Už nuopelnus Europoje siekiant taikos ir stabilumo, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė iš Lietuvoje viešinčio Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso rankų atsiėmė ministerijos apdovanojimą – buvusio šalies gynybos ministro ir NATO generalinio sekretoriaus Manfredo Viornerio medalį.
„Manfredo Viornerio medaliu apdovanojame žmones, kurie sudėtingomis sąlygomis reikšmingai prisidėjo ar prisideda prie taikos Europoje, kovoja už bendras vertybes ir principus, įkvepia visus mus. Todėl šis apdovanojimas skiriamas Jums, prezidente“, – sakė B. Pistoriusas.
„Jūs aiškiai matėte ir drąsiai kalbėjote apie Rusijos grėsmę ir apie tai, kad Lietuvai ir NATO reikia geriau pasiruošti atsakyti kylančiai grėsmei“, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Šį apdovanojimą vertinu kaip apdovanojimą už Lietuvos vykdytą politiką po Krymo okupacijos, nuo 2014 metų“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Būtent tada, kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, Grybauskaitė Vakaruose ėmė garsiai kalbėti: Rusijos grėsmė egzistuoja ir reikia pasiruošti nuo jos gintis – stiprinti gynybą, didinti finansavimą jai.
„Viena pirmųjų tarp Vakarų politikų pasakiau, kad Rusija demonstruoja teroristinės valstybės požymius. Aš buvau kritikuojama, kad pernelyg suaštrinau situaciją. Deja, viską, ką kalbėjau po 2014-ųjų metų, 2015-aisiais, 2016-aisiais, praktiškai dabar realizavosi ir dabar jau kiti Vakarų politikai kalba tą patį“, – pareiškė D. Grybauskaitė.
Ir tribūnoje Grybauskaitė nevyniojo žodžių į vatą: nors padidino gynybos pajėgumus rytiniame flange, aljansas vis dar vėluoja įvertindamas Rusijos grėsmę ir ruošdamasis ją atremti. Pavyzdžiui, į Baltarusiją permesdamas „Wagner“ grupuotę Kremliaus režimas rodo, kad darosi vis mažiau nuspėjamas ir dar labiau pavojingas Vakarams.
„Investuoti jau vėluojame – tiek Lietuva, tiek NATO. Sprendimai, kurie bus priimti Vilniaus NATO viršūnių susitikime – svarbūs, bet turbūt jau bus tam momentui nebepakankami“, – sakė D. Grybauskaitė.
Komentuodama Vokietijos gynybos ministro patvirtinimą, kad Berlynas pasirengęs Lietuvoje nuolat dislokuoti savo brigadą, Grybauskaitė sako esanti užtikrinta, jog Vokietija galima pasitikėti.
„Buvo visiškai aišku, kad žodžio laikysis, bet kiek ateis, kada, priklauso taip pat ir nuo mūsų infrastruktūros ir gebėjimo priimti“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Tačiau ne tik karių skaičius gali lemti saugumo situaciją.
„Mums dabar reikia uždengti savo dangų ir tai reikia kuo skubiau daryti, ypač jeigu atsiras Prigožino teroristai šalia mūsų sienos“, – pabrėžė kadenciją baigusi prezidentė.
Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius neatmeta, kad Vokietijos apdovanojimas Grybauskaitei skirtas ne tik už lyderystę bandant įrodyti Vakarams esant Rusijos grėsmę, bet ir už gerus santykius su tuomete Vokietijos kanclere Angela Merkel.
„Pati ryškiausia lyderė buvo tuo metu ir tie geri santykiai su Merkel, o tuo pačiu ir su Vokietija, irgi yra tas aspektas, kuris prisideda prie viso šito“, – tikino M. Laurinavičius.
„Kanclerė Merkel ir aš tikrai turėjome gerą vadinamąją chemiją – supratimą, pasitikėjome viena kita, laikėmės savo žodžio“, – teigė D. Grybauskaitė.
Apžvalgininko vertinimu, geriems santykiams nesutrukdė net ir nesutarimai dėl požiūrio į Rusiją.
„Dalia Grybauskaitė tikrai labai aiškiai akcentuodavo dėl „NordStream“. Tai Lietuvos pozicija buvo visiškai priešinga Merkel pozicijai, nes Merkel mūru stojo už „NordStream“ dujotiekį, bet tai netrukdė geriems santykiams“, – sakė M. Laurinavičius.
Manfredo Viornerio medalį Vokietijos gynybos ministerija teikia nuo 1996 metų.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
