Verslas

Nepaisant gerų įsidarbinimo ir atlygio galimybių, Lietuvoje mažėja jūrininko profesiją įgyti norinčių žmonių – tai vis labiau jaučia laivų savininkai ir personalo paieškos įmonės. Todėl kalbama apie įstatymų pataisas, kurios leistų įdarbinti daugiau jūreivių iš trečiųjų šalių. Lietuvos laivybos kompanijos teigia, kad šiuo metu trūksta ir aukštos kvalifikacijos, ir eilinių jūreivių, todėl vis sunkiau rasti norinčių dirbti laivuose, nors už tai siūlomas itin geras atlyginimas.

Politikai nesutaria kokias ir kada reikėtų taikyti priemones infliacijos mažinimui. Opozicija piktinasi, kad Vyriausybė atmeta siūlymus mokėti gyventojams vienkartines išmokas ar mažinti PVM degalams, maistui. Tuo metu ekonomistai siūlo aptarti visas priemones, kurios padėtų sumažinti kainas, tačiau jas taikyti siūlo tik tada, kai to labiausiai reikės. Sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis piktinosi, kad Vyriausybė nesiima beveik jokių priemonių stabdyti infliaciją.

Naujoji Smiltynės perkėla ir Klaipėdos uosto direkcija iki 2024 metų vasaros už kelis milijonus eurų ketina rekonstruoti krantines bei įrengti reguliuojamas rampas. Darbai vyks ne vasaros sezono metu, kad būtų išvengta transporto spūsčių.  Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad bendrovė pakeis prieš kelis dešimtmečius įrengtas ir susidėvėjusias rampas, o uosto direkcija atnaujins krantines.

Vokietijos ekonomikos ekspertų manymu, tarptautinės sankcijos dėl Kremliaus sukelto karo Ukrainoje stipriai smogs Rusijos ekonomikai, o veiksmingiausios jos bus tiesiogiai prieš Rusijos centriniam banko nukreiptos. Kita vertus, ekonomistai nemano, kad sankcijos rimtai atsilieps Europos šalių ekonomikoms, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Manheime įsikūrusio Europos ekonominių tyrimų centro (ZEW) surengtoje Vokietijos ekonomistų apklausoje 79 proc.

Didžiausia pasaulyje komponentų transporto priemonėms tiekėja – Vokietijos „Bosch“ pranešė stabdanti sunkvežimių dalių tiekimą užsakovams Rusijoje po Ukrainos pareiškimų, kad „Bosch“ gaminių rasta Rusijos okupantų karinėse transporto priemonėse. Leidinys „Der Spiegel“ anksčiau skelbė, kad Vokietijos valdžios institucijos tiria galimus „Bosch“ eksporto ribojimų pažeidimus, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos įmonėms draudžiama tiekti Rusijai dvejopos paskirties produkciją.

Bulgarijos vyriausybė pareiškė, jog dėl Rusijos karinės agresijos prieš kaimyninę Ukrainą neketina pratęsti ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties su „Gazprom“, kuri baigs galioti šių metų pabaigoje. Apie tai per Bulgarijos nacionalinį radiją pranešė šalies vicepremjeras Asenas Vasilevas, skelbia agentūra „Bloomberg“. „Tokioje situacijoje negali būti jokių derybų su „Gazprom“, – pabrėžė jis.

Rusijai užpuolus Ukrainą į Lietuvą atvyko tūkstančiai nuo žūties bėgančių ukrainiečių. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jiems bus suteikiama laikinoji apsauga. Tai statusas, kuris paprastai suteikiamas metams ir gali būti pratęsiamas dar metams. Tačiau tokį statusą įgiję žmonės Lietuvoje galėjo gauti tik socialines pašalpas ir kompensacijas už šilumą ar vandenį, jeigu yra neturtingi, bet daugiau nieko.

Trys žydų kilmės oligarchai, įtariami ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pasitraukė iš stambios projektus Izraelyje finansuojančios filantropinės grupės, nes jiems gresia sankcijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Michailas Fridmanas, Piotras Avenas ir Germanas Chanas atsisakys savo pareigų „Genesis Philanthropy Group“ (GPG), pranešė organizacija.

Prancūzija įšaldė rusų oligarchų jos teritorijoje esančio turto už maždaug 850 mln. eurų, sekmadienį pranešė šalies finansų ministras Bruno Le Maire'as. „Mes imobilizavome... 150 mln. eurų asmenų sąskaitose, kredito linijas Prancūzijoje ir prancūziškose įstaigose“, – kalbėdamas per šalies televiziją sakė ministras. Be to, „mes imobilizavome 539 mln.

Lenkijoje link Baltarusijos sienos vykstantiems sunkvežimiams tenka stovėti 40 km eilėje, kad galėtų kirsti Koroščino pasienio punktą, nes grupė protestuotojų blokuoja kelią ir reikalauja uždrausti prekybą su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija, praneša Lenkijos pareigūnai. Proteste dalyvaujantys ukrainiečiai ir lenkai šį kelią link pasienio punkto su pertraukomis blokuoja jau maždaug dvi savaites, taip siekdami spausti Maskvą nutraukti karą Ukrainoje.

Nuo Rusijos priklauso ir dujų tiekimas į ES, ir gaunamos pajamos iš turizmo, todėl ES narės ruošiasi neigiamam ekonomikos poveikiui. Tiesa, ne visoms valstybėms jis bus vienodas, praneša leidinys „Politico“. Dėl karo Ukrainoje ekonominės pasekmės ES paveiks stipriai. Tačiau vis dar neaišku, kuri valstybė patirs didžiausius ekonominius nuostolius ir, ar dalimi jų bus pasidalinta. Šie sudėtingi klausimai gali pakenkti bloko gebėjimui išlikti vieningam prieš Rusiją.

Vienos Šiaulių vairavimo mokyklos instruktoriai per dieną moko 5–6 būsimuosius vairuotojus. O per dieną su jais prisuka apie 150 kilometrų, pilnus bakus pripila kas keturias–penkias dienas. Nepilsi – nevažiuosi. Būtent degalai sudaro didžiąją dalį vairavimo mokyklų išlaidų, tad už B kategorijos kursus klientai jau dabar moka brangiau nei prieš porą mėnesių ir kaina dar didės. „Praeitų metų pabaigoj kainavo 350 eurų. Šiuo metu turim 380 eurų.

Pusšimtis parlamentarų Seimui siūlo priimti rezoliuciją dėl energetikos išteklių embargo iš šalių, vykdančių ar remiančių karinę agresiją prieš Ukrainą. Dokumentą inicijuoja visoms parlamentinėms partijoms priklausantys parlamentarai.  Liberalas Eugenijus Gentvilas siūlo neapsiriboti tik Rusija ar ją palaikančia Baltarusija, bet nepirkti ir iš tų šalių, kurios remia agresorius.  „Tų valstybių, kurių pozicijos nėra aiškios, pavyzdžiui, Serbija tik šią savaitę uždarė oro erdvę Rusijai.

Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, ekonominius ryšius su ja nutraukia vis daugiau valstybių. Dėl to smarkiai brangsta žaliavos ir nafta, kyla ir maisto kainos. Tačiau kai kurie ekspertai ramina ir sako, kad šiokie tokie ekonominiai sunkumai Lietuvai išeis į naudą, nes šalis turės puikią progą galutinai atsijungti nuo Rusijos energetinių resursų.

Į Lietuvą kasdien plūstant šimtams nuo karo bėgančių ukrainiečių, daugelis šalies įmonių siūlo jiems darbo vietas ir yra pasiruošusios pasirūpinti net jų apgyvendinimu. Darbo pasiūlymų spektras platus – nuo darbo paslaugų sferoje bei pramonėje iki IT ir inžinierinių specialybių. Pasak Užimtumo tarnybos, lietuvių įmonės įdarbino jau mažiausiai pusę tūkstančio karo pabėgėlių, o likusių laisvų darbo vietų ukrainiečiams – apie pusaštunto tūkstančio ir sąrašas plečiasi.

Vos prasidėjęs karas Ukrainoje sukėlė šoką nekilnojamo turto (NT) rinkoje. Vieni gyventojai atidėjo sprendimus pirkti būstą, o kiti jau nusipirkę suskubo jį pardavinėti. NT vystytojai ramina gyventojus, tačiau įspėja apie kainų augimą. Tuo metu ekonomistai tikina, kad viską spręs paklausa, jeigu ji sumažės tada ir būstai atpigs.  NT brokeris Ignas Zabarauskas sakė, kad pirmąją dieną prasidėjus karui Ukrainoje iš karto krito būstų apžiūros skaičiai.

Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje laiškai ir siuntos negali patekti į šias valstybes bei Baltarusiją.    Lietuvos paštas sako, kad netekus Rusijos rinkos, kuri yra viena pagrindinių krypčių, tai gali turėti įtakos įmonės finansiniams rezultatams.    „Ukraina nėra viena iš svarbiausių mūsų krypčių, todėl siuntų kiekio sumažėjimas neturi didelės įtakos veiklos rezultatams. Tokia pati situacija ir su Baltarusijos siuntomis.

Karas Ukrainoje verčia lietuvius susilaikyti nuo kelionių – mažėja naujų užsakymų, o į karo paveiktas valstybes taip pat niekas kojos nenori kelti. Negana to, ir užsienio turistai su baime žvelgia į Lietuvą dėl bendrų sienų su Rusija ir Baltarusija. Kelionių organizatoriai atskleidė, kokie pokyčiai laukia Lietuvos turistų. Prognozuojama, kad kelionių kainos ateityje tik augs. Taip pat dėl uždarytos oro erdvės ties Ukraina ilgės kai kurių skrydžių trukmė.

Lietuvos kino centras (LKC) paskirstė šiemetinį finansavimą kino kultūros sklaidai: 49 projektams paskirstyta 910 tūkst. eurų paramos. Šiemet finansuoti 47 Lietuvoje vykstantys kino meno sklaidos projektai, jiems skirta 505 tūkst. eurų suma.

Rusijai tęsiant invaziją Ukrainoje, Klaipėdoje artėjantis kruizinės laivybos sezonas pasitinkamas neapibrėžtumo nuotaikomis. Specialistai sako, kad verslui ėmus vengti ryšių su Rusija kruiziniai laivai ketina aplenkti Sankt Peterburgo uostą ir Klaipėda jų gali sulaukti daugiau. Tačiau baiminamasi, jog laivų uostamiestis gali ir nesulaukti dėl įtemptos saugumo situacijos regione. „Dabar sunku pasakyti, kaip bus.

Dėl Rusijos karo veiksmų prieš Ukrainą, turizmo įmonės turėjo keisti kelionių maršrutus ir jų kainas, kai kur jos augo dvigubai. Kelionių organizatoriai planuodami klientų išvykas laikosi atokiai nuo Ukrainos, tačiau ukrainiečiams siūlo finansinę ir transporto pagalbą. Kelionių ekspertai kalba, kad nors užsakymų skaičius šiomis dienomis yra mažesnis, o kainos išaugusios, žmonės vis vien noriai keliauja.

Klaipėdos nuomojamo būsto rinkoje beveik neliko pasiūlos, ją užpildė nuo karo bėgantys Ukrainos piliečiai, sako miesto nekilnojamojo turto (NT) agentūrų vadovai. „Šiaip didelės nuomojamų butų pasiūlos pas mus nebuvo ir anksčiau, o po vasario 24-osios, kai Ukrainos gyventojai pradėjo važiuoti į Klaipėdą, rinka buvo ištuštinta“, – BNS sakė Klaipėdos NT agentūros „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas.

Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui ir nacionalinei oro linijų bendrovei „Aeroflot“ priklausantys lėktuvai buvo tarp orlaivių, pažeidusių JAV sankcijas, įvestas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, penktadienį pranešė Vašingtonas.  Kiek anksčiau šį mėnesį Jungtinės Valstijos uždraudė JAV pagamintiems orlaiviams arba orlaiviams, kuriuose yra 25 proc.

Šalies vaistinės prašo leisti joms prekiauti medikamentais ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, tačiau tokiai idėjai nepritaria nei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nei parlamentarai, nei veterinarai. Seimui į nacionalinę teisę perkeliant Europos Sąjungos reglamentą, tokį siekį šią savaitę paskelbė Lietuvos vaistinių asociacija (LVA). Jos vadovės Kristinos Nemaniūtės-Gagės teigimu, vienoje vietoje turėti ir žmonėms, ir gyvūnams reikalingus vaistus – aktualu visuomenės sveikatai.

Šią savaitę Romoje su Italijos ekologinės tranzicijos ministru Roberto Cingolani bei šalies energetikos bendrovių atstovais susitikęs energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, jog didžiausios italų įmonės mato Lietuvos potencialą atsinaujinančioje energetikoje. „Lietuvos įmonės sėkmingai vykdo atsinaujinančios energijos projektus Italijoje bei ieško kelių plėsti veiklą.

Kilus karui Ukrainoje, nemaža dalis Lietuvos gyventojų suskubo įsigyti Ukrainos simbolikos. Atributika prekiaujančios įmonės susidūrė su gausiu užsakymų skaičiumi, kai kuriose parduotuvėse vėliavų ir kitos simbolikos pritrūko. „Pigu.lt“ pardavimų vadovė Kristina Liškauskaitė pasakojo, kad anksčiau jokios šalies atributika nebuvo sulaukusi tokio didelio susidomėjimo. „Mėlyna–geltona spalvos – šiuo metu populiariausios mūsų e. prekybos centre.

Ramūno Karbauskio valdoma žemės ūkio ir didmeninės prekybos įmonių grupė „Agrokoncernas“ praėjusiais finansiniais metais uždirbo 12,6 mln. eurų grynojo pelno – 2,7 karto daugiau nei ankstesniais finansiniais metais.  „Agrokoncernas“ finansinių metų pabaigoje (jie baigėsi 2021 metų birželio 30-ąją) turėjo 89,1 mln. eurų paskirstytinojo pelno, iš jų 4 mln. eurų numatė skirti dividendams, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Rusijoje žmonės nuo tuštėjančių lentynų šluoja ne tik cukrų, negendančius produktus, bet ir higienines prekes moterims, sauskelnes vaikams. Kai kurios rusės jas pradeda gamintis pačios, nors kai kas juokauja, kad Rusijoje bus uždraustos ir menstruacijos. Visgi tokie maisto prekių gigantai kaip „Nestle“, „Calsberg“, „Danone“, „Pepsi“ Rusijos rinkoje lieka, nors ir naujai į ją neinvestuoja.

Klaidinančią reklamą skleidusiam vaistinių tinklui „Eurovaistinė“ teismas  iki 6,5 tūkst. eurų sumažino Konkurencijos tarybos skirtą 8,9 tūkst. eurų baudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį nusprendė, kad taryba pagrįstai pripažino „Eurovaistinę“ skleidus klaidinančią reklamą, tačiau baudą sumažino, atsižvelgęs į jos mastą, pranešė taryba.

Rusijos reguliavimo institucijos penktadienį apkaltino JAV technologijų milžinę „Google“ ir jos valdomą vaizdo įrašų platformą „YouTube“ „teroristine“ veikla, žengdamos pirmąjį žingsnį galimo uždraudimo link. Rusija jau užblokavo prieigą prie kitų pasaulinių technologijų milžinių platformų, įskaitant „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“, taip pat uždraudė kelias nepriklausomas žiniasklaidos priemones.

Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ galėtų tęsti veiklą nepažeisdama Europos Sąjungos sankcijų, tačiau tarp galimų scenarijų – ir visiška arba dalinė prastova, sako bendrovės generalinis direktorius.  Rimantas Proscevičius bendrovės darbuotojams apie tai pranešė penktadienį įvykusiame „Lifosos“ ataskaitiniame susirinkime. „Vadovo teigimu, „Lifosa“ yra pasirengusi skelbti ir visišką arba dalinę prastovą.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje. Anot jos, šiuo metu pigiausi degalai Lenkijoje, o brangiausi – Vokietijoje.

Lietuvos muitinė riboja euro banknotų išvežimą į Rusiją ir Baltarusiją.  Muitinė penktadienį pranešė, kad tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims yra draudžiama parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti euro banknotus į Rusiją ir Baltarusiją net ir pateikus grynųjų pinigų deklaraciją. Taip pat ribojama gabenamų asmeniniam naudojimui skirtų euro banknotų suma.

UkrainianPool iniciatyva startuoja kaip pirmasis pasaulyje ne pelno siekiantis „ISPO“ (angl. Initial Stake Pool Offering) kripto valiutų lėšų pritraukimo projektas, skirtas nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje paremti, rašoma pranešime spaudai.  Ši iniciatyva yra unikali tuo, kad bendruomenės narys neturi tiesiogiai aukoti savo asmeninių lėšų paramai. Vietoj to, kiekvienas bendruomenės narys gali įdarbinti (angl.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad dėl karo Ukrainoje į Lietuvą artimiausiu metu planuoja atvykti tūkstančiai informacinių technologijų specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos. „Iš esmės galime kalbėti apie tūkstančius profesionalų – informacinių technologijų, telekomunikacijos specialistų, kurie atvyksta į Lietuvą ir jau yra pakeliui“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su verslininkais penktadienį sakė ministrė.

Europos valstybės skubiai ieško strategijos su energija susijusios infliacijos bangai pažaboti, Rusijos karui Ukrainoje išprovokavus naftos kainų augimą – ypač naftos, kurios kaina perkopė 100 JAV dolerių (90 eurų) už barelį. Vyriausybės svarsto, kokiomis priemonėmis galėtų reaguoti, kad sumažintų įtampą įmonėms ir vartotojams, maisto kainoms pakilus į dešimtmečius nematytas aukštumas.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, sekdamas kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino pavyzdžiu, „leido“ šalies vyriausybei, bankams ir įmonėms įsipareigojimus užsienio kreditoriams, savo laiku skolinusiems JAV doleriais ar eurais, vykdyti Baltarusijos rubliais.

Prekybos tinklas „Lidl“ tęsia tradicijas ir primena, kad pirmąją šv. Velykų dieną, balandžio 17-ąją, visos „Lidl“ parduotuvės nedirbs. Sprendimą nedirbti per Velykas „Lidl“ įgyvendins jau penktus metus iš eilės. Dieną prieš Velykas, balandžio 16-ąją, visos „Lidl“ parduotuvės dirbs įprastu grafiku. Balandžio 18-ąją, antrąją Velykų dieną, visos „Lidl“ parduotuvės darbą pradės nuo 8 val. ir dirbs įprastu darbo laiku.

Rusijos turtuoliai Šveicarijos bankuose yra paslėpę beveik 200 mlrd. eurų, ir šis turtas paaiškėjo dėl karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų, skelbia agentūra „Reuters“. Šveicarijos bankininkų asociacija (SBA) paskaičiavo, kad šalies bankai turi nuo 150 mlrd. iki 200 mlrd. Šveicarijos frankų (144-192 mlrd. eurų) Rusijos klientų lėšų ofšorinėse sąskaitose.

Norvegijos naftos fondo investicijos Lietuvos ekonomikoje per praėjusius metus pastebimai susitraukė, kai portfelyje 2021 metais nebeliko per IPO įsigytų „Ignitis grupės“ akcijų ir smarkiai sumažėjo turimų Lietuvos Vyriausybės obligacijų, penktadienį pranešė portalas vz.lt.

Laisvosios Europos Radijas/Laisvės radijas (RFE/RL) ketvirtadienį pranešė atidarantis biurus Lietuvoje ir Latvijoje. Juose dirbs žurnalistai iš Rusijos ir Baltarusijos biurų, kur veiklą nuspręsta stabdyti dėl ribojimų žiniasklaidai, suintensyvėjusių po Maskvos invazijos į Ukrainą. Vilniuje ir Rygoje taip pat įsikurs skaitmeninio televizijos kanalo „Current Time“ komanda, naujuose biuruose bus vystomi tiriamosios žurnalistikos projektai veiks ir skaitmeninių inovacijų centrai.

Į Lietuvą kasdien atvyksta vis daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos. Čia juos pasitinka ir mūsų darbdaviai. Anot jų, pirmieji karo pabėgėliai dirbti pradėjo jau šią savaitę. Darbuotojai iš Ukrainos skatinami piniginiais priedais, nemokamu apgyvendinimu, kalbų mokymais. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad šią savaitę buvo įdarbinti 2 Ukrainos piliečiai, tačiau nemažai dabar jų tvarkosi dokumentus – sveikatos knygutes ir pan.

Užsienio reikalų ministerijai (URM) suteikus Europos Sąjungos (ES) sankcijų išimtis Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovei „Lifosa“ ketvirtadienį leista atlikti dalį mokėjimų, patvirtino įmonė. „Lifosa“ gavo teisę vykdyti dalį būtiniausių finansinių operacijų.

Seimas patvirtino kaip kompensuos gyventojams pabrangusį centrinį šildymą. Sąskaitoms nuo sausio iki balandžio naikina PVM. Už šildymą ir karštą vandenį nuo sausio sumokėtą pridėtinės vertės mokestį gyventojams šilumininkai žada grąžinti balandį atitinkamai sumažindami šilumos sąskaitas. Tačiau vilniečius šis valdančiųjų sprendimas mažai guodžia. Štai viena vilnietė už šilumą šį sezoną paklos pusantro tūkstančio, o kompensacija sieks viso labo iki 100 eurų.

Čekija ketvirtadienį paskelbė konkursą dėl naujo reaktoriaus statybos Dukovanų atominėje elektrinėje, šaliai siekiant išplėsti branduolinės energijos gamybą. Trys bendrovės – JAV „Westinghouse“, Prancūzijos EDF ir Korėjos KHNP – praėjo čekų vyriausybės saugumo vertinimą ir turėtų dalyvauti konkurse dėl šio pelningo projekto. Pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela nurodė, kad maždaug 6 mlrd. eurų siekianti projekto vertė yra didžiausia vienkartinė investicija Čekijoje.

Teisėsauga skelbia areštavusi apie 170 Kauno savivaldybės Administracijos direktoriui Šiliauskui priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Kyšininkavimu įtariamas valdininkas jų buvo prisipirkęs visoje Lietuvoje. Areštas uždėtas ir dar 15 papirkimu įtariamo verslininko objektų. O bendra areštuoto turto vertė įspūdinga.

Pasauliniam greito maisto gigantui „McDonald‘s“ sustabdžius savo veiklą Rusijoje, Kremlius ėmėsi investuoti į savą greitojo maisto restoranų tinklą, praneša „Independent“. Praėjusią savaitę užregistruotas prekės ženklas „Dėdė Vania“, kuriuo pavadinti restoranai turėtų pakeisti „McDonald‘s“ užkandines. Atskleistas ir naujasis tinklo logotipas, kuris yra itin panašus į amerikiečių įmonės logotipą.

Dėl tarptautinių sankcijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai labiausiai iš didžiųjų Latvijos uostų gali nukentėti Ventspilis, vertinant pagal blogiausius įvykių raidos scenarijus, pareiškė Latvijos susisiekimo ministras. „Blogiausiu atveju krova Ventspilio uoste gali sumažėti dviem trečdaliais, Rygos uoste – 45 proc., o Liepojos uoste – 20-30 proc.“, – Talis Linkaitis. Jis pabrėžė, kad tai yra preliminarūs vertinimai, o labai daug kas priklausys nuo aplinkybių.

Anglijos bankas ketvirtadienį padidino bazinę palūkanų normą iki priešpandeminio lygio.  Palūkanų norma padidinta trečią iš eilės, siekiant kovoti su dešimtmečių aukštumas pasiekusia infliacija. Anglijos bankas prognozuoja, kad JK metų infliacija šiais metais gali viršyti 8 proc., o balandį ji pasieks 7,25 procento.