Verslas

Ketvirtadienį vakare Seimas po antrojo svarstymo pritarė atnaujintam kitų metų valstybės biudžeto projektui, taip pat kitiems įstatymų projektams dėl mokesčių ir išmokų kitais metais. Tačiau žadėtoms naujosios vienišų asmenų išmokoms lėšų juose nenumatyta.

Ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei raginant prekybos tinklus savarankiškai apriboti prekių asortimentą ir taip sumažinti pirkėjų srautus bei išlaikyti lygią konkurenciją tarp prekybininkų, prekybos tinklai „Lidl“ ir „Norfa“ teigia svarstysiantys šį pasiūlymą. Tuo metu „Rimi“ kol kas ribojimų nesvarsto, o „Iki“ sako, kad didžiausia asortimento dalis parduotuvėse yra maisto produktai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ragina prekybos tinklus savarankiškai apriboti prekių asortimentą ir taip sumažinti pirkėjų srautus bei išlaikyti lygią konkurenciją tarp prekybininkų. Pasak jos, prekybos tinklai raginami tą daryti savarankiškai, tačiau esant būtinybei, Vyriausybė galėtų juos įpareigoti tą padaryti.  „Pakviečiau didžiuosius prekybos tinklus apsiriboti asortimentą, turint omeny, kad laukia dabar ir prieššventinis laikotarpis.

Trečiadienį Lietuvoje pradėjus judėjimo ribojimų kontrolę, skelbiama, kuriose kelio atkarpose atsiras policijos kontrolės postai. Antradienį spaudos konferencijos metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nurodė, kad iš viso Lietuvoje atsiras apie 250 patikros postų, o į gatves išvažiuos daugiau kaip 900 budinčių ekipažų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po susitikimo su prekybos tinklų atstovais tikino, kad prašė jų savanoriškai susiaurinti asortimentą, kad būtų sumažinti pirkėjų srautai ir užtikrina lygi konkurencija. Ministrė tikisi, kad prekybos tinklai paseks užsienio pavyzdžiu ir ne maisto prekes atitvers nuo pirkėjų, kad šie negalėtų jų įsigyti. Anot A. Armonaitės, geriau prekybos tinklams patiems savanoriškai apriboti prekių asortimentą, o ne laukti, kol tai lieps padaryti Vyriausybė.

Ketvirtadienio vakarą Seimas po antrojo svarstymo pritarė naujosios Vyriausybės atnaujintam svarbiausiam kitų metų finansiniam dokumentui – valstybės biudžetui. Galutinis balsavimas dėl kitų metų biudžetų numatytas gruodžio 22 d., antradienį. Pristatydama svarbiausius atnaujinto biudžeto pakeitimus finansų ministrė Gintarė Skaistė posėdyje sakė, kad daugiausia jų susiję su išlaidomis dėl Covid-19 pasekmių valdymu.

Lietuvoje sugriežtėjus karantino sąlygoms ir sumažėjus keleivių srautui, nuo pirmadinio kursuos mažiau traukinių. Laikinai stabdomi 32 reisai, dar penkių grafikas keičiamas, praneša „Lietuvos geležinkeliai“.  Bendrovės „LTG Link“ vadovo Lino Baužio teigimu, pastarosiomis dienomis, palyginti su pernai tuo pat laiku, keleivių srautas sumažėjo beveik 70 proc. „Per visą pandemiją stengiamės išlaikyti būtinąjį tarpmiestinį susisiekimą, kad žmonės galėtų pasiekti darbus ar gydymo įstaigas.

Kitais metais padidėjus minimaliai mėnesinei algai (MMA), keisis kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, tačiau „Sodros“ įmokų tarifai liks tokie patys.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad nepalaikys pakoreguoto biudžeto, nes jame numatytas deficitas gali reikšti dar didesnį skolos augimą ir naujus mokesčius kitais metais. Parlamentarams teikiamas Ingridos Šimonytės Vyriausybės pakoreguotas svarbiausio šalies pajamų ir išlaido plano projektas numato 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios deficitą  – 2,1 punkto daugiau negu planavo kadenciją baigusi valdžia. Biudžeto deficitas sieks 4,573 mlrd. eurų.

Vilniaus savivaldybė dar mėnesiui pratęsė nemokamų prevenciškai dalijamų kalio jodido tablečių dalijimą vaistinėse. Neatsiėmę tablečių vilniečiai, arba naujai deklaravę savo gyvenamąją vietą sostinėje, kalio jodido preparatus galės atsiimti iki sausio 17 d. Šiuo metu atsiimta apie 60 proc. visų vilniečiams skirtų jodo tablečių. Lapkričio mėnesį savo gyvenamąją vietą deklaravusiems vilniečiams taip pat jau yra išrašyti e. receptai, tad jau galima atsiimti tabletes vaistinėse.

Praėjusią savaitę kai kuriuos naujosios Vyriausybės posėdžio dalyvius turėjo būti apėmęs déjà vu jausmas. Panašiai skubiam posėdžiui savaitgalio dienomis kovo viduryje rinkosi ankstesnės vyriausybės ir ministerijų vadovybė, o po to buvo paskelbta apie karantino taisyklių įvedimą Lietuvoje ir paramos verslui bei gyventojams priemones.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) galutinai pareiškus, kad žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas dėl interesų konflikto negali būti skiriamas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovu, žemės ūkio ministras sako neskirsiantis E. Gusto į šį postą.   „Komisija šiandien (trečiadienį – BNS) priėmė sprendimą – komisija ponui Gustui netaikys išimties dėl ribojimo įsidarbinti centre.

Valdančiųjų konservatorių pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Seimas galėtų Lietuvoje paskelbti nepaprastąją padėtį, jeigu visuomenė nesilaikytų Vyriausybės įvestų karantino sąlygų, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą.

Trečiadienį įsigalioja sugriežtintas karantinas. Ekonomistai tikina, kad tai buvo būtinas Vyriausybės sprendimas. Tačiau pripažįsta, kad dalis verslų patirs nuostolių, todėl jiems būtina valdžios pagalba, kuri kol kas vėluoja ir pasiekė ne visus verslininkus. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad sugriežtintas karantinas pradėtas per vėlai. „Jis turėjo prasidėti prieš mėnesį ar du tam, kad netaptume, daugiausiai užsikrėtusių asmenų per savaitę, valstybe.

Uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinis fondas „Lords LB Special Fund II“ pardavė SEB banko būstinę Vilniuje – ją įsigijo Liuksemburgo investicijų valdymo bendrovės „REInvest Asset Management“ valdomas nekilnojamojo turto fondas. Tai yra pirmoji „Dereif Sicav Fis“ fondo investicija Baltijos šalyse, tačiau regione planuojama ir daugiau investicijų. Šalys susitarė, kad šio sandorio finansinė informacija bus konfidenciali, teigiama bendrovių pranešime.

Vyriausybė sutinka euru didinti valstybės tarnautojų bazinę algą, kelti minimalius koeficientus. Ministrų kabinetas trečiadienį dar kartą patvirtino buvusių valdančiųjų teiktas pataisas dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų algų, kartu pasiūlyti ir kai kurie pakeitimai dėl sveikatos, socialinės apsaugos specialistų. Pataisos buvo grąžintos kartu su biudžeto projektu.

Nuo trečiadienio įsigalioję sugriežtinti prekybos ribojimai taikomi visoms prekybos vietoms, išskyrus parduotuves, prekiaujančias maisto produktais, veterinarijos prekėmis, vaistines ir ortopedijos prekių parduotuves. Vis dėlto panašu, kad kai kurios ne maisto prekių parduotuvės randa būdų veiklai tęsti ir sugriežtinus karantiną. Naujai įsigalioję sugriežtinti karantino ribojimai per naktį parduotuves pavertė prekių atsiėmimo punktais.

Nuo kitų metų dvigubai didėja subsidijos prastovų metu, darbdaviams nelieka pareigos prie darbuotojo atlyginimo prisidėti savo lėšomis. Šie pakeitimai darbdaviams padės išlaikyti darbo vietas, o darbuotojams – neprarasti pajamų. Tai ypač aktualu nuo pandemijos stipriai nukentėjusiam verslui: viešbučiams, sanatorijoms, kavinėms, grožio salonams ir kt. „Siekiame, kad darbdaviui mokamos subsidijos darbo užmokesčiui dydis būtų siejamas su iki karantino darbuotojui priskaičiuotu darbo užmokesčiu.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusių teisės aktų projektams. Juos įvertino ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jo vertinimu, didesnės pensijos ir kitos socialinės išmokos sutampa su gerovės valstybės siekiu. Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad naujame biudžete numatyta daugiau lėšų pensijoms. Esą tai tiesiogiai siejasi su prezidento gerovės valstybės vizija.

Vyriausybė iš kitų metų biudžeto pašalino visas išlaidas ir pajamas, susijusias su ekonomikos gaivinimui skirtu Ateities ekonomikos DNR planu, nes jame numatyti projektai bus persvarstyti, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patobulintam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame, atsižvelgiant į visuomenės, Prezidentūros, Seimo bei valstybės institucijų siūlymus, pagrindiniai pokyčiai orientuoti į koronaviruso pandemijos sukeltų neigiamų padarinių mažinimą. „Šiuo metu turime itin rizikingą ir neapibrėžtą laikotarpį, susijusį su koronavirusu, todėl svarbiausia imtis efektyvių priemonių, kurios padėtų operatyviai valdyti susidariusią padėtį.

Prekybininkus, bandančius apeiti draudimą dirbti ne maisto prekių parduotuvėms, premjerė Ingrida Šimonytė ketina drausminti. Antraip, anot ministrės pirmininkės, bus pakeistas Vyriausybės nutarimas dėl karantino. Kaip žinia, nuo gruodžio 16 dienos leidžiama veikti tik maisto ir būtinųjų prekių parduotuvėms. Nedirba ne maisto prekių parduotuvės, prekybos ir pramogų centrai, turgavietės ir kitos viešos prekybos vietos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė užsimena, kad ateityje gali būti atšaukti ankstesnės valdžios įvesti alkoholio pardavimo ribojimai. Tarp jų ir trumpesnis gėrimų pardavimo laikas. Primename, kad per pastaruosius kelerius metus reikalavimai alkoholio prekybai gerokai sugriežtėjo. Gėrimų parduotuvėse dabar galima nusipirkti nuo 10 val. ryte iki 20 val. vakare, o sekmadieniais – iki 15 val. Seime jau kilo iniciatyvų kai kuriuos ribojimus atšaukti. Tam pritartų ir V. Čmilytė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė sprendimui koreguoti universalios vaiko išmokos koeficientą, kad vaiko pinigai kitąmet didėtų dešimčia eurų – iki 70 eurų už vaiką. „Čia taip pat yra mūsų įsipareigojimai, kuriuos prisiėmėme priimdami sprendimą didinti vaiko pinigus.

Trečiadienį kartu su naujausiu kitų metų valstybės biudžeto projektu Vyriausybė tvirtina ir daugelį kitų įstatymų pataisų. Jose numatyta, kad palyginti su dabartinėmis, gerokai išaugs darbdaviams mokamos subsidijos į prastovas išleistų darbuotojų algoms kompensuoti. Taip pat kiek pasikeis išmokos tiems, kas darbo neteko dėl karantino. Jų negaus ilgalaikiai bedarbiai ir studentai. Šiuo metu subsidijos siekia 70 proc. arba 90 proc.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patobulintam „Sodros“ ir valstybės biudžetui. Juose numatyta, kad gerokai išaugs senatvės pensijos ir kitos išmokos. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2021 m. bus 611,5 tūkst. Dėl pensinio amžiaus didinimo šis skaičius sumažės 0,2 proc., arba  1 tūkst. gyventojų. Visų mokamų valstybinio socialinio draudimo pensijų skaičius 2021 m. prognozuojama bus 1,026 mln., arba 3,6 tūkst. mažesnis nei laukiama šiemet.

Nors visi policijos patikros postai pradės dirbti pilnu pajėgumu jau nuo penktadienio, Vilniuje jau pradedama blokuoti dalį kelių.  Tiesa, nors pareigūnai ir stabdo vairuotojus, tačiau Vilniaus apskr. VPK komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja teigia, kad tai yra daugiau prevencinė priemonė, kuria raginama priminti vairuotojams nevykti iš namų, jeigu nėra būtina.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2021 metais turėtų siekti 136,235 mln. eurų – 24,1 proc. (43,213 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (179,448 mln. eurų). Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos yra 5,128 mlrd. eurų, išlaidos – 4,991 mlrd. eurų, arba atitinkamai 3,7 proc. (180,7 mln. eurų) ir 4,7 proc. (223,9 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2020 metais. Tai numatoma patikslintame Valstybinio socialinio fondo 2021 metų biudžeto projekte.

Nuo šios savaitės visoje šalyje griežtinant karantino sąlygas, vilniečiams primenama iš namų judėti tik esant būtinybei – į gydymo įstaigas, darbo ar kitas vietas, kur kelionių neįmanoma atidėti. Viešasis transportas Vilniuje organizuojamas taip, jog keleiviai galėtų laikytis saugių atstumų, tačiau įvertinami ir mažėjantys srautai.

Pastatų sektoriuje slypi neišnaudotas potencialas kovoje su klimato kaita. Šiandien Europoje net 75 proc. pastatų yra energetiškai neefektyvūs. Jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia 36 proc. šiluminį efektą visų sukeliančių dujų. Tačiau po renovacijos pasiekti energinių sąnaudų sutaupymai gali  padėti ženkliai sumažinti CO2 emisijų kiekį. Ypatingai reikšmingas klimato kaitos mažinimui yra atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas.

Pirmasis elektros tiekėjų pasirinkimo etapas baigėsi – iki gruodžio 10 dienos elektros tiekėją turėjo pasirinkti daugiausiai elektros suvartojantys gyventojai. Prasidėjus antrajam pasirinkimo etapui elektros tiekėją rinksis mažesni elektros vartotojai. Daugelis jau suskubo tą padaryti. Ekspertų teigimu, rinkos liberalizavimas atvėrė nemažai naujų galimybių vartotojams, tačiau tuo pačiu įnešė ir tam tikros sumaišties.

Pastaruoju metu vėl ėmė daugėti darbuotojų, esančių prastovose, tačiau nuo trečiadienio šis skaičius pašoks į viršų, įsitikinęs Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis, rašo portalas delfi.lt. LVK vadovas teigė, kad iki šiol prastovų būta nedaug, nes verslai nestabdė veiklos – netgi restoranai siūlė maistą išsinešti, o iki šiol veiklą apribojo arba visiškai užsidarė tik barai ir naktiniai klubai.

Naujoji finansų ministė Gintarė Skaistė pripažįsta, kad per kelias pirmas darbo dienas bene visą dėmesį teko skirti koronaviruso pandemijai ir 2021 metų biudžeto projektui. Tačiau, anot jos, jau kitąmet turėtų prasidėti diskusijos dėl mokestinės sistemos ateities, ieškoma sprendimą valdžios deficitui ir valstybės skolai suvaldyti. 39-erių G. Skaistė interviu BNS patvirtino, kad kitų metų valstybės išlaidos bus papildomai didinamos daugiau kaip 1 mlrd.

Nuo trečiadienio įsigalioja draudimas be svarbios priežasties palikti gyvenamąją savivaldybę. Tai reiškia, kad pajūryje ar kitoje vietoje šventes planavę praleisti lietuviai turės atsisakyti iš anksto užsakytų apgyvendinimo paslaugų.

Trečiadienį įsigaliojantys prekybos ribojimai maistu prekiaujančias laikinos prekybos saleles aplenks – didžiuosiuose prekybos centruose jų veikla nebus stabdoma. Atvykę į maisto parduotuvę, pirkėjai galės norimų maisto produktų įsigyti ne tik pačioje parduotuvėje, bet ir praėjimuose esančiose salelėse. Prekybos centrai praneša, kad rūpinantis lankytojų saugumu, nuspręsta veikiančias palikti tik maisto produktais prekiaujančias laikinąsias saleles.

Išnaudodami progą prieš griežtesnių karantino apribojimų įsigaliojimą, gyventojai ir toliau masiškai keliauja į prekybos centrus, daugelyje vietų susiformavo automobilių spūstys. Tuo metu policija perspėja – patikrinimai prekybos vietose vyks jau šįvakar. Kiek anksčiau antradienio popietę vairuotojai skundėsi dėl susiformavusių automobilių spūsčių prie prekybos centrų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis praneša, kad pirmu įsakymu atšaukia ankstesnio ministro paskirtą „Lietuvos geležinkelių“ valdybą. „Pirminių dvejonių turėjau gan daug, bet išsamiai susipažinus su visa informacija ir aplinkybėmis, beliko vienintelis pasirinkimas“, – asmeninėje „Facebook“ paskyroje rašo ministras. Anot jo, visų pirma, Jeroslav Narkevič esminį sprendimą ateinančių 4 m. laikotarpiui priėmė „be penkių minučių“ keičiantis Vyriausybei.

Artėjant naujiems judėjimo apribojimams, Palanga skelbia, kad mieste prie įvažiavimų atsiras policijos budėjimo postai. Kaip naujienų portalui tv3.lt sakė Klaipėdos apskrities VPK atstovė Andromeda Grauslienė, kontrolė bus vykdoma jau apie 8 valandą ryto.  „Palanga startuoja jau rytoj ryte, apie 8 val. Įvažiuojant į Palangą, atsiras 5 policijos postai“, – teigė A. Grauslienė.

Naudoto automobilio pirkimas yra įdomus, tačiau keblus procesas. Vairuotojai paprastai ieško geriausio kompromiso. Tobulas automobilis tuo pačiu metu turi būti ir įperkamas, ir, kiek įmanoma, naujesnis. Bendrą automobilio būklę dažnai atspindi jo rida, tačiau tai neretai yra pamirštama arba į tai žiūrima pro pirštus. Naudotų automobilių pirkėjai kartais nė nenumano, kad dėl suklastotos ridos jie gali sumokėti daug daugiau, nei automobilis iš tiesų vertas.

Faktinės individualaus vartojimo išlaidos vienam gyventojui Lietuvoje pernai siekė 92 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio ir buvo didžiausios Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Latvijoje rodiklis siekė 71 proc., Estijoje – 76 porc. ES vidurkio. Lenkijoje rodiklis siekė 79 proc. ES vidurkio.

Antradienį prieš naujų apribojimų pradžią lietuviai patraukė į miestą – dalyje gatvių susiformavo spūstys, o prekybos vietose ir vėl daugėja pirkėjų. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Reidas Vilniuje“ dalis vairuotojų jau dalijasi nuotraukomis, kaip gatvėse formuojasi automobilių spūstys. Vairuotojai praneša, kad kebliausia eismo situacija yra važiuojant link Savanorių prospekto.

TV3 Grupė ir „The Walt Disney Company Nordic and Baltic“ pradėjo glaudžią turinio partnerystę. Naujos kartos televizija „Go3” ir mokamos televizijos kanalas „TV3 Film” turės išskirtinę teisę pirmieji rodyti naujausius „Disney“, „Pixar“, „Marvel“ „Lucasfilm“ ir „20th Century Studios“ filmus Baltijos šalyse.

Darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovus vienijanti ir Vyriausybei išvadą teikianti Trišalė taryba neturi vieningo sprendimo, kiek reikėtų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). Darbdavių atstovai siekė, kad minimumas bent artimiausią pusmetį didinamas nebūtų. Darbuotojų ir darbdavių atstovi laikėsi pozicijos, kad ji būtų didinama tiek, kiek buvo nuspręsta anksčiau. Neradus naujo sutarimo, taip ir bus. Dabar MMA Lietuvoje siekia 607 neatskaičius mokesčių.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kadkitų metų biudžete bus suplanuotos lėšos medikų priedams, o visos COVID-19 situacijai reikalingos priemonės biudžeto projekte jau viršija 1 mlrd. eurų. „Tikrai bus suplanuotos lėšos, kurios reikalingos mokėti priedams. Tikrai bus mokamas tas atlyginimas, kuris buvo padidintas šiais metais visus pilnus ateinančius metus“, – žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė.

Nuo trečiadienio užsidaro ne maisto prekių parduotuvės. Prekybininkai skuba išparduoti turimas prekes. Štai gėlių salonų darbuotojos tikina, kad šiandien netgi nuolaidų nebetaiko, o gėles tiesiog dovanoja atėjusiems pirkėjams. Kaune Šiaurės prospekte esančiame prekybos centre įsikūrusio gėlių salono „Florija“ savininkė Natalija Burlegienė teigė, kad visiems užsukusiems pirkėjams dovanoja gėles. „O ką daryti? Vakar siūlėme nuolaidas, tačiau gėlių liko ir dar liks, rytoj jas teks išmesti.

Seimas nuo 2021 metų padidino valstybines pensijas – jos bus  indeksuojamos 1,35 procento. Tam valstybės biudžete papildomai reikės 2,8 mln. eurų.  Šios išmokos didės pareigūnams ir kariams, teisėjams, nukentėjusiems asmenims, pirmojo ir antrojo laipsnių pensijų gavėjams, mokslininkams.

Šalies įmonės, kurių veikla dėl karantino apribota ar nutraukta, gali toliau nemokėti įmokų „Sodrai“ ir jas atidėti be palūkanų, skelbia „Sodra“. Tačiau tam būtina pateikti prašymą.  „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježis Miskis teigia, kad šiuo metu gauta beveik 2500 įmonių prašymų netaikyti sankcijų. Jų įmokų suma, kurią planuojama atidėti, šiuo metu viršija 9 mln. eurų. „Karantiną sugriežtinus, „Sodros“ mokestine pagalba galės pasinaudoti daugiau verslų.

Vilniaus apskrityje sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 20,679 mlrd. eurų ir sudarė 42,4 proc. visos Lietuvos BVP. Kauno apskrityje sukurta 20,4 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje – 10,9 proc., arba atitinkamai 9,964 mlrd. ir 5,306 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys. Šiaulių apskrityje sukurta 7,1 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje – 5,6 proc.

Lietuvos piliečiams reikia pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją bei sumokėti priklausantį mokestį iki gruodžio 15 d. Mūsų valdžia nurodo, kad šį mokestį turi mokėti tie, kurie turi namus, vilas, butus, esančius Lietuvoje. Nuo šių metų įsigaliojo tam tikri pokyčiai. Sumažinta nekilnojamojo turto mokesčio riba Pernai Seimas sumažino nekilnojamojo turto mokesčio ribą nuo 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst.