Cerebriniu paralyžiumi serganti ir prie vežimėlio prikaustyta Olga Griškalauskaitė nesnaudžia ir kas rytą rieda dirbti vienoje gamybinėje įmonėje – dėlioja segtuvus.
„Pasiimu šablonus, pasiimu mechanizmus. Sudedu, sudedu, sulipdau, sulipdau, ir viskas“, – TV3 žinioms apie savo darbo specifiką papasakojo O. Griškalauskaitė.
Patys neįgalieji sako, kad pradedant dirbti labai trūksta pasitikėjimo savimi. Paklausta, kaip darbe sekasi, moteris savo darbą vertina kritiškai.
„Nei gerai, nei blogai – normaliai. Nespėju pagal visų, normalių žmonių tempą. Dirbu, padarau... Su viršininkais susitariau savo normą ir aš ją padarau“, – teigė ji.
Iš viso Lietuvoje yra beveik pusantro šimto tūkstančio žmonių su negalia. Iš jų dirba kiek mažiau nei trečdalis.
„29 procentai. Tai yra 46 500 žmonių su negalia, dirbančių atviroje darbo rinkoje“, – teigė dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė.
Darbdavių atstovai žmonių su negalia laukia atviromis durimis. Ir tam yra priežastis.
„Darbo rinkoje trūksta darbuotojų. Jeigu žmogus gali dirbti ir nori dirbti, tai gerai, tegu kreipiasi, tariasi, aiškinasi ir dirba“, – sakė pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
Skaičiuojama, kad Lietuvos pramonininkų konfederacijos vienijamuose 3 tūkstančiuose įmonių jų dirba maždaug 4 procentai nuo visų dirbančiųjų. Ir tas skaičius gali augti.
„Birželio mėnesio duomenimis, oficialiai Užimtumo tarnyboje užfiksuota 24 tūkstančiai darbo vietų, kurių reikia, laisvų. Šiaip yra žymiai daugiau – maždaug 2 kartais. Kokie 50-60 tūkstančių tikrai yra“, – tvirtino R. Sartatavičius.
Dar pernai Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlytoms pataisoms, kad žmonės su negalia galėtų dirbti kartu su visais žmonėmis visose įmonėse, o ne tik socialinėse, kurioms valstybė mokėdavo subsidijas. Šią liepą šios pataisos galutinai įsigaliojo.
„Esame pilnai įėję į pilną reglamentavimą. Ir asmenys su negalia, dirbantys ten, kur nori, kaip nori, tiek valandų, kiek nori, atviroje darbo rinkoje gauna subsidijas, paslaugas“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.
Pasak viceministrės, naujoji sistema jau duoda teigiamų rezultatų.
„Reikšmingai sumažėjo ilgalaikių bedarbių, turinčių negalią. Ir tai yra 13 proc. sumažėjimas ilgalaikių bedarbių nuo 37 iki 24 proc“, – džiaugėsi J. Jakštienė.
Dirbančių neįgaliųjų asociacijos užsakymu „Spinter tyrimai“ išsiaiškino, kad beveik dviem trečdaliams apklaustųjų nėra skirtumo, ar jo bendradarbis yra su negalia, o dirbti kartu su neįgaliu žmogumi nenorėtų vos 7 procentai. Vis dėlto ir ne visi darbdaviai nori turėti reikalų su neįgaliaisiais, o ir patys neįgalieji neretai nepasitiki savimi.
„Daug ką dar duoda psichologiniai barjerai: ar tu pats nori? Nes labai daug yra kompleksuotų žmonių“, – teigė O. Griškalauskaitė.
Taigi būtina padrąsinti ir pačius žmones su negalia. Beje, nebūtinai neįgalieji gali vien tik nekvalifikuotą darbą dirbti. Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė prasitaria, kad yra ir vadovų, informacinių technologijų specialistų.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
