Verslas

SEB bankas šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę sumažino iki 0,1 procento. Sausio pabaigoje bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika augs 3,5 procento.  Anot banko ekonomisto Tado Povilausko, prognozes pablogino prasidėjęs karas Ukrainoje, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, savanoriškai nutraukiama prekyba su šiomis šalimis ir laikini kai kurių sektorių tiekimo trikdžiai.

Rusijos pigių skrydžių bendrovė „Pobeda“ – nacionalinės vežėjos „Aeroflot“ filialas – dėl sankcijų gerokai sumažins savo „Boeing“ parką, penktadienį pranešė Rusijos žiniasklaida. „Pobeda“ sumažins savo „Boeing 737-800“ lėktuvų parką nuo 41 iki 25 vienetų dėl dalių trūkumo, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi laikinai vadovo pareigas einančio Andrejaus Jurikovo laišku darbuotojams.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pradeda gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų grąžinimą – 15 tūkst. gyventojų, kurie teisingai pateikė pajamų deklaracijas, šiandien buvo pervesta virš 4,5 mln. eurų. Kaip ir kasmet, GPM permokos bus siunčiamos dalimis kiekvieną darbo dieną iki liepos 31 d. „Sklandų GPM permokų grąžinimą užtikrina laiku ir teisingai pateikta pajamų deklaracija, tikslūs gyventojo banko sąskaitos duomenys, kuriuos visada rekomenduojame atidžiai pasitikrinti.

Keturios Skandinavijos energetikos bendrovės pareiškė, kad yra pasirengusios padėti trims Baltijos valstybėms, jei Rusija apribotų arba visiškai nutrauktų elektros energijos eksportą į mažąsias kaimynes. Danijos „Energinet", Norvegijos „Statnett", Švedijos „Svenska kraftnat" ir Suomijos „Fingrid Oyj"  bendrame pareiškime pabrėžė, kad kartu su Baltijos šalių elektros tinklų operatoriais pasiruošė scenarijui, pagal kurį Baltijos šalys būtų atjungtos nuo Rusijos tinklo.

Seime svarstoma iniciatyva penkis ir daugiau vaikų išauginusiam tėvui skirti beveik 119 eurų siekiančią antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Ji būtų skiriama mirus vaikų motinai, gavusiai tokią pensiją. Tam reikėtų 142 tūkst. eurų biudžeto lėšų.   Socialinės apsaugos ir darbo ministerija abejoja, ar tokia pataisa būtina, nes netrukus bus parengtas pirminis  valstybinių pensijų sistemos pertvarkos planas.

Itin pabrangus degalams kelionių organizatoriai „Novaturas“ ir „Tez Tour“ įvedė papildomus degalų mokesčius, kurie įsigalioja keliones iš anksto įsigijusiems klientams, rašo „Verslo žinių“ portalas vz.lt.  Anot jo, kelionių agentūros, pardavinėjančios jų paketus, piktinasi, kad šios žinios nei „Novaturas“, nei „Tez Tour“ pirmiausia nepaskelbė viešai patys, o išplatino informaciją agentūroms-pardavėjoms ir šį nemalonų darbą bei klientų nepasitenkinimą užkrovė ant jų pečių.

Vakarams skelbiant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei uždraudžiant importuoti vis daugiau medžiagų bei žaliavų, o dėl karo Ukrainoje sutrikus ir logistikos grandinėms, situacija Lietuvos kelių infrastruktūros statybos rinkoje yra įtempta tiek dėl brangstančių medžiagų, tiek dėl neprognozuojamų jų tiekimo terminų, sako rinkos atstovai.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, jog Rusijos karas Ukrainoje, abiems šioms valstybėms esant svarbiomis žemės ūkio produkcijos bei maisto produktų gamintojoms ir eksportuotojoms, turės svarų neigiamą poveikį pasaulinėms maisto kainoms.

Nuo metų pradžios „Sodra“ į papildomą pensijos kaupimą įtraukė visus gyventojus, kurie anksčiau to nedarė ar buvo sustabdę kaupimą. Gyventojai suskubo atsisakyti kaupimo. Nepaisant to, be savo sutikimo jie ir vėl įtraukiami ir privalo atiduoti dalį savo algos. Net ir tuo atveju, kai iki pensijos liko visai nedaug ir papildomas kaupimas vargiai apsimokės.

Praėjus maždaug dešimtmečiui po dviejų niokojančių šiuolaikinio kapitalizmo finansų krizių – 1929 m. ir 2008 m. – Europoje prasideda konfliktai, grasinantys įtraukti visą pasaulį. Kol kas karas Ukrainoje yra kitokio pobūdžio nei Antrasis pasaulinis, tačiau ideologijų susidūrimas yra vienodai svarbus.  Tiesa, svarbu suvokti, kad tiek didelės finansų krizės, tiek karai yra gilesnių visuomenės problemų simptomas.

Rusija paskelbė svarstanti galimybę konfiskuoti iš šalies išvykstančių užsienio bendrovių turtą, o tai gali sukurti naują oligarchų klasę, portale „Business Insider“ įspėja Rusijos finansų ekspertas. Tie, kuriems pavyks per valstybinius aukcionus žemomis kainomis įsigyti konfiskuoto turto, gali tapti nauja magnatų klase, sakė Bostone įsikūrusios investicijų valdymo konsultacijų bendrovės „Loomis Sayles“ vyresnysis analitikas Hassanas Malikas.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje visame pasaulyje brangsta žaliavos, nafta, degalai ir daug kitų produktų bei medžiagų. Ne išmintis ir nekilnojamasis turtas (NT), kuris, pasak Arvydo Avulio, gali tik brangti.

Kasdien į Lietuvą atvyksta vis daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos, kurie iš karto ima ieškoti darbo. Lietuvių darbdaviai siūlo jiems įvairias darbo pozicijas – IT, gamybos prekybos ir kt. sektoriuose. Siūlomi atlyginimai svyruoja nuo minimumo iki 10 tūkst. eurų ant popieriaus. Ekonomistai pastebi, kad ukraniečiai padės užpildyti tas darbo vietas, kurios jau ilgą laiką nesulaukia norinčiųjų dirbti.

Naujasis Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskyi tvirtina, kad šalies galimybės eksportuoti grūdus į kitas valstybes kasdien vis labiau blogėja. Pasak ministro, eksportas galėtų atsigauti tik tada, jei Rusija nutrauks karą Ukrainoje. Ukraina yra laikoma viena didžiausių grudinės kultūros eksportuotojų pasaulyje. Įprastai per mėnesį į kitas šalis buvo eksportuojama 4–5 mln. tonų grūdų, dabar šis skaičius sumažėjo iki kelių šimtų tūkstančių.

Paskutinį kovo sekmadienį prasidedant aviacijos vasaros sezonui, Lietuvos oro uostuose suplanuota 80 tiesioginių reguliarių krypčių. Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, vasaros sezono metu keleivių ir skrydžių skaičius toliau turėtų augti. „Lietuvos oro uostuose stebime kas savaitę augančius skrydžių ir keleivių srautus. Kartu su vasaros sezono pradžia tikimės dar spartesnio atsigavimo.

Jungtinės Karalystės vyriausybė svarsto už 16 mlrd. svarų sterlingų (19,2 mlrd. eurų) statyti saulės elektrinę kosmose. Saulės elektrinė kosmose yra viena iš technologijų, įtrauktų į JK vyriausybės „Net Zero“ inovacijų portfelį. JK, kaip ir Europos Sąjunga, siekia iki 2050 m. sumažinti išmetamųjų dujų kiekį iki nulio – tai vienas iš Europos žaliojo kurso politinių įsipareigojimų.

Sankcijos Rusijai ir Baltarusijai atnešė iššūkių baldų pramonei. Įmonės tikina, kad jau ieško naujų tiekėjų, o šie medieną parduoda kur kas brangiau. Tad baldų asociacija baiminasi, kad įmonėms teks stabdyti veiklą. Tačiau verslininkai tikina, kad klientų netrūksta, o už būsto įsirengimą kai kurie negaili ir 100 tūkst. eurų.

Karas Ukrainoje gali sumažinti pasaulinę lengvųjų transporto priemonių gamybą milijonais vienetų, prognozuoja „S&P Global Mobility“.  Automobilių sektoriaus tyrimų bendrovė sumažino 2022 ir 2023 m. pasaulinės lengvųjų transporto priemonių gamybos prognozes po 2,6 mln. vienetų. 2022-aisiais – iki 81,6 mln. vienetų, o 2022 m. – iki 88,5 mln.

Nuotolinis darbas, mokslai ir kitos veiklos kompiuterio vaizdo kameros svarbą pakėlė į naują lygį, o kaskart jungiantis prie virtualaus susitikimo įsižiebianti kameros lemputė primena, kad nuo šiol būsite stebimi. Ekspertai kalba, kad svarbiausia yra apsaugoti duomenis, o kameros apsauga turėti likti antroje vietoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ pranešė nuo penktadienio pradedanti skraidinti iš Vilniaus į Splitą Kroatijoje. „Wizz Air“ nuo kovo 27 dienos taip pat skraidins iš Vilniaus į Barseloną, nuo kovo 28 dienos – į Donkasterį, Jerevaną, o nuo kovo 29 dienos – į Belfastą, Nicą, Bilundą ir Atėnus, nuo kovo 30 dienos – į Milaną ir Paryžių.  Iš Kauno oro uosto nuo kovo 28 dienos „Wizz Air“ atnaujins skrydžius į Eindhoveną, iš Palangos – į Londoną.

„MG grupei“ ir šalims susitarus dėl taikos dalykinės reputacijos bylose, šią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas jas abi nutraukė. Grupės bylinėjimaisi su valstybe ir Seimo nariu Vytautu Baku vyko kelerius metus, jų ištakos siekia praėjusios kadencijos Seimo atliktą parlamentinį tyrimą dėl nederamo verslo poveikio politiniams procesams.

Karas Ukrainoje tęsiasi jau ilgiau nei mėnesį. Vladimiro Putino režimas žudo nekaltus žmones, naikina ištisus miestus. Į šiuos karo veiksmus įvairiai reaguoja ir Lietuvos visuomenė. Penktadienį „Lietuvos geležinkeliai“ pasidalijo įrašu, kuriame rašoma, kad Ukrainos karo nuotraukos pakabintos Vilniaus traukinių stotyje. Ant jų – rusiškas užrašas: „Šiandien Putinas Ukrainoje žudo civilius gyventojus.

JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo JAV privačias įmones ir organizacijas stiprinti apsaugą nuo galimų Rusijos kibernetinių atakų, praneša BBC. „Verslų savininkai ir valdytojai turi paskubėti ir užrakinti savo skaitmenines duris“, – kalbėjo J. Bidenas įspėdamas, kad Rusija planuoja kibernetinę ataką prieš JAV. Jungtinės Karalystės (JK) kibernetinės institucijos taip pat palaiko Baltųjų rūmų raginimus imtis griežtesnių kibernetinio saugumo priemonių.

Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra nuo pernai spalio iki šių metų sausio konfiskavo per 5 mln. potencialiai pavojingų padirbtų žaislų už daugiau nei 18 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Europolas. Tarp konfiskuotų prekių buvo „suklastotos ir neteisėtos dėlionės, vaizdo žaidimai ir su jais susiję personažai, stalo ir kortų žaidimai, lėlės ir gyvūnai iš žinomų televizijos serialų, vaikiškos kaladėlės, garsių prekių ženklų drabužiai ir aksesuarai“, nurodė Europolas.

Dėl sankcijų Maskvai į Vakarų pasaulį nebepatenka rusiški produktai, tarp jų ir trąšos. Didelė kitų gamintojų trąšų paklausa sparčiai kelia jų kainas ir kelia grėsmę pasėliams, praneša Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ (DW).  Jau keletą šimtmečių Conzenų šeima ūkininkauja Heinsbergo rajone – labiausiai į vakarus nutolusioje Vokietijos dalyje, netoli Nyderlandų.

Tokio žingsnio prekybos tinklas imasi siekdamas įgyvendinti savo tvarumo įsipareigojimus, rašoma bendrovė pranešime. Nuo šios savaitės „Rimi“ kai kuriose parduotuvėse prekybą iš dalies prekinę išvaizdą praradusių vaisių ir daržovių rinkiniais, kurie kainuos vos 79 ct už kilogramą.

Rusija dėl iki šiol liejamo žmonių kraujo Ukrainoje sulaukė griežto ekonominio atsako iš Vakarų valstybių, taip pat tarptautinių kompanijų. Surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu daugelis būtiniausių produktų Rusijoje kaip reikiant pabrango. Ukrainos žiniasklaidos priemonė „Segodnya“ rašo, kad plataus vartojimo prekių kainos Rusijoje padidėjo 109 proc. Tuo metu specialistai pastebi, kad kainų kilimas Rusijoje yra beprecedentis, mat tokio prekių brangimo nėra nė vienoje pasaulio šalyje.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga penktadienį paskelbė formuojančios darbo grupę, kurios tikslas – Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje mažinti Europos priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro. JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) patvirtinta iniciatyva skelbia, kad JAV kartu su partnerėmis sieks šiais metais Europai papildomai pristatyti 15 mlrd.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, valdantis naftos perdirbimo gamyklą „Orlen Lietuva“, planuoja naudoti tik Saudo Arabijos kompanijos „Saudi Aramco“ tiekiamą naftą.  „Orlen“ atsisako rusiškos naftos ir planuoja gaminti produktus tik iš „Aramco“ (kompanijos „Saudi Aramco“ – BNS), iš Saudo Arabijos, naftos“, – žurnalistams penktadienį sakė D. Kreivys.    Iki šiol didžioji dalis  „Orlen Lietuvos“ perdirbamos naftos buvo rusiška.

Politikams svarstant, kaip sumažinti šalies priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių ir skatinti atsinaujinančią energetiką bei taip sumažinti elektros, dujų bei šildymo kainas, Seimo frakcijų seniūnai tokias  priemones penktadienį aptarė su premjere Ingrida Šimonyte.  Susitikimo dalyviai sako, kad per aštuonerius metus 80-90 proc. Lietuvoje suvartojamos energijos turėtų būti vietinės gamybos.

Europos Parlamento ir ES valstybių narių derybininkai ketvirtadienį pasiekė susitarimą dėl svarbaus įstatymo, leisiančio pažaboti JAV technologijų milžinių, tokių kaip „Google“, „Meta“, „Amazon“ ir „Apple“, dominavimą rinkoje. Briuselyje susirinkę įstatymų leidėjai susitarė dėl ilgo siaurai apibrėžtų objektyvių kriterijų, pagal kuriuos didelės interneto platformos bus laikomos vadinamosiomis prieigos valdytojomis, sąrašo.

Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“, kurios veikla prieš dvi savaites buvo apribota dėl Europos Sąjungos sankcijų netiesioginiam jos savininkui Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, toliau dirba minimaliais pajėgumais ir iki balandžio 9–10 dienų planuoja saugiai sustabdyti gamybą.  „Kaip ir skelbėme, dabar dirbame minimaliais pajėgumais ir iki balandžio 9-10 dienos planuojame saugiai sustabdyti gamybą“, – BNS penktadienį sakė įmonės viešųjų ryšių specialistas Nauris Vilkevičius.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo karas ir dėl jo buvo pritaikytos sankcijos daugeliui su Kremliumi susijusių bendrovių – tarp jų ir Lietuvoje. Nepaisant to, o galbūt kaip tik dėl to, kai kurios jų darbuotojams išmokėjo milžiniškas algas. Tai rodo „Sodros“ skelbiami duomenys apie už vasario mėnesį bendrovių mokėtų atlyginimų vidurkius. Jie rodo, kad praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo net 41 įmonė, kurių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Taivano delegacijos vizitas Lietuvoje šią savaitę ir susitikimai su aukštųjų technologijų įmonėmis buvo labiau pažintiniai, konkrečių susitarimų dėl bendradarbiavimo dar nėra, sako įmonių vadovai.   Pasak jų, bendradarbiavimą lemia ne tik šalių politiniai santykiai, bet ir daug kitų veiksnių – ilgalaikė partnerystė, Lietuvoje gaminamų technologijų poreikis bei jų teikiama nauda, taip pat pasaulinių technologijų gigantų požiūris.

Sprendimus, kaip sumažinti augančias maisto ir energijos kainas, Vyriausybė turėjo priimti jau seniai, o dabar stovi vietoje, teigia opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė. „Turime daryti tam tikrus sprendimus, kaip pagelbėti mūsų žmonėms, nes kainos jau ir dabar yra didžiulės ir kosminės. Tiesą sakant, nereikia žvelgti ir į visus ateinančius metus, kaip bus – mes matom, kad vasario infliacija yra virš 14 proc.“, – penktadienį Žinių radijui sakė partijos vadovė.

Brangstančios žaliavos bei energetiniai ištekliai, trūkinėjančios tiekimo grandinės ir jaučiamas geopolitinis neapibrėžtumas augina kasdienai būtinų produktų bei paslaugų kainas. Dažnam gyventojui kyla klausimas, kokių finansų valdymo sprendimų imtis, kad kylančios kainos kandžiotųsi mažiau. Štai 8 patarimai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį siekiant sutaupyti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos lyderiai sutaria griežtinti sankcijas karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai, tačiau kai kurios Europos Sąjungos narės dar nėra pasiruošusios atsijungti nuo rusiškų išteklių. „Su agresoriumi turi būti elgiamasi kaip su agresoriumi. O su tokiu brutaliu agresoriumi turi būti taip pat elgiamasi atitinkamai. Taigi, sankcijos turi būti griežtinamos ir dėl to sutarėme“, – vaizdo komentare teigė Lietuvos vadovas.

Šventinį Velykų savaitgalį keisis kai kurių prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių darbo laikas. Velykų sekmadienį dauguma „Rimi“ parduotuvių nedirbs, o veikiančiųjų darbo laikas sutrumpės – jos pirkėjų lauks nuo 10 iki 18 valandos. Pirmadienį, nuo balandžio 18 d.,visos tinklo parduotuvės jau dirbs įprastu režimu, rašoma pranešime spaudai.  Nors keletą metų iš eilės pirmąją Velykų dieną visos „Rimi“ parduotuvės nedirbo, šiemet nuspręsta dalį jų palikti atviras pirkėjams.

Tęsiantis karui Ukrainoje ir pasigirstant kalbų, kad Lietuva gali tapti kitu Kremliaus taikiniu, vis daugiau gyventojų ėmė ieškoti būstų svetur. Ypač išaugo susidomėjimas nekilnojamu turtu (NT) Ispanijoje. NT specialistai tikina, kad tai lemia karo baimė, žmonės ieško saugesnės vietos gyvenimui. Taip pat lietuvius vilioja ir kaina. Būstą Ispanijos pajūryje galima įsigyti už 100 tūkst. eurų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad laikas, kai Rusija šantažavo Europą savo energijos ištekliais, baigėsi, rašo „Sky News“. Po Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos žinios, kad Kremliui „nedraugiškos“ valstybės už naftą ir daujas atsiskaitytų rubliai, dalis valstybių nusprendė, kad energijos išteklių nebepirks. Kol kas svarstoma, ar visos Europos valstybės turėtų vieningai nuspręsti atsisakyti rusiškos naftos ir dujų. Tokį žingsnį jau žengė JAV.

Sutrikus rusiškos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ veiklai ar įmonei negalint tiekti elektros bei prekiauti elektra, Lietuvos energetikos sistemai tai neturėtų jokio poveikio – įmonės iš Rusijos Karaliaučiaus srities tiekiama elektra būtų kompensuojama iš kitų šaltinių, teigia Energetikos ministerija.  Jos teigimu, „Inter RAO Lietuva“ yra elektros tiekimo tarpininkė, kurio vietą, esant poreikiui, galėtų užimti kita tiekėja.

Kaip pabaigti karą, kurio greičiausiai niekas nelaimės, rašo foreignaffairs.com. Du XX a. pasauliniai karai yra begalinis principų ir analogų šaltinis. Artėjant Antrajam pasauliniam karui atsirado Miuncheno analogija, užuomina į 1938 metų britų ir prancūzų sprendimą leisti nacistinei Vokietijai aneksuoti dalį Čekoslovakijos. „Miunchenas“ tapo „nuraminimo“ trumpiniu. Po karo atsirado Niurnbergo analogija, užuomina apie viešąjį teismą išgyvenusiems nugalėto nacių režimo lyderiams.

Vis dažniau kalbama, kad pasaulį ištiks maisto krizė. Tai, kad mūsų parduotuvėse neliko druskos, kitų ilgai negendančių maisto prekių, tikrai nėra joks to įrodymas. Prekybininkai neneigia, kad kai kurių prekių tiekimas stringa, bet bent jau kol kas nemato pagrindo nerimauti – maisto prekių tikrai užtenka. „Prasidėjus karui Ukrainoje padaugėjo ilgo galiojimo prekių pardavimų. Išaugo bakalėjos prekių - konservų, cukraus, kruopų, druskos pardavimas.

Didžiosios Britanijos bankas „Lloyds“ trečiadienį paskelbė apie planus uždaryti dar 60 skyrių, nes prasidėjus COVID-19 pandemijai daug klientų ėmė naudotis internetine bankininkyste. Bankas savo pranešime teigė, kad iki metų pabaigos uždarys 24 „Lloyds“, 19 „Bank of Scotland“ ir 17 „Halifax“ skyrių, o tai turės įtakos daugiau nei 100 darbo vietų.

Lietuvoje naftos perdirbimo gamyklą turinčio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ planai dalyvauti vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje statybos projekte yra labai rimti, sako uosto vadovas. „Esame atviri visiems potencialiems investuotojams. Šiandien išgirdome, kad „Orlen“ planai dėl vėjo jėgainių labai rimti.

Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ akcininkams, balandžio 15 dieną spręsiantiems dėl pelno paskirstymo, valdyba siūlo dividendų šiemet nemokėti. „Žemaitijos pieno“ akcininkai, įvertinus ankstesnių metų nepaskirstytą pelną, pervedimus iš rezervų ir pernai uždirbtą 8 mln. eurų grynąjį pelną, iš viso turės paskirstyti 84,145 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Įmonės valdyba siūlo 10 mln.

Kaune veiklą pradeda nauja žalioji baldų gamykla „Fabrica Viridis“, kuri taikydama inovatyvius procesus sieks pakeisti šalyje vyraujančius serijinės modulinių baldų gamybos standartus – siūlys išskirtinę įvairovę, greitį, kokybę ir tvarumą. „Fabrica Viridis“ pagrindiniai investuotojai yra 26 metus baldinių ruošinių rinkoje veikianti UAB „Trukmė“ ir SEB bankas. Investicijos į naują gamyklą siekia 4 mln. Eur.

Didžiausia Baltijos valstybėse keleivinių keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė iš balandžio 6-osios į birželio 3 dieną perkelianti maršruto Ryga-Stokholmas atnaujinimą. Anot bendrovės, toks sprendimas priimtas dėl menko keleivių susidomėjimo, geopolitinio neapibrėžtumo ir gerokai pabrangusių degalų.

Gyventojai už centralizuotą šildymą ir karštą vandenį nuo šių metų pradžios iki šildymo sezono pabaigos mokės be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o jų nesumokėtą dalį dengs valstybė, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Anot jos, Seimui priėmus įstatymo pataisą, 9 proc. PVM už gyventojų suvartotą šilumą ir karštą vandenį laikinai bus dengiamas iš valstybės biudžeto.