Verslas

Medininkų ir Šalčininkų pasienio su Baltarusija punktuose susidarė  šimtų vilkikų eilės – jie patikros turi laukti daugiau nei 60 valandų. Sudėtingiausia situacija, anot vežėjų atstovų, šiuo metu yra Medininkuose. Ten ketvirtadienio pavakare buvo įstrigę 328 vilkikai, laukiantys vidutiniškai 61 valandą. Panaši situacija ir Šalčininkuose, kur laukia 257 vilkikai, o jų laukimo laikas – apie 38 valandos. Mažiausia eilė buvo Raigarde, kur vidutiniškai 22 valandas laukia 86 vilkikai.

Naujas moksliniai tyrimai rodo, kad jei įvyktų ypač didelė saulės audra, tai gali reikšti vieną blogiausių dalykų, kokius tik galima įsivaizduoti – pasaulinis internetas gali sugesti. Konferencijoje „SIGCOMM 21“ pristatytame dokumente Kalifornijos universiteto mokslininkai išsamiai aprašo niokojantį geomagnetinės audros poveikį pasaulio povandeniniams kabeliams, kuri blokuotų informacijos srautą ir aptemdytų pasaulį, taip priklausantį nuo interneto.

Už buvusius Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pastatus Palangoje aukcione pasiūlyta 1,8 mln. eurų – 2,6 karto daugiau nei pradinė kaina. Tai buvo pirmas šio turto aukcionas. Ketvirtadienį pasibaigusiame Turto banko aukcione dalyvavo 10 potencialių pirkėjų, BNS pranešė banko komunikacijos konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu.  Už 683 tūkst. eurų pradinę kainą buvo parduodamas 1,26 tūkst. kv.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ ir „Tele2“, skirtingai nei „Bitė Lietuva“, kol kas neplanuoja didinti paslaugų kainų. Tuo metu „Bitė Lietuva“ jas didins jau nuo sausio.  „Jokio masinio paslaugų kainų indeksavimo ar movimo ant vieno infliacinio kurpalio šiomis aplinkybėmis nesiruošiame daryti“, – BNS teigė „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

Taivaniečių atstovybė Vilniuje atidaryta, siekiant plėtoti ekonominius ryšius su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis, tačiau diplomatinio statuso ji neturės, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). „Mes siekiame megzti tampresnius ryšius Azijos regione arba Indijos-Ramiojo vandenyno regione.

Lietuvoje per sausį-spalį buvo įregistruota 123,2 tūkst. naujai įvežtų naudotų lengvųjų automobilių – 2,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (126,7 tūkst.).  Vidutinis jų amžius siekė 11,2 metų. Dyzelinių automobilių dalis šiemet sudarė 70 proc. (pernai – 66,7 proc.), skelbia bendrovė „AutoTyrimai“, remdamasi „Regitros“ duomenimis. Per dešimt mėnesių šalyje buvo atlikta 163,7 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimo operacijų – 10,2 proc.

Seimas sugriežtino sąlygas strateginiuose šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir Lietuvos įmonėms, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusioms su Astravo atomine elektrine (AE) Baltarusijoje.  Energetikos įmonės vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai privalės pačios pranešti ne tik apie ketinamus sudaryti sandorius, bet ir esminius jau pasirašytų sutarčių pakeitimus.

Biudžetinės įstaigos savo mokėjimus atliks naudojantis ne komercinių, o centrinio banko paslaugomis.     Seime ketvirtadienį priėmė tokias Valstybės iždo įstatymo pataisas, sukursiančias naują valstybės iždo bendrosios bei biudžetinių įstaigų sąskaitų sąskaitos valdymo sistemą. Už balsavo 104 Seimo nariai, o susilaikė 21 parlamentaras. Visos biudžetinės įstaigos prie naujos tvarkos pereitų iki 2028 metų.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad gyventojai, turintys nekilnojamojo turto (NT), kurio bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų ribą, Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas pateikti ir mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d. Iki šios dienos jau apie 900 mokesčių mokėtojų deklaravo apie 450 tūkst. eurų NT mokesčio. Pažymėtina, jog 2021 m. įsigaliojo naujos NT mokestinės vertės, kurias galima pasitikrinti Registrų centro svetainėje, čia.

Lietuvos ekonomika praėjusiais metais patyrė, palyginti, lengvą sukrėtimą, ir sparčiai atsigavusi šiuo metu jau yra kur kas aukštesniame lygyje nei 2019 metais. Kurį laiką neigiamai stebinę gana kukliai besitaisantys darbo rinkos rodikliai stipriai kontrastavo su verslų pastebėjimais dėl neįmanomos rasti darbo jėgos.

Keleivių ar krovinių vežėjų vairuotojų amžiaus kartelė negali būti nuleista trejais metais, išskyrus atvejus, kai jie yra įgiję profesinę vairuotojo kvalifikaciją, teigia Susisiekimo ministerija. Pasak jos, tokią tvarką numato Europos Sąjungos direktyvos.

Dėl pastarųjų įvykių Baltarusijoje, ten nuo 2003 metų  veikusi įmonė „Virpil“ ketina gamybą perkelti į Lietuvą. Alytuje ji pradėjo lėktuvų simuliatorių vairalazdžių gamyklos statybą, skelbia portalas vz.lt Pasak gamyklos atstovų, gamybą Alytuje planuojama pradėti 2023 metų pavasarį, o joje galėtų dirbti apie 200 žmonių. Nurodoma, kad „Virpil“ gamina įrangą kompiuteriniams žaidimams, taip pat ją gali naudoti kariškiai – lėktuvų simuliatoriuose. Iki šiol gamykla veikė Gardine.

Beveik 10 proc. siekianti infliacija Lietuvoje neįprastai išaugino „Bitės“ kaštus. Dėl ženkliai pabrangusios tinklo įrangos, elektros, įvairių įrenginių, kitų prekių ir paslaugų kainų bei ypač sparčiai augusių darbuotojų atlyginimų, „Bitė“ kitąmet nežymiai keis ir paslaugų kainas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nurodoma, kad nuo sausio 1 dienos bendrovės balso ar mobilaus interneto paslaugų plano kaina didės po 1,30 eurų per mėnesį, besinaudojantiems daiktų internetu – po 0,5 euro.

Kainų viražus Lietuvos degalinių švieslentėse turbūt pastebi kiekvienas vairuotojas. Tačiau dėmesys atkreipiamas ne tik į Lietuvos, bet ir užsienio valstybių degalines, pavyzdžiui, Lenkijos. Ten degalų kainos gerokai skiriasi nuo lietuviškų. Naujienų portalui tv3.lt parašė skaitytojas Tomas, kuris visai neseniai svečiavosi Lenkijoje. Kirtęs pasienio postą ir pasiekęs Suvalkus, vaikinas kaip reikiant nustebo, kai degalinių švieslentėje išvydo benzino kainas.

Valstybinių miškų urėdija planuoja beveik pusketvirto šimto šalies girininkijų pertvarką. Kaip pranešė ministras Simonas Gentvilas, siekiama, kad girininkijos dirbtų efektyviau.  „Viena iš efektyvumo pretenzijų, jeigu mes norime, kad girininkai uždirbtų ir būtų optimaliai apkrauti, tai turi būti darbo krūvis suvienodintas“, – „valstiečių“ frakcijoje trečiadienį pareiškė ministras.   „Reikia tą balansą suvienodinti, kad būtų optimali apkrova“, – pridūrė S. Gentvilas.

Vasarą pristačiusi pradinius planus, kaip keisti dabartinį automobilių registracijos mokestį, Aplinkos ministerija persigalvojo. Naujausias jos sumanymas – vietoje dviejų mokesčių palikti vieną, bet didesnį. Šiuo metu motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Vokietijos reguliavimo institucijai sustabdžius Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos operatorės sertifikavimo procesą, „Nord Stream 2“ paleidimas gali būti atidėtas iki 2022 metų kovo mėnesio, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais Vokietijos vyriausybėje. „Tikiuosi, kad „Nord Stream 2“ paleidimas gali būti atidėtas iki 2022 metų kovo“, – anonimiškai sakė vienas šaltinių.

Oskaro Koršunovo teatrui sostinės savivaldybė trejus metus skirs po 90,5 tūkst. eurų kasmet. Kaip trečiadienį pranešė savivaldybė, O. Koršunovo teatras tapo Vilniaus miesto profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinės veiklos programų finansavimo laimėtoju, šį konkursą teatras buvo laimėjęs ir prieš trejus metus. Rugsėjį skelbtame konkurse paraiškas buvo pateikusios dar dvi profesionaliojo scenos meno įstaigos –  Artūro Areimos teatras ir Solo teatras.

Kauno apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje Alytaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Matažinskas kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu.

Europos Komisija (EK) siūlo uždrausti kai kurių prekių importą į Bendriją, jei jas auginant buvo naikinami miškai. Pasak eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, jei jautienos, sojos, palmių aliejaus, kavos, kakavos produktus, odos bei medienos prekes bus draudžiama įvežti į ES, jie neturėtų pabrangti, be to, daugelis įmonių džiaugiasi tokia iniciatyva.

Valdžiai ketinant smarkiai apmokestinti valstybinės žemės paskirties keitimą, tai gali paskatinti nekilnojamojo turto burbulą, sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius „Mūsų nuomone, valdžia šituo sprendimu gali prisidėti prie nekilnojamojo turto burbulo pūtimo, nes žemės dedamoji vystomame projekte sudaro apie 15-20 proc. vertės. Jeigu atsiranda prievolė mokėti iki 100 proc.

Seimo Ekonomikos komitetas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, leidžiančioms nuo kitų metų sausio Lietuvoje pradėti vietinio sidro gamybą.  Parlamentarų grupė siūlo nuo 2022-ųjų leisti veikti privačioms ne masinės gamybos natūralios fermentacijos sidro gamyklėlėms, kurios, kaip ir aludariai, gamintų iki 0,5 mln. litrų arba 5 tūkst. hektolitrų (pirminiame variante siūlyta iki 10 tūkst. litrų arba 100 hektolitrų) šio gėrimo.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija spalį siekė 8,2 proc. ir buvo didžiausia ES. Latvijoje infliacija siekė 6 proc., o Estijoje – 6,8 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 4,4 proc., o vien euro zonoje – 4,1 procento.

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo. Pavyzdžiui, darbo ieškantis žmogus turės priimti jam pagal kvalifikaciją tinkantį darbo pasiūlymą, net jeigu siūloma alga sieks vos 60 proc. buvusios jo algos, jei ji ne mažesnė nei minimali.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam Seimo narių siūlymui kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms. Komitetas nutarė vertinti tik komitetų pasiūlymus.  „Jeigu pritarsime vieniems, teks ilgai aiškintis, kodėl nepritariame kitiems. Matydami reikšmingą deficitą, negalime likti abejingi. Turime didelį deficitą, didelę skolą, lėtėjančią ekonomiką, augančią infliaciją“, – teigė komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pateikė Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl teisėkūros procesų Lietuvoje tobulinimo ir suinteresuotų asmenų dalyvavimo teisėkūroje skaidrinimo. „Mūsų kaip verslo atstovų tikslas, kad teisėkūra būtų maksimaliai skaidri ir kokybiška, todėl tikimės, kad mūsų pasiūlymai paskatins LR Seimą ir LR Vyriausybę esminiams teisėkūros pokyčiams.

Automobilių paveldėtojai turėtų būtų atleisti nuo taršos mokesčio, mano Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl to valstybės biudžetas netektų apie 0,5 mln. eurų pajamų kasmet.    Komitetas trečiadienį pritarė tokioms Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisoms, leidžiančioms mokesčio nemokėti turto paveldėtojams. Jas inicijuojantis parlamentaras Algirdas Butkevičius sako, kad pakeitimą paskatino gyventojų skundai.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė įspėjo UAB „Šachmatinės“ administraciją dėl vyresnių klientų diskriminacijos. Įmonei priklausančius apartamentus Palangoje internetu užsisakyti galėjo tik jaunesni nei 50 metų amžiaus asmenys. Toks apribojimas, kontrolierės sprendimu, yra Lygių galimybių įstatymo pažeidimas. Pareiškėjas skundą kontrolierei pateikė po to, kai „Booking.

Net ir santykinai švelnias sankcijas, pritaikytas Baltarusijos trąšų gigantei „Belaruskalij“, siekia apeiti ir pati įmonė, ir iš jos perkančios Europos kompanijos, rašo portalas vz.lt. „Baltarusija yra pasirengusi nukreipti kalio trąšų eksportą į Leningrado srities ir Murmansko uostus, jei Lietuva atsisakys krauti baltarusiškas trąšas. Tačiau ekspertai abejoja, ar šalis išlaikys tokį patį pelningumą iš prekybos trąšomis, kaip iki šiol.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi, jog kuriama Inovacijų agentūra veiklą pradės kitų metų pradžioje. „Tikiu, kad taip“, – į klausimą, ar pavyks veiklą pradėti kitų metų pradžioje, LRT radijui trečiadienį atsakė ministrė.  Pasak jos, tikimasi, kad su naująja agentūra pavyks sukurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, pasiekti didesnio aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų eksporto, įmonių našumo ir didesnių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą.

Daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų sutiktų mokėti daugiau už prekes ar paslaugas, įsigyjamas iš skaidriai dirbančios įmonės, o 38 proc. jų iš viso nepirktų, žinodami, kad įmonė veikia neskaidriai, rodo tyrimas. Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu atlikto gyventojų tyrimo duomenimis, renkantis prekes ir paslaugas, skaidrumas, sąžiningumas ir teisėta įmonės veikla savo svarba nusileidžia tik gaminio kokybei ir kainai.

Prasidėjusi statybų dėlionė daugeliui gyventojų gali virsti nemenku iššūkiu – svarstoma ne tik, ar priimti sprendimai buvo teisingi, bet ir kaip tinkamai sudėlioti finansinius prioritetus. Visgi specialistai ramina – prasidėjusi darbų virtinė netaps dideliu galvos skausmu, jeigu iš anksto atsižvelgsite į svarbius patarimus. Statybinių medžiagų kainų augimas gyventojus verčia kaip niekad kruopščiai įvertinti galimas išlaidas statant nuosavą namą. Įmonės „Samatale.

Šiuo metu tūkstančiai žmonių Lietuvoje neturi darbo. Ne visi jie prašo galbūt priklausančių išmokų – kaip pažymi ekonomistai, kad dalis jų dirba nelegaliai, nes turi skolų. Šie žmonės vengia oficialių pajamų, todėl  valstybė esą turėtų padėti skolininkas padengti skolas. Tuo metu antstoliai teigia, kad skolininkų mažėja, o skolų išieškojimas tampa paprastesnis. Šiuo metu, Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra beveik 200 tūkst. bedarbių.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba pirmadienį susitarė dėl 170,6 mlrd. eurų vertės kitų metų ES biudžeto. Jame dėmesys skiriamas ir Lietuvai prioritetinėms sritims – sanglaudos ir žemės ūkio politikai, taip pat susitarta dėl didesnio finansavimo kovai su ES kylančiais sveikatos ir migracijos iššūkiais, pranešė Finansų ministerija.

Pagrindinėje Vilniaus linksmybių gatvėje, vietoje ilgus dešimtmečius veikusio knygyno, Vilniaus valdžia sumanė įkurti „Naktinį Vilniaus avilį“ – jaunimo pasilinksminimų vietą. Konkursą laimėjusius verslininkus įpareigojo ne tik prekiauti svaigalais, bet kartu ir užsiimti veikla, kuri turėtų atgrasyti jaunimą nuo alkoholio.

Šiemet Lietuvoje jau mirė 40 tūkst. gyventojų. Visus juos reikėjo vienaip ar kitaip palaidoti, o už šią paslaugą kažkas turėjo sumokėti. Kad nereiktų sukti galvos, kas mokės už jūsų laidotuves, šių paslaugų tiekėjai ir draudikai siūlo išeitį – laidotuvių draudimą.

Iki 32 eurų vienišo asmens išmokos įteisinimo Seime liko vienas balsavimas. Nuo šių metų liepos ji siekia 28,63 euro, o nuo sausio, jei Seimas galutinai pritars, sieks 32 eurus.  Seimas antradienį bendru sutarimu po svarstymo pritarė, kad tokia išmoka nuo kitų metų siektų 32 eurus ir kasmet būtų indeksuojama.   Nuo 2023 metų tokia išmoka būtų lygi vienam našlių pensijos baziniam dydžiui – tai reiškia, kad vienišo asmens išmoka didės tiek, kiek bus indeksuojama našlių pensija.

Kainų augimas Lietuvoje vis dar nesustoja, kas mėnesį prekes ir paslaugas Lietuviai perka vis brangesnes. Ekonomistas pastebi, kad dėl šios priežasties nebeauga ir Lietuvos ekonomika, nes augimą suvalgo augančios kainos. Jeigu ir toliau tai tęsis Lietuva taps ne turtinga, bet brangi šalis.

Lietuvos ekonomikos augimas šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 6 procento. Daugiau BVP augo tik Vengrijoje ir Rumunijoje – atitinkamai 6,1 proc. ir 8 procentais. Latvijoje BVP per metus augo 4,7 proc., Estija trečiojo ketvirčio BVP rodiklių kol kas nepateikė. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 3,7 proc.

Kiekvieną minutę bendras „Pfizer“, „BioNTech“ ir „Moderna“ iš vakcinų nuo COVID-19 pardavimo gaunamas pelnas siekia 65 tūkst. JAV dolerių, rodo „The People's Vaccine Alliance“ atlikta analizė, kurioje panaudoti bendrovių veiklos rezultatų duomenys.

Ateityje valstybei pritrūkus lėšų itin svarbiems automobilių kelių ar tiltų statybos projektams, pertvarkyta Lietuvos automobilių kelių direkcija galės jų skolintis, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Omane „Investor Residence“ planas įgyvendinamas kaip didžiulės programos „Oman Vision 2040“ dalis. Jos tikslai ambicingi. Numatyta per nepilnus du dešimtmečius beveik du kartus išauginti šalies bendrąjį vidaus produktą, skaičiuojant vienam gyventojui, o naftos ir dujų pramonės indėlį į BVP sumažinti iki dešimties procentų (dabar jis siekia apie 35 proc.), atitinkamai skatinant kitų verslų plėtrą.

Naudotas automobilis, nepriklausomai nuo jo amžiaus, vis dar yra vienas pagrindinių Lietuvos gyventojų pirkinių. Kiekvieno naudoto automobilio pirkėjas turi specifinių reikalavimų, tačiau daugeliui vairuotojų didelę įtaką turi ne tik automobilio markė, modelis ar variklis, bet ir šalis, iš kurios jis buvo atvežtas.

Pirmadienis buvo paskutinė diena sumokėti žemės mokestį. Vis dėlto daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų to nepadarė. Jų atžvilgiu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) imasi priemonių: skaičiuos delspinigius, pinigus nuskaitys nuo sąskaitų. VMI duomenimis, žemės mokesčio laiku nesumokėjo 217,6 tūkst. gyventojų ir 2,7 tūkst. įmonių (756 tūkst. eurų). Gyventojai liko nesumokėję 7,9 mln. eurų mokesčio, o įmonės – 0,756 mln. eurų.

Vyriausybei norint sumažinti komunalinių atliekų gabenimą į sąvartynus, Seimas imasi jos siūlymo penkis kartus didinti mokestį už jų šalinimą sąvartynuose.  Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas. Jei jos bus priimtos, vadinamasis sąvartynų vartų mokestis didės nuo 10 iki 50 eurų už toną.  Už pakeitimų svarstymą antradienį balsavo 75 parlamentarai, penki buvo prieš, o susilaikė 32. Toliau pataisas Seimas svarstys gruodį.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) būtiniausiems maisto produktams artimiausiu metu nebus sumažintas iki 5 procentų. Seimas antradienį nepriėmė svarstyti „darbiečių“ inicijuotų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis jie siūlė daliai produktų mažinti PVM, kad jie šiek tiek atpigtų.   „Kad būtų patenkinti žmogaus gyvybiniai poreikiai“, – teigė pataisas pristatęs “darbietis“ Vigilijus Jukna.

Ne tik elektra, šildymas, degalai, bet ir maisto produktai, avalynė ir drabužiai – spalį Lietuvoje brango kone visų kategorijų prekės ir paslaugos. Lyginant su praėjusių metų spaliu, kainos išaugo net 8 procentais. Spalį brango ir vaisiai bei daržovės. Labiausiai – trumpavaisiai agurkai, avokadai, pomidorai, bananai. Daugiau mokėti tenka ir už makaronus, kavą, šokoladą. Ir tai, panašu, dar nėra pabaiga.

Didžiausia šalyje mažmeninės prekybos akcija „Jamam“ po dviejų metų pertraukos grįžta į prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“. Lapkričio 19-21 dienomis pirkėjai galės rinktis prekes ir paslaugas su specialiais pasiūlymais ir nuolaidomis iki 50 proc. iš maždaug 700 parduotuvių ir paslaugų teikimo vietų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimas nepriėmė svarstyti „darbiečių“ siūlymo laikinai – iki 2022 metų gegužės – šilumai taikyti 5 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM). Dabar jo tarifas yra 9 proc.  Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų svarstymą antradienį balsavo 56 parlamentarai, 19 buvo prieš, o susilaikė 50. Kaip sakė pakeitimus pristačiusi „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, lengvatinis tarifas būtų taikomas ne tik centralizuotam daugiabučių, bet ir individualių namų šildymui.