Verslas

Dalis Vilniaus ir Kauno prekybos centrų valdytojų skelbia sertifikuojantys pastatus pagal tarptautinę Covid-19 saugumo sistemą, tačiau kiti rinkos dalyviai kritiškai vertina tokių sertifikatų svarbą. Anot jų, saugumą užtikrina konkrečios priemonės, o ne sertifikatai.

Lietuvos ekonomikai antrąjį šių metų ketvirtį smukus 0,4 proc. punkto labiau, nei skelbta anksčiau, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ši statistikų korekcija tėra simbolinė ir šalies ūkis prieš koronaviruso krizę atsilaiko ypač gerai. Pasak jo, tai turėtų būti trumpiausia ekonominė krizė šalies istorijoje.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), patikslintais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 4 proc. ir to meto kainomis siekė 11,609 mlrd. eurų. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos ekonomika pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sumenko 5,5 proc., antrąjį įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

Kelių ženklinimo bendrovė „Biseris“, šiemet nelaimėjusi 5,892 mln. eurų (su PVM) vertės Automobilių kelių direkcijos skelbto konkurso 33-jose savivaldybėse trejus metus ženklinti valstybinius kelius, pasiekė, kad jis būtų laikinai sustabdytas. Kelių direkcijos vadovas sako, jog iki rudens nebus paženklinta dalis šalies kelių, dėl to nukentės eismo saugumas. „Buvo numatyta šiemet pasirašyti visas sutartis ir pradėti visoje Lietuvoje ženklinti kelius.

Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios Klaipėdos kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ buvęs gamybos vadovas Jonas Garalis dėl neva padarytos didelės žalos įmonei perkant žaliavą pernai buvo atleistas neteisėtai.  Galutinį tašką byloje padėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), rugpjūčio 13-ąją paskelbęs, jog nepriėmė nagrinėti įmonės skundo.

Lietuvai liberalizuojant elektros tiekimą buitiniams vartotojams, daugiausiai jos suvartojantys gyventojai pirmadienį turėtų galutinai apsispręsti, ar pasidalyti su nepriklausomais tiekėjais elektros suvartojimo bei kontaktiniais duomenimis.  Savo ruožtu pasirinkti tiekėją šios grupės vartotojai (per metus sunaudojantys po 5 MWh elektros) dar turi laiko iki gruodžio 10 dienos.

Naujieji mokslo metai jau beveik prasidėjo, o nemaža dalis studentų, kurie studijuoja ne savo gimtuosiuose miestuose, suka galvas, kokią gyvenamąją vietą rinktis – bendrabutį ar butą. Jau studijuojantys tikina, kad bendrabučiai pasižymi maža kaina, visgi butas, nors ir kelis kartus brangesnis, turi savų privalumų. Štai ketvirtus metus Vilniaus universitete studijuojanti Indrė pasakoja, kad universiteto bendrabutyje gyveno trejus metus.

Interjero dizainerio paslaugas užsisakęs vienas Vilniaus grožio salonas pakliuvo į nesąžiningo dizainerio pinkles. Laidai „Penkių žvaigždučių būstas“ interjero dizaineris Artūras Čižiūnas atskleidė, kad neretais atvejais norėdami užsidirbti daugiau dizaineriai papildomai užsideda procentą ant baldų, detalių ar medžiagų.

Šiemet permainingi orai gąsdino ūkininkus. Tačiau javapjūtė jau eina į pabaigą ir ūkininkai džiaugiasi, kad derlius šiemet bus geresnis negu tikėjosi. Visgi jis toks pat geras ir kitose šalyse, tad tenka konkuruoti eksporto rinkoje. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas teigia, kad javapjūtė nesibaigė, todėl skaičiuoti derlių dar per anksti.

Per pandemiją ir karantiną Baltijos pajūrio būsto rinka aktyvumu pralenkė šalies didmiesčius, tačiau nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai nesitiki, kad dėl to smarkiai išaugs investicijos šiame regione. Anot NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, per karantiną Vilniaus būsto rinka grįžo į prieš dešimtmetį buvusią situaciją, o Palangos ir Neringos aktyvumas buvo net geresnis nei anksčiau.

Agnei Kerėžaitei (25) drąsos ir užsispyrimo netrūksta. Vos baigusi mokyklą mergina bandė įsidarbinti padavėja, tačiau sulaukė atsakymo, kad šiam darbui ji netinka. Šiandien Agnė kviečia į nuosavą kavinę „Coffe Circus/Piano“, kurią atidarė dar nepasibaigus karantinui. Kavinę mergina atidarė vos prieš 3 mėnesius. Įrenginėjo ją karantino metu ir tikina, kad karantinas jai išėjo į naudą. Nereikėjo skubėti kuo greičiau įsirengti ir atsidaryti.

Šių metų pasaulinė būsto kainų dinamika yra nenuspėjama ir palietė visus žemynus. Kam koronaviruso pandemija smogė labiausiai, o kur pokyčiai ne tokie reikšmingi, žiūrėkite TV6 laidos „Statybų gidas“ parengtame reportaže. Lietuvoje daugiau nei du trečdaliai statybų sektoriaus įmonių dėl pandemijos jaučia žymiai sumažėjusį užsakymų kiekį ir šiemet prognozuoja 30 procentų mažesnį susitraukimą. Lietuvos statybininkų asociacijos atliktos statybų sektoriaus įmonių apklausoje, net 40 proc.

Lietuvoje stebimas paradoksas – oficialus nedarbas Lietuvoje siekia rekordinį lygį – 13,5 proc. Šiuo metu darbo ieško 232,4 tūkst. žmonių, tačiau laisvų darbo vietų skaičius taip pat rekordinis. Ministras Linas Kukuraitis svarsto, kad tai lemia 200 eurų darbo paieškos išmoka ir tikina, kad bus imamasi veiksmų. Nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 23 d. į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 160,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Iš visų įregistruoti 56,9 proc.

Lietuvos gyventojai nuo pat pavasario ir ypač po karantino bankuose sukaupė daug daugiau pinigų negu turėjo pernai ar užpernai. Tiesa, tai padaryti pavyko ne visoms gyventojų grupėms. Tad kas pinigų sukaupė daugiausia ir kam juos žada išleisti? Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas pastebi, kad padidėjus neapibrėžtumui namų ūkiai yra linkę atidėti nebūtinąsias išlaidas.

Mokslo ir žinių diena – neretai svarbi šventė vaikams ir jų tėveliams. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tėvams, norintiems dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje, kad jie gali pasinaudoti viena iš Darbo kodekso garantijų. Visgi pabrėžiama, kad ši garantija taikoma ne visiems. Artėjant Rugsėjo 1-ajai, VDI primena – Darbo kodekse nurodyta, kad tėveliai, auginantys vieną ir daugiau vaikų gali pasinaudoti garantija darbo metu dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje.

Kartono gamintoja „Grigeo Klaipėda“ penktadienį pranešė keturioms dienoms stabdanti fabriko veiklą.  Anot įmonės, per keturias dienas nuo sekmadienio bus atliekami suplanuoti remonto darbai ir bandoma išsiaiškinti bei išspręsti iš fabriko sklindančio nemalonaus kvapo problemą.  Įmonė teigia, kad veiklos stabdymas ir trukmė buvo iš anksto suderinti su bendrove „Klaipėdos vanduo“, su kuria kitą savaitę planuojama pasirašyti naują nuotekų valymo sutartį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad be pateisinamos priežasties atsisakius Užimtumo tarnybos pateikto darbo pasiūlymo, bedarbis asmuo gali prarasti ir bedarbio statusą, ir laikinąją darbo paieškos išmoką. Per pastaruosius du mėnesius išmokas prarado ir ne vienas Tauragės rajono gyventojas. Pranešime spaudai skelbiama, kad birželio mėnesį 362 žmonės prarado bedarbio statusą atsisakę darbo pasiūlymo be rimtos priežasties.

Aliaksandrui Lukašenkai pagrasinus nukreipti baltarusiškus krovinius iš Klaipėdos į kitus jūrų uostus, taip atsakant į svarstomas Vilniaus sankcijas Minskui, Klaipėdos uosto vadovas teigia, kad artimiausiu metu tai nebūtų įmanoma. Tačiau Algis Latakas sako, jog ilgainiui, jei bus toks politinis sprendimas, Baltarusija galėtų pasukti krovinius per Latvijos ar Rusijos uostus.    „Žinoma, politiškai tai gali įvykti, bet bet kokiu atveju logikai nelieka jokios vietos.

Netylantys protestai Baltarusijoje gali atnešti grėsmę ir Klaipėdos uostui. Baiminamasi, kad neteksime baltarusiškų krovinių. Tačiau kol kas konkrečių veiksmų iš Baltarusijos nesulaukėme. Vis tik Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius tikino, kad negalime būti ramūs. „Jeigu reikėtų įvertinti procentine išraiška, tikimybė, kad neteksime krovinių lygi 50 proc. Tačiau tikiuosi, kad Baltarusija gerai pagalvos prieš imdamasi konkrečių veiksmų. Tai nebūtų jai ekonomiškai naudinga.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka nurodė šalies Vyriausybei pateikti siūlymus, kad komerciniai kroviniai būtų nukreipti iš Klaipėdos uosto į kitus uostus.  Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė esą pasiruošęs paskelbti atsakomųjų sankcijų Lietuvai ir Lenkijai, planuojančių imtis priemonių prieš autoritarinį lyderį dėl įtariamo rinkimų klastojimo ir teisėsaugos smurto prieš protestuotojus.

Įmonės turėtų susimąstyti apie tai, kiek anglies dvideginio išmetama gamybos procese, nes tikėtina, kad per artimiausius penkis metus Europos Komisija (EK) turėtų įvesti naują taršos mokestį, svarsto ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors dauguma lietuvių sutinka, kad taupyti yra svarbu, reguliariai tai daro kur kas mažiau žmonių – kiek daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų. Laikomasi nuomonės, kad taupyti trukdo mažos pajamos, tačiau ekspertai įvardija kitas priežastis. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad reguliariai taupo šiek tiek daugiau nei 40 proc. gyventojų. Tuo metu investuojantys nurodo tik 2 proc. šalies gyventojų.

Jungtinėse Valstijose savaitę, pasibaigusią rugpjūčio 22 dieną, milijonas žmonių pateikė pirminius prašymus dėl nedarbo išmokų, ketvirtadienį pranešė Darbo departamentas.

Estijos Tartu miestas ketina sudaryti sutartį su prekybos degalais bendrove „Alexela“ dėl energijos gatvių apšvietimui pirkimo ir nuo ateinančių metų taps tik žaliąją energiją naudojančiu miestu. 2015 metais Tartu miesto taryba parengė miesto tvarios energetikos ekonomikos veiksmų planą, kurio strateginis tikslas yra sumažinti anglies dioksido išmetimą, susijusį su energijos vartojimu.

Kultūros taryba pranešė baigianti įgyvendinti priemonių, skirtų koronaviruso pandemijos pasekmėms kultūros srityje mažinti, paketą. Anot jos, šiuo metu kultūros ir meno organizacijoms bei kūrėjams baigiama paskirstyti 16,6 mln. eurų, numatytų Vyriausybės ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane. Be to, atsižvelgiant į pakitusias aplinkybes buvo perskirstytos Kultūros rėmimo fondo lėšos –daugiau nei 5 mln. eurų.

Vilniaus miesto tarybai pritarus magistralinio kelio Vilnius–Trakai ruožo nuo sankryžos su Savanorių prospektu iki Trakų Vokės specialiajam planui, bus ruošiamasi šio kelio rekonstrukcijai.  „Didžiausios spūstys Galvės gatvėje šiandien formuojasi artėjant link kelio išsišakojimo į Druskininkus ir Trakus, kur pirmiausia ir planuojama rekonstrukcija. Kitas etapas bus šio kelio tąsos iki pat Trakų rekonstrukcija, – pranešime sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Nuo rugsėjo 1 d. vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ grįžta iš vasaros režimo ir dalis vaistinių dirbs atnaujintu, klientams įprastu darbo laiku. Keičiasi dviejų dešimčių vaistinių laikai – kurortuose darbo laikas šiek tiek trumpėja, didmiesčiuose – ilgėja.  Įmonės valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė sako, kad bendrovė nuolat prisitaiko prie klientų įpročių.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą šeštadienį turėtų atplaukti naujas didelis laivas iš Norvegijos – 17-asis toks krovinys šiais dujų metais.  „Planuojama, kad SGD dujovežis „Arctic Aurora“ į Klaipėdos uostą atvyks rugpjūčio 29 dienos vakarą. Dujovežis atgabena apie 140 tūkst. kub. metrų SGD“, – BNS komentavo terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“.  Portalų myshiptracking.com, vesselfinder.com ir marinetraffic.

Sveikatos apsaugos ministerija vėl leido organizuoti maitinimą savitarnos principu, kai maistą įsideda patys lankytojai. Tai numatyta trečiadienį pasirašytame sveikatos apsaugos ministro, operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendime. „Šiek tiek pakoreguota tvarka dėl savitarnos viešbučiuose ir furšetų metu, nes buvo daug nusiskundimų ir prašymų iš verslo struktūrų dėl įvairių renginių“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Veryga.

Draudikams per krizę pabloginus draudimo sąlygas didelėms eksportuojančioms įmonėms, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ruošia pagalbos joms paketą.  Ekonomikos viceministras Marius Skuodis sako, kad prekinio draudimo portfelių garantijų schema gali pradėti veikti jau rugsėjį. „Mes norime padėti ir atliepti į tai, apie ką eksportuotojai kalba labiausiai – kad draudimo kaina ir sąlygos būtų tokios, kaip iki krizės“ – BNS sakė M. Skuodis.

Kalbantis ir matuojantis jūsų kūno temperatūrą ekranas? Nenustebkite, jei greitu metu prie restorano, ligoninės ar biure pamatysite metro aukštyje kabantį ekraną, kuris šnekės su jumis. Tai termoskaitytuvas, kuris visiškai savarankiškai patikrins jūsų kūno temperatūrą ir įspės, jei nedėvite veido apsaugos priemonių. Tai ne iš fantastikos srities, bet inovatyvus temperatūros matuoklis.

Gyventojai sulaukė elektroninių laiškų, kuriuos prisidengdami „Swedbank“ vardu atsiuntė sukčiai. Banko atstovas ragina gyventojus būti atidiems – neatidaryti jokių įtartinų nuorodų ir nepateikti savo asmens duomenų. Banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigia, kad pastaraisiais metais interneto sukčiai gerokai patobulino savo taktiką ir sukčiavimo būdus. Vienas pavyzdžių – šalies gyventojus pasiekiantys suklastoti banko laiškai su prisegta kenkėjiška programa.

Sergančiųjų koronavirusu pasaulyje daugėja, šalys viena po kitos skelbia apie apribojimus, o dėl to keičiasi ir gyventojų kelionių planai. Kelionių organizatoriai teigia, kad tokia situacija itin paveikė turizmą. Žmonės dažnai atšaukia ar keičia keliones, tačiau vykstantiems savarankiškai kelionę atšaukti gali būti sudėtinga. Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijos vadovė Dovilė Zapkutė tikina, kad turizmas – vienas labiausiai pandemijos paveiktų sektorių.

Panašu, kad dėl Astravo elektrinės uždarymo Lietuva kovoja nebe viena, o su Latvija. Kaimyninė šalis kaip ir Lietuva paskelbė, kad elektros iš baltarusių nepirks. Visgi energetikos specialistai svarsto, ar pavyks užtikrinti, kad baltarusiška elektra tikrai nepatektų į Baltijos šalis.  Energetikos specialistas Vidmantas Jankauskas tikina, kad Latvija nusprendusi nepirkti elektros iš Baltarusijos pademonstravo solidarumą su Lietuva.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Lietuvos ūkiui pirmąjį pusmetį pademonstravus atsparumą koronaviruso epidemijai, pagrindo atsipalaiduoti nėra, nes augantis susirgimų skaičius gali padaryti žalos ekonomikai.  „Su džiugesiu galime kalbėti apie faktinę situaciją, tai, kas vyko pirmąjį pusmetį, kad tas ekonomikos šokas buvo atlaikytas deramai.

Dėl koronaviruso neigiamo poveikio sumažėjus vartojimo paklausai krito dažnos Lietuvos įmonės pelnas, sumenko gamybos apimtis ir daugumai įmonių, kol pasieks iki COVID-19 pandemijos buvusį savo finansinės būklės lygį, tai gali užtrukti mažiausiai metus. Taip teigė daugiau kaip pusė Lietuvos banko užsakymu apklaustų įmonių vadovų ar finansininkų.

Investuojant Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas, tempas šiemet yra didesnis nei pernai, tačiau jis išlieka nepakankamas, sako finansų ministras.  „Per septynis šių metų mėnesius investuota 602 mln. eurų iš ES fondų lėšų. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu investicijos yra 31 proc. didesnės, tačiau tam, kad užtikrintume ekonomikos skatinimo ir 2020 metų investicijų spartinimo plano įgyvendinimą, vidutinis investavimo tempas per mėnesį turėtų būti ne mažesnis nei 115,5 mln.

Baltijos šalims vieningai nusprendus nepirkti elektros iš nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės (AE), energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad dėl šio sprendimo Baltarusija kasmet neteks „šimtų milijonų eurų“ pajamų.

Pagrindinėms šalies gydymo įstaigoms, kuriose gydomi koronavirusu užsikrėtę žmonės ir kitoms įstaigoms, prisidedančioms prie koronaviruso pandemijos valdymo, skirta daugiau kaip 50 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, trečiadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Sprendimą skirti finansavimą šalies gydymo įstaigoms priėmė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, pasirašydamas atitinkamus įsakymus.

Padengti dalį dėl koronaviruso pandemijos susidariusių savivaldybių išlaidų skirta per 11 mln. eurų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sprendimą kompensuoti šalies savivaldybių patirtas išlaidas priėmė Vyriausybė, o siūlymą teikė Finansų ministerija. Skaičiuojama, kad iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų apie 7 mln. eurų skirta padengti išlaidoms, susijusioms su apsaugos ir medicininių priemonių įsigijimu, apie 3,6 mln.

Sosnovskio barščiams naikinti Vilniuje dvejiems metams bus skirta 92 tūkst. eurų.  Sostinės taryba trečiadienį pritarė veiksmų planui, pagal kurį iki 2022-ųjų būtų išnaikinta 99 proc. šio invazinio ir žmonėms pavojingo augalo populiacijos Vilniuje, kad jis neplistų toliau. Numatytos naikinimo priemonės – kasimas, šienavimas ir purškimas herbicidais.

Turgavietės mokesčio kompensaciją galės gauti dar apie tūkstantis prekiautojų. Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiam Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui, pranešė ministerija.  „Yra apie tūkstantis smulkiųjų verslininkų, kurie faktiškai atitiko visus kriterijus, tačiau negalėjo gauti šios kompensacijos. Dabar kliūtys pašalintos, tad raginame verslininkus artimiausiu metu užpildyti paraiškas kompensacijai“, – pranešime sakė ministras Rimantas Sinkevičius.

Aplinkosaugininkai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydami skelbti ekstremaliąją situaciją dėl neveikiančio komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio. Kaip trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, prašymas pateiktas pasitvirtinus informacijai, jog neveikia Kauno regiono atliekų tvarkymo centro įrenginys, dėl ko nebuvo vykdomas mišriųjų komunalinių atliekų apdorojimas.

Nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčio subsidiją galės gauti ir tos bendrovės, kurios dėl karantino negalėjo vykdyti nepagrindinės veiklos. Dabar kompensacija suteikiama tik dėl pagrindinės veiklos draudimo ar ribojimo.    Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui tikslinti tvarką, pranešė ministerija.  Ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad kompensaciją galės gauti, pavyzdžiui, gamybos įmonės, kurios kartu ir prekiauja.

Lietuvai per koronaviruso krizę pradėjus beprecedentes ekonomikos skatinimo priemones, finansų ministras perspėja, kad negalima imtis veiksmų, kurie perkaitintų ekonomiką. Vilius Šapoka pabrėžė, kad skatindama ekonomiką Lietuva turi laikytis subalansuoto požiūrio ir skeptiškai vertino siūlymus dar didinti socialines išmokas. „Kalbant apie ateitį, tai tikrai neturime imtis perteklinių žingsnių, kad perkaitintume savo ekonomiką.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta 14 mln. Eur. mokyklų skaitmenizacijai. Vieno mokinio krepšelyje tam bus skiriama 40 EUR, iki šiol ši suma siekė tik 5,9 Eur per metus. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui šiandien pritarta Vyriausybės posėdyje. Šios lėšos bus skiriamos aprūpinti vaikus reikalingomis skaitmeniniu turiniu, priemonėms, mokymosi platformomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino Latvijos sprendimą nepirkti elektros iš nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės (AE) – jo teigimu, toks „brolių“ latvių sprendimas yra logiškas. Jis taip pat pabrėžė, kad latvių sprendimas nepirkti elektros iš Astravo AE sti kelią į sklandesnį sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais procesą.

Latvijai nusprendus stabdyti elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo atominė elektrinė (AE), Lietuvos energetikos ministras teigia, kad toliau kartu bus ieškoma techninių sprendimų.  Pasak Žygimanto Vaičiūno, dabar planuojama galutinai suderinti politinės deklaracijos, įtvirtinančios bendrą Baltijos šalių poziciją nepirkti elektros iš Astravo, tekstą ir kartu patvirtinti trišalę prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis sako manantis, jog tyrimus dėl įsigijimų pandemijos metu atliekančios tarnybos pradeda politikuoti ir sieja šiuos tyrimus su artėjančiais rinkimais. „Tai, kas dabar vyksta šitais klausimais – būtent ir testų prasme, ir taip toliau, viskas supolitikuota.