Verslas

Maždaug 55 tūkst. nuo koronaviruso nukentėjusių įmonių pasinaudojo valstybės suteikta teise atidėti mokesčius vėlesniam laikui – bendra jų suma siekia apie 300 mln. eurų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Daugiau kaip 227 mln. eurų atidėta po karantino paskelbimo kovo 16 dieną, o didžiausią jų dalį (192,9 mln. eurų) sudaro pridėtinės vertės mokestis. „Apie 55 tūkst.

Trumpalaikės būsto nuomos platforma „Airbnb“ pranešė šiemet planuojanti perpus kuklesnes nei pernai pajamas, ketinanti atleisti 1,9 tūkst., arba apie ketvirtadalį, darbuotojų, sumažinti investicijas į pagrindinį verslą. „Mes visi išgyvename skaudžiausią savo eros krizę, kuriai tik prasidėjus tarptautinės kelionės sustojo. „Airbnb“ verslas nukentėjo labai stipriai“, – pabrėžė vienas iš „Airbnb“ įkūrėjų ir vadovas Brianas Chesky.

Savarankiškai dirbantiems gyventojams 257 eurų valstybės subsidiją siūloma mokėti ne tik per karantiną, bet ir du mėnesius po jo. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tam pritarė ir opozicija, ir valdantieji. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė informavo, kad tam reikės 50 mln. eurų. Tačiau komitetas nesutiko sušvelninti reikalavimų į išmoką pretenduojantiems žmonėms.

Vidutinė valstybės parama vienam šalies gyventojui, kad jis koronaviruso krizės metu galėtų išsilaikytų darbo rinkoje, šiemet sieks 1,8 tūkst. eurų, tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Lino Kukuraičio teigimu, dabar Lietuvoje yra apie  0,5 mln. potencialių bedarbių. „1,8 tūkst. eurų sieks valstybės parama išsilaikyti rinkoje (...) 0,5 mln. (žmonių - BNS) potencialiame nedarbe šiuo metu yra.

OPEN Agency partnerio ir verslo vystymo vadovo D. Budzinausko ekspertinė nuomonė  Visi verslo savininkai, vadovai nuolat siekia formuoti savo prekės ženklo įvaizdį, auginti žinomumą, užsitarnauti tikslinių auditorijų lojalumą. Kartais susigrąžinti prarastus klientus, atrodyti jaunatviškesni, inovatyvūs, socialiai atsakingi ar parodyti didesnę vertę. Ir lyg iš giedro dangaus nusileidęs COVID-19 sumaišė visas kortas. Dalis rinkos sustingo.

Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės parengtiems įstatymų projektams, kurie numato papildomas išmokas pensininkams, bedarbiams, ar tiems, kas buvo prastovose. Tačiau savarankiškai dirbantiems asmenims tolesnė parama nenumatyta, vis dėlto Seime bręsta naujas pasiūlymas, aktualus daugeliui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), rengusi naujus įstatymų projektus, pripažino, kad tokia tikslinė parama šiems gyventojams iš tiesų nebuvo numatyta.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ pervedė 1,039 mln. eurų avansą bendrai trijų Baltijos šalių europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto įmonei „RB Rail“.  „Mūsų bendrovės pervesti pinigai užtikrins stabilų „RB Rail“ mokumą, kol projekto partneriai pasirengs ilgalaikiam įmonės finansavimui“, – pranešime sakė įmonės generalinis direktorius Karolis Sankovskis.

Bankrutuojanti Tauragės konditerijos gamybos bendrovė „Molupis ir ko“ atleidžia visus 108 darbuotojus. Apie tai bendrovė antradienį pranešė Užimtumo tarnybai. „Sodros“ duomenimis, „Molupis ir ko“ šiuo metu dirba 108 žmonės, o dar prieš kelerius metus bendrovė samdė daugiau nei 400 darbuotojų. „Molupis ir ko“ jau kurį laiką turi finansinių bėdų – 2017 metais skelbta, kad įmonė uždaro kai kurias savo parduotuves, be to, sparčiai mažėjo jos darbuotojų skaičius.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą skirti tiesiogines valstybės subsidijas labai mažoms įmonėms, turinčioms iki devynių darbuotojų, ir taip padėti joms sušvelninti koronaviruso krizės pasekmes,  Vienas siūlymų yra įmonei išmokėti 25 proc. 2019 metais jos sumokėtų mokesčių dydžio subsidiją, o valstybės lėšų poreikis tam siektų apie 70 mln. eurų.

Vyriausybė, norėdama paskatinti koronaviruso pandemijos paveiktą ekonomiką, savivaldybių projektams ketina skirti papildomus 105 mln. eurų. Tačiau kai kurios savivaldybės piktinasi, kad joms iš šio projekto neskirta nė vieno euro, rašo portalas 15min.lt. Anot portalo, į sąrašą pateko skverų, parkų rekonstrukcijos, gimnazijų ir sporto aikštynų remontai. Šis paketas turėtų būti svarstomas trečiadienio Vyriausybės pasitarime. Pagal projektą, Vilniui papildomai skirta per 14 mln.

Vilniaus statybų bendrovė „Eikos statyba“ prognozuoja, kad koronaviruso pandemijos sukeltos problemos statybų sektoriui tęsis iki šių metų pabaigos arba net persikels į kitus metus, rašo „Verslo žinios“. „Eikos statyba“ šiemet užsakymų portfelį suplanavo apie 70 proc., o įmonės vadovas Almantas Čebanauskas blogiausią scenarijų prognozuoja spalio-gruodžio mėnesiais arba kitais metais.

Vyriausybė siūlo lengvinti mokesčių naštą verslui, per karantiną atleidžiant lošimų organizatorius nuo mokesčio už nenaudojamus lošimų įrenginius. Valstybė dėl to į biudžetą nesurinktų apie 820 tūkst. eurų per mėnesį. Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė atitinkamiems įstatymo pakeitimams.

Vilniaus miesto savivaldybė vėl spręs, ar uždrausti automobilių įvažiavimą į senamiestį ir kitas centrines miesto dalis. Įgyvendinti tranzitinio eismo draudimą planuota pradėti kitąmet, tačiau dėl koronaviruso ir karantino draudimai gali būti įvesti jau šiemet. Dar 2018 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Darnaus judumo planą, kuriame numatė ilgainiui iki 0 sumažinti transporto priemonių tranzitą senamiesčio branduolio teritorijoje.

Koronavirusas – išbandymas ir Europos Sąjungos ekonomikai, ir valstybių narių solidarumui. Kaip Europa planuoja spręsti ir sprendžia mus visus užgriuvusias problemas? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė.

Antradienio popietę, maždaug 16 val. Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone įvyko incidentas, kuris sutrikdė viešojo transporto darbą. Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžoje nutrūko troleibusų elektros laidai. Tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielenytė, patikindama, kad dėl šio incidento operatyviai keičiami troleibusų ir autobusų maršrutai.

Lietuva ir toliau gynybai skirs 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) bei tęs kitus savo įsipareigojimus Šiaurės Atlanto organizacijai, kalbėdamas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pabrėžė prezidentas Gitanas Nausėda. „Pandemijos padariniai bus jaučiami tiek socialiniame, tiek ekonominiame šalies gyvenime, tačiau tai nekeis principinės Lietuvos nuostatos tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu – Lietuva skirs gynybai 2 proc.

Kirpyklų bei nagų priežiūros salonų darbuotojai nuo šiol galės klientus aptarnauti dėvėdami tik apsaugines veido kaukes. Siekiant užtikrinti saugų klientų aptarnavimą, jas privaloma keisti po kiekvieno kliento, rašoma pranešime spaudai.

Didžiojoje Britanijoje naujų automobilių pardavimai balandžio mėnesį smarkiai krito ir pasiekė žemiausią lygį nuo 1946 metų, parodė antradienį paskelbti pramonės duomenys. Praėjusį mėnesį naujų automobilių registracija sumažėjo 97 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Buvo užregistruota vos 4 321 nauja transporto priemonė, pranešė Automobilių gamintojų ir prekybininkų draugija (SMMT). Tai buvo blogiausias rodiklis nuo 1946 metų vasario mėnesio, palyginti su 161 tūkst.

Valdžiai žadant išmokėti vienkartines 200 eurų išmokas pensininkams, kitų socialinių pašalpų gavėjams bei ieškantiems darbo žmonėms siekiama ne tik  spręsti skurdo problemą, bet ir paskatinti vartojimą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras.   „Ir siekiame spręsti ilgalaikio skurdo problematiką, ir skatinti vartojimą“, – antradienį Seimui pristatydamas Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektą sakė Linas Kukuraitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žada, kad jei Seimas pritars skubiam krizės laikotarpio finansinės valstybės pagalbos darbuotojams bei darbdaviams planui, vėliau bus sprendžiama dėl naujų priemonių 2021 metams. Pasak ministro, dėl naujų priemonių būtų sprendžiama priimant kitų metų biudžetą.

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) teigia, kad suplanuoti viešojo sektoriaus projektai įgyvendinami nepaisant koronaviruso krizės, be to, siekiama juos dar labiau paspartinti. Anot CPVA vadovės Lidijos Kašubienės, ieškoma būdų, kaip palengvinti projektų įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į sudėtingą šalies kūrėjų situaciją, prekybos centrai „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose pusę metų, iki lapkričio mėnesio pabaigos, leisti tik Lietuvos autorių sukurtą ir atliekamą muziką. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, ši iniciatyva prisidės prie pagalbos kultūros sektoriui suteikiant paramą vietos muzikantams. „Šiuo sudėtingu metu norime pagelbėti Lietuvos muzikantams prekybos centruose pusę metų grodami vien tik jų sukurtą muziką įvairiomis kalbomis.

Siekiant atsigauti po koronaviruso sukeltos krizės, prezidentas Gitanas Nausėda siūlys laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį, sako jo patarėjas Simonas Krėpšta. Anot jo, šią galimą ekonomikos skatinimo priemonę G. Nausėda aptarė diskusijoje su ekonomistais praėjusią savaitę.

Nors pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo, antrąjį ketvirtį numatomas dviženklis smukimas, prognozuoja Finansų ministerija. Taip pat ministerija praneša, kad balandį, kaip rodo preliminarūs duomenys, į valstybės biudžetą surinko trečdaliu mažiau pajamų, nei planavo. „Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar augo 2,6 proc. Taigi situacija yra tikrai geresnė negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Tačiau tikrai neturėkime iliuzijų.

Gegužę pirmosios nedarbo išmokos pasieks tuos bedarbius, kurie dėl epideminės situacijos buvo atleisti ir Užimtumo tarnyboje registravosi balandį. Nedarbo išmokos bus pradėtos mokėti nuo gegužės 20 dienos ir visus jų gavėjus pasieks iki mėnesio pabaigos, rašoma pranešime spaudai. Kitos – ligos, motinystės socialinio draudimo išmokos bei pensijos gyventojams gegužę taip pat mokamos pagal nustatytą grafiką.

Lietuvoje paskelbus karantiną, „Sodros“ išmokos išaugo, tuo metu pajamos yra mažesnės nei buvo planuota, todėl ketinama panaudoti sukauptą lėšų rezervą, teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. „Darbdaviai išleidžia žmones į prastovas arba naudojasi galimybe atidėti „Sodros“ įmokas, todėl mes nesurenkame planuotų pajamų. Balandžio mėnesio rezultatai rodo, kad mes nesurinkome maždaug 55 mln. eurų, kuriuos planavome surinkti“, – LRT radijui sakė J. Varanauskienė.

Seimui teikiamas siūlymas uždrausti į Lietuvą tiekti elektronines cigaretes ir jų pildykles, taip pat įvairius naujoviškus tabako gaminius, apie tai nepranešus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui. Taip siekiama užtikrinti tokių gaminių saugumą ir kokybę.  Šiais produktais būtų galima prekiauti ne anksčiau kaip po pusmečio nuo pranešimo. Už tvarkos pažeidimą prekybos įmonėms grės nuo 289 eurų iki 1448 eurų baudos.

Vilniaus oro uosto aerodromą už 34 mln. eurų atnaujins kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“. Darbai turėtų būti baigti iki kitų metų pabaigos, neuždarant oro uosto. Tai numato Lietuvos oro uostų ir konkursą laimėjusių „Kauno tiltų“ sutartis – ji bus pasirašyta netrukus.  „Pagal sutartį bus rekonstruojama dauguma Vilniaus oro uoste esančių riedėjimo takų, peronas, įrengiamas naujas riedėjimo takas“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų Komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius.

Antradienį ypatingos skubos tvarka Seimas ėmėsi spręsti, ar įteisinti vienkartines išmokas pensininkams, papildomas subsidijas darbuotojams, kurie prastovose, taip pat padidinti kai kurias kitas išmokas. Po to, kai socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimo posėdyje pateikė tai numatančias įstatymų pataisas, daugelis parlamentarų joms beveik vienbalsiai pritarė. Dabar jas svarstys ir prireikus tobulins Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia planą, kaip padėti nuo koronaviruso itin skaudžiai nukentėjusiam turizmo verslui. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis sako, kad planas numatys ne tik priemones, kaip sumažinti žalą šiam sektoriui, bet ir kaip paskatinti jį persitvarkyti.  „Priemonės bus suskirstytos į tris grupes – pirma, tai yra nuo COVID-19 sukeltos žalos mažinimas. Antras – turizmo sektoriaus skatinimas.

Dėl koronaviruso krizės pasaulyje o kartu ir Lietuvoje labai sumažėjus skrydžių, jų valdymo bendrovės „Oro navigacija“ laikinasis vadovas sako jau pastebintis nedidelį augimą. „Šiuo metu pastebimas mažas mažas augimas. Pagal praeitos savaitės duomenis, pakilome iki antros karantino savaitės rodiklių. Pirmąją savaitę viskas pradėjo leistis, tai dabar sugrįžome į antrąją, skrydžiai po truputį atsigauna“, – BNS sakė Marius Beliūnas.

Besitęsiant Covid-19 pandemijai ir dėl to gilėjant neapibrėžtumui dėl ekonominės ateities, Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiųmečiame valstybės biudžete atsivers didesnė skylė nei per prieš dešimtmetį išgyventą krizę. Dėl to gyventojai atsargiai žiūri į savo ir šalies finansinę padėtį ateityje bei skuba taupyti.

Birštonas ir Druskininkai ruošiasi panaikinti draudimą teikti apgyvendinimo paslaugas. Miestų atstovai sako, kad gyventi jų viešbučiuose bei privačiuose apartamentuose bus galima nuo gegužės 8 dienos.   „Mes planuojame leisti apsispręsti pačioms įstaigoms nuo gegužės 8 dienos. Leidžiame verslui pasirinkti ir tiesiog jie spręs, ar atsidaryti, ar ne“, – BNS pirmadienį sakė Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

Nors metų pradžioje naujų automobilių mūsų šalyje buvo perkama kaip niekada daug, kovą prasidėjęs itin staigus pardavimų kritimas tęsėsi ir balandį. Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, gautais pagal ES reglamentuotą metodiką išanalizavus VĮ „Regitra“ pateiktus pradinius duomenis, 2020 m. balandį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) registravimas krito net 67,3 proc. iki 1 603 vnt. 2019 m. balandį šalyje buvo įregistruoti 4 907 automobiliai.

Lietuvai ir kai kurioms Europos šalims švelninant koronaviruso karantino apribojimus bei dėl konkrečių skrydžių poreikio sutarus tarpvalstybiniu lygiu – Vilniaus oro uoste nuo gegužės 13 dienos bus tęsiami reguliarūs keleiviniai skrydžiai. Pirmieji du maršrutai iš Vilniaus oro uosto – Ryga ir Frankfurtas, rašoma pranešime spaudai. „Manome, kad laipsniškam keleivinių skrydžių draudimo pašalinimui atėjo laikas ir tam šalies oro uostai turi aiškią strategiją bei ruošiasi maksimaliai.

„Lietuvos geležinkelių“ grupė atliko keleivinių traukinių ir geležinkelių infrastruktūros individualiųjų poreikių turintiems žmonėms prieinamumo vertinimą ir nustatė pagrindines kryptis, kurioms nori važinėti žmonės.  „Viso buvo įvertinti 68 keleiviniai traukiniai ir 192 geležinkelio stotys bei stotelės visoje Lietuvoje su jose esančia infrastruktūra. Analizuota, ar individualiųjų poreikių turintys žmonės turi galimybes patekti iš miesto į stotį ar traukinį.

Vyriausybė ruošia ir šią savaitę ketina svarstyti papildomos paramos paketą nuo krizės ypač nukentėjusiam turizmo verslui, pirmadienį pranešė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.   „Dėl paramos turizmo sektoriui toks veiksmų planas rengiamas, tikiuosi, kad tos priemonės bus aptartos jau šią savaitę Vyriausybėje tam, kad galėtume numatyti konkrečias priemones.

Nuo pirmadienio verslai gali teikti paraiškas gauti kompensaciją patalpų nuomai, pirmadienį Vyriausybėje pranešė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Nuo šiandien 15 val. bus galima teikti paraiškas daliniam nuomos mokesčio kompensavimui. Pirmiausia tai yra svarbu toms įmonėms, kurių veikla buvo uždrausta dėl karantino. Tai tos įmonės galės pasinaudoti 50 proc. nuomos mokesčio kompensacija. Taip pat yra sąlyga, kad bent 30 proc.

Nekilnojamuoju turtu karantino metu susidomėję ir su paskola jį pirkti norintys gyventojai suglumo – dalis bankų prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo. Vis dėlto patys bankai teigia skolinimo politikos karantino metu nekeitę, tik bandantys užtikrinti, kad paskolų prašantys gyventojai ekonominės įtampos metu bus pajėgūs grąžinti savo skolas. Tiesa, karantino metu bankai praneša sulaukiantys kur kas mažesnio susidomėjimo būsto paskolomis.

Dėl koronaviruso uždarytos šalių sienos ir paskelbti karantinai jau smukdo pasaulio ekonomiką. Ligos protrūkiui persikėlus į Europą ir JAV, buvo stebimas staigus akcijų kainų kritimas ir atsirado norinčių pasinaudoti šia proga nusiperkant akcijų. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį – pradedantys investuotojai neišvengia klaidų.

Kinijos valdžia pasiūlė ilginti savaitgalį, kad žmonės daugiau laiko pramogautų ir pirktų taip skatindami verslo atsigavimą po koronaviruso pandemijos. Panašių siūlymų pasigirdo ir Lietuvos viešojoje erdvėje. Tačiau darbuotojų ir darbdavių atstovai šį juos vertina skirtingai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad visuomenė jau pribrendo arba trumpesnei darbo dienai, arba trumpesnei darbo savaitei.

Lietuvoje sekmadienį švenčiant Motinos dieną, dėl koronaviruso grėsmės mamas norintys pasveikinti lietuviai gerokai dažniau prašo pristatyti gėles į namus, teigia verslininkai. „Skambučių pagausėjimas yra tris kartus didesnis nei įprastai“, – BNS sekmadienį sakė į namus gėles pristatančios įmonės „Floravitas“ vadybininkas Justas Jasenka.

Karantinui tęsiantis, daliai tautiečių vis dar tenka aiškintis su kelionių organizatoriais dėl pinigų grąžinimo arba kelionės datos pakeitimo. Štai į Turkiją turėjusi vykti šeima atsidūrė akligatvyje. Tautiečiai, sumokėję pradinę įmoką, nori nutraukti su kelionių organizatoriumi sutartį ir susigrąžinti pinigus. Tačiau šis nesutinka ir siūlo vykti į kelionę vėliau.

Vos tik Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, itin ryškūs pokyčiai prasidėjo nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje. Kilusi panika privertė dalį būstą nuomojančių žmonių sumažinti nuomos kainą. Susiklosčiusia situacija pasinaudoti suspėjusiems nuomininkams bent karantino laikotarpiui pavyko nusiderėti ir laikinai susimažinti nuomos mokestį. Nors būsto nuomos kainos sumažėjo, bet ne tiek, kiek buvo galima tikėtis. Tai lėmė vienas reikšmingas faktorius.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ pranešė, kad skrydžius iš Vilniaus į Rygą ketina atnaujinti gegužės 13 dieną. „Planuojama atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Rygą gegužės 13 dieną ir pasiūlyti keleiviams vieną jungtį per dieną“, – BNS nurodė įmonė. Latvijos bendrovė skrydžius pirmajame etape ketina atnaujinti penkiais „Airbus A220-300“ lėktuvais ir pradėti nuo 13 maršrutų. Keleiviai bus aprūpinti apsaugos priemonėmis – kauke ir dezinfekcine servetėle.

Lietuvoje paskelbtas karantinas kardinaliai pakeitė naudotų automobilių pardavimo tendencijas. Tiesa, teigiama, kad pasitaikė tik pavieniai parduodamų automobilių kainų mažinimo atvejai. Bet kuriu atveju, šis laikotarpis vis tiek vadinamas aukso amžiumi potencialiems pirkėjams, nes tokio automobilių pasirinkimo nebuvo jau seniai. Plačiau apie situaciją automobilių rinkoje naujienų portalui tv3.lt papasakojo Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ šeštadienį pranešė, kad sulaukė stiprių kibernetinių atakų, kurios gali sutrikdyti kai kurių interneto svetainių veiklą. „Telia“ patiria į „Hostex“ infrastruktūrą nukreiptas sudėtingas DDoS atakas, kurias valdo įmonės kibernetinės saugos komandos“, – rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Anot įmonės, nusikaltėliai taikosi į vieną konkretų įmonės klientą, iš kurio reikalauja išpirkos, tačiau atakuojami visi „Hostex“ klientų IP adresai.

Netrukus jau galėsime vėl keliauti lėktuvais. Pirmieji skrydžiai iš Lietuvos numatomi gegužės 10–15 dienomis. O Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad gavo oro linijų „Lufthansa“ prašymą atnaujinti skrydžius maršrutu Vilnius-Frankfurtas-Vilnius. Ko tikėtis iš pirmo skrydžio po karantino ir kiek kainuos lėktuvo bilietas? Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę pranešė, kad daug skrydžių maršrutų Vyriausybė dar nepasiruošusi atnaujinti.

Smulkieji Lietuvos verslininkai jaučiasi užspausti didžiųjų prekybininkų ir skundžiasi, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis jiems sunku konkuruoti. Tuo metu finansų analitikai pastebi, kad, jei smulkusis verslas nepakeis savo požiūrio ir neieškos, kaip užpildyti nišas rinkoje, jam gresia išnykimas.