Verslas

Iš bendrovės išvilioti 26 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Trečiadienį Marijampolės apskrities policija gavo pranešimą, kad į bendrovės elektroninį paštą galimai buvo įsilaužta ir atsiųsta klaidinanti informacija. Taip buvo išvilioti pinigai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Per pastaruosius metus bankuose laikomų gyventojų indėlių suma šovė į viršų. Tačiau nors pinigų lietuviai ir susitaupė, daugelis su jais nieko nedaro. Augant prekių ir paslaugų kainoms pinigai nuvertėja – ilgainiui už tą pačią jų sumą nusipirkti galima vis mažiau. Tad ką daryti, kad jūsų pinigai nenuvertėtų? Lietuvos banko (LB) duomenimis, šiuo metu kredito įstaigų sąskaitose lietuviai laiko per 18,4 mlrd. eurų – per 20 proc. daugiau nei prieš metus.

Europos Komisijai (EK) patvirtinus Lietuvos 120 mln. eurų pagalbos schemą labiausiai nukentėjusioms įmonėms, ši priemonė turėtų startuoti kuo greičiau, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Šią savaitę gavome Europos Komisijos patvirtinimą, ten buvo dar komentarų, į kuriuos turėjome atsižvelgti, rytoj vyks Vyriausybės posėdis, kuriame bus priimtas galutinis sprendimas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.

Valdžiai ketinant nuo kitos savaitės leisti lauke iki 21 val. veikti restoranams, kavinėms ir barams, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė pripažįsta, kad iš to daugiausia maudos gaus klientai, o ne verslas. „Mus bet koks atidarymas džiugina. Bet daugiau ne verslui būtų uždarbis, o nuims žmonėms įtampas, ypač jaunimui. Smagu pabendrauti, išgerti kavytės, nors ir vėsus oras, lauke“, –  BNS sakė Evalda Šiškauskienė.

Vyriausybei planuojant jau kitą savaitę leisti veikti prekybos centrų parduotuvėms, o uždarų turgaviečių paviljonų veiklą atverti tik gegužės pradžioje, turgaus prekeiviai toliau diskriminuojami, pareiškė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė. „Eilinį kartą turgavietės yra išskiriamos iš kitų prekybos sektorių.

Belgija nuo gegužės 8 dienos leis restoranams ir kavinėms vėl siūlyti klientams maistą ir gėrimus lauke, nusprendus atšaukti dėl koronaviruso įvestą ribojimą, galiojusį daugiau nei pusmetį, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vyriausybėje. Ministras pirmininkas Alexander'as De Croo per spaudos konferenciją, kuri surengta po susitikimo su federaliniais ir regioniniais pareigūnais, sakė, kad nuo pirmadienio nebegalios nebūtinų kelionių į užsienį draudimas.

Atsitikus nelaimei, kai reikia skubiai kviesti pagalbą, dėl sukelto streso gali būti sunku net atrakinti telefoną. Tokiais atvejais svarbu veikti greitai, tad geriau būti iš anksto susipažinusiam su savo išmaniojo telefono SOS nustatymais, rašoma pranešime spaudai. Tuomet net ir kritinėse situacijose galėsite pranešti apie pavojų pagalbos tarnyboms arba artimiesiems net nežvilgtelėję į ekraną.

Atlikdamas prieš daugiau kaip dešimtmetį skirtą bausmę, JAV mirė savo kaltę pripažinęs finansininkas, vadovavęs didžiausiai istorijoje vadinamajai Ponzi schemai, praneša vakarų žiniasklaida. Ši schema, kuria naudojosi ir Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje liūdnai pagarsėjęs „Sekundės“ bankas, remiasi tuo, kad pinigai nėra uždirbami juos investuojant, o didinant indėlininkų skaičių ir iš naujų indėlių grąžinant pinigus senesniems.

„Swedbank“ banko atstovai pranešė, kad ketvirtadienį kurį laiką nebus galima priimti atsiskaitymų nei mokėjimo kortelėmis, nei internetu ar skaitytuvais. „Informuojame, kad balandžio 15 d. 03.00–04.30 val. (iš trečiadienio į ketvirtadienį) „Swedbank“ planuoja atlikti atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugos IT sistemos atnaujinimus.  Siekiant sumažinti šio atnaujinimo poveikį prekybininkams ir kortelių turėtojams, IT darbai bus atliekami nakties metu.

Vyriausybei iš esmės nutarus leisti atnaujinti visų parduotuvių veiklą, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė sako nesuprantanti, kodėl prekybos centrų parduotuvės negali dirbti savaitgaliais.   Rūta Vainienė tikina, kad prekybininkai gali veikti saugiai.   „Man labai gaila, kad mums nepavyko įrodyti to sprendimų priėmėjams, kad visa prekyba ir visomis dienomis gali veikti saugiai.

Prieš savaitę atšaukusi planus atidaryti visas parduotuves prekybos centruose, Vyriausybė trečiadienį iš esmės nutarė juos atverti, tačiau jie negalės veikti savaitgaliais.  Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti ketvirtadienį.    Pirmiausia būtų atnaujinta parduotuvių, veikiančių dideliuose prekybos centruose ir neturinčių įėjimo iš lauko, veikla, tačiau jie negalės veikti šeštadienį ir sekmadienį. Kiek vėliau galėtų pradėti veikti uždari turgaviečių paviljonai.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė patikslintai subsidijų verslui koncepcijai, pagal kurią daliai įmonių dvigubinamas pirmojo paramos paketo subsidijų dydis.  Užsitęsus karantinui, įmonėms, kurių apyvarta krito 30 proc. ir jų veikla įtraukta į apribotų veiklų sąrašą, bus mokama papildoma subsidija, lygi jau išmokėtai sumai.

Ne vienas naktinis klubas praeityje susidurdavo su nelegaliais lankytojais – dažniausiai paaugliais, kurie bandydavo į klubą ar renginį prasmukti nesusimokėję. Kaip tai įmanoma? Labai paprastai – apsauga įleisdama į klubą žmones ant rankos uždeda fluorescencinį antspaudą. Einant pro duris, kur kabo fluorescencinė lempa, antspaudas švyti. Jis nėra amžinas – apsitrina, bet ne visiškai, todėl apsaugos darbuotojams sunku įžiūrėti, ar tikrai tas asmuo jau praėjo per patikrą.

Sprendimą dėl 120 mln. eurų antrojo pagalbos paketo įmonėms, ypač nukentėjusioms dėl karantino suvaržymų, Vyriausybė žada priimti ketvirtadienį.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vyriausybės pasitarime sakė, kad Europos Komisija pateikė pastabų, todėl jas dar reikia integruoti į Vyriausybės nutarimo projektą.  EK šią savaitę patvirtino 120 mln.

Apie numatomas atleisti darbuotojų grupes kovą Užimtumo tarnybai pranešė keturios įmonės, ketinančios atleisti 161 žmogų. Pernai tuo pat metu 11 įmonių pranešė apie būsimą 780 darbuotojų atleidimą.  Pranešimai gauti iš paslaugų įmonių – po du iš privataus ir ir viešojo sektorių. Dvi įmonės informavo apie grupės darbuotojų atleidimą dėl darbo organizavimo pakeitimų, po vieną – dėl bankroto ir reorganizavimo.

Sunaikinusieji savo taršų automobilį vietoje jo, be mažataršio automobilio, galės įsigyti ir elektrinį motociklą arba elektrinį motorolerį. Kompensacijos iš Klimato kaitos programos mažataršiam automobiliui, elektriniam motoroleriui, elektriniam motociklui sudaro atskirą paramos už sunaikintą taršų automobilį dalį, pagal kurią kompensacinėms gyventojų išmokoms šiemet skiriama 4 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant didinti pagalbą daliai nuo pandemijos nukentėjusių įmonių, Vyriausybė trečiadienį svarstys patikslintą subsidijų verslui koncepciją.  Ministerijos teigimu, užsitęsus karantinui, siūloma įmonėms, kurių apyvarta krito 30 proc. ir jų veikla įtraukta į apribotų veiklų sąrašą, išmokėti papildomą subsidiją, lygią jau išmokėtai sumai.  Į papildomą subsidiją pretenduotų apie 11,2 tūkst. įmonių.

Kovai su koronaviruso pandemija medicinos sistemai lėšų trūksta viskam: vakcinų įsigijimui, vakcinacijai, laboratoriniams tyrimams, medikų algoms – iš viso papildomai reikia apie 280 mln. eurų, sako Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.  Pasak jos, šią sumą ketinama numatyti gegužę-birželį peržiūrint valstybės biudžetą.

Biudžeto lėšos, skirtos 200 eurų darbo paieškos išmokoms, jau beveik išnaudotos, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras. Vytauto Šilinsko teigimu, šiuo metu diskutuojama, ar tęsti šią paramos priemonę.  „Dabar vyksta diskusijos, kiek šias priemones dar tęstume ar ne.

Seimui nuo sausio įteisinus dosnesnes subsidijas už darbuotojų prastovas, per tris šių metų mėnesius jiems bus išmokėta apie 180 mln. eurų – visa šių metų biudžete numatyta suma.   Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, už balandį reikės išmokėti dar apie 36-56 mln. eurų, priklausomai nuo to, kiek veiklų bus atlaisvinta. Pasak jo, subsidijos už balandį bus mokamos, panaudojant laisvas ligoms išmokoms skirtas lėšas.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį pasaulyje parduota 68,870 mln. asmeninių kompiuterių – 32,0 proc. daugiau nei prieš metus, rodo išankstiniai rinkos tyrimų kompanijos „Gartner“ duomenys. Tai sparčiausias šios rinkos augimas nuo jos monitoringo pradžios prieš du dešimtmečius, o tokį rezultatą lėmė menka palyginimo bazė – 2020-ųjų pradžioje pasaulyje įsisiūbuojant COVID-19 pandemijai krito vartojimas, sutriko tiekimas.

Išmaniuosius elektros skaitiklius už maždaug 75 mln. eurų (be PVM) diegs konkursą laimėjusi Prancūzijos bendrovė „Sagemcom Energy & Telecom“. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė, kad geriausią pasiūlymą pateikusi konkurso dalyvė sėkmingai praktiškai įrodė pasiūlytų skaitiklių ir sistemų atitiktį, todėl nutarta su ja pasirašyti sutartį.  Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija leido sudaryti šį sandorį.

Lietuviškose transporto įmonėse masiškai išnaudojami tolimųjų reisų vairuotojai. Jie verčiami mokėti nelegalias pinigines rinkliavas ir darbdavių išgalvotas nuobaudas, taip pat – klastoti darbo laiko apskaitą ir pažeidinėti taisykles. Laisvės TV žurnalistinis tyrimas rodo, kad tokia praktika egzistuoja net ir didžiausiose transporto įmonėse: „Girtekoje“, „Hoptransoje“, „Vlantanoje“. Pastarosios įmonės teisininkė Laisvės TV siūlė susitarti, kad tyrimas nepasirodytų, rašoma pranešime.

Lietuvos reklamos rinka pernai smuko mažiau nei tikėtasi –  12,5 proc. arba 15 mln. eurų ir siekė 105 mln. eur. Vienam šalies gyventojui 2020-aisiais, pandeminiais, metais teko vidutiniškai 37,6 eurai reklamos išlaidų. Šiemet reklamos rinka prognozuojama stabilizuosis ir ims rodyti atsigavimo ženklus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Didžiausia reklamos dalis 2020 metais teko TV ir internetui – atitinkamai apie 46,7 proc. ir 20,5 proc. rinkos.

Daliai gyventojų pragyvenimui neužtenka atlyginimo, tad jie ieško papildomų darbų. Vis tik specialistai pastebi, kad pandemijos metu žmonių, dirbančių papildomus darbus sumažėjo. Tai siejama ir su vidutinio darbo užmokesčio augimu, ir dėl pandemijos apribotomis galimybėmis susirasti papildomą darbą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įtvirtinti nuostatą, kad darbo užmokestį būtų privalu mokėti ne grynaisiais pinigais, bet pavedimu. Atlyginimą grynaisiais pinigais būtų galima mokėti tik tokiu atveju, jei to pageidauja pats darbuotojas, o darbdavys sutinka. Apie tokį prašymą darbdavys privalėtų informuoti Valstybinę darbo inspekciją.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentui Mindaugui Sinkevičiui pareiškus, kad Vyriausybė slepia planą, kam išleis būsimą 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos pagalbą šalies atsigavimui po pandemijos, ekonomikos ir inovacijų ministrė pabrėžia, jog dėl plano vyko viešos konsultacijos.  Aušrinė Armonaitė teigė tikinti, kad visuomenė, verslas ir politikai galės susipažinti su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fonde suplanuotomis investicijomis.

Sparčiai brangstant statybinėms medžiagoms, Lietuvos statybininkų asociacija planuoja prašyti Vyriausybės priimti teisės aktus, leidžiančius peržiūrėti galiojančias statybos rangos sutartis ir indeksuoti jose nurodytas kainas, teigia Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. „Teisinis reguliavimas turėtų būti pakeistas, kad atsirastų galimybė indeksuoti ir esamas sutartis, o viešuosiuose pirkimuose privalomai, nes kitu atveju nepastatysime nieko“, – BNS teigė D. Gedvilas.

Lietuvoje pernai 43 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai valdė 83 žiniasklaidos priemones, skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Iš viso šalyje veikė 1056 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros, rodo atnaujinta žiniasklaidos stebėsenos svetainė STIRNA.info.

Mobilus ryšys ir internetas šiandien reikalingas bene kiekvienam, tačiau žmonės suabejoja, ar tik tuo nėra naudojamasi siekiant užsidirbti. Dalis lietuvių piktinasi, kad ryšio paslaugų įmonės nuolat keičia teikiamų paslaugų sąlygas bei nepaaiškinamai kelia planų kainas. Visgi patys operatoriai sako, kad klientais verslas atsikratyti nesiekia, o jei paslaugų kaina ir kyla, atitinkamai didėja ir paslaugų vertė.

Registrų centras pradeda teikti naują paslaugą – elektroniniu būdu organizuoti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (NT) nuomos konkursus. Teigiama, kad ši paslauga bus ypač aktuali Turto bankui ir savivaldybėms, turinčioms daug turto.  Registrų centras pranešė, kad per jo platformą nuomoti turtą galės ir įvairios įmonės bei organizacijos, o konkursuose galės dalyvauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Konteinerius gabenęs laivas, kuris beveik savaitę buvo užblokavęs Egipto Sueco kanalą, teismo sprendimu liks areštuotas, kol laivo savininkai sumokės 900 mln. JAV dolerių, antradienį pranešė kanalo administracija. Laivas „Ever Given“ buvo areštuotas dėl to, kad jo savininkai nesumokėjo 900 mln.

Vokietija ateityje gali priimti sprendimus dėl dujų importo iš Rusijos prieštaringai vertinamu dujotiekiu „Nord Stream“ priklausomai nuo Maskvos „elgesio“, antradienį pareiškė gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer. Berlynas patiria intensyvų partnerių – JAV ir ES – spaudimą dėl 10 mlrd eurų vertės dujotiekio, tiesiamo po Baltijos jūra, kuris padvigubins iš Rusijos į Vokietiją gamtinių dujų apimtis.

Seimui antradienį pristatytos pataisos, siūlančios uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Jomis būtų leidžiama tik specializuota stintų ir nėgių žvejyba. Kitas žuvis įmonės galėtų žvejoti tik jūroje, polderiuose ir privačiuose vandens telkiniuose.   Žvejams verslininkams, kurie neteks galimybių tęsti veiklos, numatomos kompensacijos.

Lietuvos verslo atstovai paragino valdžią imtis skubių veiksmų, kad ekonomika liktų tvari bei konkurencinga, norint, kad ji atlaikytų išbandymus ir išvengtų gresiančio nuosmukio. Lietuvos pramonininkų ir Darbdavių konfederacijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Laisvosios rinkos institutas išplatino laišką premjerei, Seimo valdybai ir Finansų ministerijai dėl neatidėliotinų veiksmų.

Nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano, kurios bus finansuojamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis, parengimas bei jo suderinimas su Europos Komisija (EK) yra vienas prioritetinių artimojo laikotarpio Vyriausybės darbų, nuotoliniame susitikime su EK vicepirmininke Margrethe Vestager pabrėžė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, EK numatytas didesnis kaip 2 mlrd.

Savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams valstybės biudžete šiemet papildomai numatyta 1,6 mln. eurų, dar 1,8 mln. eurų tam skyrė 54-ios savivaldybės, pranešė Kultūros ministerija. „Sveikintina, kad savivaldybės išgirdo Kultūros ministerijos raginimus ir skyrė net šiek tiek daugiau lėšų atlyginimams didinti, nei įpareigojo memorandumas.

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas skeptiškai vertina Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos „Orlen Lietuvos“ vadovo pažadą statybos darbus modernizuojant Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą patikėti Lietuvos statybos įmonėms. „Užsienio valstybės daug solidariau žiūri savo nacionalinio verslo interesų, gina savo rinką ir lenkai elgiasi lygiai taip pat. Lenkų investicijos į Mažeikius, Būtingę – visos yra daromos dirbant lenkų statybininkams.

Savaitgalį atšilus orui ir gyventojams užplūdus gatves, viešojoje erdvėje iškilo klausimas – ar nevertėtų pagaliau atidaryti lauko kavinių, jei žmonės vis tiek valgo lauke? Miestai jau dalija leidimus lauko kavinėms veikti, o verslininkai teigia, kad gyventojų saugumu valgant galėtų pasirūpinti geriau nei piliečiai pasirūpina patys. Verslininkai prašo ir valstybės veiksmų – jei nepasakys, kada kavinėms bus leidžiama pilnai atsidaryti, šalis praras iš užsienio turistų gaunamų lėšų.

Šį pavasarį Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai, kurie keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. „Google Street View“ dėka vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą Lietuvos miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus.

Rusijos sprendimas iki birželio 1 dienos stabdyti didžiąją dalį turistinių skrydžių į Turkiją atveria papildomų galimybių Lietuvos turizmo verslui, tačiau kliūtimi gali tapti nepalankus požiūris į rusišką „Sputnik V“ vakciną, teigia Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.  „Prieš kelerius metus Rusijai nutraukus turistinius skrydžius į Turkiją, nemažai Rusijos piliečių poilsiauti į šią šalį vyko per Lietuvą.

Savarankiškai dirbantiesiems žmonėms siūloma leisti dažniau gauti valstybės finansinę paramą darbo vietai susikurti. Dabar tokia parama teikiama tik vieną kartą gyvenime.    Siūloma ją skirti, kai žmonės darbo vietą labai mažose įmonėse susikurtų ne pirmą kartą. Be to, subsidiją darbo vietai bet kokioje įmonėje susikurti daliai žmonių siūloma teikti kartą per trejus metus. Į tokių remiamų bedarbių sąrašą patektų ir darbingo amžiaus neįgalieji – turintieji iki 25 proc.

Valdantieji siekia dar labiau suvaržyti galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir Lietuvos įmonėms, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusioms su Astravo atominės elektrinės (AE) veikla.

Norint greičiau atlaisvinti daugiau uždarytų veiklų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo įteisinti vadinamąjį galimybių pasą.  Pasak ministrės Aušrinės Armonaitė, pasą sudarytų trys elementai – skiepas nuo koronaviruso, neigiamas testas ir imunitetas, įgytas persirgus COVID-19. „Vyksta prioritetinių grupių vakcinacija, tikėkimės, tuoj pereisim prie masinės, bet kol nėra tokių galimybių, siūlome, kaip sugrąžinti dalį veiklų ir žmonių į darbą.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų svarstyti, kaip bus apmokamas gyventojų testavimas, kuris, kaip ir skiepas ar persirgimas, leistų atverti daugiau ekonomikos sričių, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Anot jos, naujas galimybių pasas išskirs tris gyventojų grupes.

Nerijaus Numos (buvęs Numavičiaus) netiesiogiai kontroliuojamas viena didiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovių „Maxima LT“ pernai uždirbo 219,7 mln. eurų grynojo pelno – 2,6 karto daugiau nei 2019 metais (83,641 mln. eurų).  Bendrovės pajamos per metus sumažėjo 1,2 proc. iki 1,689 mlrd. eurų (1,71 mlrd. eurų), nurodoma pirmadienį Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Daugiabučių kiemuose netrukus gali atsirasti daugiau vietos automobiliams – nuo 2022 metų siūloma įpareigoti savininkus bendro naudojimo vietose nelaikyti nenaudojamų automobilių.   Seimas antradienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė tokioms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia mananti, kad greitaisiais antigeno testais bus prekiaujama ir parduotuvėse. Kaip žurnalistams antradienį Seime sakė Vyriausybės vadovė, šį klausimą nagrinėja Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Šiandien „Regitra“ papildys planuojamų gaminti numerio ženklų sąrašą. Jame atsiras nauja raidė M. Rezervuoti patikusį derinį pirmiausia galės teikiantys užsakymą internetu nuo 17 val., o padalinyje – kitą darbo dieną. „Regitra“ suteikia galimybę užsisakyti patinkantį numerio ženklų derinį savo automobiliui. Jį būtent ir bus galima išsirinkti iš šiandien paskelbto planuojamų gaminti sąrašo, kuris yra papildomas maždaug kas ketvirtį.