Dalis verslo jau nebepriima grynųjų, tačiau pasekėjų neatsirado. Lietuvos bankas nurodo, kad žmonių įpročiai keisis lėtai, o ir grynųjų pinigų atsisakyti neketinama.
Viename Vilniuje veikiančiame kavinių tinkle jau penkerius metus klientai už kavą ir užkandžius gali atsiskaityti tik banko kortele ar telefonu. Tuomet, prieš penkerius metus, dalį klientų toks sprendimas šokiravo.
„Skaičiuoti centukus, dėlioti juos, susegti, surišti, patikrinti, ar tikri pinigai. Tai, iš tikrųjų, labai daug veiklų tokių, kurios absoliučiai nesukuria jokios pridėtinės vertės, bet naudoja tavo laiką“, – sprendimą visai atsisakyti grynųjų argumentavo „Huracan Coffee“ vadovas Vytautas Kratulis.
Atsisakius grynųjų, anot kavinių tinklo, klientų nesumažėjo. Kai kurie lankytojai pasakoja patys pavaišinę kava negalėjusius atsiskaityti kortele.
„Viskas daug greičiau ir patogiau. Man atrodo, jokių problemų – tai daugiau greičiau, saugiau ir paprasčiau. <...> Šiaip ne kartą teko sumokėt už senjorą, jis man vėliau grynaisiais perdavė, ar tiesiog padovanojau kavos ar arbatos puodelį“, – pasakojo šios kavinės lankytojas Lukas.
Visgi kiek toliau nuo Vilniaus centro – Šeškinės prekyvietėje – karaliauja grynieji.
„Taigi mes seni žmonės, mes taip pripratę, pačiupinėt reikia“, – grynųjų tikino neatsisakysianti vilnietė pensininkė.
Kita TV3 žinių kalbinta vilnietė svarstė, kad atsiskaitymas grynaisiais jai padeda geriau taupyti.
„Žinot kaip: kortelė yra labai gerai, kas pinigų turi daug – tada tu gali atsiskaitinėti visur, viskas yra puiku. Bet jeigu nori pataupyt, tai jau geriau matyti, ką tu turi ir kiek tu dar gali sau leisti“, – teigė Veronika.
Braškes, vaisius ir daržoves pardavinėjanti Kristina paaiškina, kodėl pas ją nėra bankinių kortelių skaitytuvo. Tad neretai pirkėjai eina į šalia esančius bankomatus išsigryninti pinigų ir tada nusiperka, ko nori.
„Neapsimoka visai. Reikia brangiau pardavinėt, kad uždirbčiau: bankas atskaito – tada man neišeina pigiau pardavinėt“, – teigė prekeivė Kristina.
Europos centrinio banko duomenimis, šeši lietuviai iš dešimties vis dar renkasi atsiskaityti grynaisiais, kai Latvijoje ir Estijoje atsiskaitančiųjų grynaisiais jau yra mažiau nei pusė.
„Mūsų žmonių atsiskaitymo įpročiai nesikeičia viens, du labai greitai. Tam vis tiek reikia laiko, reikia žmonių pasitikėjimo ar kitokio suvokimo“, – sakė Lietuvos banko vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.
Tad, pasak Lietuvos banko atstovės, verslas klientui ir toliau turi užtikrinti mokėjimų įvairovę.
„Galbūt jisai pamiršo kortelę namie ir turi tik grynųjų, tai jam tą dieną yra svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais. O kitą dieną jis galbūt grynųjų neturi ir paprastai atsiskaito kortele“, – svarstė E. Lisinskaitė.
Verslas gali atsisakyti priimti grynuosius. Tik apie tai turi aiškiai informuoti žmones. Tokiu ženklu žymimos kavinės priimančios tik korteles ir kitokius elektroninius atsiskaitymus. Kavinių tinklo vadovas sako, kad atsiskaitymas elektroniniu būdu padėtų užtikrinti didesnį skaidrumą, tačiau šia idėja kiti verslai neužsikrėtė.
Tad kada dauguma lietuvių, tikėtina, atsiskaitys kortelėmis? Lietuvos banko specialistai skaičiuoja – jeigu Skandinavijos šalyse keturi iš dešimties atsiskaitymų yra grynaisiais mums dar teks palaukti.
„Tai jeigu imti, kad čia pasikeitimas vyko kas trejus metus, tai 6 metai išeitų. Bet labai abejoju, kad taip įvyks“, – teigė Lietuvos banko vyriausioji specialistė.
Kol kas Europos centrinio banko grynųjų pinigų strategijoje nėra siekio atsisakyti grynųjų, tad kurį laiką dar gyvensime kaip gyvenę.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
