Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kainų viražus Lietuvos degalinių švieslentėse turbūt pastebi kiekvienas vairuotojas. Tačiau dėmesys atkreipiamas ne tik į Lietuvos, bet ir užsienio valstybių degalines, pavyzdžiui, Lenkijos. Ten degalų kainos gerokai skiriasi nuo lietuviškų.

Kainų viražus Lietuvos degalinių švieslentėse turbūt pastebi kiekvienas vairuotojas. Tačiau dėmesys atkreipiamas ne tik į Lietuvos, bet ir užsienio valstybių degalines, pavyzdžiui, Lenkijos. Ten degalų kainos gerokai skiriasi nuo lietuviškų.

REKLAMA

Naujienų portalui tv3.lt parašė skaitytojas Tomas, kuris visai neseniai svečiavosi Lenkijoje. Kirtęs pasienio postą ir pasiekęs Suvalkus, vaikinas kaip reikiant nustebo, kai degalinių švieslentėje išvydo benzino kainas.

Kaip pasakoja Tomas, benzino kainų skirtumas buvo akivaizdus. Jeigu Lietuvoje didžiausiose užsienio kapitalo degalinėse už A95 benziną gali tekti pakloti ir 1,46 euro (o kai kur ir per 1,5 euro), tai Lenkijoje tai kainuoja panašiai tiek pat, kiek ir dyzelinas, apie 1,29–1,30 euro. 

„Benzino kainos tikrai mažesnės nei Lietuvoje. Aišku, tiems vairuotojams, kurių transporto priemonė varoma dyzelinu, sutaupyti daug neteks, kadangi skirtumas gali būti vos keli centai“, – pasakojo Tomas.

REKLAMA

Naujausiais Europos Komisijos duomenimis, A95 benzino kainos Lietuvos degalinėse vidutiniškai siekia 1,44 euro, tuo metu Lenkijoje, perskaičiavus zlotus į eurus – 1,30 euro.

Kaip jau ir buvo pastebėta, dyzelino kainų skirtumai mažesni. Štai Lietuvoje vidutinė kaina 1,34 euro, o Lenkijoje – 1,30 euro.

Kodėl egzistuoja kainų skirtumai?

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas pasakoja, kad kainų skirtumais kitoje valstybėje stebėtis neverta, kadangi degalams yra taikomi skritingi akcizų dydžiai.

„Pagrindinė kainų skirtumų atsiradimo priežastis Lenkijoje – akcizai.

Turbūt žaliavinę naftą perka visi ta pačia biržos kaina, vėliau prisideda logistikos kaštai, kurie galbūt šiek tiek skiriasi, bet nedaug. Visgi pagrindinę dalį sudaro mokesčiai“, – kalbėjo E. Cicėnas.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Vidas Šukys atkreipia dėmesį ir į degaluose pilamas priemaišas, kurios daro įtaką galutinei rinkos kainai.

„Kai mes sakome, kad mūsų degaluose, pavyzdžiui, dyzeline, biologinis priedas sudaro 10 euro centų, niekas į tai nekreipia dėmesio. Valstybė tai gali reguliuoti, tačiau tai yra principo dalykai, motyvuojant visais žaliais atsinaujinimais.

Direktyvoje yra parašyta – iki 7 proc. Mes, kaip visada, darome 7 proc. Vėliau po tų 7 proc. galvojama, ar nereikia įdėti dar kokio nors skaičiavimo. Lenkijoje biologinio priedo maišymo politika degaluose yra kitokia“, – pastebėjo pašnekovas.

V. Šukys taip pat antrina, kad degalų kainų skirtumą lemia ir Lenkijoje taikomi mokesčiai.

„Akcizai pas mus pagal paskutines analizes lyg ir yra vieni iš žemesnių, bet neužmirškime, kad Lenkija nėra euro zonoje, tad vėlgi žmonėms tas perskaičiavimas kai kada išeina jų naudai. Be to, mes nežinome, kokia kaina lenkai degalus perka iš gamintojo, gali skirtis kainodara.

REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, mes turime vienintelį gamintoją „Orlen Lietuva“, kuris diktuoja sąlygas, tad mes neturime galimybės laisvai atsivežti degalų iš kitų rinkų. Tokią galimybę iš mūsų atėmė lobistai, kurie nustatė nežmoniškas įvežimo sąlygas – pradėjo riboti kiekius“, – teigė pašnekovas. 

Pastaruoju laikotarpiu, pasak V. Šukio, benzinas pasaulinėje rinkoje brangsta, o dyzelino kainos išlieka šiek tiek stabilesnės. Taip pat teigiama, kad naftos brangimas susijęs ir su paklausa. 

Visgi pašnekovas mano, kad žiūrėti į kitų valstybių siūlomas kainas ir jas lyginti su Lietuvos rinka yra nelogiška.

„Aš nemanau, kad mes turime kažkur kitur baksnoti ir sakyti, kad yra pigiau. Reikia atsižvelgti į bendrą ekonominę situaciją. Be to, pastebiu tendenciją, kad nuo pat metų pradžios naftos kaina tik kyla, kitaip tariant, atsistatė po pandeminio laikotarpio.

Lygintis su kitomis šalimis, kurių ekonomika, mokestinė sistema yra kitokia, mes paprasčiausiai negalime. Galbūt ten dar veikia kažkokie kitokie akcizų kompensavimo mechanizmai, susiję su žemės ūkiu ir panašiai“, – pastebėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Benzino akcizas Lietuvoje siekia 0,466 eurus vienam litrui, o Lenkijoje 0,357 euro. 

„Lubų“ taikymą vadina nelogišku

Dar praėjusią savaitę Vengrija pranešė, kad dėl aukštų infliacinių rodiklių šalyje bus ribojamas degalų kainų kilimas, tačiau pašnekovai tikina, kad toks sprendimas yra trumparegiškas.

„Reguliavimas yra valstybės institucijų klausimas, bet šita lazda turi du galus. Jeigu verslą priversi pardavinėti pigiau negu savikaina, tai akivaizdu, kad niekas tų produktų nepardavinės. Tada kyla klausimai: ar mokėti rinkos kaina ir važiuoti automobiliu, ar bandyti priversti verslą prekiauti sau nuostolingai ir tada tiesiog neturėti, ką pilti į baką“, – pastebėjo E. Cicėnas.

Minėtam Vengrijos sprendimui nepritaria ir pašnekovas V. Šukys, kuris teigia, kad laisvoje rinkoje tokių dalykų būti negali, kitu atveju įmonėms, pasak jo, grėstų bankrotai.

„Vengrijos atvejis man buvo nesuprantamas. Toks dalykas kažkada buvo ir Rusijoje, kai trūko benzino, tačiau laisvoje rinkoje tai yra neįmanoma.

REKLAMA
REKLAMA

Taip, kai kuriose valstybėse ribojama žemiausioji kaina, kad būtų išvengta dempingo – neparduoti pigiau, negu galima, tačiau reikia pasižiūrėti, kas nutiks Vengrijoje po kurio laiko, kadangi verslui pagalbos nebus. Tikėtina, kad vėliau įmonėms tektų komepensuoti iš savo kapitalo, tad nežinia, ar tos degalinės nepradės bankrutuoti“, – teigė V. Šukys.

E. Cicėnas teigia, kad degalai iš visų energetinių produktų brango nedaug, tačiau vertinti, kas bus ateityje, yra sudėtinga.

„Mes Lietuvoje negalime daryti įtakos pasaulinėms tendencijoms. Reikia suprasti, kad kainos kyla ne tik naftos, bet visų energetinių produktų. Dabar degalų kainų kilimas yra pakankamai nuosaikus“, – teigė pašnekovas.

V. Šukys sako, kad kainų kilimo arba mažėjimo tendencija priklausys nuo paklausos.

„Degalai – tai biržos produktas, kurio kaina nusistato pagal poreikį, pasiūlą. Jeigu atsiranda didesnė paklausa, kaina kyla, jeigu jos nėra, kaina krinta“, – pastebėjo jis.

Lenkijoje yra nacionalinė vyriausybė, kuri realiai rūpinasi savo šalimi, savo Tėvyne, savo piliečiais . Jie pirmiausia yra patriotai ir žiūri savo šalies interesų. Realiai Lietuvą šiuo metu valdo samdyti globalistų ir neaiškių finansinių grupuočių krašto administratoriai, ir manau absoliutūs nevykeliai.
Išrinkote konservatorius,o gal jie ir patys išsirinko?dabar dziaukites,jie valdzioje,tai visiems galas.Viskas brangsta,viskas.Tauta,jiems nerūpi.
Pažiūrekite koks lenkų vyriausybės palaikymas jų šalyje.Lietuvoje - pasitikėjimo mas bobiausybe muša dugną
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų