žmonės su negalia

Lietuvos paralimpinis komitetas kartu su rėmėjais sieks įtraukti į sportą dar daugiau žmonių su negalia ir pristato paramos neįgaliųjų sporto klubams programą. Šios programos tikslas – palaikyti iniciatyvas, skatinančias žmonių su negalia fizinį aktyvumą. „Žmonių su negalia sporto klubai yra paralimpinio sporto piramidės pagrindas. Lietuvoje turime kelias dešimtis klubų, vienijančių judėjimo arba regėjimo negalią turinčius sportininkus.

Lietuvoje dirba tik kone trečdalis žmonių su negalia, o neįgaliuosius stumianti dirbti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija džiaugiasi, kad ilgalaikių bedarbių su negalia mažėja. Darbdaviai neįgaliųjų sako laukiantys išskėstomis rankomis, nes darbuotojų jau ir taip trūksta tūkstančiais. Cerebriniu paralyžiumi serganti ir prie vežimėlio prikaustyta Olga Griškalauskaitė nesnaudžia ir kas rytą rieda dirbti vienoje gamybinėje įmonėje – dėlioja segtuvus. „Pasiimu šablonus, pasiimu mechanizmus.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad Migracijos departamento Vilniaus skyriaus administracija diskriminavo gyventojus su negalia. Vežimėliu judanti klientė negalėjo savarankiškai pasinaudoti keltuvu, žmonėms su negalia skirta parkavimo vieta įrengta netinkamai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip pranešama, skundą kontrolierei pateikusi pareiškėja teigė, kad ji negalėjo savarankiškai patekti į skyriaus pastatą.

Didelė dalis viešųjų pastatų nepritaikyti negalią turintiems žmonėms, rodo Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos ataskaita. „Vis dar didelė dalis svarbių viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos viešojo administravimo, socialinės paskirties, kultūros srities paslaugos, nepritaikyti asmenims su įvairiomis negaliomis arba pritaikyti tik iš dalies, taip pat yra nepakankamas ir aplinkos, viešųjų vietų pritaikymas“, – rodo ketvirtadienį komisijos išplatinta JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuosta...

Žmonės su negalia vis ryžtingiau skinasi kelią atviroje darbo rinkoje. Tai padaryti jiems padeda verslai, kuriems negalia nėra kliūtis įžvelgti darbuotojų kompetencijas ir asmenines charakterio savybes. Viena tokių įmonių – „Rimi Lietuva“, duris žmonėms, turintiems negalią, atvėrusi dar prieš 14 metų.

Nuo 2020 metų įsigaliojo sprendimai, kurie gali būti aktualūs negalią turintiems vaikams, dirbantiesiems ar pensinio amžiaus žmonėms: paaugo kai kurios išmokos, keičiasi įdarbinimo rėmimo tvarka bei reikalavimai socialinėms įmonėms. Daugėja ir asmeninės pagalbos – plečiamos asmeninio asistento paslaugos, daugėja individualios pagalbos įsidarbinant ir dirbant.

Internete pasirodė pasipiktinimas, kad viename Vilniaus daugiabutyje nelegaliai įrengtas neįgaliųjų liftas. Savivaldybė tikina, kad tokiam liftui būtinas miesto valdžios leidimas, o neįgaliųjų draugijos vadovė naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad daugelis pastatų miestuose nepritaikyti neįgaliųjų poreikiams, o kritikai nesusimąsto, kad jiems patiems to ateityje gali prireikti.

„Prašome jūsų susimažinti atlygius tiek, kad klubo vadovai grąžintų mums atimtas vietas“, – taip į Kauno „Žalgirio“ krepšininkus internete paskelbtoje peticijoje kreipiasi neįgalieji. 2017 metų vasarą pertvarkius areną neįgaliesiems skirtų vietų smarkiai sumažėjo, iš jų negalią turintys žiūrovai negali matyti viso aikštelės vaizdo, nes jį užstoja fotografai ir kviestiniai svečiai.

Pastaruosius keletą metų netylant kalboms, kad būtina uždaryti dideles globos įstaigas, daug kam kyla klausimas, kur gyvens juose įsikūrę negalią turintys žmonės. Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ ekspertė Lina Gulbinė pasakoja, kad atsiranda vis daugiau naujo tipo įstaigų, kur psichikos ir proto negalią turintys žmonės gyvena daug geriau jų poreikius atitinkančioje aplinkoje.