Verslas

Lietuvoje kovą, išankstiniais vertinimais, metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 15,6 procento. Statistikos departamento teigimu, tai didžiausia metinė infliacija nuo 1994-ųjų, kai ji siekė 45 procentus.

Statybos sąnaudų elementų kainos vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 15,5 proc., o per mėnesį – vasarį, palyginti su sausiu – 3,6 proc., pranešė Statistikos departamentas. Metinį ir mėnesio pokytį lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (atitinkamai 19,2 proc. ir 4,6 proc.), vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (per metus – 11,2 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (atitinkamai 7 proc. ir 1,7 proc.) padidėjimas ir pridėtinių išlaidų (per metus – 4,2 proc.

Suomijos kapitalo greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“ planuoja visas savo užkandines Rusijoje ir Baltarusijoje uždaryti iki artėjančios vasaros pabaigos, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“, remdamasi šios bendrovės pranešimu. „Hesburger“ sulaukė kritikos, pirmiausia Suomijoje, dėl to, kad Kremliaus karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje delsia trauktis iš Rusijos – kovo pradžioje bendrovė pristatė tokius planus, tačiau kol kas uždarė tik vieną užkandinę Rusijoje.

Lenkijos vyriausybė antradienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo šalis siekia dar labiau sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, pradėjusią karą prieš kaimyninę Ukrainą. Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris sakė, kad naujuoju įstatymu taip pat siekiama įšaldyti Rusiją remiančių bendrovių ir asmenų turtą Lenkijoje. „Į šį įstatymo projektą įtraukėme nuostatas, kurios nacionaliniu lygmeniu užkirstų kelią akmens anglių importui iš Rusijos.

Kas antras šalies gyventojas mano, kad per artimiausius 12 mėnesių Lietuvos ekonominė situacija pablogės, tačiau pesimistinės nuojautos neatsispindi lūkesčiuose dėl asmeninių finansų, rodo naujausia apklausa.  Banko „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 84 proc. gyventojų mano, kad artimiausioje ateityje jų pajamos išliks nepakitusios arba išaugs.

Rusijos agresija prieš Ukrainą tęsiasi jau daugiau kaip mėnesį. Atsakydamos į Kremliaus veiksmus Vakarų šalys ėmėsi griežtų sankcijų. Į jas savotiškai atsakė ir Vladimiras Putinas. Visi šie veiksniai turės įtakos Lietuvos ekonomikai ir kiekvieno lietuvio kišenei. Ekonomistai sutaria, kad šie metai itin daug iššūkių turės toms įmonėms, kurios gyveno iš prekybos su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Be to, tiek verslą, tiek gyventojus paveiks ir itin išaugusios energetinių produktų kainos.

Dėl taikomų sankcijų Rusijai Jungtinės Karalystės pareigūnai antradienį sulaikė rusų oligarchui priklausančią superjachtą.   Apie 38 mln. svarų sterlingų (daugiau kaip 45 mln.

Seimas po pateikimo antradienį priėmė svarstyti įstatymų pataisas, keičiančias vaiko priežiūros, darbo ir šeimos pareigų derinimo bei darbo santykių reguliavimą.   Svarbiausios numatomos permainos yra susiję su neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų ir atitinkamų „Sodros“ išmokų įvedimu. Šiuo metu, imti atostogas gali tiek tėtis, tiek mama.

Didžiausia pasaulyje sveikatai skirtų prekių gamintoja „Johnson & Johnson“ pranešė stabdanti asmens higienos priemonių tiekimą Rusijai. Anksčiau šį mėnesį JAV bendrovė skelbė nusprendusi stabdyti investicijas, reklamą ir klinikinius tyrimus Rusijoje, o  dabar „dėl didėjančio humanitarinės krizės masto imasi papildomų priemonių“. „Johnson & Johnson“ išplatintame pranešime teigiama, kad bendrovė visų pirma padidins humanitarinės pagalbos Ukrainos pabėgėliams apimtis nuo 5 mln.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis antradienį pareiškė, jog šalies ekonomika dėl Rusijos invazijos susitraukė mažiausiai 35 procentais. „Matome, kad dabar, vykstant kariniams veiksmams, be to, pirmasis šokas nuo karo pradžios dar nepraėjo, mūsų vertinimais bendrojo vidaus produkto kritimas pasideda nuo 35 proc.“, – sakė jis. Premjeras konstatavo, kad kariniai susirėmimai vyksta 10 šalies sričių, kuriose įsikūrusios įmonės, sukuriančios apie 50 proc. BVP.

Siekiant paprastinti darbuotojų iš užsienio atvykimą į Lietuvą, Vidaus reikalų ministerija siūlo sukurti galimybę jiems leidimus laikinai gyventi išduoti jų kilmės šalyse.  Priėmus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, jie įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1 dienos, sako viceministras Arnoldas Abramavičius. „Vienas esminių siūlymų – leidimas visiems užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvoje išduoti jų kilmės šalyje.

Rusija antradienį laikinai atleido jaunus informacinių technologijų sektoriaus darbuotojus nuo karinės tarnybos, kai po Maskvos invazijos į Ukrainą iš šalies pasitraukė daug programuotojų.  Rusijoje karinė tarnyba privaloma 18-27 metų amžiaus vyrams. Daugelis jaunuolių bando išvengti karo tarnybos naudodamiesi numatytomis medicininėmis ar mokslo išimtimis, o kai kurie paprasčiausiai ignoruoja šaukimus.

Prancūzijos sporto prekių tinklas „Decathlon“ antradienį paskelbė stabdantis parduotuvių veiklą Rusijoje, praėjus kelioms dienoms, kai Kyjivas paragino boikotuoti šalyje tebedirbančias prancūzų įmones. Šimtai Vakarų įmonių jau uždarė parduotuves arba sustabdė veiklą Rusijoje nuo tada, kai Maskva vasario 24 dieną įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, tačiau kitos, įskaitant didžiąsias Prancūzijos bendroves, liko šalyje.

Lietuvos bankas (LB) kartu su Ukrainos, Latvijos bei Estijos centriniais bankais ieško sprendimo, kaip užtikrinti palankesnį grivinų keitimo į eurus kursą nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Pasak LB vadovo Gedimino Šimkaus, šiuo metu konsultuojamasi dėl priemonių, kad grivinos galėtų būti keičiamos santykiu, kuo artimesniu oficialiam kursui.

Karas Ukrainoje gali netiesiogiai paveikti Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinką – tikėtina, kad mažės antrojo būsto pirkėjų, trūks naujų butų, augs jų kainos, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas.  Pasak Gedimino Šimkaus, Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltas neapibrėžtumas itin sukrėtė finansų rinkas, o Lietuvoje tai galima pajusti ir per pokyčius NT rinkoje.

JAV siuntų bendrovės „FedEx“ įkūrėjas Frederickas Smithas, vadovavęs įmonei beveik penkis dešimtmečius, atsistatydins iš generalinio direktoriaus pareigų, pirmadienį paskelbė bendrovė. „FedEx“, kuri valdant F. Smithui iš kuklios įmonės JAV Tenesio valstijoje išaugo į pasaulinę milžinę, turinčią 570 tūkst. darbuotojų, paskelbė, kad bendrovės vairą perims generalinis administracijos direktorius Rajas Subramaniamas.

Patikslintą šių metų biudžeto projektą ir antiinfliacines priemones Vyriausybė pristatys vėliausiai iki Velykų ar kiek anksčiau, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, papildomos išlaidos gali būti susijusios su pensijų, neapmokestinamųjų pajamų dydžio ar kitų išmokų, kurios jau didėjo nuo šių metų pradžios, didinimu.

Ukrainoje kariaujančios Rusijos naftos pirkėjai ieško alternatyvių tiekėjų – naftos eksportas iš Rusijos per savaitę sumenko daugiau nei ketvirtadaliu. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, vidutinis rusiškos naftos tiekimas tarptautinei rinkai per parą kovo 17-23 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 26,4 proc. iki 495,3 tūkst. tonų, arba 3,63 mln. barelių.

Seime skinasi kelią pataisa, leidžianti nuo 2023 metų taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą už įmonių perkamus iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius.   Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokiam Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimui, kurį pateikė grupė Seimo narių iš valdančiųjų frakcijų. Pagal ją į PVM atskaitą būtų leista įtraukti šias išlaidas. Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 11, o 35 susilaikė.

Vokietijoje vartotojų nuotaikos smarkiai prislopo, nes Rusijos invazija į Ukrainą pablogino didžiausios Europos ekonomikos perspektyvas, rodo antradienį paskelbti svarbaus tyrimo rezultatai. Tyrimų bendrovės „GfK“ indeksas, prognozuojantis vartotojų nuotaikas balandžio mėnesį, nukrito iki minus 15,5 punkto, palyginti su patikslintu minus 8,5 punkto kovo mėnesį.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė turės iš biudžeto dotuoti dalį geležinkelių infrastruktūros išlaikymo, nes „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet neteko nemažo kiekio krovinių, iki šiol orientuotų į Rytų rinkas. „Gaila pasakyti, kad didelė dalis mūsų ypač geležinkelio susisiekimo, buvo orientuota į Rytų rinkas.

Į Lietuvą ir iš jos iki 2030 metų turėtų būti skraidinama 150 tiesioginių krypčių, o  pasauliniame pasiekiamumo vertinimo reitinge Lietuva turėtų pakilti į 85 vietą – bent per 10 pozicijų, palyginti su 2019 metais, numatoma Lietuvos aviacijos gairėse. Pernai tiesiogiai iš Lietuvos buvo skraidinama 94 kryptimis.

Žinomas verslininkas Jonas Garbaravičius nutarė pasitraukti iš energetikos kompanijos „Inter Rao Lietuva“ valdymo. Tai įvyko tą pačią dieną, kai „Siena“ publikavo medžiagą apie šios bendrovės ryšius su Vladimirui Putinui artimu oligarchu Igoriu Sečinu. J.Garbaravičius „Inter Rao Lietuva“ valdyme dalyvavo nuo 2008 metų, eidamas valdybos ir stebėtojų tarybos nario pareigas.

Lietuvos banko vadovas sako, kad nepaisant dėl neapibrėžtumo anksčiau centrinio banko pateiktų trijų skirtingų šalies ekonomikos raidos scenarijų, pagrindinė žinia yra ta, kad šiemet Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas lėtės. „Svarbiausia žinia yra pakankamai aiški – ekonomikos augimas lėtės – jis bus tarp tarp 2,7–0,5 proc. , tuo tarpu vidutinė metinė infliacija, nepriklausomai nuo to, ar realizuosis konvencinis, ar šoko scenarijus, bus tarp 10-11 proc.

Klausimas, kaip suderinti šeimos ir darbo poreikius, šiuo metu ant bangos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Ir ne veltui, nes šeimoje laimingas, ramus, dėmesį artimiesiems skiriantis žmogus gerai jausis ir darbe, – juk darbuotojo asmeninė gerovė tiesiogiai atsiliepia darbo kokybei, rašoma pranešime spaudai.

Visi Lietuvos komerciniai bankai pernai uždirbo 329 mln. eurų neaudituoto pelno – 17,6 proc. daugiau nei 2020 metais, pranešė Lietuvos bankas.   Didžiausios įtakos pelno augimui darė atkurtos paskolų vertės sumažėjimo išlaidos. Pelningai pernai dirbo 12 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 5, jie kartu patyrė 8,3 mln. eurų nuostolį.

Nepaisant tebęsitęsiančios pandemijos ir įvairių ribojimų, Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pernai veikė gana sėkmingai ir uždirbo nemažai pelno. Palyginti su ankstesniais metais jis išaugo beveik penktadialiu – iki 329 mln. eurų. Antradienį Lietuvos bankas pristatė naujausią apžvalgą apie bankų sektoriaus rezultatus praėjusiais metais.

Estijai gaivinant antrojo suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo Baltijos šalyse projektą, Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė, jog „trijų valstybių lygmeniu“ dėl to kol kas neapsispręsta. Latvijos vyriausybės vadovas sakė, kad Ekonomikos ministerija šį klausimą nagrinėja atsižvelgdama į bendrą Latvijos energetinį saugumą ir būdus, kaip užtikrinti alternatyvius šaltinius Rusijos gamtinėms dujoms.

Bendravimo stoka, darbų vilkinimas, netgi nenoras atskleisti informacijos apie namo kaupiamąsias lėšas – tai dažniausios problemos, kurias įvardija daugiabučių namų bendruomenių atstovai, ieškodami savo namui naujo administratoriaus. Neretai pažinties pradžioje žadėję puikią ir pigią namo priežiūrą, vėliau administratoriai kelia priežiūros tarifus arba net bando pasipinigauti įvairių nebūtinų remontų sąskaita.

Lietuvoje daugėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos, šalies valiutų keityklose ukrainietiškų grivinų iškeisti į eurus jau galima be jokių kliūčių, teigia šio verslo atstovai. Tiesa, neatmetama tikimybė, kad grivinų pirkimas ateityje gali strigti, o to išvengti padėtų valstybės garantijos.  Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo vasario 25-osios į Lietuvą jau atvyko daugiau nei 35 tūkst. karo pabėgėlių, todėl grivinų keitimas tapo itin aktualus.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kovą toliau brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Velykų krepšelio kaina matomai bus didžiausia per paskutinius 5 metus. Pirkėjas jau matomai pradėjo taupyti maisto sąskaita, nes Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad mažmeninė maisto prekių, alkoholinių gėrimų ir tabako prekyba traukėsi -4,9 procentais, lyginant su praeitais metais.

Bėgdami nuo karo į Lietuvą jau atvyko daugiau kaip 30 tūkst. ukrainiečių – daugiausia moterų ir vaikų. Paprasti lietuviai jiems aukoja pinigus, maisto produktus, drabužius, suteikia stogą virš galvos. Tuo metu kai kurios institucijos, valdančios mums priklausančius poilsio namus, ukrainiečiams juose pastogės suteikti neskuba.

Sukčiai, pasinaudodami karu Ukrainoje, siekia pasipelnyti – apgaudinėja žmones ragindami juos aukoti pinigus tariamai nukentėjusiems žmonėms, praneša „Business Insider“.  „Sukčiai dažnai bando pasinaudoti asmenimis ar organizacijomis, siekiančiomis padėti žmonėms ekstremalioje situacijoje. Pastebėjome, kad nuo vasario pabaigos tokia veikla labai suaktyvėjo“, – tikino Davidas Emmas, kibernetinio saugumo bendrovės „Kaspersky“ vyriausiasis saugumo tyrėjas.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visame pasaulyje žaibišku greičiu ėmė augti kainos, o kai kam jau trūksta ir maisto produktų. Šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – kaip karas Ukrainoje smogia ekonomikai ir ar įstengsime įpirkti būtiniausius produktus bei susimokėti už šildymą? Apie tai šį vakarą laidoje diskutuoja ekonomistai Raimondas Kuodis ir Nerijus Mačiulis.

Jungtinės Valstijos skirs 6,9 mlrd. dolerių (6,26 mlrd. eurų), siekdamos padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją, taip pat paremti NATO šalims, nurodoma pirmadienį prezidento Joe Bideno administracijos paskelbtame biudžeto pasiūlyme. Šios lėšos taptų naujausiu Vašingtono indėliu į Ukrainos gynybą, Rusijai praeitą mėnesį pradėjus netikėtą invaziją.

Danijos alaus darykla „Carlsberg“ pirmadienį paskelbė visiškai pasitrauksianti iš Rusijos dėl pastarosios invazijos į Ukrainą. Panašų pranešimą paskelbė ir varžovė iš Nyderlandų „Heineken“. Kovo 9 dieną „Carlsberg“ pranešė atliksianti veiklos Rusijoje strateginę peržiūrą, kuri ir paskatino „sudėtingą ir neatidėliotiną sprendimą siekti visiškai atsisakyti verslo Rusijoje, kas, mūsų nuomone, yra teisinga dabartinėje aplinkoje“, sakoma bendrovės pranešime.

Lietuvai nutraukus verslo santykius su Rusija ir Baltarusija netektys būtų „pakankamai didelės“, sako Seimo darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti vadovas.

Pagrindinis Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“, kurio vyriausiasis redaktorius pernai pelnė Nobelio taikos premiją, pirmadienį paskelbė stabdantis leidybą iki Maskvos karinių veiksmų Ukrainoje pabaigos. „Gavome dar vieną perspėjimą iš „Roskomnadzor“, – sakoma leidinio pranešime, kuriame turima galvoje Rusijos žiniasklaidos ir ryšių priežiūros tarnyba.

Per metus Lietuvoje labiausiai brango kruopos, duona, pieno produktai, o žuvis – pigo. Labiausiai išaugusias kainas pajuto būtiniausių ekonominės klasės maisto produktų pirkėjai, o pokyčius lėmė padidėjusios energijos kainos bei brangę grūdai, teigia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse labiausiai per metus pabrango grikių kruopos – jų kaina augo daugiau kaip 47 proc.

Iki gražiausios pavasario šventės likus vos kelioms savaitėms, prekybos tinklas „Iki“ skelbia savo darbo laiką šventinėmis dienomis. Velykų sekmadienį „Iki“ parduotuvės nedirbs, antrąją Velykų dieną, pirmadienį, jos dirbs įprastu grafiku, rašoma pranešime spaudai. „Rūpinamės, kad visi mūsų pirkėjai galėtų apsipirkti patogiai, tačiau taip pat mums itin svarbūs ir mūsų tinklo darbuotojai.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina vasarį buvo 458,8 euro už toną – 4 proc. didesnė nei sausį ir 43,7 proc. didesnė nei pernai vasarį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 4,5 proc. ir buvo 353,6 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės vasarį už pieną mokėjo vidutiniškai 499,1 euro – 3,8 proc. daugiau nei sausį.

Pirmadienį baigiantis laikotarpiui, per kurį Rusijos oro vežėjos privalo grąžinti daugiau kaip 400 išsinuomotų lėktuvų, kurių vertė siekia beveik 10 mlrd.

Ispanijos centro kairiųjų premjeras Pedro Sanchezas pirmadienį pristatė planą dėl 6 mlrd. eurų tiesioginės pagalbos ir subsidijų kurui, skirtą sumažinti Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominį poveikį. Ilgai laukto reagavimo į ekstremalias situacijas plano detalės paskelbtos tuo metu, kai Ispanija susidūrė su augančia socialinių neramumų banga dėl staigios infliacijos ir kylančių kainų, išprovokavusių sunkvežimių vairuotojų streiką, gamybos sustabdymus ir masinius ūkininkų bei žvejų protestus.

Informacinių technologijų (IT) specialistų ir įmonių iš Rusijos ir Baltarusijos priėmimas Lietuvoje prasidės tik tada, kai bus patvirtintas saugiklių sąrašas, neleisiantis į šalį patekti nepageidaujamiems asmenims, sako Seimo Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti vadovas Justas Džiugelis.

Ukrainiečių pabėgėlius įdarbinantis verslas neturėtų tikėtis papildomų lengvatų, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tikrai tokios diskusijos apie mokesčių lengvatas šiuo metu nėra ir nebuvo, ir nežinau kodėl turėtų būti“, – žurnalistams pirmadienį Pabradės poligone, Švenčionių rajone, sakė premjerė. Pasak I. Šimonytės, darbuotojai verslui reikalingi tam, kad kurtų pridėtinę vertę – tai nėra labdaringa veikla.

Diskusijos dėl Baltijos šalių ir Lenkijos pasiūlyto Rusijos ir Baltarusijos krovinių embargo toliau vyksta, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Vienai valstybei priimti tokį sprendimą dėl to, kad ES viduje judėjimas yra neribojamas ir nėra vidinių sienų, yra pakankamai sudėtingas dalykas, nes tai reikštų logistines problemas kitoms kaimyninėms šalims“, – žurnalistams Pabradės poligone, Švenčionių rajone, sakė ministrė pirmininkė.

Sankcijos Rusijai pakeitė daugelio vietos gyventojų gyvenimą. Jų turtas įšaldytas, auga infliacija, o turimus rublius jie stengiasi investuoti į elektroniką, nes bijo, kad pinigai taps beverčiai, praneša „Business Insider“.  Maskvoje akcijomis prekiaujantis Jurijus Šatalovas (vardas pakeistas dėl šaltinio saugumo) bando prisitaikyti prie Rusijos ekonomikos izoliacijos nuo pasaulio: nusipirko telefoną, kompiuterį, maisto atsargų.

Pernai valstybės įmonės ir viešosios įstaigos atsisakė apie 57 tūkst. kv. metrų ploto nebenaudojamo nekilnojamojo turto, skelbia jo pardavimu užsiimantis Turto bankas.   Iš viso per 2021 metus 37 valstybės įstaigos Turto bankui perdavė 203 objektus, kurių bendras plotas sudaro 57 tūkst. kv. metrų. „Nekilnojamojo turto atsisakymas atspindi sistemines reformas bei pokyčius, vykstančius organizacijų viduje.

Nyderlandų alaus darykla „Heineken“ pirmadienį paskelbė pasitraukianti iš Rusijos, tapdama dar viena Vakarų šalių įmone, priėmusia tokį sprendimą po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios. Gamintoja jau anksčiau šį mėnesį sustabdė savo prekės ženklo „Heineken“ pardavimus ir gamybą Rusijoje, kaip ir naujas investicijas ir eksportą į šalį. „Esame sukrėsti ir labai nuliūdę matydami, kaip karas Ukrainoje toliau vystosi ir stiprėja“, – sakoma „Heineken“ pranešime.