstybei kelia rūpesčių – kai kurie neigia valstybės teisėtumą, o valstybės institucijas užkemša savo reikalavimais. Aiškėja, kad suverenais pasiskelbusių žmonių grupių yra ne viena. Neaišku, ir kiek iš viso suverenų Lietuvoje yra.

Dauguma pasaulio šalių vyrų šlapinasi atsistoję, nors gydytojai rekomenduoja tai daryti atsisėdus. Lietuvos vyrai – kategoriški: stovėti yra natūralu, o kai kurie tiesiog nenori tapti moterimis. Psichologai ir patys vyrai pripažįsta, kad taip išmoko iš vaikystės, o kitaip ir nebenori. Kai kurie, net išgirdę gydytojų rekomendacijas, netiki ir sako, kad kaip tik sėdint šlapintis nesveika. „Tikras būdas, vyriškas. Na, nėra tokio būdo kaip vyriško.

Gaisrai niokoja ne tik Graikiją, bet ir Italijos pietinę dalį: nuskristi iki Sicilijos nebeįmanoma, mat ugnis jau visai šalia Palermo oro uosto. O štai Italijos šiaurėje – didžiulis vėjas, perkūnija ir lietus. Ugnyje skęsta Sicilijos salos miškai. Šiomis dienomis Sicilija tiesiog kaista – kai kuriose vietose oro temperatūra pakilo beveik iki 48 laipsnių karščio.

Visuomenė ėmė laužyti ietis dėl Rašytojų sąjungos noro pastatyti paminklą poetui Justinui Marcinkevičiui. Dalis žmonių rašytoją vadina sovietiniu dainiumi, o kiti laikosi nuomonės, kad J. Marcinkevičius buvo tikras patriotas. „Aš tai tikrai gerbiu Marcinkevičių, nors esu rusų kalbos mokytoja, mokėmės universitete. Aš gerbiu, už“, – sako Vilniuje kalbinta praeivė.

Stalo žaidimas, kurį gali žaisti ir matantys, ir nematantys žmonės. Su tokia verslo idėja pasirodę moksleiviai iš Mažeikių tarptautiniame verslumo konkurse pelnė antrą vietą. Moksleiviai sukūrė inovatyvų stalo žaidimą brailio raštu. Po sėkmės Turkijoje žaidimą nusprendė išbandyti ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kuri pirmadienio rytą suko galvą, kokius žodžius dėlioti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Dėl 9 medžių sostinės centre kunkuliuoja didžiulės aistros. Sužinoję, kad savivaldybė nesipriešina verslininkų užmojams nukirsti medžius, šimtai žmonių išėjo mitinguoti ir keikia miesto valdžią. Verslininkų atstovai aiškina, kad kirsti medžius jiems būtina, norint išsaugoti jau griūvantį kultūros paveldą, tik nutyli, kad paveldo objekte kone 4 kartus padidins kavinės patalpas.

Prekybininkams apmokestinus tautiečių taip mėgstamus plonus plastikinius maišelius gyventojai ir piktinasi, ir ieško alternatyvų, kuo juos pakeisti. Daugelyje parduotuvių maišeliai specialiai nepažymėti, tad prekybininkai tikisi pirkėjų sąžiningumo, o kai kurie prasitaria, kad mažai ką beuždirbs, o dar ir gamtos neapsaugos, nes plonieji maišeliai sudaro vos mažą dalį viso plastiko.  Nuo liepos 1 d. prekybos centruose plastikiniai vienkartiniai maišeliai kainuoja.

NATO vadovas ir Vokietijos gynybos ministerija specialiu medaliu apdovanojo kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę už taikos ir stabilumo Europoje siekimą. Pati prezidentė sako: Vakarai ir Lietuva vis dar vėluoja pasiruošti apsiginti nuo Rusijos.

Nuo paukščių gripo ir toliau masiškai krentant paukščiams, specialistai sako, kad taip smarkiai išplitusio paukščių gripo Lietuvoje nebuvo jau seniai – dar tik įpusėjus šiems metams paukščių gripo protrūkių užfiksuota beveik keturis kartus daugiau nei per visus praėjusius metus. Panevėžio rajone gyvenanti Teresė maitina auginamus paukščius. Jų čia – dešimtys. „Vištų yra – didelių, mažų. Yra fazanai – sidabriniai, auksiniai. Susilaukėm poviuko vieno balto, gražaus. Povų pora, tai prieauglis.

Seime kelią skinasi siūlymai skirti dar labiau pažaboti elektroninių cigarečių vartotojus. Parlamentarai pritarė, kad būtų draudžiamos spalvotos el. cigarečių pakuotės, signalizuojančios apie skonį, o pačius pardavėjus neįspėję galėtų tikrinti pareigūnai. Kai kurie Seimo nariai balsavo „už“, bet aiškino, kad įstatymas neveiks, o verslas ir toliau nesilaikys draudimų bei elektronines cigaretes pardavinės kaip nori.

Vilniečius piktina nesibaigiantys gatvių remonto darbai, o kai kurie vairuotojai beda pirštu į vietas, kur lyg niekur nieko ir vėl siaurinamos gatvės, nors naujasis miesto meras žadėjo to nebedaryti. Vilniaus savivaldybė laikosi savo ir tikina, kad gatvės nesiaurėja – tiesiog užtikrinamas didesnis pėsčiųjų ir dviratininkų saugumas.  4G autobuso vairuotoja Janina bando įsukti į Teodoro Narbuto gatvę Vilniuje.

Prieš 82-ejus metus Lietuvoje prasidėjo pirmieji masiniai trėmimai. 1941 metais okupantai ištrėmė daugiau nei 17 tūkstančių lietuvių, dauguma iš jų taip ir negrįžo į Lietuvą. Tremtiniai prisimena istorijas, kaip savaitėmis keliavo į nuošalius Sibiro rajonus, o valstybės vadovai pabrėžia, kad Europa dar nepakankamai įvertino sovietinius nusikaltimus prieš žmones. 83-ejų Algimantas Gadeikis patyrė, ką reiškia būti Sibire.

Nuo liepos 1 d. vairuotojai privalės turėti naujos sudėties vaistinėles. Tačiau tautiečiai dar neplūsta jų pirkti. Vaistininkai sako, kad kol kas vaistinėles perka tik uoliausieji ir spėja, kad vairuotojai atsibus paskutinėmis dienomis.  Vienas paramos fondas sumanė surinkti senas vaistinėles išvežti į Ukrainą, o naujas leisti įsigyti su nuolaida. Vairuotojai turės būti pasiruošę sumokėti apie 30-40 eurų už naujos sudėties vaistinėles.

Lietuvių kalbos brandos egzaminu šiandien prasidėjo sesija šalies abiturientams. Paaiškėjo, kad savaitgalį neva nutekintos egzamino temos buvo melagingos, o patys moksleiviai taip jaudinosi, kad užvėrę mokyklų duris negalėjo prisiminti, kokias temas buvo pasirinkę. Nacionalinė švietimo agentūra tikisi, kad prasidėjusios sesijos egzaminų rezultatai bus geresni. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lygių galimybių kontrolierė susirūpino automobilius vairuojančiais senjorais ir sako, kad dabartinė sveikatos tikrinimo tvarka, kai vyresniems privaloma dažniau tikrintis sveikatą, diskriminuoja automobilius vairuojančius vyresnio amžiaus žmones. Nors kai kurie vairuotojai su kontroliere sutinka, tačiau tokį entuziazmą stabdo medikai.

Seimas uždegė žalią šviesą valstybės tarnybos reformai. Esą pervargę ir prastai apmokami valstybės pareigūnai ir tarnautojai nuolat palieka valstybines įstaigas ir keliasi dirbti į didesnes algas siūlančias privačias bendroves, taigi reforma padės pritraukti daugiau profesionalų. Tačiau opozicija sako: reforma tik įtvirtins įstaigų vadovų vienvaldystę ir sunaikins pačią valstybės tarnybą. Parlamentarų apsikabinimai ir plojimai – po Seimo sprendimo pritarti valstybės tarnybos reformai.

Statybinių atliekų kalnai ir milijoninė žala gamtai. Tokią nelegalų savartyną aplinkosaugininkai rado viename iš Vilniaus rajono kaimų. Verslininkai įniršę dėl žurnalistų dėmesio, seniūnas gina įmonę, o Vilniaus rajono savivaldybė nustebo, kad nežino, kas vyksta jos teritorijoje. Viena iš Vilniaus rajono Šatrininkų seniūnijos kaimo gatvių – iš pirmo žvilgsnio čia nieko neįprasto nėra. Tačiau metalinė tvora slepia didžiulę gamtai padarytą žalą.

Žydint vis daugiau augalų, įsibėgėja ir pavasarinis alergijų sezonas. Pernelyg dažnai čiaudintys, kosintys, sloguojantys pacientai jau dažniau kreipiasi ir į alergologus. Šie patikina, kad dar ne visi augalų žiedadulkėms alergiški žmonės žino apie savo problemą. Jie ragina gyventojus susirūpinti savo sveikata, jei pajuto neįprastus simptomus, ir laiku kreiptis į alergologus ar net pulmonologus. „Alksnis jau baigėsi, jo gal yra mažiau.

Lietuviai vis labiau klimpsta į skolas. Pernai vasarą trečdaliu padaugėjo žmonių, gavusių vartojimo paskolų, ir jomis susidomėjusių žmonių. Po kelių mėnesių paaiškėjo: grąžinti to, ką pasiskolino, žmonės nebeišgali, o kai kurie patenka po antstolių padidinamuoju stiklu. Antstoliai skaičiuoja, kad skolų pernai grąžino kone trečdaliu daugiau. Buities ir elektronikos parduotuvėje Vilniuje besilankanti Edita sako, kad prekėms nesiskolina. Jai pritaria ir vilnietė Glorija.

Keleiviai metų metus nesulaukia reikalingų maršrutų. Vairuotojai vos spėja išlipti iš autobusų, o jų atlyginimai per maži. Tokia situacija Vilniaus viešojo transporto sistemoje. Sistemą koordinuojanti bendrovė sako, kad ir keleivių, ir vairuotojų bėdas žino, tik ne viską greitai gali išspręsti. Vairuotojai jau grasina naujais streikais, o gyventojai praranda viltį, kad į jų prašymus bus atsiliepta. Sostinės Giedraičių stotelėje tarp Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų stovi vilnietė Jekaterina.

Kas mėnesį žlungant dešimtims Lietuvos pieno ūkių, iš Briuselio ūkininkai parvežė Europos komisaro pažadą padėti. Tiesa, kol kas neaišku kiek, kokios paramos ir kada galės sulaukti vos išgyvenantys ūkininkai. Jie žeria priekaištus ir žemės ūkio ministrui Navickui: esą bus sarmata, jeigu Europa padės Lietuvos ūkininkams greičiau negu šalies vyriausybė. Ūkininkės Kasios iš Širvintų sūrį pjausto pats žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Epidemiologai įspėja, kad gali grįžti seniai užmirštos infekcinės ligos, jeigu ir toliau vis daugiau tėvų priešinsis savo vaikų skiepijimui. Statistika rodo, kad kai kurios ligos jau gali laisvai plisti, pavyzdžiui, kiaulytė, tymai, raudonukė, mat vakcinuotų vaikų nėra pakankamai. Medikai gūžčioja pečiais: tėvai esą patys bijo susirgti, bet nori, kad jų vaikai įgytų natūralų imunitetą. Sostinės Antakalnio poliklinikos skiepų kabinete lankosi dešimtmetis Lukas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija susirūpino maistą švaistančiais tautiečiais ir siūlo prekybininkams pardavinėti miltus, kruopas ir kitus produktus, kurie ženklinami žyma „geriausias iki“, pasibaigus nurodytam terminui. Taip ministerija tikisi, kad žmonės sutaupys pinigų, o ir tūkstančiai tonų maisto keliaus ne į sąvartynus, o į žmonių skrandžius. Nevyriausybininkai tokį siūlymą kritikuoja ir atšauna, kad daugiausia lietuviai iššvaisto vaisių ir daržovių, pieno ir mėsos produktų.

Ministro nenuvertę Lietuvos ūkininkai važiuos ieškoti užtarimo į Briuselį ir kovos pavieniui. Tokią strategiją renkasi ūkininkai, nepatenkinti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbu. Jį užtaria premjerė Ingrida Šimonytė, kuri ragina palaukti, kol įvyks daug rūpesčių keliantis pasėlių deklaravimas. Opozicijos atstovai po antros nesėkmingos interpeliacijos ministrui nuleidžia rankas – nebemato jokių galimybių nuversti Navicką iki kadencijos pabaigos.

Lietuvoje vieši iš okupantų nelaisvės ištrūkę Ukrainos „Azov“ pulko kariai, kurie pasakoja, kaip iki paskutinio momento gynė rusų užpultą Mariupolį. O Ukrainos karių artimieji prašo Lietuvos diplomatų pagalbos siekiant sugrąžinti Rusijos nelaisvėje esančius ukrainiečius. Jų iš viso gali būti net 10 tūkstančių. Tiesa, susigrąžinti Ukrainos gynėjus trukdo pati Rusija, mat neįtraukia jų į karo belaisvių sąrašą.

Ministerija palaimina įstatymo projektą, o ministrė balsuoja „prieš“. Tokia kurioziška situacija susidarė Seimui balsuojant dėl įstatymų pataisų, kurios vėl atvertų kelią amžiniems savivaldybių ir valstybės įmonių vadovams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau tokią iniciatyvą palaimino, o ministrė Armonaitė Seimo salėje balsavo „prieš“. O įstatymo projektą siūlęs konservatorius Čepononis nesulaiko žodžių ir sako: tai išsigandėlių kompanija.

Velykiniame šokoladiniame kiškyje – 10 eurų. Tokie vaizdai iš Vokietijos ėmė plisti socialiniuose tinkluose, o žmonės ir ten ir įvairiose šalyse pradėjo šluoti šokoladinius kiškius ir ieškoti juose pinigų. Ar tai speciali gamintojų akcija, ar tiesiog vieno žmogaus nufilmuota apgavystė, lieka neatsakytas klausimas. Lietuvoje tokie kiškiai Velykų laikotarpiu taip pat buvo parduodami ir šiandien jų prekyboje liko vos keli. Lietuviai trauko pečiais ir neatmeta, kad tai tebuvo pokštas.

Tūkstančiai skambučių prašančių pagalbos ir šimtai susižalojusių ar apsinuodijusių pacientų. Su tokia realybe susidūrė šalies medikai praėjusį šventinį savaitgalį. Dažniausiai žmonės skundėsi traumomis, virškinimo sutrikimais ar mažais negalavimais. Policijos pareigūnai prideda: kai kurie žmonės atsipalaidavo per daug ir net girti sėdo prie vairų. Policija skaičiuoja, kad šalies pareigūnus žmonės per šį šventinį savaitgalį kvietė dešimtadaliu dažniau įprastą savaitgalį.

Lietuvių kalbą mano galintys keisti ne tik kalbininkai, bet ir specialistai ir aktyvistai. Jie sako, kad „alkoholiko“ ir „narkomano“ terminai per daug žeidžia priklausomus ar žalingai įvairias svaiginančias medžiagas vartojančius žmones. Tiesa, kai kuriems šis siūlymas skamba absurdiškai ir kelia daugybę klausimų.

Seime įklimpo siūlymas valstybės ir savivaldybių akcinėms bendrovėms – pavyzdžiui, šilumos, vandens ūkiams, susisiekimo bendrovėms – leisti turėti amžinus vadovus. Prieš šešerius metus dviejų kadencijų po penkerius metus ribą palaikę ir su valstiečiais priėmę konservatoriai, dabar jau pučia į kitą dūdą – dalis jų siūlo tas kadencijas panaikinti, nes esą regionuose trūksta vadovų.

Atvyko kelioms dienoms, o pasiliko ilgiems mėnesiams. Taip nutiko lenkų savanoriui, kuris, norėdamas įsitikinti, kokios pagalbos reikia ukrainiečiams, pasiliko padėti ugniagesiams išardyti nuo rusų apšaudymų sugriautus namus Ukrainos didmiestyje Charkive. Maža to, vyras dar ir padeda evakuoti žmones iš šalia fronto esančių gyvenviečių. Lenkų savanoris viską filmuoja tam, kad savo tautiečiams Lenkijoje parodytų siaubingą Ukrainos realybę vis dar siaučiant okupantų pajėgoms.