Verslas

Elektros rinkos liberalizacija vartotojams suteikė ne tik galimybę patiems pasirinkti norimą tiekėją, bet kartu atnešė ir keletą naujovių. Viena jų – klientų kodų pokytis, kurio privalo nepamiršti visi pirmojo etapo dalyviai. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atkreipia dėmesį, kad palikus visuomeninį tiekimą kodai yra pakeičiami visiems elektros energijos vartotojams.

Daugiausia darbuotojų iš visų šalies įmonių turintis prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, kad atlyginimų fondui šįmet papildomai bus skirta beveik 8 mln. eurų. Iki šiol bendrovės atlyginimų vidurkis buvo mažesnis nei kituose prekybos tinkluose. Pranešime žiniasklaidai cituojama parduotuvių „Maxima“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė tikina, kad teigiamus atlyginimo pokyčius pajus didžioji dalis parduotuvių, gamybos bei logistikos padalinių darbuotojų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad Vyriausybė pritarė VMI pasiūlymui ir protokoliniu sprendimu iki 2021 m. balandžio 30 d. pratęsė mokestinės pagalbos priemonių taikymą nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. VMI sudarė naują įmonių, nukentėjusių nuo pandemijos sąrašą, kurioms iki balandžio 30 d. ir dar du mėnesius nebus skaičiuojami delspinigiai, nevykdomi mokesčių išieškojimo veiksmai.

Apsipirkimų planavimas ir atsakingas pirkėjų elgesys turi svarbios įtakos kovojant su viruso plitimu, tačiau neretai parduotuvių lankytojams tampa sunku įvertinti, kur ir kada geriausia apsipirkti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė dalijasi patarimais, kokiu laiku ir kokiose parduotuvėse pirkėjai gali būti saugesni.

Prekybos centrą „Ikea“ Vilniuje franšizės pagrindu valdanti bendrovė „Felit“, praėjusiais finansiniais metais uždirbusi 8,45 mln. eurų grynojo pelno, dividendams skyrė 8,5 mln. eurų.  Tai nurodoma Registrų centrui pateiktose 2019-2020 finansinių metų ataskaitose. Už 2018-2019 finansinius metus bendrovė išmokėjo 7 mln. eurų dividendų. „Felit“ grynasis pelnas per 2019-2020 finansinius metus (jie prasideda rugsėjį ir baigiasi kitų metų rugpjūtį) siekė 8,454 mln. eurų – 18,5 proc.

Paskutinėmis praėjusių metų dienomis Estijos sostinėje atidarytos pirmosios „išmaniųjų“ gatvių atkarpos, gaminančios elektros energiją per šalia jų įrengtas saulės baterijas. „Be saulės energijos generavimo, visos šios zonos taip pat atlieka pagalbines eismo valdymo funkcijas, padidindamos jo dalyvių saugumą. Šie įrenginiai turi galimybę ištirpdyti sniegą ir ledą, o tai padeda kovoti su apledėjimu.

Komerciniai bankai „Luminor“ ir Šiaulių bankas skolina 44 mln. eurų sostinėje statomam prekybos centrui „Vilnius Outlet“, kurio atidarymas numatytas šių metų trečiąjį ketvirtį.  Bankai skolina lygiomis dalimis – po 22 mln. eurų, bendra projekto vertė siekia apie 78 mln. eurų.

Šîuo metu, kaip ir ankstesniais metais, paklausiausi darbo rinkoje buvo Informacinių technologijų (IT) specialistai. Jie ir uždirbo daugiausiai, nes kai kurių atlygis siekė ir apie 3 tūkst. eurų į rankas. Taip pat pandemija ir karantinas į darbo rinką atnešė naujovių. Išaugo kurjerių ir prekių surinkėjų paklausa. Šių sričių darbuotojai uždirbo apie 600 eurų į rankas.

Vokietija antradienį paskelbė griežtinanti dalinį karantiną, įvedant naujų suvaržymų socialiniams kontaktams, iš pratęsianti jų galiojimą iki sausio pabaigos, didžiausiai Europos ekonomikai stengiantis pažaboti sparčiai plintantį koronavirusą. Mokyklos, laisvalaikio ir sporto objektai bei dauguma parduotuvių liks uždaryti iki sausio 31 dienos, kanclerė Angela Merkel informavo po derybų su visų 16 Vokietijos žemių lyderiais.

Pradedant nuo sausio 6 d. neturintys darbo ir norintys pradėti dirbti sau dėl nemenkos paramos savarankiško darbo pradžiai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą. Didžiausia galima paramos suma yra 19921,26 euro. „Tai – puiki galimybė tiems, kurie šiuo sudėtingu metu yra pasiryžę veikti savarankiškai. Tikiu, kad  žmogui galima labiau padėti ne dalijant žuvis, bet davus meškerę ir išmokius žvejoti“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Kelionių organizatoriams bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams gera žinia – iki 2021 m. gegužės 31 d. pratęstas terminas kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“.  „2021 metus pradedame su gera žinia šiam skaudžiai nuo COVID-19 nukentėjusiam sektoriui – nuo 2020 metų liepos mėnesio įsigaliojusi paskolų turizmo ir viešojo maitinimo...

Kilus ažiotažui dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos draudimo naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“ ant riešutų kremo produkcijos, ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė paragino tarnybą atsisakyti „perteklinės reguliacinės naštos“. Tarnyba paskelbė, kad Kauno įmonė negalėjo naudoti prekės ženklo „SVIESTAS sviestuotas“ ant jos gaminamo riešutų kremo produkto, nes jis yra augalinės kilmės, o matomas žodis „sviestas“ gali klaidinti vartotojus.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) šiomis dienomis pasirašo naujas sutartis dėl COVID-19 tyrimams būtinų priemonių įsigijimo dar rudenį pradėtuose viešuosiuose pirkimuose atviro konkurso būdu. Tai didžiausios vertės centralizuotas priemonių, skirtų COVID-19 tyrimams atlikti, pirkimas Lietuvos istorijoje. Perkamas priemonių kiekis planuotas pusmečiui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel telefonu aptarė galimybę kartu gaminti vakcinas nuo koronaviruso, antradienį pranešė Kremlius. „Buvo aptarti bendradarbiavimo kovojant su koronaviruso pandemija klausimai, akcentuojant galimas bendros vakcinų gamybos perspektyvas“, – rašoma Kremliaus pranešime.

Antradienį ryte pranešta, kad sutriko mobiliojo parašo, kuris naudojamas prisijungti prie bankų internetu ir daugeliui kitų reikmių, veikla. „Šiandien nuo 10.14 val. sutriko mobiliojo elektroninio parašo veikimas. Šią paslaugą teikiančios bendrovė „SK ID Solutions“ specialistai aiškinasi priežastis ir sprendžia problemą, kad mobilusis elektroninis parašas būtų pasiekiami kuo greičiau“, – pranešė bendrovė.

Koronaviruso pandemija tęsiasi jau beveik metus. Jos metu daugeliui žmonių teko pakeisti savo gyvenimo būdą, atsisakyti tiek kasdienių dalykų, tiek pramogų. Per šį sudėtingą laikotarpį gyventojai labiausiai ir pasiilgo kelionių, susitikimų su draugais ir renginių. SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad daugiau negu pusė gyventojų (54 proc.), keliones į užsienį  įvardijo tarp vieno iš trijų labiausiai pasiilgtų dalykų. Kelionių labiausiai ilgisi 30–49 metų gyventojai.

Iš mokesčių mokėtojų lėšų finansuojamos Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) Tarybos nariai paskutiniame praėjusių metų posėdyje gerokai pasididino savo algas. Už darbą jie gaus nuo 33 proc. iki 60 proc. daugiau nei gavo iki šiol. Paprastai darbuotojų atlyginimą nustato darbdavys. Jeigu tiesioginio darbdavio nėra, kaip, pavyzdžiui, prezidento, premjero ar kitais atvejais, darbo užmokestis nustatomas Seimo priimamais įstatymais ar kitais teisės aktais.

Vyriausybei nuo sausio 1-osios vėl leidus skrydžius tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, šalies prezidento patarėja sako, kad tai suteiks galimybę žmonėms pasiekti artimuosius.  Vis dėlto Asta Skaisgirytė pažymėjo, jog būtina ir toliau laikytis saugumo reikalavimų.

Lietuvos energetikai 2021-ieji metai bus svarbūs dėl pagreitį įgaunančio mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo ir numatomo baigti magistralinio dujotiekio į Lenkiją (GIPL).  Pasak ekspertų ir rinkos dalyvių, Lietuvos dėmesio ir pastangų toliau reikalaus Baltarusijos Astravo atominė elektrinė (AE) bei tinklų sinchronizavimas su Europa. Tikėtini svarbūs sprendimai žaliojoje energetikoje, naujajai valdžiai paskelbus apie ambicingą jos plėtrą.

Klaipėdos rotušės pastatas Vyriausybės nutarimu perduotas miesto savivaldybei, antradienį rašo „Vakarų ekspresas“. Iki šiol statinį valdė valstybės įmonė Turto bankas. „Tai ne tik simbolinis pastato perdavimas iš vienos valstybinės institucijos kitai, tai ir simbolinis žingsnis Klaipėdos miesto istorijos prasme, nes pastatas, kuriame jau prieš pusantro šimto metų veikė miesto rotušė, pagaliau vėl grįžta miesto dispozicijai“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Kova su automobilių tarša miestuose įgauna naują pagreitį. Dalis savivaldybių jau užsimena apie žadamus pakeitimus miestuose bei naujus mokesčius, o nauji pakeitimai atsirastų pagrindinėse miestų zonose. Jau šiemet Kaunas žada įvesti dviejų eurų rinkliavą norintiems automobiliu įvažiuoti į senamiestį.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 24 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Gruodžio 28 – sausio 3 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 39,5 euro už MWh. Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje bei Estijoje, šiose šalyse ji brango panašiu mastu kaip ir Lietuvoje.  Operatorė pastebi, kad nors ir pakilusi, elektros kaina Lietuvoje išliko 26 proc. mažesnė nei gruodžio viduryje.

„Lietuvos krematoriumas“ pernai atliko 7380 kremavimų. Tai – 50 proc. daugiau nei 2019 metais, kuomet buvo atlikti 4902 kremavimai, arba beveik dvigubai daugiau nei 2018 metais, kuomet buvo atliktos 3804 kremacijos.

Didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose nebeliko gyvos žuvies akvariumų. Paskutiniai jų atsisakė tinklai „Rimi“ ir „Maxima“.  „Ruošėmės šiam pokyčiui, nes turime su tiekėjais užtikrinti asortimentą, kuris kompensuotų gyvos žuvies netekimą“, – pranešime sako „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Rimi Lietuvos“ atstovė BNS sakė, kad gyva žuvimi tinklas taip pat visiškai neprekiauja nuo sausio 1-os dienos.

Parduotuvių tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ vadovė sako, kad prieš dvejus metus nepavykęs susijungimo su „Rimi“ sandoris pristabdė vystymąsi, tačiau 2021-ieji tinklui gali tapti proveržio metais. Antro pagal dydį maisto prekybos tinklo Lietuvoje vadovė Nijolė Kvietkauskaitė interviu BNS pripažino, kad dėl koronaviruso pandemijos įmonė neįvykdė 2020-iems metams numatyto 5 proc. augimo. „Metų pradžia bus sunki, esam tam pasiruošę.

Jungtinei Karalystei (JK) pasitraukus iš Europos Sąjungos bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, Lietuva turėtų išlikti patraukli tos šalies finansinių technologijų (fintech)  įmonėms, sako asociacijos „Infobalt“ atstovas.  „Infobalt“ „Fintech Lithuania“ grupės vadovas Paulius Tarbūnas BNS teigė, kad jau anksčiau Britanijos fintech įmonės siekė licencijų Lietuvoje, norėdamos toliau teikti paslaugas Europos sąjungos šalyse.

Nuo šių metų pradžios buvo indeksuotos pensijos, perskaičiuotos kai kurios kitos išmokos. Planuojama, kad jau nuo šios savaitės gyventojai gaus jas į bankų sąskaitas, galės pasiimti patys ar sulaukti namuose.

Po sudėtingų 2020-ųjų, daugelis su viltimi žvelgia į 2021-uosius. Tą daro ir ekonomistai – šių teigimu, 2020 metų krizė Lietuvos ekonomikai neturėtų padaryti didelės žalos – maždaug pusė sektorių, naujausiais duomenimis, rodo teigiamą augimą. Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistai sako, kad ekonominis pagerėjimas jau matomas ir skirtingais 2020-ųjų laikotarpiais – antrąjį-trečiąjį metų ketvirčius, pagal visas ekonomines veiklos rūšis, įmonių pajamos iš viso augo net 17,5 proc.

Nuo šiandien visose lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse nebeliko gyvos žuvies – prekybos tinklas atsisakė visų parduotuvėse buvusių akvariumų. Dar vasarą buvo atsisakyta gyvos žuvies akvariumų visose XX formato tinklo parduotuvėse, o nuo šiol jų neliks ir XXX bei XXXX formato „Maximose“. „Nuosekliai ruošėmės šiam pokyčiui, nes turime su tiekėjais užtikrinti asortimentą, kuris kompensuotų gyvos žuvies netekimą.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2021-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Ekonomika po koronaviruso pandemijos nulemto nuosmukio 2020-aisiais šiemet, tikimasi, augs. Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 1,9 proc., tačiau jei pandemija bus sėkmingai suvaldyta, augimas siektų 4,5 proc., o jei tai užtruktų, BVP smuktų 3,3 proc.

Dalis Lietuvos ekonomistų mano, jog koronaviruso pandemijos akivaizdoje Vyriausybė galėtų skolintis daugiau, todėl ir valdžios deficitas 2021-aisiais galėtų būti didesnis nei 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, kai kurie jų pabrėžia, jog svarbiausia ne pats deficito dydis, o tai, kaip skolinti pinigai bus panaudoti.

Gyventojai, dirbantys su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu, mažųjų bendrijų nariai ar individualių įmonių savininkai, šeimynos dalyviai privalo patys mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, kad gautų atitinkamas išmokas ir gydymą. Žmonės, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir kurių ekonominis valdos dydis mažesnis nei 4, moka tik privalomojo sveikatos draudimo įmokas. PSD mokesčio tarifas siekia 6,98 proc.

Ateinančiais metais nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus laukia nauji pokyčiai. Su jais susidurs tiek statybų verslas, tiek būsto pirkėjai. Energinio naudingumo klasė kitais metais turės būti didesnė. Anot NT specialistų, tai reiškia, kad ir būstas po kurio laiko brangs.

Ekonomistai prognozuoja, kad 2021 metai atneš pokyčių. Tačiau teigiamų ar neigiamų – specialistų nuomonės išsiskyrė. Vieni tikino, kad šiais metais brangs prekės ir paslaugos, nes algos augs, o paslaugų teikėjai norės užsidirbti. Kiti tikina priešingai – paslaugų teikėjai konkuruos, tad pirkėjus vilios nuolaidomis. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėdamas apie kitų metų kainas teigė, kad didžiausi pokyčiai laukia energetinių išteklių. „Gamtinės dujos tarptautinėje rinkoje brangsta.

Lietuvos ekonomika bene mažiausiai nukentėjo nuo koronaviruos pandemijos visoje Europos Sąjungoje. Užtat bedarbių skaičius pas mus buvo bene didžiausias. O Vyriausybė ne visada rinkosi tinkamas priemones bedarbių skaičių sumažinti. Todėl siūlomos rekomendacijos, kaip tai padaryti.

Koronavirusas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje kardinaliai pakeitė žmonių gyvenimus. Griežtos karantino taisyklės sujaukė visus įmanomus planus, privertė užsidaryti kai kuriuos verslus, sustabdė ir akademinę bendruomenę. Lietuvoje universitetai persikėlė į kiekvieno studento, dėstytojo namus, o ugdymo procesas vykdomas tik nuotoliniu būdu. Sausio mėnuo – pats darbų įkarštis universitetuose. Dėstytojai paskaitose dėlioja paskutinius akcentus, o studentai ruošiasi egzaminams.

Dalis Lietuvos bankų metų pradžioje atnaujins paslaugų įkainius. Su grynaisiais pinigais susijusios operacijos kai kur brangs.  „Swedbank“ teigimu, įkainiai nuo vasario bus keičiami skatinant elektroninių paslaugų naudojimą, patraukliau pirkti internetu bei atlikti pinigų plovimo prevenciją. Nuo vasario paslaugų plano neturintiems privatiems klientams pinigų išsigryninimas „Swedbank“ bankomate bus apmokestintas 0,5 proc. (mažiausiai 0,5 euro) nuo išgryninamos sumos.

Visi darbuotojai žino, kad atleidimo atveju, jei šis įvyko ne dėl jų kaltės, jiems priklauso išeitinė išmoka, o kartais ir papildomi priedai. Tačiau visiems dirbantiesiems būtina žinoti ir apie išimtinius atvejus, kai išeitinė išmoka jiems priklauso ir tais atvejais, kai darbo vietą jie palieka savo noru ar dėl svarbių priežasčių. Darbo kodekse reglamentuojama, kad be kaltės atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.

Susidūrimas su žvėrimis – vienas iš dažniausių nutikimų kelyje. Tūkstančiais skaičiuojamų nelaimių su gyvūnais metu nukenčia ne tik žvėrys, bet ir žmonės. Be to, įvykus susidūrimui, automobilių savininkai už tai dar gali netekti vairuotojo pažymėjimo arba jie bus priversti susimokėti tūkstantines baudas.

Nuo sausio įsigalioja nauja lobistinės veiklos deklaravimo tvarka: nuo šiol lobistais galės tapti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, o deklaruoti lobistų veiklą turės ne tik ją vykdantys, bet ir patyrę asmenys. Kaip BNS informavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), tokie pokyčiai numatyti įsigaliojančiuose naujos redakcijos Lobistinės veiklos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų pakeitimuose.

Nepaisant koronaviruso pandemijos, 2020 m. nekilnojamo turto pardavimai augo. Vis tik jeigu ir toliau tęsis neapibrėžta situacija šalyje, neatmetama, kad reikalavimai gauti būsto paskolą griežtės. Tačiau patys bankai tikina, kad sąlygų negriežtino ir kol kas tokių planų neturi.

Praėjusiais metais sprendimas dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlė kaip niekad daug diskusijų. Darbuotojų atstovai tikino, kad kelti algą būtina. To metu darbdaviai tvirtino, kad ne visi verslai turi tam pinigų. 2021 metais minimali alga, kuri mokama tik už nekvalifikuotą darbą, didėja nuo buvusių 607 iki 642 eurų „ant popieriaus“. „Į rankas“ tai reikštų algos padidėjimą nuo 447 iki 467 eurų. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 138 tūkst.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą šeštadienį atplaukė naujas didelis dujų krovinys iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – tai pirmas dujų krovinys šiemet.  Laivas „Point Fortin“ atvyko iš „Cameron LNG“ terminalo, jis atgabeno apie 138 tūkst. kub. metrų SGD, BNS informavo Klaipėdos terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“. „Point Fortin“ šeštadienio rytą prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai myshiptracking.com, vesselfinder.

Naujųjų metų išvakarėse mirė 49-uosius metus ėjęs investicijų bankininkas, finansų konsultavimo įmonės „Superia“ partneris Aidas Galubickas, BNS patvirtino buvusi jo kolegė Viktorija Trimbel.   A. Galubickas buvo vienas iš investicinės bankininkystės pradininkų Lietuvoje, kartu su bendramoksliais ir draugais 1993 metais įkūręs „Suprema Securities“. „Man tikrai tas aukštas kokybės lygis, supremiškas humoras, work hard, play harder (liet.

Lietuvai pradėjus liberalizuoti elektros tiekimo gyventojams rinką, nuo naujųjų metų daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų elektrą tiekia jų pasirinkti nepriklausomi tiekėjai. Bendras buitinių vartotojų skaičius siekia apie 1,6 mln.  Pernai nepriklausomą tiekėją pasirinko 87,2 tūkst. daugiausiai elektros suvartojančių namų ūkių iš privalėjusių tai padaryti 98 tūkst. vartotojų. Dar beveik 118 tūkst.

Iki karantino iš kulinarinių švenčių gyvenę verslininkai priverstinai sustabdžius veiklą griebiasi šiaudo. Ėmė kepti meduolinius sausainius ir siūlyti nuotolines jų dekoravimo paslaugas. Tačiau nesitikėjo, kad filmuotos pamokėlės sulauks tokio populiarumo ir paklausos. Nors pajamos iš tokių kepinių ruošinių nedidelės, bet emocinė nauda nepamatuojama.

Pastaraisiais metais Lietuvos keliuose buvo grąžinta daugiau kaip šimtas lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios leidžia sankryžose automobiliams sukti į dešinę degant raudonam šviesoforui.  Šie eismo elementai panaikinti lygiai prieš metus. Kilus pasipiktinimui dėl išaugusių transporto spūsčių, Vyriausybė po savaitės sprendimą atšaukė, tačiau nurodė suderinti rodyklių grąžinimą su Transporto kompetencijų agentūra.

Pasauliui belipant iš pandemijos duobės, 2021-aisiais tikimasi ir ekonomikos atsigavimo. Visgi ekonomistai pastebi, kad pasaulio gamybos lyderės Kinijos ekonomikos laivas pavojingai siūbuoja, o tai gali sukelti problemų visame pasaulyje ir Lietuvoje, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija skelbia, kokių kelių remontą planuoja 2021 metais. Planuojamų atlikti darbų sąraše – planai ir toliau remontuoti valstybinės reikšmės kelius. Planuojama atlikti stambius darbus „Via Baltica“, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda keliuose. Taip pat numatyta asfaltuoti ir žvyrkelius. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dalinasi planuojamų didžiųjų šalies kelių remontų sąrašu.