Verslas

Vyriausybei griežtinant karantiną ir nuo trečiadienio uždarant daugumą parduotuvių, išskyrus maisto, bei paslaugų įmones, pirmąsias paramos priemones verslui su Europos Komisija tikimasi suderinti dar iki švenčių, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė. Aušrinė Armonaitė žurnalistams pirmadienį sakė, kad apie tai ji telefonu kalbėjo su EK vicepirmininke Margrethe Vestager.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą, kurios naudojasi mokestine pagalba ir turi didesnę kaip 100 tūkst. eurų mokestinę nepriemoką. Sąrašas yra skelbiamas VMI svetainėje. Jis bus atnaujinamas kiekvieną pirmadienį, rašoma VMI pranešime.

Vyriausybei paskelbus apie nuo trečiadienio įsigaliosiančias griežtesnes karantino sąlygas, gyventojas liko priblokštas „Iki“ prekybos tinklo gauta žinutę, kurioje skelbiama apie taikomą nuolaidą šventiniams kūčiukams. Naujienų portalui tv3.lt teigė nesuprantantis tokio prekybos centrų elgesio. „Taikoma vis daugiau apribojimų, o prekybos tinklai skelbia akcijas, siųsdami žinutes“, – kalbėjo pasipiktinęs gyventojas.

Įsigaliojus judėjimo tarp savivaldybių ribojimams, žmonių vežėjai traukiniais ir autobusais ketina atsisakyti kai kurių reisų ar net maršrutų. Žadama, kad ne visi pokyčiai įsigalios iš karto trečiadienį, juos keleiviai pajus nuo ateinančio savaitgalio ar kitos savaitės.  Kai kurios keleivius autobusais vežančios įmonės sako, kad iki Naujųjų metų reisų gali ir nesumažėti, nes reikia pristatyti siuntas.

Naujoji Vyriausybė turėtų sukurti konkretų planą, kaip bus sukurtas naujas valstybinis bankas, kuris finansuotų šalies verslo įmones.  Apie tai kalbėta pirmadienį Prezidentūros surengtoje diskusijoje „Nacionalinis plėtros bankas: poreikis, strategija ir tolesni veiksmai“.  „Prezidentas nacionalinio plėtros banko idėją kėlė daugiau nei prieš metus ir labai džiaugiasi, kad Vyriausybės programoje atsirado nuostata dėl nacionalinio plėtros fondo steigimo jau veikiančių nacional...

Remiantis šiuo metu naujausiu Vyriausybės nutarimo projektu, nuo gruodžio 16 d., trečiadienio, pasikeitus karantino sąlygoms, „Regitra“ paslaugas teiks kaip ir iki šiol. Klientai kviečiami naudotis elektroninėmis paslaugomis, o jei tokios galimybės nėra, prieš atvykstant į padalinį užsiregistruoti iš anksto. Teorijos ir praktikos egzaminai taip pat bus vykdomi ir toliau.

Vyriausybė pirmadienį nusprendė padaryti išimtį ir leisti karantino metu lauke prekiauti kalėdinėmis eglutėmis. Karantino sąlygas pirmadienį Ministrų kabinetas patikslino premjerės Ingridos Šimonytės teikimu. Pagal sekmadienį patvirtintą tvarką, dauguma prekybos vietų, išskyrus prekybą maistu, nuo trečiadienio turės būti uždarytos.

Kitų metų valstybės biudžeto išlaidas reikės didinti ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų – tokia suma bus skirta pandemijos sukeltos krizės suvaldymui, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Antradienį dar turėsime galutinį pasitarimą ir tada tikriausiai galutinai skaičiai jau matysis, bet manau, kad tam prireiks ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų“, – BNS sakė G. Skaistė, 2021 metų biudžeto projektą pirmadienį aptarusi su premjere Ingrida Šimonyte.

Vyriausybei sugriežtinus karantiną ir nuo trečiadienio uždarant kirpyklų ir grožio salonų veiklą, pastarųjų atstovė teigia nerimaujanti, ar nuostoliai bus kompensuoti.  „Puikiai suprantame, kad Vyriausybė ėmėsi sprendimų negalvodama apie tai, kaip išsispręs mūsų situaciją, taip staigiai nuspręsdama drausti mums dirbti“, – BNS sakė Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolantas Mačiulienė.

Rusija pratęsė iki ateinančių metų pabaigos žemės ūkio produktų embargą šalims, paskelbusioms sankcijų Maskvai už Krymo aneksiją ir vaidmenį Rytų Ukrainos konflikte, pirmadienį pranešė vyriausybė. Atitinkamas nutarimas buvo pasirašytas praėjusį trečiadienį ir vėliau oficialiai paskelbtas. Į „juodąjį“ sąrašą, galiosiantį iki ateinančių metų pabaigos, įtraukta ir iš Europos Sąjungos išstojusi Jungtinė Karalystė. Maskva pirmąkart šį embargą įvedė 2014 metų rugpjūtį.

Vyriausybei imantis griežtesnių priemonių siekiant stabdyti koronaviruso pandemijos plitimą, techninės apžiūros centrų veikla nebus stabdoma, nurodoma pranešime žiniasklaidai.   „Pavasarį galiojusio karantino metu sukaupta patirtis ir įgyvendintos kelio darbo organizavimo korekcijos mūsų įmonėms padėjo išvengti didesnių problemų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kitų metų „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, o pensijos didės, kaip ir numatyta, vidutiniškai 9 procentais.    „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, o pensijos kils tiek, kiek ir buvo numatyta, indeksavimui pinigų bus, ligos išmokos tiems, kurie turės imti nedarbingumą dėl to, kad vaikais reikės rūpintis, kurie mokysis nuotoliniu būdų, tai visi tie dalykai buvo aptarti.

Opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad centro-dešiniųjų Vyriausybės įvesti karantino suvaržymai nepagrįstai diskriminuoja smulkiuosius prekybininkus ir paslaugų teikėjus. Politikas siūlo, kad užtikrinę reikalavimus minimizuoti kontaktus prekybininkai ir paslaugų teikėjai galėtų vykdyti veiklą.

Per pirmąjį karantiną Lietuva taikė vienus griežčiausių ribojimų, nors pasiekti tą patį koronaviruso suvaldymo rezultatą greičiausiai buvo galima pasiekti ir su švelnesnėmis priemonėmis, teigia tyrimą atlikę ekspertai.

Vežėjai pastebi, kad kasdien keleivių srautai krenta. Nuo trečiadienio įsigaliojus judėjimo ribojimams keleivių bus dar mažiau, bet jų nebus klausiama, kur kokiu tikslu važiuoja. Jau dabar vežėjai svarsto apie pokyčius autobusų ir traukinių reisų tvarkaraščiuose. Vežėjai tikina, kad kai kuriuos autobusų reisus gali išgelbėti siuntos. Jeigu jų bus, autobusai gali vykti ir tušti.

Lietuvoje nuo trečiadienio įsigalioja griežti ribojimai, apibrėžiantys ne tik judėjimo, bet ir kontaktinio darbo su klientais taisykles. Tiesa, medicinos įstaigoms taikomos išimtys, todėl jos dirbs ir toliau, ne išimtis ir odontologijos klinikos. Dalis gyventojų ryte jau sulaukė informacinių pranešimų, nurodančių, kad karantino sugriežtinimas odontologų darbo neapribos. „Norime jus nuraminti.

Pandemijos akivaizdoje atsakomybė ir atsakingas elgesys tampa gyvybiškai svarbūs, todėl svarbu ne tik įvertinti, ko galima atsisakyti, kad viruso plitimas būtų sumažintas, bet ir apgalvoti, kaip elgtis, kai tenka palikti namus. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai atkreipia dėmesį, kad šiuo šaliai sunkiu laikotarpiu itin svarbus yra pirkėjų atsakingumas, kurį jie gali išreikšti laikydamiesi rekomendacijų bei planuodami apsilankymus prekybos vietose.

Nuo trečiadienio šalies grožio salonai bus priversti nutraukti veiklą, siekiant mažinti nebūtinus kontaktus. Likus dviem dienoms iki numatytų ribojimų įsigaliojimo, grožio paslaugas teikiančios įmonės linkusios itin lanksčiai prisitaikyti prie klientų poreikių. Nuo trečiadienio (gruodžio 16 dienos) 0 val. 00 min iki sausio 31 d., siekiant mažinti nebūtinų kontaktų kiekį šalyje, bus draudžiama teikti kontaktines paslaugas, tarp jų – atlikti grožio procedūras.

Vyriausybei gerokai sugriežtinus karantino sąlygas, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad iš esmės neribotų skolinimosi galimybių laikais valstybė neturi pasiduoti norui taupyti – ji turi teikti pagalbą verslui, o ne mažinti biudžeto deficitą. Analitikas sako, jog pagalbai verslui ir žmonėms galima būtų skirti 1-2 milijardus eurų.

Turint skolininkų, vadovus baugina ne tik galimas kreditoriaus įmonės veiklos sutrikimas, bet ir dar vienas galvos skausmas – sprendimas, ar skolą išieškoti savais resursais, ar kreiptis pagalbos į profesionalus.

Vyriausybės sprendimu, nuo trečiadienio įsigalios nauji draudimai, susiję su karantinu ir koronaviruso stabdymu. Tačiau prekybininkų ir pirkėjų pasipiktinimą sukėlęs draudimas dėl stovėjimo vietų aikštelėse panaikinamas.

Sudėtinga epidemiologinė situacija šalyje lėtins ekonomikos atsigavimą – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 metams, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai. „Lietuvos ekonomika, lyginant su kitomis Europos šalimis, kol kas pakankamai sėkmingai atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija, griežtesnės viruso suvaldymo priemonės gali lemti lėtesnį ekonomikos atsigavimą.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte, kurį tikslina nauja Vyriausybė, bus numatyta papildomai vienas milijardas eurų pandemijos krizės suvaldymui – darbo vietų išsaugojimui, pagalbai verslui ir žmonėms, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Anot jo, dėl to kitų metų biudžeto deficitas gali siekti 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ar daugiau, pavasarį valstybei vėl teks skolintis.

Naujasis susisiekimo ministras Marius Skuodis sako Susisiekimo ministeriją matantis ne tik kaip infrastruktūros, bet ir kaip inovacijų ministeriją, kuriančią žmogui patogų ir aplinką tausojantį transportą. 35-erių M. Skuodis sako darysiantis viską, kad Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės būtų kuo greičiau depolitizuotos – iš valstybės įmonių taptų akcinėmis bendrovėmis.

Pavasarį ligoninėms išdalyti beveik 500 gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorių Lietuvą pasiekė be dalies priedų, jų komplektavimas tebevyksta, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC). „Apie tai, kad gauti priedai ne visiems monitoriams nebuvo žinoma. Kad komplektacija nepilna, informacija buvo gauta iš įrangą priėmusių gydymo įstaigų.

Auditorių ir finansininkų vertinimu, turtingiausias yra Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, antroje vietoje – jo verslo partneris, Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, o trečiasis – Seimą palikęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. Žurnalo „Reitingai“ kartu su portalu „Delfi“ atlikto tyrimo duomenimis, Kauno miesto mero V. Matijošaičio bendro turto vertė sudaro per 153,4 mln. eurų.

Nuo trečiadienio turgavietėse leidžiant prekiauti tik maisto produktais, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad prekybos suvaržymai turgavietėse yra diskriminaciniai.    Pasak jos, neteisinga ir nesąžininga, jeigu prekybos tinklų parduotuvėse galima prekiauti ne tik maistu, bet kitomis prekėmis, o turgavietėse palikta prekyba tik maistu.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkai pirmadienį pristatys tyrimą, kokių padarinių Lietuvos žmonėms ir verslui sukėlė dėl koronaviruso grėsmės įvesti ribojimai. MRU teisės, viešosios politikos ir ekonomikos tyrėjai-ekspertai atliko pandemijos metu priimtų valstybės sprendimų teisinių, viešo valdymo ir finansinių aspektų vertinimą, pranešė universitetas.

Vertinant skirtingų Europos Sąjungos (ES) šalių namų ūkių išlaidas, pastebėta, kad daugiausia mėnesinių pajamų lietuviai išleidžia maisto prekėms, tačiau kur kas mažesnę dalį pajamų, nei vakarų Europos gyventojai ar skandinavai, skiria būsto išlaikymui, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuviai maistui išleidžia per 20 proc. mėnesinių namų ūkio pajamų. Tai – bent 7 proc. punktais daugiau nei ES vidurkis.

Dėl koronaviruso ir karantino aukštosioms mokykloms pradėjus taikyti mokymą nuotoliniu būdu, kai kurie studentai suskubo grįžti į tėvų namus. Tiesa, pasak NT brokerių tai taip pat ir gera žinia, mat dėl šio reiškinio šiuo metu lengviau rasti ir išsinuomoti būstą.  Lietuvos aukštosios mokyklos pastebėjo, kad dalis studentų, įvedus nuotolinį mokymą, atsisakė bendrabučių ir grįžo mokytis iš tėvų namų.

Paskutiniu metu žiniasklaidoje pasirodė nemažai interpretavimų dėl JT Narkotinių medžiagų komisijos 2020 gruodžio 2 d. sprendimo išbraukti kanapes ir kanapių dervą iš 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo.

Šventinis laikotarpis, kai reikia pasirūpinti ne tik dovanomis, bet ir bendra šventine atmosfera, gali ne vienam tapti tikru finansiniu išbandymu jam pasibaigus. Norinčių pasiskolinti pinigų ar nusipirkti brangesnį daiktą išsimokėtinai padaugėja, tačiau paskolas vėliau reikia atiduoti su kaupu.

Karantinas Lietuvoje vis griežtinamas, o sveikatos specialistai jau primygtinai prašo gyventojų laikytis visų saugumo priemonių. Tačiau panašu, kad verslininkai šių prašymų negirdi. Siuvykloje dirbančios moters dukra skundėsi, kad darbuotojos serga koronavirusu, kontaktuoja tarpusavyje, tačiau saviizoliacija joms netaikoma. Įmonė tai neigia ir tikina, kad visų numatytų taisyklių laikosi.

Investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management" planai buvusioje „Audėjo“ fabriko teritorijoje Markučiuose, Vilniuje, įgyvendinti didelį biurų ir butų projektą sulaukė ir miesto valdžios, ir bendruomenės kritikos. Valdžia pasigenda projekto architektūrinio charakterio, tuo metu kaimyninių kvartalų bendruomenė nesupranta vystytojų siūlomos vadinamosios co-living koncepcijos privalumų.

Naujosios Vyriausybės ministrai dėlioja planą, kaip suvaldyti kononaviruso plitimą. Ministras Arūnas Dulkys kalba apie neišvengiamus gyventojų judėjimo apribojimus. Tiesa, ar sulauksime ir komendanto valandos, dar neatskleidžia. Iš Vyriausybės sklinda žinia, kad griežti ribojimai tęsis mažiausiai iki mėnesio pabaigos. O gyventojai, kol dar gali laisvai važinėti, skuba apsipirkti. Štai Kaune žmonės skuba į parduotuves nerimaudami dėl naujosios Vyriausybės planuojamų ribojimų.

Kilnojamaisiais greičio matuokliais per nepilnus metus užfiksuota beveik 300 tūkst. pažeidimų, lyginant su pavasariu, rudenį pažeidėjų sumažėjo ketvirtadaliu. Kaip lrt radijui sakė Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys, beveik prieš metus pradėti naudoti „trikojai“ pasiteisina, nes ne tik stabdo pažeidėjus, o užkerta kelią ir korupcijai, nes informacija apie pažeidimus automatiškai perduodama į registrą.

Lietuvos startuolio programėlė Walk15 šiandien siūlo išties didžiulę naudą mums, gyvenantiems karantino sąlygomis. Gražiausių maršrutų trasos, galimybė pabūti gryname ore nesibūriuojant, o tiesiog vaikštinėjant, suteikia naudos mūsų sveikatai, savijautai ir netgi gamtai. Dalyvaudami žingsniavimo iššūkiuose, galime rinkti virtualius medžius, kurie galiausiai virs realiai atsodintais medžiais, mes galime savo žingsnius iškeisti į pirkimo taškus ir įsigyti mums būtinų prekių e-prekyboje.

Nors nuo trečiadienio Lietuvoje sugriežtėjo karantino sąlygos, šeštadienį pirkėjai užplūdo parduotves, o automobilių aikštelėse taip pat netrūko. Nuotraukose užfiksuoti vaizdai parodo, kokia gausa pirkėjų aplankė prekybos centrus, taip pat kai kur netgi susiformavo žmonių eilės. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį sugriežtėjusios karantino sąlygos įpareigoja prekybos centrų atstovus didinti vienam pirkėjui tenkantį plotą nuo 10 kv. m. iki 15 kv.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad gynybos biudžetas nežymiai didės. Apie tai jis kalbėjo žurnalistams po šeštadienio susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte. „Kalbėjome apie 2021 metų biudžetą ir jį lydinčius įstatymus, kalbėjome apie krašto apsaugai skiriamų lėšų dydį. Manau, kad viena pagrindinių žinių yra ta, kad tos lėšos, nedaug, bet vis dėlto bus padidintos ir jos skiriamos pirmiausia karių ir jų šeimų socialiniam gerbūviui“, – sakė jis.

Lietuvos prekybininkai tokių metų dar nematė – gyventojai kvapnias žvakes pirkti pradėjo dar spalio mėnesį, vos pradėjus vėsti orams. Aktyvesnį susidomėjimą kvapiosiomis žvakėmis pajuto ne tik prekybos centrai, bet ir internetinės parduotuvės, savarankiški kūrėjai – visi jie teigė šių gaminių parduodantys mažiausiai dvigubai daugiau nei įprastai.

Pavasarį, pirmojo karantino metu sunkumų patyrę gyventojai ir įmonės kreipėsi į bankus dėl „paskolų atostogų“ – prašė atidėti paskolų įmokų mokėjimus. Šiuo metu bankai skaičiuoja pavienius prašymus atidėti įmokas. Anot jų, dalis žmonių „paskolų atostogas“ pasiėmė metams, todėl iš naujo jų prasitęsti nebereikia, o kiti tiesiog patiria mažiau finansinių sunkumų negu pirmojo karantino metu.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė žada ieškoti lėšų biudžete nuo koronaviruso nukentėjusių įmonių, taip pat numatyti daugiau pinigų paskoloms verslui. Šeštadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte ji tvirtino, kad dabartiniame biudžeto projekte paramai lėšų nėra suplanuota. „Labai svarbu numatyti pakankamai lėšų pagalbai verslui, kuris nukentėjo nuo karantino ir nuo kovido.

Artėjant didžiausioms šventėms ir kartu plečiantis koronaviruso pandemijai, kaimo turizmo sodybos sako atšaukiančios visus renginių užsakymus, tačiau sodybas gausiai užsisako šeimos. Tuo metu Palangos viešbučių atstovė sako, kad valdžiai užsimenant apie karantino griežtinimą, kambarių rezervacija sustojo, dalis jų atšaukiama.

Kol vieni tautiečiai ieško, kur pigiau Kalėdoms nusipirkti eglutę, Klaipėdos universiteto botanikos sodas siūlo jas išsinuomoti. Už 20–30 eurų gyvas žaliaskares vazonuose siūlantys botanikai po švenčių už išsaugotą eglutę pusę sumos grąžina. Kur sutiks gražiausias metų šventes, ten laukia 300 eglučių, tiesa, pusė jų jau rezervuotos. Klaipėdietis Donatas uostamiesčio universiteto botanikos sode ieško eglutės. Ir ieško ne sau, o darželiui, kurį lanko jo atžala.

Kalėdinėms siuntoms mušant visų laikų rekordus, Lietuvos paštas įspėja – norint kad siuntos gavėjus pasiektų dar iki švenčių, jas reikėtų išsiųsti dar šį savaitgalį. Nors didžioji dalis Lietuvoje keliaujančių siuntų šiuo metu gavėjus pasiekia laiku, kai kurios, ypač didelės, gali vėluoti iki trijų dienų. Artėjant šventėms tikėtinas didesnis vėlavimas, todėl rekomenduojama nedelsti.

Šią savaitę Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino nauju atliekų tvarkymo rinkliavų dydžius, kurie bus taikomi kitais metais. Rūšiuojantiems atliekas paslaugos kiek atpigs, tačiau to nedarantiems – pabrangs. „Rinkliavos nuostatų pakeitimus inicijavome atsižvelgdami į atliekų sistemos administravimo praktikoje pasitaikančius probleminius atvejus, kurie kildavo dėl įvairių teisinių interpretacijų.

Seime vėl kilo idėja drausti prekybininkams dirbti Sekmadieniais ir švenčių dienomis. Draudimų iniciatoriai sako, kad taip norima ne tik sudaryti sąlygas prekybos tinklų darbuotojams pabūti su šeima, bet ir valdyti koronaviruso plitimą. Prekybininkai tikina, kad tai pakenktų darbuotojams ir pažeistų pirkėjų interesus.

Covid-19 pandemija ir griežtėjantis karantinas šalyje gerokai keičia prekių ir paslaugų įsigijimo įpročius. Siekiant atliepti pirkėjų lūkesčius, prie naujovių taikytis skuba ir automobilių pardavėjai, kurie patikina: įsigyti automobilį internetu taip pat paprasta, kaip užsisakyti maistą ar nusipirkti kalėdines dovanas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ne paslaptis, jog renkantis automobilį Lietuvoje įprasta jį apžiūrėti gyvai.

Bernardos iš Trakų šeimai apsipirkimas „Iki“ parduotuvių tinkle apkarto. Moteris gruodžio pirmosios vakarą parduotuvėje įsigijo rūkytos žuvies, tačiau šeima bevalgydama nustėro – kiek giliau, žuvies viduje, raitėsi kirmėlės. „Iki“ parduotuvių tinklo atstovė Vaida Budrienė sako, kad su pirkėja buvo asmeniškai susisiekta, atsiprašyta, visi nuostoliai kompensuoti. Partija išimta iš prekybos. Pirkėja apgailestauja, kad žuvimi dalijosi su giminaičių šeima, ją valgė ir mažamečiai vaikai.