Panevėžio rajone gyvenanti Teresė maitina auginamus paukščius. Jų čia – dešimtys.
„Vištų yra – didelių, mažų. Yra fazanai – sidabriniai, auksiniai. Susilaukėm poviuko vieno balto, gražaus. Povų pora, tai prieauglis... O šiaip tai, va, žąsys didžiulės rėkauja“, – kalba ūkininkė Teresė Jačionytė.
Teresės žemėje paukščiai vaikštinėja laisvai. Moteris sako: kitaip ir būti negali. O į klausimą, kodėl laiko paukščius, Teresė atsako, pavyzdžiui, į povą – gražu pažiūrėti.
„Vištos jauniklį tai juk valgai. O taip taigi kiaušiniai – ir kaimynams užtenka, kai daug yra, ir sau gerai“, – sako ūkininkė.
Vis dėlto šis laikotarpis paukščių augintojams ne visai ramus. Veterinarijos specialistai skaičiuoja, kad šiemet Lietuvoje šoktelėjo paukščių gripo atvejų skaičius. 2022 m. buvo fiksuota 11 atvejų, o šiemet – jau 39. Absoliuti dauguma atvejų nustatoma laukiniams vandens paukščiams – žuvėdroms ar kirams.
Teresė sako: nei šalia vandens telkinio jų nėra, nei virš jos ir jos vištų, žąsų ir povų migruoja paukščiai, tad žinios apie paukščių gripą labai negąsdina, nors niekada negali žinoti.
„Jeigu kažkur jau labai arti bus, tai aišku savaime – sukišiu į voljerą ir tegu tupi, o ką daugiau daryt? Bet ir voljeruose pagauna... Aš nežinau, kas jį užneša“, – sako ūkininkė.
Specialistai teigia: paukščių gripas pavojingas ir žmonėms.
„Nuo paukščio pasiekti žmogų yra labai trumpas kelias. Ir būtent nuo 2015 metų iki šių metų pirmų trijų mėnesių yra registruoti pasaulyje 87 atvejai žmonių ir 6 mirtys“, – statistiką vardina Visuomenės sveikatos centro specialistė Daiva Razmuvienė.
Netrukdomas paukščių gripo virusas gali mutuoti ir tapti dar pavojingesnis ne tik paukščiams, bet ir žmonėms. Kol kas nei žmonių užsikrėtimų, nei mirčių Lietuvoje neužfiksuota, tačiau svarbu neprarasti budrumo.
„Tos informacijos sekimas, kas darosi paukščių bendruomenėje, kokie ten virusai keičiasi, kokie jie patampa nauji ir būtent pirmojo žmogaus atvejo greitas atsekimas“, – sako D. Razmuvienė.
D. Razmuvienė nuramina, jog reikalo panikuoti – nėra.
„Tikrai nereikia panikuoti, nes veterinarinės tarnybos darbuotojai puikiai žino savo darbą, ir tos kritusių laukinių paukščių teritorijas jie yra įvardinę. Yra tam tikros biologinės zonos, kurios identifikuotos, jos nelankomos“, – tikina Visuomenės sveikatos centro specialistė.
Tačiau pasisaugoti derėtų.
„Jeigu atsitiktų taip, kad kažkaip įvyktų tas sąlytis su paukščiu, aišku, reikia dezinfekuoti rankas, bet, žinoma, geriausia iš viso prie jo nesiartinti, neliesti, tokių teritorijų nelankyti“, – tęsia D. Razmuvienė.
Šalies paukštininkystės ūkiuose laikomi 9 milijonai paukščių. Kol kas nė viename nenustatyta paukščių gripo atvejų.
„Paukščių gripas yra didelis nerimo ženklas. Nors ir visi ūkiai yra susidėlioję savo biosaugos priemones, bet, žinote, vis tiktai gali atsirasti žmogiškas faktorius“, – teigia Paukštininkų asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.
Pasak ūkių asociacijos, jeigu paukščių gripas įsisuktų į paukštininkystės ūkius, neišvengiamai brangtų paukštiena ir kiaušiniai.
„Grynai hipotetiškai šnekant apie 15–20 procentų, gal ir daugiau <...> Lietuvoje per metus pagaminama 80 tūkstančių tonų mėsos iš mėsinių paukščių ir apie 880 milijonų kiaušinių, tai, aišku, kad toks kiekis, jeigu atsitiktų kažkokie įvykiai, tam kiekiui būtų padaryta įtaka“, – sako G. Kauzonas.
Daugiausia paukščių gripo protrūkių tarp paukščių veterinarai kol kas užfiksavo Marijampolės, Šiaulių ir Zarasų rajonuose.
Visą reportažą pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
