Verslas

Nuo šių metų įsigaliojusi pensijų kaupimo pertvarka palietė beveik visus Lietuvos dirbančiuosius: jau kaupiantys žmonės nuo sausio pradėjo kaupti naujomis sąlygomis, o iki 2019-ųjų nekaupusiems gyventojams, kuriems dar nėra suėję 40 metų, buvo pasiūlyta pradėti kaupti pensijų fonduose nuo liepos mėnesio.  Pateikiame 10 atsakymų į pagrindinius klausimus, kurie kyla gyventojams apie pensijų kaupimą.

Valstybinė mokesčių inspekcija praneša, kad nuo šiandien keičiasi kvitų žaidimo taisyklės: iki 300 tūkst. eurų padidintas prizinis fondas, savaitinių laimėtojų skaičius, praplėstas žaidime dalyvaujančių prekybos ir paslaugų vietų sąrašas. Vasario 26 d. pirmąsyk bus paskelbta 100 laimingųjų savaitinių kvitų (anksčiau buvo 10), kurie jų savininkams atneš piniginius laimėjimus po 50 eurų.

Šilutės rajone ekstremali situacija. Regioną vėl užtvindė vanduo, jo lygis šį kartą pakilo iki 85-ių centimetrų. Eismas tarp Rusnės ir Šilutės paralyžiuotas, vairuotojams padėti negali net speciali technika. Ugniagesiai gelbėtojai per užlietas teritorijas kelia gyventojus, gabena jiems vaistus. Šilutės rajono apylinkėse kelius ir pastatus apsėmė vanduo. Tiesa, daugiausiai problemų sukelia ruožas Šilutė–Rusnė, tai vienintelis kelias, vedantis į Rusnės salą.

Analizuodamas kelerių metų pasitikėjimo linija gautus duomenis, ESO skaičiuoja, kad perpus sumažėjo tiek pranešimų apie galimas vagystes, bet ir piktavalių padaromų žalų sumos. 2016 m. gyventojai iš viso pranešė apie 467 galimus elektros ir dujų grobstymo atvejus, 2017 m. –398, o 2018 m. – 172 atvejus. Didžioji dauguma pranešimų ir nuostolių piktavaliai padaro elektros tinkle.

Kai kurių ekspertų kritikos nuolat sulaukianti kvitų loterija nuo pirmadienio, vasario 18 d., keičiasi. Valdžia skelbia, kad nuo šiol loterijoje dalyvaus ir apsiperkantieji prekybos tinkluose. Tiesa, ne visuose, o tai kelia ekspertų nuogąstavimus dėl galimos diskriminacijos. Šešių didžiulių prekybos tinklų pirkėjai iš loterijos išbraukti.

Žvelgiant į nekilnojamojo turto (NT) kainas Lietuvoje susidaro dvejopas įspūdis. Vieniems kainos atrodo įkandamos ir atitinkančios rinkos vertę, o kitiems – jos yra ryškiai per didelės. Nepaisant to, visada yra alternatyvų, kurios galėtų patraukti tų žmonių dėmesį, kurie nori skirti mažiau pinigų NT pirkimui. Tad kokie Lietuvoje yra parduodami namai už mažiau nei 5 tūkst. eurų? Apibendrinus šią paiešką galima teigti, kad tokie namai yra parduodami rajonuose, nedideliuose miesteliuose.

Pasaulio sąvartynus kasmet pasiekia milijonai tonų išmestų drabužių. Pasak aplinkosaugininkų, vien Lietuvoje surenkama dešimtys tūkstančių tonų tekstilės atliekų. Nesuyrančios medžiagos teršia aplinką lygiai taip, kaip bet kokia kita išmesta šiukšlė. Saikingo gyvenimo puoselėtojai teigia, kad labiausiai tokį vartotojiškumą skatina greitoji mada ir parduotuvės, drabužius siūlančios keisti pigiai ir dažnai – sulig kiekvienu pavasariu ar žiema.

Didelės nuolaidos tik didina vidutinę prekių kainą parduotuvėje. O nuolaidų kuponai tinkliniuose restoranuose rodo, kad niekuo kitu šios vietos negali patraukti klientų. Taip teigia marketingo specialistas Linas Šimonis, kurio manymu minėti kuponai panaikina ir dažno žmogaus baimę permokėti.

Nors ekspertai džiūgauja, kad emigrantų srautai iš Lietuvos mąžta, bet nemaža dalis šalies piliečių vis dar sėkmingai darbuojasi įvairiausiose Europos šalyse. Kai kurie jų čia sulauks ir pensinio amžiaus, o kartu su juo ir senatvės išmokų. Kokių minimalių pensijų lietuvių emigrantai gali tikėtis Norvegijoje, Airijoje ir Didžioje Britanijoje, domėjosi naujienų portalas tv3.lt.

Kauniečiams sujudus dėl Centrinio pašto rūmų likimo, juos valdanti valstybinė bendrovė Lietuvos paštas nusprendė rūmus parduoti, tačiau valdyba tokiam siūlymui kol kas nepritarė. Kauniečiai baiminasi, kad skubotas pardavimas gali pakenkti unikaliam statiniui ir reikalauja numatyti griežtus reikalavimus jį panaudoti. Neapsikentę, kad Kauno centrinio pašto rūmų sienos „kasdieną nyksta apleistos ir vienos“, kauniečiai renkasi aptarti šio modernizmo architektūros pastato likimo.

Nors ekologiškų prekių kainos kandžiojasi, vis daugiau lietuvių perka sveikesnis produktus. Prekybininkai trina rankomis – ekologiškų prekių pardavimai prekybos centruose per metus išaugo penktadaliu, o TV3 aiškinasi, kiek ekologiškas pasirinkimas patuština pinigines. Šviežių, ekologiškų produktų turgeliai vis labiau populiarėja. Vis daugiau žmonių renkasi kaimiškus sūrius, daržoves, mėsą ar laisvų vištų kiaušinius.

Šalyje netrūksta eismo įvykių, kuomet dideles avarijas sukelia pavėžėjų paslaugas teikiantys vairuotojai, rizikuojantys ne tik savo, bet ir keleivių gyvybe. Vyriausybė tokių pavėžėjų atrankai sumanė įvesti aukštesnę kartelę. Siūloma neleisti dirbti pavėžėjais tiems vairuotojams, kurie neturi dvejų metų stažo. Be to, iš tokių vairuotojų būtų reikalaujama nepriekaištingos reputacijos. Patys pavėžėjai sako, kad vairuotojo amžius ir data vairavimo teisėse ne visada nusako jo sugebėjimus.

Turto bankas penktadienį kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos šilumos gamybos įmonės „Geoterma“ bankroto bylos iškėlimo. Bankas nurodo, kad bankroto byla – vienintelė alternatyva teisiniu keliu likviduoti neveikiančią įmonę ir sudaryti galimybes išsaugoti jos įrenginius.

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje sausį buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Lietuvoje pirmąjį šių metų mėnesį parduota 3,1 tūkst. naujų automobilių – 49 proc. daugiau nei pernai sausį, kai parduota 2111 automobilių. Latvijoje automobilių pardavimai šiemet ūgtelėjo 0,7 proc. iki 1540, Estijoje – sumenko 10,7 proc. iki 2186-ių. Visoje Europos Sąjungoje naujų automobilių pardavimai sausį sumažėjo 4,6 proc.

Lietuva 2018 metais iš Rusijos importavo 1,373 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų - 2,4 proc. mažiau nei 2017-aisiais, kai importas siekė 1,407 mlrd. kubinių metrų, rodo Rusijos dujų monopolininko "Gazprom" paskelbta eksporto ataskaita. "Gazprom" kontroliuoja visą rusiškų gamtinių dujų eksportą vamzdynais. Suskystintų gamtinių dujų eksportą "Gazprom" pernai padidino 19 proc. iki 5,3 mlrd. kubinių metrų.

Europos aviacijos ir kosminių technologijų milžinė „Airbus“ ketvirtadienį pranešė baigsianti gaminti dviaukščius superlainerius A380, pelniusius keleivių liaupsių, bet nepritraukusių pakankamai oro bendrovių užsakymų, kad atpirktų didžiules išlaidas šiam projektui. Bendrovės pranešime sakoma, kad ilgiau kaip dešimtmetį naudojami A380 nuo 2021 metų nebebus tiekiami, nes Dubajuje įsikūrusi oro bendrovė „Emirates“ beveik ketvirtadaliu sumažino šio modelio lėktuvų užsakymą.

Naftą iš telkinio D-41 Baltijos jūroje pramoniniu būdu planuojama pradėti pumpuoti artimiausiais mėnesiais, pranešė Rusijos koncerno „Lukoil“ vadovas. „Ruošiamasi gavybai. Pirmasis gręžinys paruoštas, antrasis – gręžiamas. Ruošiama sujungimo su naftotiekiu aikštelė. Manau, kad per artimiausius 2-3 mėnesius gavybą pradėsime“, – žurnalistams sakė Vagitas Alekperovas.

EMSI degalinių tinklas, praėjusiais metais išgarsėjęs dėl seksistinio turinio žinučių per Jonines, kai kuriuos vartotojus vėl nemaloniai nustebino. Panašu, kad įmonė ties gero skonio riba balansuojančių sveikinimų atsisakyti nežada – Šv.Valentino dienos proga atsiuntė dar vieną dviprasmišką eilėraštį. „Susitiko žirnis pupą, bet kelnaičių jis nelupo. Žirnis pupą pabučiavo, jiems akyse sužaibavo ir jie nutarė kartu, obuolių ragauti draustų.

Restoranų tinklą „O'Leary's“ valdanti Estijos bendrovė „APL Restaurants“, Lietuvoje įsteigusi dar tris naujas įmones, ruošiasi kino teatrų, kavinių bei restoranų tinklo plėtrai. Registrų centre šią savaitę įregistruotų įmonių „Apollo cafe“, „Apollo kinas“ ir „APL restaurants Oz“ vadovas Tadas Račkauskas, taip pat vadovaujantis „APL Restaurants“, konkrečių planų kol kas nekomentuoja.

Estijos saugumo policija vetavo 1,7 mlrd. eurų vertės vėjo jėgainių parko jūroje netoli Saremos salos projektą, įtardama, kad jo įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Rusijos, pranešė Estijos nacionalinis transliuotojas ERR. „Saugumo policijai pranešus apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, sietinas su investicijomis į planuojamą vėjo jėgainių parką jūroje netoli Saremos, vyriausybė uždegė raudoną šviesą „Saare Wind Energy“ projektui“, – rašo ERR portalas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė teiksianti Ligos ir motinystės įstatymo pataisas dėl pirmaisiais vaiko priežiūros metais išmokas gaunančių, bet kartu ir dirbančių tėvų. Teigiama, kad pataisos būtinos norint pagerinti situaciją tiems tėvams, kurie 2019 metais išeis vaiko priežiūros atostogų ir pirmaisiais mažylio priežiūros metais norės darbuotis.

Specializuotą banką Lietuvoje kuriantis finansų startuolis „Revolut“ toliau mėgina įrodyti Lietuvos politikams, kad jo verslo planas nekelia rizikos. Bendrovė atskleidė daugiau savo planų ir pirmą kartą užsiminė apie paskolų perpardavimą. „Revolut” įkūrėjas ir vadovas Nikolajus Storonskis, reaguodamas į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno abejones dėl „Revolut“ patikimumo, pareiškė, kad jo įmonė nekelia jokių grėsmių Lietuvos valstybei.

Automobilio paieškos, kai siekiama įsigyti patikimą transporto priemonę ir nepakliūti į sukčių rankas, dažnam tampa tikru iššūkiu. Praktikoje pasitaiko tokių atvejų, kai vos nusipirkus automobilį jis sugenda arba atvykus į „Regitrą“ paaiškėja, jog jis yra ieškomas ir įregistruoti jo tiesiog negalima. Taigi, kaip apsisaugoti nuo tokių atvejų, pataria „Regitros“ specialistai, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Vilniaus savivaldybei rekomenduoja nutraukti sostinės Reformatų skvero 1,7 mln. eurų vertės rekonstrukcijos sutartį su bendrovėmis „Eikos statyba" ir „Vvarff“, rašo dienraštis „Verslo žinios“. Pasak institucijos, pirkime kartu nustatyti du kvalifikaciniai reikalavimai buvo pertekliniai ir dirbtinai ribojo konkurenciją.

Lietuviai ne tik vis dažniau nusimeta drovumo šydą lankydamiesi sekso prekių parduotuvėse, bet ir jose plačiau atveria pinigines. Ypač artėjant Šv. Valentino dienai. Šių parduotuvių atstovai tikina, kad norėdami pikantiškesnio intymaus gyvenimo pirkėjai nepagaili ir kelių šimtų eurų. O už tinkamai parinktą prekę pardavėjams atsidėkoja ir saldainių dėžutėmis. Mažeikių sekso prekių parduotuvėje jau dvidešimt metų dirbanti Alina pasakoja, kad klientai kasmet tampa vis atviresni.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį preliminariai pritarė sutarčiai dėl nacionalinio stadiono statybos, galutinį sprendimą numatoma priimti po savaitės. Po pirmosios stadijos – pateikimo – už projektą balsavo 31 tarybos narys, septyni buvo prieš, penki susilaikė. Vilniaus meras Remigijus Šimašius perspėjo, kad savivaldybei vilkinant projektą, iš jo gali pasitraukti Vyriausybė, projektas gali prarasti Europos Sąjungos paramą.

Trečiadienį po pietų dalis Vilniaus Naujamiesčio rajono paskendo karštame vandenyje ir garuose. Viena statybos darbus vykdanti bendrovė čia pažeidė šilumos trasą. Kaip tv3.lt sakė  „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) atstovė spaudai Edita Sirutienė, šiuo metu bandoma nustatyti tikslią avarijos vietą. „Statybas vykdanti bendrovė „Unipresta“ pažeidė mūsų šilumos trasą, prakiurkdino vamzdį, visa tai įvyko netoli Smolensko gatvės 19 namo.

„Swedbank“ praneša, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (vasario 14 d.) bankas planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų sutriks kai kurios banko teikiamos paslaugos. Duomenų bazių atnaujinimo metu nuo 00:30 val. iki 3:00 val. neveiks „Swedbank“ bankomatai. Tuo metu „Swedbank“ mokėjimo kortelės ir kortelių skaitytuvai gali veikti su trikdžiais, rašoma banko pranešime spaudai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovui Stasiui Jakeliūnui svarstant Lietuvoje specializuotą banką kuriančio „Revolut“ patikimumą dar kartą nagrinėti nacionalinio saugumo aspektu, specialios vyriausybinės komisijos vadovas pareiškė, kad komisija kol kas neketina to daryti, nes neturi jokios naujos informacijos dėl „Revolut“ grėsmės nacionaliniam saugumui.

2,99 eurų – tiek vienam gyventojui kainavo Kaune pirkti sušiai, kurie šią savaitę jo kišenes papildė 5 tūkstančių eurų prizu. Sėkmė gyventojui nusišypsojo tuomet, kai jis savo įsigytos maitinimo paslaugos kvitą užregistravo jau antrus metus VMI organizuojamame Kvitų žaidime, rašoma inspekcijos pranešime spaudai.  Naujausiais duomenimis VMI organizuojamo Kvitų žaidimo sistemoje gyventojų užregistruotų kvitų skaičius jau perkopė 2,36 mln.

Nerimaudamos dėl „Brexit“ keliamo neapibrėžtumo, dešimtys finansinių technologijų („fintech“) bendrovių kreipėsi į Lietuvos banką, prašydamos išduoti veiklos licencijas, jos suteiktų galimybę veikti Europos Sąjungos (ES) rinkoje. „Manome, kad iš „fintech“ bendrovių šiemet sulauksime maždaug 100 prašymų“, – naujienų agentūrai AFP antradienį pareiškė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Šį antradienį vienoje iš Vilniaus parduotuvių klientams bus pristatyta iki šiol Lietuvoje nematyta naujovė – savarankiškas prekių skenavimas. Anot šį sprendimą įdiegusios „Maximos“, tai sutrumpins pirkėjų eiles, o pačiai parduotuvei padės geriau sužiūrėti turimų prekių kiekį. Savarankiško skenavimo galimybės ateityje neatmeta ir viena iš šio tinklo konkurenčių. Kaip tv3.lt komentavo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė, tokios technologijos veikimo principas nėra sudėtingas.

Veiklos modelį keičiantis vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Luminor“ sausį apie atleidimą įspėjo 26 darbuotojus, skelbia Užimtumo tarnyba. Anksčiau šį mėnesį skelbta, kad „Luminor“ šiemet Lietuvoje atleis 420 darbuotojų iš 1300. Keičiant veiklos modelį, neliks besidubliuojančių pareigybių, kai kurių vadovybės lygių, bus optimizuojama veikla ir sparčiau investuojama į technologinius sprendimus. Pagrindinė banko būstinė Taline valdo banko skyrius Lietuvoje ir Latvijoje.

„Swedbank“ klientų elgsenos duomenys rodo pokyčius – identifikavimo programėlės „Smart-ID“ vartotojų skaičius pralenkė besinaudojančių slaptažodžių kodų kortelėmis. Norint paskatinti gyventojus toliau aktyviai rinktis modernesnes prisijungimo prie elektroninės bankininkystės alternatyvas, nuo kovo mėnesio mažės kodų kortelėmis tvirtinamų pavedimų dienos limito suma. Skaičiuojama, kad šie pokyčiai aktualūs apie 100 tūkst. „Swedbank“ klientų.

Net 31 šalies savivaldybių paskelbus gripo epidemiją, didėjantys šios infekcijos mastai kelia rimtą galvos skausmą ne tik medikams, bet ir darbdaviams. 200 tūkst. darbo vietų sukūrusias įmones vienijanti Lietuvos verslo konfederacija (LVK) skaičiuoja, kad vidutinius atlyginimus mokančiai 100 darbuotojų bendrovė, dėl gripo iškritus 5 proc. dirbančiųjų, papildomai turi išleisti apie 600-800 eurų. „Šalyje įsisiautus kvėpavimo ligų infekcijai, sunkiau kvėpuoti tapo ir verslui.

Lietuvių bendruomenėms pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugus turtingesnėse ES šalyse, dalį pensijų tautiečiai gaus taip pat iš ten. Tiesa, mokant socialinio draudimo įmokas per kelias valstybes, ne iš visų jų pensija emigrantus pasieks vienu metu. Kaip tv3.lt sakė „Sodros“ komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis, vos tik žmogus pasiekia lietuviško pensinio amžiaus ribą, jis senatvės pensiją pagal sumokėtas įmokas ir įgytą stažą iš mūsų šalies pradeda gauti nesvarbu, kur begyventų.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ atstovai perspėja lietuvius apie pavojingas žinutes. Tai, pasak bendrovės atstovo spaudai Audriaus Stasiulaičio, bandymas pavogti mokėjimo kortelių duomenis. „Paprastai toks šlamštas apie atseit laimėtus išmaniuosius telefonus ateina ir praeina, bet šįkart tai panašu į gana didelio masto veiksmus su pakankamai rimtai pakurta platforma.

Keleivinio traukinio Kijevas-Ryga per Minską ir Vilnių maršrutas iki Talino gali būti pratęstas ne anksčiau vasaros, pranešė Estijos valstybinė geležinkelių operatorė „Eesti Raudtee“. „Derybose su šį maršrutą inicijavusios Ukrainos valstybinės geležinkelių įmonės „Ukrzaliznycia“ atstovais patvirtintas jos ryžtas maršrutą pratęsti iki Talino. Dabar bandysime išsiaiškinti, kiek tai yra aktualu mums.

Po mokesčių reformos dalis lietuvių pakliuvo į mokesčių pinkles. Tūkstančiai lietuvių nežino, ką daryti su neapmokestinamo pajamų dydžio lengvata. Anot specialistų, netinkamai pasirinkus, papildomai pajamas ir įvairius piniginius priedus gaunantys lietuviai rizikuoja įsiskolinti valstybei. Nuo sausio 1 d. daugiau nei 200 tūkstančių lietuvių įgijo teisę į naują mokesčių lengvatą, neapmokestinamą pajamų dydį, NPD. Kiekvienas lietuvis gali rinktis iš dviejų variantų.

Daugiau nei trečdalis (38 proc.) lietuvių norėtų turėti savo verslą, o beveik pusė šalies gyventojų viena ar kita forma dirba sau, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Kaip rašoma šio banko pranešime spaudai, pagrindinė norinčiųjų verslauti priežastis – troškimas būti nepriklausomu nuo savo darbdavio. Šią priežastį nurodė daugiau nei pusė (55 proc.) svarstančių rinktis ar jau pasirinkusių savarankiško darbo kelią.

Kai kuriems Seimo nariams priekaištaujant, kad miesteliuose nebelieka i bankų, kredito unijos mato nišą plėtrai. Tačiau unijų atstovai dėl didelių kaštų skeptiškai vertina idėją kurti vieningą bankomatų tinklą. Jos neskuba steigti ir savo filialų – kasų, tačiau investuoja į elektroninę bankininkystę.

Lietuvoje artimiausiais metais rasis naujų elektroninių mokėjimo būdų, o technologinius sprendimus rinksis daugiau gyventojų, tačiau grynieji pinigai atsiskaitymuose vyraus dar kurį laiką, teigia rinkos dalyviai ir ekspertai. Pasak kai kurių specialistų, nors technologijos suteikia vis daugiau galimybių, kartais praverčia ir popieriniai banknotai. „Grynųjų pinigų nematau kaip problemos.

Artėjant Didžiosios Britanijos pasitraukimui iš Europos Sąjungos bei šalyje gyvenantiems lietuviams nerimaujant dėl ateities, Lietuvos įmonės jiems siūlo grįžti ir žada darbo vietas gimtinėje.

„Jaučiamės čia nepageidaujami. Nors įstaiga gauna „ligonio krepšelį“, tačiau ne viskas čia pritaikyta ligoniams, patyrusiems sunkias traumas, o labiausiai žeidžia čia dirbančiųjų požiūris ir bendravimo kultūra“, – aptarnavimu ir paslaugomis, teikiamomis „Gradiali“ sanatorijoje Palangoje, skundėsi pacientė Rūta (vardas pakeistas). Ponia Rūta Palangos „Gradiali“ sanatorijoje atsidūrė po stuburo išvaržos. Reabilitacijos procesas jai trunka tris savaites.

Palangos oro uostas rengiasi rekonstrukcijai. Bendrovei „Sweco Lietuva“ patikėta už 160 tūkst. eurų parengti projektą, pagal kurį bus atnaujintas orlaivių kilimo ir tūpimo takas, riedėjimo takai, viso oro uosto danga.

Novatoriškas bandymas užtikrinti bazines mėnesines pajamas 2 tūkstančiams darbo neturinčių žmonių prisidėjo prie piliečių gerovės, bet nepadidino jų užimtumo, penktadienį pranešė Suomijos pareigūnai. Praėjusių metų gruodį šioje Šiaurės Europos valstybėje buvo baigtas dvejus metus trukęs eksperimentas, kuriame dalyvavo atsitiktine tvarka atrinkti bedarbiai. Jiems kas mėnesį besąlygiškai buvo mokama po 560 eurų, iš šios pašalpos neatskaičiuojant mokesčių.

Norvegijos „Reitan Convenience“, Lietuvoje valdanti spaudos leidinių ir smulkių prekių prekybos tinklus „Narvesen“ ir „Lietuvos spauda“, galės įsigyti Baltijos šalyse veikiantį kavinių tinklą „Caffeine“ valdančios bendrovės „Keturi kambariai“ 100 proc. akcijų.

Penktadienį apskaitos prietaisų kūrėja ir gamintoja, bendrovė „Axioma Metering“, Kauno LEZ‘e atidarė daugiau nei 15 mln. eurų kainavusį fabriką. Bendrovė robotizuotoje gamykloje iš karto po atidarymo pradeda masinę išmaniųjų ultragarsinių vandens ir šilumos apskaitos prietaisų gamybą. Jau šiais metais skaitiklių gamybos apimtis ketinama auginti dešimteriopai – iki 0,5 mln. skaitiklių per metus. „2021 metais planuojame gaminti jau per 2 milijonų skaitiklių.

Europos Parlamento (EP) derybininkai ir ES ministrai sutarė dėl naujų teisių dirbantiesiems pagal kintamą darbo grafiką bei dalijimosi ekonomikos platformose. Taip pat sutarta apriboti bandomojo laikotarpio darbe trukmę. Naujosios taisyklės galiotų kiekvienam darbuotojui, dirbančiam tiek pagal darbo sutartį, tiek pagal kitas darbo santykių formas, apibrėžtas įstatymuose, kolektyvinėse sutartyse ar praktikoje.