Konferencijoje „SIGCOMM 21“ pristatytame dokumente Kalifornijos universiteto mokslininkai išsamiai aprašo niokojantį geomagnetinės audros poveikį pasaulio povandeniniams kabeliams, kuri blokuotų informacijos srautą ir aptemdytų pasaulį, taip priklausantį nuo interneto. Jie mano, kad jų nauji tyrimai turėtų pabrėžti klimato kaitos poveikio švelninimo technologijų poreikį, kad taip neatsitiktų.
Geomagnetinės audros, kenkiančių elektros įrangai, mokslui nėra naujiena. Dideli saulės vainikinės masės išsiveržimai (angl. coronal mass ejections, CME), gali kelti didelį pavojų palydovams ir sutrikdyti energijos tiekimą. Tačiau niekada nebuvo aišku, ar tai gali pakenkti interneto infrastruktūrai ir užkirsti kelią ryšiams.
Naujajame dokumente Sangeetha Abdu Jyothi tiria, kaip saulės superaudros gali paveikti povandeninius kabelius. Pasaulinis internetas remiasi sudėtingu kabelių tinklu, nutiestu per vandenyno dugną, jungiančiu visas šalis. Jei šie kabeliai nutrūktų, gali įvykti visiškas interneto „užtemimas“ ir sutriktų kasdienis gyvenimas.
Saulės žybsnį sukelia didžiulės karštos plazmos bangos, išsiveržiančios iš saulės, siunčiančios elektromagnetinės spinduliuotės bangą į išorę. Šios bangos pasiekia Žemę vos per aštuonias minutes, tačiau jas blokuoja jonosfera ir viršutinė atmosfera.
Vis dėlto didesni įvykiai vadinami vainikinės masės išmetimais, kurių metu išskiriama ne tik elektromagnetinė spinduliuotė, bet ir saulės medžiaga bei jų magnetinis laukas. Jie dažnai keliauja viena kryptimi, o jei Žemei nepasisekė pasimaišyti jų kelyje, jie gali sutrikdyti magnetinį lauką ir pakenkti elektros įrangai.
Tokių audrų pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau retai. Didžiausia XX amžiaus audra padarė didžiulės žalos visame pasaulyje, stipriai paveikdama JAV geležinkelių sistemą, o mažesnės audros, kaip pranešama, yra sutrikdę elektros tiekimą visoje Kanadoje.
Analizuojant Žemės interneto infrastruktūrą, darbe daroma išvada, kad didelis vainikinės masės išmetimas gali sukelti visišką visuotinį interneto nutrūkimą, kuris išliks ilgą laiką net ir pasibaigus audrai. Tai nereiškia, kad būtume įstrigę tamsoje – regioninis internetas greičiausiai veiktų, nes saulės audros nepaveikia optinių skaidulų.
Tikėtina, kad labiausiai nukentėtų JAV, nes ji priklauso nuo povandeninių kabelių, jungiančių ją su Europa, o Europai ir Azijai gali sektis geriau dėl savo sausumos jungčių. „Google“ greičiausiai toliau veiks, tačiau „Facebook“ (kurio duomenų centrai yra gana arti vienas kito) patirtų rimtų ryšio problemų.
Skamba blogai, tiesa? Deja, S. A. Jyothi turi ir daugiau blogų naujienų. Tyrėjų teigimu, tikimybė, kad audros sukeltų tokius plataus masto sutrikimus, kils 1,6–12 procentų per dešimtmetį, o tai yra kur kas daugiau, nei daugelis norėtų. Tyrimas rodo, kad internetas turi būti geriau apsaugotas nuo tokio įvykio, o kuriant interneto infrastruktūrą reikėtų atsižvelgti į saulės audras.
