Verslas

Antradienį Seime galutinai svarstomas kitų metų valstybės biudžetas sukėlė daugybę parlamentarų aistrų. Paaiškėjus, kad dalis valdančiųjų nepritaria Vyriausybės išvadoms ir palaiko opoziciją dėl papildomų lėšų skyrimo, kilo chaosas. Anksčiau Vyriausybė atmetė daugelį parlamentarų pasiūlymų didinti biudžeto išlaidas ir skirti lėšų įvairiems projektams. Tačiau balsuojant dėl daugiau kaip 1,5 mln.

Gyventojų noras per šventes nuvykti pas artimuosius kai kam pasirodė gera proga užsidirbti. Socialiniame tinkle „Facebook“ lietuvis išplatino įrašą, kuriame siūlosi atvykti į žmonių pageidaujamą vietą ir patraukti nuo kelio betoninius blokus, o žmonėms pravažiavus, sustatyti juos atgal. Policijos nuomone, kol kas tai – pokštas, nes nėra duomenų, kad būtų imamasi veiksmų. Kitaip grėstų atsakomybė.

„Brexit“ pasekmes lietuviai pajus anksčiau nei manyta – dėl Jungtinėje Karalystėje išplitusios naujausios COVID-19 viruso atmainos, „DPD Lietuva“ nuo gruodžio 21 d. sustabdė siuntų pristatymo paslaugas iš ir į Jungtinę Karalystę bei Airiją. Bendrovės atstovai pažymi, kad atnaujinus siuntų judėjimą į šias šalis, greičiausiai galios nauja siuntų pristatymo tvarka.

Siekdami skatinti pandemijos paveikto smulkaus ir vidutinio verslo atsigavimą, sutelktinio finansavimo platforma „Finbee Verslui“ skiria 300 tūkst. eurų beprocentėms mažos apimties verslo paskoloms. Iki 7 tūkst. eurų sieksiančių paskolų palūkanas ir administravimo mokestį sutelktinio finansavimo platforma kompensuos savo lėšomis.

Nepaisydami Vyriausybės raginimų dalis Seimo  narių nusprendė atmesti jos išvadą ir papildomai Seimo kanceliarijai skyrė 1,5 milijonų eurų. Tai buvo vienintelis projektas, kurį Seimo nariai priėmė be Vyriausybės pritarimo. Už jį balsavo 77 politikai, prieš jį buvo 7, o 19 susilaikė. Po šio balsavimo Seime pasigirdo plojimai, tačiau netrukus ir skanduotės: „Gėda!“. Po šio balsavimo premjerė Ingrida Šimonytė pratrūko ir kreipėsi į ankstesnę valdančiąją koaliciją.

Augantis koronaviruso pandemijos mastas neigiamai veikia pasaulio ekonomikas, išlieka ir rizikos geopolitinėje situacijoje. Atnaujinti karantino apribojimai turi neigiamos įtakos tarptautinei prekybai, turizmui ir paslaugų sektoriui ir atitinkamai skatina peržiūrėti ekonomikų atsigavimų prognozes, perspėja Valstybės kontrolė.

Seimas antradienį ketina priimti 2021 metų valstybės biudžetą. Jame numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Opoziciniai valstiečiai tikina, kad valdantieji Lietuvą įstums į tokią padėtį, kad skolintis turėsime už labai brangiai. Finansų ministrė atkerta, kad besiklausant valstiečių, ją apima gėdos jausmas. „Iš tikrųjų yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl valstiečių frakcija negali palaikyti biudžeto.

Antradienį Seime galutinai priimamas kitų metų valstybės biudžetas. Tai yra svarbiausias 2021 m. finansinis dokumentas, numatantis, kiek pinigų valstybė skirs išmokoms, viešosioms paslaugoms teikti ir kiek jų surinks įvairiais mokesčiais iš gyventojų ir verslo. Kad įsigaliotų, Seimo priimtą valstybės biudžetą dar turės pasirašyti prezidentas. Ketvirtadienio posėdyje pirmiausia buvo svarstoma keliasdešimt Seimo narių pasiūlymų skirti papildomą finansavimą vienam ar kitam projektui.

Jungtinėje Karalystėje nustačius naują koronaviruso atmainą ir daliai Europos valstybių, įskaitant ir Lietuvą, apribojus susisiekimą su Britanija, vėluos siuntos į JK ir iš jos, pranešė Lietuvos paštas.  „Jau kurį laiką siuntas į Jungtinę Karalystę gabenome ne tik oro, bet ir žemės transportu.

Praradus budrumą gali tekti kreiptis į skolas išieškančias įmones, įspėja savo tikrą istoriją papasakoti sutikusi užsienyje gyvenanti lietuvė.  Nenorėjusi prisistatyti moteris jau daug metų yra emigravusi į užsienio šalį, ten turi nuolatinį darbą, gauna nuolatines pajamas ir gyvena visaavertį bei laimingą gyvenimą. Kaip ir daugelis tokio likimo tautiečių, moteris periodiškai grįždavo į Lietuvą, aplankydavo gimines ir susitikdavo su draugais.

Nedarbingumo išmokas už kelis prižiūrimus nuotoliniu būdu besimokančius mažamečius vaikus galės gauti ir abu tėvai, išmokos bus numatytos ir už namuose likusius darželinukus, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Jeigu yra du-trys vaikai šeimoje ir tikrai sudėtinga vienam šeimos nariui pasirūpinti vaikais – apie tai kaip tik diskutuojame. Manome, kad tikrai turėtu būti galima nedarbingumą pasiimti ir abiem tėvams.

Europos Sąjungos keliami taršos mažinimo reikalavimai verčia valstybių vadovybes skatinti gyventojus vis dažniau rinktis elektrinį automobilį. Pastarųjų Lietuvoje, visiškai elektrinių, šiuo metu yra gana nedaug – virš 2 tūkst., tačiau kiekvienais metais šis skaičius auga ne procentinėmis dalimis, bet kartais. Dėl koronaviruso sukeltų apribojimų šiemet iki lapkričio pabaigos Europoje parduota 25 proc.

Kartu su Baltijos šalių Vyriausybių vadovais pirmadienį COVID-19 valdymą aptarusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pandemijos fone Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas tampa dar svarbesnis. „Viena aktualiausių sričių, kurioje bendradarbiavimo su Baltijos šalimis svarba pastaruoju metu atsiskleidė labiausiai yra bendros pastangos suvaldant COVID-19 pandemiją“, – Vyriausybės pranešime teigė I. Šimonytė.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, abiejose pusėse pirmadienį susidarė kelių šimtų krovininių automobilių eilės, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas.  Pasak Rustamo Liubajevo, eilės buvo tikėtinos artėjant šventiniam laikotarpiui. Jo teigimu,  didžiausios eilės yra Medininkų-Kamenyj Log kontrolės punkte, juo per parą pravažiuoja apie tūkstantį krovininių automobilių.

Per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių veikiančiam to paties pavadinimo estiškam bankui, Lietuvos bankas skyrė 150 000 eurų piniginę baudą už su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pažeidimus, pranešė centrinis bankas. Bauda Lietuvos banko valdybos sprendimu skirta po Finansų rinkos priežiūros tarnybos atlikto tikslinio patikrinimo, kurio metu buvo tikrinamos atrinktos kredito sutartys.

Europos šalims vis griežčiau izoliuojant Jungtinę Karalystę, kurioje plinta nauja, galimai labiau užkrečiama koronaviruso atmaina, Lietuvos vežėjų atstovas sako, kad šalies transporto įmonės yra situacijos įkaitės, o dėl artėjančio „Brexit'o“ po Naujųjų metų situacija gali būti panaši. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas teigia, kad patys vežėjai dėl susidariusios situacijos nieko negali padaryti.

Astravo atominės elektrinės pirmąjį reaktorių planuojama pirmadienį vėl įjungti į šalies energetikos sistemą, pranešė Baltarusijos energetikos ministras. „Iki dienos pabaigos planuojama įjungti į tinklą ir padidinti reaktoriaus galią iki 50 proc., turbogeneratoriaus – iki 500 megavatų“, – sakė Viktaras Karankevičius. Ministras pareiškė, jog pirmadienį baigtas reaktoriaus energetinio paleidimo etapas po jo „planuoto sustabdymo“. „Visi bandymai buvo atlikti sėkmingai“, – sakė jis.

Pandemijos paveiktoms įmonėms mažinant veiklą, darbo sparčiai netenka paslaugų, turizmo, sanatorinio gydymo įmonių darbuotojai, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus šiemet pranešė 113 bendrovių, įspėta beveik 4,9 tūkst. darbuotojų. Tuo metu pernai gauti 64 pranešimai, įspėta 3,25 tūkst. žmonių.  Tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė sako, kad dabar stebimos kitokios priežastys nei metų pradžioje.

Pasaulį drebinanti pandemija ir karantinas visos šalies mastu neabejotinai palietė kiekvieną dirbantį žmogų. Vieniems teko pirmą kartą susidurti su nuotoliniu darbu, kitiems – su darbo užmokesčio mažėjimu, prastovomis ar net darbo netekimu.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę liko stabili net ir perpus kritus vietinei vėjo generacijai, o elektros trūkumą dengė pigus importas iš Švedijos, skelbia elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. Gruodžio 14–20 dienomis vidutinė elektros kaina Lietuvoje augo 1 proc. iki 53,1 euro už megavatvalandę (MWh). Palyginti pernai, elektros kaina buvo 26 proc. didesnė. Baltijos šalyse mažiausia – 51,3 euro – kaina buvo Latvijoje, o Estijoje buvo aukščiausia ir siekė 54,1 euro.

Pasaulio valstybėms stabdant keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės, o Prancūzijai dviem paroms nutraukus visas keliones iš šios šalies, įskaitant ir krovinių gabenimą, Lietuvos verslui tai didesnės įtakos kol kas neturės, teigia Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas.  Tačiau Marius Dubnikovas pripažįsta, kad situacija Jungtinėje Karalystėje kelia nerimą, todėl daug kas priklausys nuo to, kokie sprendimai bus priimti per artimiausias dvi paramas.

Siekdama išsiaiškinti Lietuvos įmonių inovacinę veiklą po COVID-19 sukeltos pandemijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) inicijavo rinkos tyrimą. Nors Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas sako, kad verslas neturėtų pamiršti privačių investicijų į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas, tyrimas parodė, kad 40 proc. įmonių buvo priverstos koreguoti savo investicinius planus.

Pirmąjį žingsnį atveriant elektros rinkos konkurencijai, Lietuva žengė sėkmingai. Gruodžio 10-ąją pasibaigė pirmasis šios energetikos reformos etapas, kurio metu nepriklausomą elektros tiekėją rinkosi daugiau nei 5000 kWh per metus suvartojantys gyventojai. Rezultatai rodo didžiulį gyventojų įsitraukimą – sutartis su nepriklausomais tiekėjais jau sudarė net 86,9 proc. I pirmojo etapo vartotojų, arba beveik devyni iš dešimties namų ūkių.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų vienuolika mėnesių buvo 9,473 mlrd. eurų – 998,3 mln. eurų (9,5 proc.) mažiau nei planuota ir 203,7 mln. eurų (2,1 proc.) mažiau nei pernai sausį-lapkritį Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 7,667 mlrd. eurų – 957,1 mln. eurų (11,1 proc.) mažiau nei planuota ir 194,1 mln. eurų (2,5 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų vienuolika mėnesių, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Rengdama kitų metų biudžeto projektą, ankstesnė Vyriausybė „kai kuriuos dalykus paslėpė“, todėl dabar planuojamas deficitas yra didesnis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Praėjusi Vyriausybė, sakykime taip, kai kuriuos dalykus paslėpė, štai kodėl biudžeto deficitas, palyginti su pirminiu projektu, didėja“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė šalies vadovas. Tačiau jis pabrėžė, kad krizės laikotarpiu yra natūralu, jog valdžios išlaidos būna didesnės nei pajamos.

Didžiausia Europoje internetinė naudotų drabužių bei aksesuarų prekybos platforma „Vinted“ kitąmet planuoja sparčiai plėstis bei dukart padidinti darbuotojų skaičių – ji žada pasamdyti dar 600 darbuotojų. „Vinted“, šiemet komandą auginusi dukart iki beveik 600 darbuotojų, 400 specialistų ketina įdarbinti vien Lietuvoje, pranešė bendrovė. „Per šiuos metus darbuotojų prasme išaugome dvigubai, kitąmet planuojame išlaikyti tokį patį tempą ir metų pabaigoje siekiame turėti apie 1,2 tūkst.

2020 metais įvesti mokesčiai ir valstybės siūlomos subsidijos sukėlė nemažai painiavos, todėl portalas Autoplius.lt apžvelgė ir susistemino pagrindines su automobilių pirkimu, pardavimu ir registravimu susijusias naujoves.  Pagrindinės temos – tai taršos mokestis ir galimybė gauti subsidiją utilizuojant seną, arba perkant naują automobilį.  Pradėkime nuo subsidijų.

Lietuvos Vyriausybei nuo pirmadienio laikinai sustabdžius visus keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą, oro bendrovės taip pat atšaukė ir skrydžius iš Lietuvos į JK.  „Visi šiandienos skrydžiai iš Lietuvos oro uostų į Jungtinę Karalyste jau atšaukti“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas.

Pardavimo mokymų lektorius esu linkęs skirstyti į dvi kategorijas – charizmatiškuosius nekasdieniškos patirties kūrėjus ir praktikus, kurių žodžiai remiasi realiu gyvenimu, bet mokymų forma daug žemiškesnė ir gerokai mažiau pompastiška nei pirmųjų.  Mokymai darbuotojams nėra „eilinė diena ofise“, jiems tai šventė, nekasdieniškas renginys, kur galima kiek atitolti nuo darbinės rutinos, pravėdinti galvą ir pasisemti naujų idėjų.

Metų pabaiga yra tas metas, kai suvedame savo biudžeto finansinį balansą ir viltingai žvelgiame į ateinančius metus. Šeimoje ar su draugais kalbame apie norus ir svajones, kurie vėliau virsta planais pakeisti automobilį, pertvarkyti savo namus ar įsigyti profesionalią foto įrangą, nes norite padirbėti papildomai. Tačiau metų pabaiga turi ir savų spąstų – tai šventinės išlaidos, kurios, kaip taisyklė, būna didesnės, nei planuota.

Pirmadienį Vyriausybė patvirtino patobulintą kitų metų valstybės biudžetą po to, kai prieš galutinį jo priėmimą Seime, projektui pasiūlymus teikė Seimo nariai. Vyriausybė pritarė Seimo nario Žygimanto Pavilionio pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai numatomus skirti asignavimus išlaidoms 44 tūkst. eurų Seimo nuolatinio atstovo Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

Sugriežtėjus karantinui ir sumažėjus keleivių srautui, nuo pirmadienio šalyje kursuos mažiau traukinių.  Laikinai stabdomi 32 reisai, dar penkių grafikas keičiamas, tačiau būtinasis tarpmiestinis susisiekimas išlaikomas, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.  Bendrovė BNS pranešė, kad pokyčių bus maršrutuose Vilnius-Kena, Vilnius-Trakai, Vilnius-Kaunas, Kaunas-Marijampolė, Kaunas-Kybartai, Vilnius-Klaipėda, Radviliškis-Klaipėda, Klaipėda-Šilutė.

Lietuvai gyvenant karantino sąlygoms, dalis darbuotojų skundžiasi, kad jų darbdaviai neleidžia dirbti iš namų, nors tam yra visos galimos sąlygos. Tiesa, nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė tikina, kad tokių skundų yra, tačiau jų nėra daug, o kiekvienas atvejis yra skirtingas.  „Valstybinė darbo inspekcija sulaukia skambučių su klausimais apie tokias situacijas, tačiau jų nėra daug.

Jungtinėje Karalystėje (JK) plintant naujai koronaviruso atmainai, Lietuvos Vyriausybei bus siūloma stabdyti visus keleivinius skrydžius iš tos šalies. Neatmetama galimybė, kad skrydžiai iš JK bus sustabdyti jau artimiausią parą.  Apie tai paskelbta sekmadienio vakarą, po vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sušaukto skubaus Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdžio.

Dalis gyventojų 12 patiekalų Kūčių vakarienės patys negamins namuose. Tačiau užsisakys restorane išsinešti. Jų atstovai tikina, kad nesitikėjo tokio klientų antplūdžio ir teigia, kad naujų užsakymų jau beveik nebepriima. O žmonės Kūčių vakarienei negaili ir 90 eurų. Vilniuje esančio „Senatorių pasažo“ atstovė Lina pastebėjo, kad žmonės nori užsisakyti ne tik Kūčių vakarienę, bet ir Kalėdų. „Kūčių vakarienė asmeniui kainuoja 90 eurų.

Karantino akivaizdoje prekybininkams kilo papildomų iššūkių – suvaldyti per pandemiją padidėjusius ilgapirščių srautus. Baltijos šalyse atliktame tyrime paaiškėjo, kad nuo vagysčių nukenčiančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybininkų patiriami nuostoliai sudaro daugiau nei 100 mln. eurų per metus. Tyrimą atlikusi agentūra praneša, kad įtakos aktyvesnei vagišių veiklai turi ir dėl Covid-19 pandemijos įvesti ribojimai prekybos vietose – vagysčių skaičius auga ir galimai dar augs.

2020 metai nekilnojamo turto (NT) rinkai buvo įdomus laikas, sako ekspertai. Dar pavasarį, pirmojo karantino metu, labai atsargiai žiūrėta tiek į nuomos rinką, tiek į parduodamus būstus, tačiau, kaip pastebi ekspertai, kas buvo suplanavęs įsigyti būstą – įsigijo, o butų nuoma apskritai mušė rekordus. Tačiau kas laukia kitąmet? Specialistų teigimu, šių metų pandemija tik paspartino kai kuriuos NT rinkos procesus per daug jos nestabdydama.

Koronaviruso pandemija koreguoja vadinamąjį vartojimo arba statistinį krepšelį. Jame pirmą kartą atsidurs vienkartinės veido kaukės, pirštinės, respiratoriai, dezinfekcinis skystis, rašo portalas lrt.lt. Pasak jo, Statistikos departamentas baigia sudaryti beveik tūkstančio perkamiausių prekių ir paslaugų sąrašą kitiems metams. Minėtų prekių įtraukti į statistinį krepšelį poreikio nebuvo nė karto per tris dešimtmečius.

Lietuvai tęsiant kovą su koronaviruso protrūkiu, šį savaitgalį ir ateinančią savaitę stiprinama kontrolė prekybos centruose. Nereguliuojantys pirkėjų srautų prekybininkai sulauks griežtų sankcijų, šeštadienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).  Atsižvelgdami į šalyje sugriežtintas karantino sąlygas inspektoriai tikrina, kaip, likus kelioms dienoms iki švenčių, maisto parduotuvės užtikrina privalomų reikalavimų įgyvendinimą.

Švedijos verslo laikraštis „Dagens Industri“ šią savaitę pranešė, jog JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) atlieka tyrimą Skandinavijos bankų SEB, „Swedbank“ ir „Danske Bank“ atžvilgiu dėl pažeidimų, kuriuos, kaip įtariama, padarė šių bankų padaliniai Baltijos šalyse. Antradienį paskelbtame straipsnyje „Dagens Industri“ šaltiniai nurodė, jog JAV institucijos įtaria trijų bankų padalinius Baltijos šalyse sukčiavimu ir pinigų plovimu.

Darbdaviai pastebėjo, kad koronaviruso pandemijos metu išryškėjo neįprasta situacija – Lietuvoje augo ir atlyginimai ir nedarbas. Ekonomistai ir žmogiškųjų išteklių specialistai tikino, kad panašią situaciją dar matysime ir kitais metais, nes dalis įmonių nebeišsilaikys ir daugės bankrotų. Todėl darbo netekusiems žmonėms jie pataria nelaukti, keisti darbo sritį ar kvalifikaciją.

Šią savaitę Vyriausybė nusprendė, kad apgyvendinimo paslaugas galima teikti, jeigu viename kambaryje apsistos vienos šeimos nariai. Tačiau reikalavimas neišvykti iš savo gyvenamosios savivaldybės galioja. Apgyvendinimo paslaugų atstovai teigia, kad valdžia viena ranka duoda, o kita atima ir veiklos vykdyti normaliai neleidžia.

Šešerių metų berniukas iš Konektikuto, JAV, paslapčia išleido 16 tūkst. (daugiau kaip 13 tūkst. eurų) dolerių iš mamos kreditinės kortelės, pirkdamas pagalbas savo mėgstamiausiame kompiuteriniame žaidime „Sonic Forces“. Liepos mėnesį George Johnsonas, naudodamasis savo mamos Jessicos planšete, pradėjo leisti pinigus „Apple“ programėlių parduotuvėje – jis pirko „auksinius žiedus“, kainuojančius nuo 1,99 iki 99,99 dolerio ir leidžiančius žaidime atrakinti naujus pers...

Kai gyventojai raginami atsisakyti nereikalingų kelionių ir likti namuose, prezidento kanceliarija nusprendė, kad prieš Kalėdas yra geras metas įsigyti naujų automobilių būsimoms kelionėms. Kaip skelbia Centrinė viešųjų pirkimų sistema, gruodžio 8 d. viena pagrindinių šalies institucijų nusipirko 2 naujus automobilius. Iš bendrovės „Moller auto“ prezidento Gitano Nausėdos kanceliarija už 46,9 tūkst. eurų įsigijo kompaktinį elektromobilį „Volkswagen ID.

DEPO informuoja, kad gruodžio 17 d. pradėjo veikti internetinė parduotuvė depoonline.lt su 100 000 prekių namams, sodui, remontui ir statybai.  Atsižvelgiant į šalies epidemiologinę situaciją ir apribojimus, internetinės parduotuvės atidarymas reikšmingas žingsnis, suteikiantis klientams galimybę apsipirkti saugiai.  DEPO rūpi jos klientai ir tai, kad jie galėtų kupini jėgų leisti laiką savo namų ūkyje, gražindami ir tobulindami savo būstą.

Lietuvos turto valdymo paslaugų kompanijos „Lewben“ aptarnaujami Baltarusijos turtuoliai Aliaksejus Aleksinas ir Aleksandras Zaicevas turi naują galvos skausmą. Jų verslo partneris Mikalajus Varabejus – ES sankcijų sąraše.  M.Varabejus  (Mikalai Varabei) Baltarusijai taikomų sankcijų sąrašus papildė ketvirtadienio vakarą. ES Tarybos sprendime nurodoma, kad jis „remia ir gauna naudos“ iš Aliaksandro Lukašenkos režimo.

Penktadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu nusprendė pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Pataisomis bus numatyta galimybė tėvams neleisti vaikų į darželius, patiems juos prižiūrint – nedirbti ir gauti ligos išmoką. Komiteto sprendimas nėra galutinis, už įstatymo pataisas antradienio posėdyje dar turės balsuoti visas Seimas.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Krikščioniškosios kultūros institutas paskelbė įrašą, kuriame kviečia žmones pasirašyti peticiją prieš „Danske Bank“ reklamą. Reklaminiame banko stende, papiktinusiame tikinčiuosius – šviesos spektro su fantastine būtybe maketas.  Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad reklamoje pavaizduota būtybė vilki krikščionių dievo Jėzaus Kristaus rūbus.

Iki šiol sukauptas 600 mln. eurų „Sodros“ rezervas šiemet liko neišleistas, todėl lėšos persikels į kitus metus, sako įstaigos vadovė.    Julitos Varanavičienės teigimu, rezervą papildys dar beveik 40 mln. eurų, sukauptų šiemet.     „2020 metais grąžinsime į rezervą tai, ką iš ten buvome persikėlę į „Sodros“ sąskaitas – tuos 600 mln. eurų. Šių metų teigiamą rezultatą perkelsime į rezervą iki 2021 metų gegužės. Metus pabaigsime su 39 mln.