Verslas

Lietuviai prieš pat karantiną užplūdo kirpyklas ir grožio salonus, o nespėjusieji dabar gražinasi paslapčia, kai tai daryti griežtai draudžiama.  TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinosi, kaip grožio verslų savininkams sekasi išgyventi šį sunkų laikotarpį ir ką jie mano apie nelegalias grožio procedūras.  Grožio salono savininkas Kęstas Rimdžius pasakojo, kad jo salono darbuotojai ir jis pats net nemanė teikti paslaugų karantino laikotarpiu, nes tai yra draudžiama.

Viską mesti ir išvykti vilnietei Jelenai Pacholčišinai (33) nereikėjo nei emigruojant, nei po 10 metų grįžtant namo. Išvykusi ji dirbo Jungtinėje Karalystėje ir tęsė Lietuvoje pradėtus mokslus, vėliau užsienyje įkūrė savo fotografijos verslą, kurį šiemet, dar iki antrojo karantino, parsivežė į Lietuvą.

Beveik perpus šiemet sumažėjusias emigrantų perlaidas iš užsienio į Lietuvą lėmė koronaviruso pandemija ir gyventojų judėjimo suvaržymai, teigia ekonomistai. Anot jų, tai yra globalus reiškinys, nes sumažėjo ir iš Lietuvos į užsienį siunčiamų pinigų sumos. „Įtakos turėjo pandemija, kai žiūrime į mėnesinę statistiką, tas labai aiškiai matosi – perlaidose lūžis įvyko kovo mėnesį. Iki tol perlaidos kokius penkerius metus buvo labai stabilios ir sudarydavo apie 90 mln.

Pradėdama visuotinį vakcinacijos nuo koronaviruso COVID-19 procesą, valstybė susiduria su daugybe iššūkių, kuriuos norint efektyviai spręsti būtinas glaudus verslo ir valdžios bendradarbiavimas, teigia Lietuvos verslo konfederacija (LVK). „Toks masinis vakcinacijos procesas – precedentas daugelio šalių gyvenimuose. Jo sėkmę užtikrinti gali tik efektyvus, sklandus ir profesionalus viešo ir privataus sektoriaus veikimas.

Jau ne vienerius metus ekonomistai pastebi tendenciją, kad lietuviai investicijai renkasi nekilnojamą turtą (NT). Anot jų, ypač šiuo metu investuoti į būstą apsimoka. Tačiau verta pasidomėti ir kitais investicijų būdais, nes santaupas sudėti į vieną objektą yra pavojinga. Ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad investicijos priklauso nuo žmogaus pajamų ir galimybių sutaupyti kiekvieną mėnesį. „Žmogus turėtų sutaupyti 10 proc.

Paprastai kartą per metus ar kilus poreikiui bankai peržiūri ir keičia savo paslaugų kainodarą. Vienos jų paslaugos atpinga, kitos pabrangsta. Kitų metų pradžioje kai kurios populiarios bankų paslaugos pastebimai pabrangs. Apie tai savo klientus informavo du didžiausi Lietuvos komerciniai bankai – „Swedbank“ ir SEB. Įkainių pasikeitimai Visus paslaugų kainų pakeitimus bankai skelbia savo interneto svetainėse. Nauji „Swedbank“ įkainiai įsigalios nuo kitų metų vasario pradžios.

Šiuo metu pagal telefoną galima gana tiksliai nustatyti, kurioje vietoje yra žmogus. Tarnybos gali pasiklausyti mūsų pokalbių, perskaityti žinutes. Tačiau nepaisant technologijų pažangos, ryšio operatoriai nesustabdo sukčių, kurie apsimesdami valstybės institucijomis ar bankais siunčia žinutes, dėl kurių gyventojai praranda pinigus.

Per pirmąjį karantiną nuosavos namų lauko erdvės pasigedę lietuviai suskubo pirkti poilsio sodybų užmiestyje. Tiesa, ryškėjanti tendencija – didesnis gyventojų susidomėjimas ne gyvenamojo pastato patogumais, bet vietovės teikiamais privalumais. Visgi kai kurių poilsio sodybų kainos Lietuvoje nesiskiria nuo šiltuose kraštuose parduodamų vasarnamių – kai kuriais atvejais jos net didesnės.

Nors griežtas karantinas galioja visiems lietuviams, kai kurie jaučiasi gudresni ir savo veiklą tęsia toliau, net jei ji šiuo metu ir draudžiama. Laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistams pavyko slapta kamera užfiksuoti, kaip elgiasi kai kurie sodybų savininkai. Tuo metu taisyklių besilaikantiems verslininkams tokie „kolegų“ veiksmai prasilenkia su sąžine. Įsigaliojus griežtam karantinui aktorius, renginių vedėjas ir verslininkas Gintaras Mikalauskas turi perskaičiuoti savo pinigus.

Maisto klastotės parduotuvių centrų lentynose – gana naujas reiškinys Lietuvos prekybos sektoriuje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai vardija, kokie gi produktai yra klastojami dažniausiai, ir tikina, kad dalį jų pirkėjai gali įsigyti žinomų prekybos tinklų vietose.

Per karantiną žmonės daug laiko leidžia namuose, tad nesunku pastebėti visus buityje nebaigtus darbus. Gyventojai ne tik patys stengiasi pabaigti tai, kam neturėdavo laiko, bet ir samdo meistrus. Deja, dabar meistro pagalbos tenka laukti ir kelis mėnesius. Per karantiną didelę paklausą turi apdailos meistrai, dažytojai ar santechnikai. Kai kurių paslaugų tenka laukti ir kelis mėnesius.

Kelionių išsiilgę lietuviai, kaip jau kurį laiką pastebi kelionių agentūros, noriai šventėms traukia į šiltuosius kraštus. Kelionių kalendorius po truputį pildosi ir kitiems metams, tačiau visiško turizmo atsigavimo nesitiki tiek ekonomistai, tiek patys kelionių organizatoriai. Kelionių agentūrų teigimu, šiemet kelionių troškulį dalis lietuvių malšina didžiąsias šventes pasitikdami egzotiniuose kraštuose – populiariausiomis kryptimis tapo Tenerifė ir Maldyvai.

Paprastai per šventes prisimenama, kas įvyko per šiuos metus, pasvarstoma apie kitų metų planus. Šiemet dėl karantino tokie pokalbiai turėtų vykti vieno šeimos ūkio ribose ir juos apsunkins nežinomybė dėl darbų, vaikų atostogų, galimybių keliauti. Tačiau verta žinoti, kokiais mėnesiais atostogauti labiausiai apsimoka pinigine prasme. Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant atostoginius.

Jau daugelį metų žiemos švenčių laikotarpio lietuviai neįsivaizduoja be saldžių ir lengvų citrusinių vaisių – mandarinų arba klementinų. Jeigu šventiniam stalui jų pritrūko, kur pigiausia yra nusipirkti mandarinų šiomis dienomis? Kad nereikėtų daug vaikščioti ir rizikuoti užsikrėsti koronavirusu patiems ar užkrėsti kitų, pravartu kainas iš anksto patikrinti prekybos tinklų interneto svetainėse.

Per Kalėdas ir savaitgaliais visoje šalyje dirbs poliklinikos, laboratorijos, mobilieji punktai, vaistininkai. Taip sutarta per sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio susitikimą su šių paslaugų teikėjais, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Gruodį sugriežtintas karantinas kai kuriuos Lietuvos gyventojus paskatino šventes praleisti svetur, sako turizmo sektoriaus atstovai.  Pasak Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, šiemet per didžiąsias metų šventes, kitaip nei ankstesniais metais, žmonės renkasi ilgesnes keliones. „Kai tik sugriežtėjo karantinas, iš karto buvo daugiau skambučių į kelionių agentūras. Kiek tų užsakymų realiai bus – gal 5–10 proc. daugiau nei buvo lapkritį.

Viename nebenaudojamame aerodrome pietų Anglijoje įstrigę sunkvežimių vairuotojai, įtūžę dėl prastų sąlygų ir stringančio COVID-19 testavimo, trečiadienį vakare susirėmė su policija, tūkstančiams jų laukiant galimybės pristatyti krovinius į kitą Lamanšo sąsiaurio pusę. Daugiau nei 5 000 sunkvežimių buvo priversti sustoti netoli Anglijos Doverio uostamiesčio, Prancūzijai sekmadienį dviem paroms uždraudus bet kokį susisiekimą su Jungtinė Karalyste dėl ten aptiktos naujos koronaviruso atmainos.

Kitų metų valstybės biudžete – geros naujienos pensininkams ir blogos daliai prastovose esančių darbuotojų. Kaip naujoji valdžia aiškina prieštaringai vertinamus sprendimus dėl biudžeto ir verslui didelę įtaką darančių karantino ribojimų? Apie tai pokalbis su Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku. Sumažinote subsidijas už darbuotojų prastovas per karantiną. Žadėjote 100 proc. kompensuoti iki 2 minimalių atlyginimų. Paaiškėjo, kad pinigų bus pusantro karto mažiau.

Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė gali jau artimiausiomis valandomis pasiekti susitarimą dėl prekybos ryšių po „Brexito“, tebesitęsiant deryboms naujienų agentūrai AFP sakė ES šaltiniai. „Esame galutinėje fazėje“, – sakė vienas pareigūnas. Paklaustas, ar tai reiškia, kad susitarimas gali būti sudarytas vėliau trečiadienį, deryboms artimas šaltinis atsakė: „Labai tikėtina – taip.

Jeigu netekote darbo ir pajamų, tapo sunku išlaikyti šeimą, galite pasinaudoti valstybės teikiama parama: darbo paieškos išmoka, nedarbo socialinio draudimo išmoka, ilgalaikio darbo išmoka ar pinigine socialine parama nepasiturintiems. DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo.

Trečiadienį Užsienio reikalų ministerija patvirtino gruodžio 28-ąją organizuojanti vieną humanitarinį skrydį 48 lietuviams iš Jungtinės Karalystės pargabenti. Skrydžio detalės dar bus patikslintos, praneša ministerija. Visgi, dalis Didžioje Britanijoje įstrigusių tautiečių valstybės užsakyto skrydžio nelaukia ir savarankiškai ieško būdų grįžti.  Nuo gruodžio 21 dienos, 4 val. ryto, iki gruodžio 31 d. 24 val.

Dėl tiekėjų pretenzijų dėl galbūt ribojamos konkurencijos buvo nutrauktas 300 tūkst. antigenų testų pirkimas. Antradienį paskelbtoje pirkimo ataskaitoje rašoma, kad jis buvo nutrauktas. Centrinės perkanciosios organizacijos (CPO LT) laikinasis vadovas Darius Marma BNS sakė, kad techninę pirkimo specifikaciją parengė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir vėliau nusprendė ją tikslinti, todėl paprašė nutraukti vykusį pirkimą.

Kadangi Kūčios, kaip ir Kalėdų ar Naujųjų metų dienos laikomos švenčių dienomis, dirbti jomis privalu viena valanda trumpiau nei įprastai, praneša Valstybinė darbo inspekcija.

Karantino ribojimai ne maisto prekių parduotuves toliau verčia verslą ieškoti būdų, kaip palaikyti bent minimalius pardavimus. Knygynai, fizinės drabužių parduotuvės, sugriežtėjus prekybos ribojimams, kiek pakreipė savo veiklą – parduotuvių neuždarė, bet pavertė jas internetu įsigytų prekių atsiėmimo punktais, o štai dėvėtų drabužių parduotuvės, panašu, taip pat rado išeitį.

Kitais metais politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų pareiginės algos bazinis dydis bus 177 eurai – vienu euru didesnis nei šiemet. Už tai antradienį balsavo 116 Seimo narių, du buvo prieš ir septyni susilaikė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, bazinio dydžio padidinimas vienu euru papildomai biudžetui kainuos apie 21 mln. eurų per metus. Dėl to išmokos ir atlyginimai apie 200 tūkst. darbuotojų kitąmet didės nuo 4 iki 32 eurų.

Trečiadienį Seimas galutinai priėmė „Sodros“ biudžeto ir su juo susijusių teisės aktų projektus. Naujoji Vyriausybė žadėjo, kad 100 proc. bus kompensuojamas darbuotojų atlyginimas iki 2 minimalių algų, tačiau galiausiai šis pažadas nebus įgyvendintas. Už Užimtumo įstatymo pataisas balsavo 122 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė – 3. Dabar už darbuotojus, kurie dėl karantino ar ekstremalios padėties išėjo į prastovą, darbdaviams mokama iki 90 proc.

Trečiadienį galutiniu balsavimu Seimas pakeitė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Be kita ko, jame numatyta, kad dėl karantino ar ekstremalios padėties net ir galint dirbti nuotoliniu vaikų į darželius bus galima nevesti, o tuo metu tėvams bus mokama ligos išmoka. Už  tokį įstatymo projektą balsavo 121 Seimo narys, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė – 4. Priimtą įstatymo projektą dar turės pasirašyti prezidentas.

Kiekvienam gimusiam vaikui ar įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, ar jam gimus vienkartinė išmoka jau buvo išmokėta, būtų skiriama 250 bazinių socialinių išmokų dydžio (10 tūkst. eurų) vienkartinė išmoka. Tokia pat išmoka būtų skiriama ir vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje ar šeimynoje, iki jam sukaks pusantrų metų, jeigu ši išmoka nebuvo išmokėta jam gimus ar pirmą kartą nustačius globą.

Trečiadienį Seimas patvirtino kitų metų „Sodros“ biudžetą, o kartu ir indeksavimo koeficientą, kuriuo nuo 2021 m. bus padidintos senatvės ir kitos pensijos. Vis dėlto vieniems gyventojams pensijos augs dešimt kartų sparčiau nei kitiems. Kita vertus, pinigų naujos vienišų asmenų išmokoms nėra numatyta. Už biudžeto projektą balsavo 114 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o 11 susilaikė.

Prancūzija ir Didžioji Britanija nusprendė trečiadienį vėl atidaryti sienas po 48 valandų trukusio draudimo, skirto sustabdyti naujos koronaviruso atmainos plitimą iš JK. Paaiškėjus, kad Didžiojoje Britanijoje buvo aptikta nauja, lengviau plintanti COVID-19 atmaina, didžioji dalis ES šalių nedelsdamos uždraudė britų keliautojų ir krovininio transporto atvykimą iš Jungtinės Karalystės.

Didieji prekybos ir pramogų centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per Kalėdas nedirbs, o vienas jų pirkėjų dar nelauks ir sausio 1 d. Jų atstovai prašo gyventojų eiti apsipirkti tik esant būtinybei ir laikytis visų saugumo priemonių. O statybinių, remonto prekių prekybos tinklai virtę prekių atsiėmimo punktais nedirbs per Kalėdas ir Naujuosius metus, sausio 1 d.  Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su šventiniu prekybos tinklų ir atsiėmimo punktų darbo grafiku.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iš esmės teigiamai vertina Seimo patvirtintą 2021 metų biudžetą. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis perspėja, kad biudžete numatyta parama verslui gali būti nepakankama. „Krizinis pandeminio karo biudžetas.

TV3 Grupė ir „Viasat World“ pratęsė glaudžią turinio partnerystę Baltijos šalyse. Naujos kartos televizijos „Go3” žiūrovai galės mėgautis ne tik „Viasat World“ televizijos kanalais, bet ir VOD (angl. „Video On Demand“) filmais, serialais bei dokumentika. Bendradarbiavimas apims visą „Viasat World“ dokumentikos, dramų ir pramogų portfelį.

Per šventes apie 90 proc. bankų klientų galės greitai pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke, tačiau gruodžio 24-27 dienomis ir sausio 1–3 dienomis įprastiniai momentiniai mokėjimai nevyks. Lietuvos bankas (LB) primena, kad pildant pavedimo duomenis ir reikia pažymėti, kad jis būtų atliktas kaip momentinis.

Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino duomenis apie parduoto alkoholio pokyčius jau per 11 šių metų mėnesių, kurie leidžia susidaryti įspūdį apie metinius pokyčius. Išvada viena – lietuvio taurelė stiprėja. Per 11 šių metų mėnesių didžiausias augimas buvo fiksuotas stipraus alkoholio grupėje, kur pajamas padidėjo 16,8 proc. iki 218 mln. eurų, kas reiškia, kad stipraus alkoholio buvo parduota už 31 mln. eurų daugiau nei prieš metus.

Dėl Didžiojoje Britanijoje užfiksuotos naujos koronaviruso atmainos, kuria gyventojai užsikrečia kur kas greičiau, daugelis ES šalių, taip pat ir Lietuva, uždarė sienas su šia valstybe. Dėl to nespėjusieji grįžti į Lietuvą bus parskraidinti per Ryga, praneša LRT radijas. Esą dėl repatriacinio skrydžio jau susitarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai. Mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija oficialios informacijos apie tokį skrydį kol kas nepateikia.

Trečiadienį Seimas sprendžia, ar galutinai pritarti patobulintiems Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo ir Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) fondo kitų metų rodiklių ir su jais susijusiems įstatymų projektams. „Sodros“ biudžete siūloma patvirtinti apie 5,13 mlrd. eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir 4,99 mlrd. eurų išlaidas.

Seimo valdantieji ir opozicija siūlo kiek sumažinti Vyriausybės pasiūlytas maksimalias subsidijas už darbuotojų prastovas per karantiną.   Maksimalią subsidiją siūloma sumažinti nuo Ministrų kabineto numatytų dviejų minimalių mėnesio algų (1284 eurų) iki pusantros MMA (963 eurų).    Tokiai pataisai trečiadienį pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.  Jo pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės teigimu, tokį sprendimą lėmė finansinės valstybės galimybės.

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ ateinantiems metams Europai prognozuoja daugiau nei trečdaliu didesnę nei tikisi šiemet jų kainą. „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Familas Sadygovas pranešė, jog koncerno 2021-ųjų biudžete numatyta 170 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų dujų eksporto į Europą vidutinė kaina – 44 doleriais, arba 35 proc., didesnė už šiemet tikėtiną. „Gazprom“ tikisi kitąmet į Europą vamzdynais perpumpuoti 183 mlrd.

Remiantis „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa, 4 iš 10 šalies gyventojų tikisi, kad per artimiausius trejus metus jų turimo būsto vertė augs. Tuo metu kas penktas gyventojas mano, kad jų būsto kaina mažės. Lyginant su praėjusių metų pavasarį atlikta apklausa, gyventojų optimizmas sumenko – 2019 m. pradžioje savo būsto kainos augimo tikėjosi kas antras gyventojas (50 proc.

Lietuvoje gruodį įsisteigė dar dvi Baltarusijos 5monės – optikos sprendimų bendrovė „EssentOptics“ bei žaidimų išmaniesiems telefonams kūrėja „Belka Games“. Registrų centro duomenimis, „EssentOptics Europe“ Vilniuje įsteigta gruodžio 14 dieną, jos vadovė – Ana Dambrauskienė, o valdybos pirmininkas – kontroliuojančios įmonės vadovas ir vienas jos įkūrėjų Tarasas Lisouskis. Įmonės įstatinis kapitalas – 50 tūkst. eurų.

Nauja „Lietuvos geležinkelių“ valdyba darbą pradės per keturis mėnesius nuo praėjusią savaitę priimto sprendimo atšaukti buvusio ministro Jaroslavo Narkevičiaus paskirtą valdybą, sako susisiekimo ministras. Marius Skuodis pabrėžė, kad būtent tiek laiko galioja įsakymas pratęsti dabartinės valdybos darbo laiką. „Tikiuosi, kad vasario pradžioje kalbėsime apie naują konkursą ir per keturis mėnesius nuo sprendimo turėsime naują veikiančią valdybą“, – lrt radijui trečiadienį sakė M. Skuodis.

Nuo sausio įsigaliojant teisei užsieniečiams gauti elektroninio rezidento statusą, leisiantį jiems Lietuvoje naudotis elektroninėmis paslaugomis, Vyriausybė trečiadienį spręs dėl valstybės rinkliavos šias procedūras.  Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo nustatyti 90 eurų bendrą rinkliavą, apimančią prašymo priėmimą ir e. atpažinties priemonės išdavimą.  „Šiuo metu nėra skaičiavimų, kiek dėl šios rinkliavos bus surinkta papildomų lėšų į valstybės biudžetą.

Siekdama įgyvendinti draudimą gyventojams judėti tarp savivaldybių be svarbios priežasties, policija trečiadienį atnaujina kontrolės postus savivaldybių centrų prieigose. Masinis automobilių tikrinimas vėl prasidės nuo 13 valandos. Tuo pačiu metu Vyriausybė svarstys, ar leisti gyventojų judėjimą tarp miestų ir rajonų žiedinėse savivaldybėse. Tokį pakeitimą siūlo Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija.

Sugriežtinus karantiną vėl išaugo elektroninė prekyba. Žmonės įvairius daiktus perka internetu ir skundžiasi, kad siuntų tarnybos juos atakuoja žinutėmis, prašydamos atsiimti siuntinius tuojau pat. Tuo metu siuntų tarnybos tikina, kad daro viską, kad siuntiniai žmones pasiektų kuo greičiau. Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad prekės pristatymą užsisakė per „LP Express“ paštomatą. „Vakare 21.30 val. gavau žinutę, kad mano siunta jau paštomate.

  Po pirmojo karantino dalis ekspertų garsiai kalbėjo apie Lietuvos ekonominį stebuklą. Kas šio stebuklo laukia ateinančiais metais, kai mūsų šalis atsidūrus tarp lyderių juodojoje statistikoje pagal susirgimų ir mirčių skaičių nuo koronaviruso? Apie ekonominės situacijos padėtį kalbėjome su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Sveiki, šį rudenį jūsų kolega Žygimantas Mauricas kalbėjo apie Lietuvos ekonominį stebuklą.

Lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) elektroninei žiniasklaidai – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams – bus taikomas nuo 2021 metų sausio.  Seimas antradienį priėmė Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, o susilaikė trys parlamentarai.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad tokia lengvata padės žiniasklaidai per koronaviruso krizę netenkančiai pajamų.

Vakcinoms ir testams nuo sausio bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM).  Seimas antradienį priėmė tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, trys susilaikė.   „Tai leis atpiginti testus privačiame sektoriuje, nes vakcina ir taip nemokama“, – tvirtino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas.

Policija pasidalijo svarbia informacija, kaip artimiausiomis dienomis bus vykdoma judėjimo kontrolė. Pasak policijos atstovų, atsiras du nauji pokyčiai: 1. Nuo šiol tam tikruose postuose policija keis kontrolės kryptis, t.y. postuose dirbantys pareigūnai tikrins ne įvažiuojančius į miestus vairuotojus, tačiau ir išvažiuojančius (arba vykstančius abiejomis kryptimis). Tokia taktika dažniau bus taikoma didžiųjų miestų savivaldybėse, tačiau gali pasitaikyti atvejų ir mažesniuose miestuose.