Verslas

Turtingų šalių grupė, atstovaujanti 13 proc. pasaulio gyventojų, jau supirko daugiau kaip pusę pažadėtų būsimos vakcinos nuo COVID-19 dozių, trečiadienį pranešė labdaros organizacija „Oxfam“. Ši nevyriausybinė organizacija analizavo farmacijos bendrovių ir skiepų gamintojų sutartis dėl penkių pagrindinių potencialių vakcinų, remdamasi analitinės kompanijos „Airfinity“ surinktais duomenimis.

Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje vykstančios daugiabučių modernizacijos tempams didelę įtaką daro tiek reali renovacijos nauda, ypač šiluminės energijos sąnaudų atžvilgiu, tiek sėkmingos kitų daugiabučių atnaujinimo istorijos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skyrė 1,7 mln. eurų turgavietės mokesčio kompensacijos 5,7 tūkst. turgaviečių prekiautojų.  Iš viso paraiškas pateikė 7,6 tūkst. prekiautojų, pranešė VMI. Anot jos, dalis smulkiųjų verslininkų neatitiko Vyriausybės nustatytų kriterijų, pavyzdžiui, nedirbo nustatytu laikotarpiu arba vykdė kitą veiklą nei ta, kuri nurodyta, norint pretenduoti į paramą.

Šalies prekybos centrų apyvartos atsigauna ir kai kuriais atvejais netgi viršija pernai metų rodiklius, tačiau nerimo vis dar netrūksta, rašo „Verslo žinios“. Pasak prekybos centrus „Ozas", Kauno „Akropolis", „BIG Vilnius" valdančios bendrovės „Newsec“ turto valdymo paslaugų grupės vadovės Ridos Kalvaitienės, liepą srautai jau siekė apie 90-95 proc. įprastų srautų, rugpjūtį, grąžinus privalomą kaukių dėvėjimą, sumažėjo iki 80 proc., tačiau apyvartos rodiklis išaugo iki bemaž 110 proc.

Pagal dabar galiojantį įstatymą kitais metais pensijos neturėtų būti indeksuojamos, nes dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika turėtų smukti. Vis dėlto artėjant rinkimams valdantieji nusprendė keisti įstatymus ir vis tiek išmokas didinti. Iš kokių lėšų tai bus daroma? Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) arba tiesiog visų šalyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertė sumažės 1,5 proc.

Baltarusija yra pasirengusi perorientuoti savo krovinių srautą iš Baltijos šalių uostų į Sankt Peterburgą, jei Rusija pasiūlys panašias sąlygas, trečiadienį pareiškė Aliaksandras Lukašenka. „Taip pat labai rimtai kalbėjome apie krovinių srauto perorientavimą iš Baltijos šalių į Peterburgą.

Baltijos valstybių ekonomikoms kur kas geriau atlaikius koronaviruso pandemiją nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, šalys turi susitelkti į tolimesnes investicijas, kad ekonomikos atsparumas nebūtų trumpalaikis, sako banko „Swedbank“ Latvijoje vyriausioji ekonomistė Liva Zorgenfreija. „Žiūrint į bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą pirmąjį pusmetį, Baltijos šalyse situacija buvo geresnė nei kitur Europoje ir ypač pietų Europoje.

Vyriausybė pritarė siūlymui mokėti ligos išmokas už mažų vaikų ar vaikų su negalia priežiūrą, kai jiems paskiriama privaloma izoliacija dėl lankymosi koronaviruso paveiktoje šalyje arba tiesioginio sąlyčio su sergančiuoju. Tokios išmokos būtų mokamos už vaikus iki 8 metų, pirmų-ketvirtų klasių pradinukus ir vaikus su negalia iki 21 metų, kai jie mokosi pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą.

Vyriausybė Seimo rinkimams organizuoti trečiadienį papildomai skyrė 3,9 mln. eurų. Šios lėšos bus skiriamos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), artėjant spalį vyksiantiems Seimo rinkimams.  Šios VRK lėšos žadamos paskirstyti rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio išlaidoms apmokėti ir Seimo rinkimams organizuoti diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose, nurodo Vyriausybės kanceliarija.

Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) direktoriaus konkursą laimėjęs sostinės politikas Artūras Zuokas sako nepasirašysiantis sutarties, kol asmeniškai neaptars savivaldybės įmonės perspektyvos su meru Remigijumi Šimašiumi. Savo ruožtu R. Šimašius teigia, kad su A. Zuoku kalbės tik tuomet, kai šis pasirašys sutartį. „Savivaldybė gavo STT pažymą, kad viskas yra tvarkoje, kviečia mane pasirašyti sutarties.

Pastaruoju metu viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai augo kur kas sparčiau nei privataus sektoriaus dėl to nuo kitų metų pradžios valdininkų algos nebus didinamos taip sparčiai. Vyriausybė jas siūlys didinti triskart mažiau nei šiemet. Apie tai diskutuota trečiadienį vykusiame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje.

Vyriausybė skyrė ir vis dar skiria lėšas spręsti Lietuvos ekonomikos problemas koronaviruso pandemijos akivaizdoje. Ekonomistas pastebi, kad tokia pagalba ne tik padeda, bet ir trukdo. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šiuo metu labiausiai jaudinamasi dėl ko nereikėtų, t. y. dėl antrosios bangos. „Vis dar nerimaujama dėl antrosios bangos. Bangavimo dar bus, koronavirusas nėra naujas reiškinys.

Jau trečiadienį „Regitra“ planuojamų gaminti numerio ženklų sąrašą papildys net daugiau nei 88 tūkst. naujų kombinacijų, prasidedančių L raide. Tad tarp naujų derinių bus galima rasti ir tokių, kaip LTU, LTL ar LRT.  Kaip ir įprastai, rezervuoti patikusius numerio ženklus pirmiausia bus galima internetu šiandien nuo 17 val. Tuo metu „Regitros“ padalinyje kitą darbo dieną – rugsėjo 17 d., ketvirtadienį.

Pasaulio energetika dėl įvairių priežasčių – teisinių reguliavimų, geopolitinių motyvų ir pokyčių visuomenėje – sparčiu žingsniu juda tvarumo link, tad nenuostabu, kad, vertinant gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, galima teigti, jog praėję metai buvo rekordiniai. Skaičiuojama, kad pasaulyje gaminamos žaliosios elektros galia 2019 metais padidėjo 200 gigavatų – šis šuolis didžiausias iki šiol.

Vaizdingu kraštovaizdžiu ir piliakalnių gausa pasižymintis Žemaitijos regionas šiandien dar labiau gražėja – įgyvendinama daugiabučių namų renovacija negrįžtamai keičia tiek mažesnių, tiek didesnių miestų veidus. Daugiau nei 10 šalies savivaldybių apimančiai Žemaitijai neretai yra priskiriamas ir beveik visą Baltijos pajūrio ruožą aprėpiantis Mažosios Lietuvos etnografinis regionas, į kurį patenka tokie miestai kaip Klaipėda, Palanga ar Šilutė.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl papildomų 3,9 mln. eurų skyrimo iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), artėjant spalį vyksiantiems Seimo rinkimams.  Lėšos VRK būtų skiriamos rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio išlaidoms apmokėti ir Seimo rinkimams organizuoti diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose, nurodo Vyriausybės kanceliarija.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl dyzelino lengvatos žemdirbiams. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo koreguoti tokio dyzelino įsigijimo normas, pagal kurias valstybės biudžeto netektys sumažėtų kiek daugiau nei 6 proc., tačiau mažiau, nei buvo nurodžiusi Vyriausybė.  Vyriausybė dar pernai buvo nurodžiusi ministerijai iki šių metų birželio vidurio patikslinti lengvatinio žemdirbių dyzelino įsigijimo normas, kad būtų užtikrintas 15 proc.

Trečiadienį prasidedant Europos judumo savaitei aplinkosaugininkai tikrins automobilių taršumą. Teršalų kiekis automobilių išmetamosiose dujose bus matuojamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių regionuose, vairuotojai bus informuojami apie alternatyvias aplinkai nekenksmingas transporto priemones, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. „Vienas pagrindinių aplinkos oro teršėjų yra transportas – jo neigiamas poveikis oro kokybei yra nuolatinis.

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti siūlymą išplėsti notariato paslaugas ir leisti notarams organizuoti elektroninius nekilnojamojo turto (NT) pardavimo bei nuomos aukcionus, praneša Teisingumo ministerija.   Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus teigimu, naujovė būtų aktuali klientams, ypač tiems, kurie gyvena užsienyje ir nori parduoti nekilnojamą turtą Lietuvoje.

Lietuvai liberalizuojant elektros tiekimo gyventojams rinką, Energetikos ministerija kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) dėl galimo valstybės valdomo tiekėjo „Ignitis“ piktnaudžiavimo padėtimi.  Ministerija skelbia pastaruoju metu gavusi pasikartojančių vartotojų nusiskundimų dėl „Ignitis“ siunčiamos informacijos apie jo kaip nepriklausomo tiekėjo siūlymus. Pasak ministerijos, pasiūlymus gauna net ir tie vartotojai, kurie nėra patekę į pirmąjį dereguliavimo etapą.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų, portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taigi vidutinė pensija, ministerijos skaičiavimais, galėtų didėti 27–29 eurais.

Valdininkai užsimojo sukurti Lietuvoje naują ryšio tinklą. Skaičiuojama, kad tam prireiktų dešimčių milijonų eurų investicijų. Jau veikiantys ryšio operatoriai ir verslo organizacijos tokiems planams prieštarauja. Trečiadienį Vyriausybės pasitarime planuojama priimti protokolinį sprendimą, kuriuo pavestų Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas (VRM) įgyvendinti Valstybinio kritinio ryšio tinklo (VKRT) sukūrimo priemonių planą jame nustatytais terminais.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis balandį-birželį siekė 1,3 proc. visų pozicijų, arba 0,3 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (1,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2019 metais – šis rodiklis Lietuvoje sumenko 0,1 punkto.

Tik po trijų balsavimų Seimas antradienį nutarė vis tik svarstyti pataisas, kuriomis siūlomos dar didesnės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešbučiams ir turizmui.     Šio klausimo svarstymą išbraukti iš darbotvarkės siūlė valstietis Valius Ąžuolas.   „Šiuo metu ta lengvata yra galiojanti turizmo sektoriuje iki 2022 metų pabaigos. Prasmė vieneriais metais pailginti.

Darbdaviai artimiausiu metu veikiausiai atlyginimų nejudins nei pirmyn, nei atgal. Rugpjūčio pradžioje atlikta SEB grupės verslo klientų apklausa parodė, kad dauguma – keturi penktadaliai įmonių neplanuoja artimiausiais mėnesiais keisti darbo užmokesčio darbuotojams.  Algas kirpti ketina kas šešta  Ekonomikos padėtis vasarą atsigavo ir daugelio ekonomikos sektorių veikla beveik sugrįžo iki lygio, buvusio prieš pandemiją.

Bankas „Luminor“ gerina šių metų ekonomikos prognozes ir teigia, jog 2020 metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 0,2 procento. Kovą bankas prognozavo, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 2,5 procento. Kitąmet prognozuojamas 4,4 proc. augimas, o 2022-aisiais – 4,2 procento.  Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, priešingai nei per 2009-ųjų metų krizę, Lietuva bus viena mažiausiai nukentėsiančių nuo krizės šalių ir žymiai sumažins atotrūkį nuo Vakarų Europos.

Panašu, kad po koronaviruso pandemijos sulauksime permainų. Ekonomistas tikina, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad ekonomika po koronaviruso krizės bus kitokia nei prieš ją, bet nebūtinai blogesnė. O ar jis bus geresnė priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime adaptuotis prie naujos pokoronavirusinio pasaulio tvarkos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka.

Šalies gyventojų II pakopos pensijų fonduose sukaupto turto vertė pasiekė naują ribą – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, rugpjūčio pabaigoje II pensijų kaupimo pakopoje valdomas turtas sudarė 4,09 mlrd. eurų, o vienam gyventojui teko beveik 3 tūkst. eurų vertės turto. Asociacija išplatintame pranešime informuoja, kad II pakopos pensijų fondai 3 mlrd. eurų ribą peržengė kiek daugiau nei prieš dvejus metus – 2018 m. birželį.

Lietuvoje reikėtų vėl įvesti privalomąjį gyvūnų ženklinimą, tačiau už tai turėtų sumokėti valstybė, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Kažkada buvo iniciatyva įvesti čipus, čipuoti gyvūnus, matyt, prie to reikia grįžti. Tik, aišku, tai neturėtų būti našta gyventojams. Matyt, valstybė turėtų rasti lėšų ir tokiu būdu paženklinti gyvūnus“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Saulės gijos įaustos lietuviškuose audiniuose, – taip drąsiai apie savo gaminius gali kalbėti bendrovės Audėjas darbuotojai. Jau metai ant fabriko stogo veikia saulės elektrinė, kurios energija suka audimo stakles ir ne tik jas.

Didžiąją dalį Užnemunės apimančios Suvalkijos miestai pastaraisiais metais vis labiau keičiasi ir gražėja: atnaujinami seni daugiabučiai keičia regiono miestus ne tik vizualine, bet ir socialine prasme. Nuosekliai įgyvendinami daugiabučių renovacijos projektai skatina bendruomeniškumą, o tuo pačiu įkvepia kitų namų gyventojus imtis savo būsto atnaujinimo.

Koronaviruso pandemija šiais metais gali atsieiti Didžiajai Britanijai milijoną darbo vietų, o didžiausi praradimai bus fiksuojami trečiąjį ketvirtį, rodo pirmadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Liepos–rugsėjo mėnesiais gali nelikti 450 000 darbo vietų, prognozuojama Užimtumo tyrimų instituto (IES) pranešime, kuriame įspėjama, kad blogiausiu atveju skaičius gali išaugti iki 690 000. Tyrimo autoriai prognozavo, kad ketvirtąjį ketvirtį gali nelikti dar 200 000 darbo vietų.

Reguliariai investuoja tik nedidelė gyventojų dalis ir lietuviai negali pasigirti dideliu sukauptu finansiniu turtu, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Kas mums trukdo? Kaip parodė tyrimas, egzistuoja ne vienas klaidingas įsitikinimas ir stereotipas, sulaikantis gyventojus nuo investavimo ir papildomo kaupimo finansiškai saugesnei ateičiai.

Kauno miesto savivaldybė antradienį perpus sumažino nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius viešbučiams. Opozicinių konservatorių atstovai ragino savivaldybę peržiūrėti ir kitas sritis bei įvertinti, ar ir jiems nereikėtų skirti lengvatų. „Norėtųsi, kad būtų dar kartą peržiūrima, kokiems sektoriams taip pat galėtumėme suteikti lengvatas, kadangi matome, kad krizė dar nesibaigė“, – sakė konservatorius tarybos narys Paulius Lukševičius.

Žmonės vis dažniau pripažįsta, kad masažas yra puikus būdas pamiršti stresą ir atsipalaiduoti, tačiau, pasirodo, Lietuvoje tokia atpalaiduojamojo masažo paslauga dažnai yra nelegali. Ne vienerius metus už įstatymo ribų esantys masažuotojai net nedrįsta viešai kalbėti apie tai, kad jie tuoj gali likti be savo amato ir stoti į bedarbių gretas.  Įstatymuose šiuo metu aiškiai nurodoma, kad masažas gali būti atliekamas tik licencijuotoje gydymo įstaigoje ir tik ten esantiems pacientams.

Nors šiais metais sukčiavimų internete skaičius sumažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius, pranešime žiniasklaidai perspėja Lietuvos bankų asociacija (LBA). Dažniausiai sukčiai apgavystėms rinkdavosi skambučius iš užsienietiškų numerių, žinutes bankų vardu su apgaulingomis nuorodomis ar įmantresnius variantus, pavyzdžiui, skambučius į pokalbių programėles.

Lietuvai pasiryžus nepirkti baltarusiškos elektros, kai tik bus įjungta Astravo atominė elektrinė (AE), gyventojams elektra nebrangs, tikina energetikos ministras.  Žygimanto Vaičiūno teigimu, baimintis brangimo nereikia tiek dėl palyginti menkos baltarusiškos elektros dalies Lietuvos elektros importe, tiek dėl išaugusios elektros gamybos pačioje Lietuvoje. LRT radijui jis teigė, kad Baltijos šalys toliau derasi dėl techninių sprendimų, kaip neįsileisti AE elektros.

Eismo kilpomis vykstantis judėjimas Senamiestyje nuo pirmadienio, rugsėjo 14 dienos, bus analizuojamas naudojantis bandomosiomis filmavimo kameromis, išdėstytomis Trakų (rudoji zona), Rūdninkų (rudoji ir violetinė zonos), Pilies (žydra zona) bei Dominikonų (žydra zona) gatvėse. Prie eismo kilpų įvažiavimų ir išvažiavimų įrengtos išmaniosios kameros fiksuos ne tik pravažiuojančių transporto priemonių kiekį, bet ir vidutinį greitį, taip pat galimus kelių taisyklių pažeidimus.

Šiuo metu žiniasklaidoje ir viešajame transporte transliuojama reklama apie Vyriausybės ketverių metų darbus kainavo 66,4 tūkst. eurų, antradienį pranešė naujienų portalas 15min.lt Vyriausybės kanceliarija portalui nurodė, kad „planuojant reformų komunikaciją siekiama viešinti reformų naudas, kurias jos atneša visuomenei, ir paraginti bei paskatinti jomis naudotis“. Rugpjūtį kanceliarija pasirašė 11,979 tūkst. eurų su PVM vertės sutartį su įmone „Media traffic“ bei 54,450 tūkst.

Kasmet lietuviai nusiperka per 100 tūkst. naudotų ir naujų lengvųjų automobilių. Atrodytų, kad jų spalva nėra pats svarbiausias veiksnys, lemiantis pasirinkimą. Vis dėlto oficiali statistika rodo, kad beveik du trečdaliai Lietuvoje registruojamų automobilių yra pilki arba juodi. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios yra populiariausios transporto priemonių spalvos Lietuvoje ir kokios spalvos mašinas renkasi užsienio šalių gyventojai.

Energetikos grupė „Ignitis grupė“ gaus 110 mln. eurų vertės Europos investicijų banko (EIB) paskolą, skirtą įgyvendinti išmaniųjų skaitiklių projektą. „Ignitis grupės“ valdyba pirmadienį pritarė sprendimui sudaryti paskolos sutartį su EIB.

Pirmadienį, rugsėjo 14 dieną, Šiaulių „Akropolyje“ esančio mobiliųjų įrenginių remonto ir priežiūros paslaugų teikėjo MTTC serviso darbuotojui patvirtinta COVID-19 infekcija. Artimą sąlytį turėję 4 susirgusiojo kolegos saviizoliuojasi – į darbo vietas galės grįžti tik gavę neigiamus testų atsakymus bei leidus specialistams.

Jau nuo kitos savaitės – rugsėjo 21 d. – gyventojai galės teikti paraiškas ir gauti finansavimą nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrinėms įsirengti arba saulės parkuose įsigyti bei seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima visą mėnesį – iki spalio 21 d. Iš viso šiems kvietimams numatyta daugiau nei 20 mln. eurų.  „Tai jau trečiasis kvietimas saulės elektrinėms įsirengti. Gyventojams sukūrėme nuolatines galimybės gauti kompensacijas saulės elektrinėms įsigyti.

Europos Komisija patvirtino 1 mln. eurų vertės paramos schemą kelionių organizatoriams, kurie prieš prasidedant karantinui ir jo pradžioje organizavo keliautojų grąžinimą namo. Priemonė buvo patvirtinta pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą, teigiama Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešime. Anot pranešimo, parama tiesioginių dotacijų forma sudarys 75 proc. išlaidų, susijusių su keliautojų repatrijavimu iš užsienio, patirtų nuo vasario 26 iki kovo 31 dienos.

Praėjusią savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje buvo mažiausia Baltijos šalyse. Šalyje buvo pagaminta daugiau nei pusė reikalingos elektros energijos, o jos eksportas per Latvijos pjūvį išaugo 274 proc.  Rugsėjo 7–14 d. vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje buvo mažiausia Baltijos šalyse. Ji nukrito 12 proc. lyginant su praėjusia savaite ir siekė 38,2 EUR / MWh. Latvijoje kaina sumažėjo 9 proc. ir siekė 39,8 EUR / MWh, o Estijoje kaina traukėsi 9 proc.

Daugelis Europos prekybininkų ragina daugiau neatidėlioti ir nuo kitų metų liepos panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas smulkioms siuntoms iki 22 eurų. Šiuo metu tokios siuntos iš trečiųjų šalių nėra apmokestinamos PVM.  Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) praneša remianti daugumą Europos prekybininkų vienijančios tarptautinės asociacijos „EuroCommerce“ praėjusios savaitės kreipimąsi į Europos Komisiją.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 127,9 mln. eurų grynojo pelno – 28,6 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį, kai jų pelnas siekė 179 mln. eurų. Pelningai veikė dešimt, nuostolingai – šeši bankų sektoriaus dalyviai. Tarp nuostolingų rinkos dalyvių dominavo veiklą pradedantys ar nutraukiantys bankai. Seniai veikiantys bankai dirbo pelningai, nors daugelio jų pelnas šiemet sumažėjo, teigiama Lietuvos banko pranešime.

Europos Komisija (EK) pranešė, kad pastaruoju metu Europos Sąjungos valstybių gyventojai iš trečiųjų šalių paštu ar kitais būdais gauna įvairių rūšių sėklų siuntinių mažose fasuotėse, kurių neužsakė. Daugiausia sėklos atkeliauja iš Kinijos, Singapūro, Taivano, Vanuatu ir Malaizijos. Šiose fasuotėse randama ne tik skirtingų rūšių sėklų, bet ir augalų bei žemių likučių, negyvų vabzdžių lervų ir grybelinių ligų požymių.

Dzūkija, apimanti pietrytines Lietuvos teritorijas, dažniausiai asocijuojasi su srauniomis upėmis ir dideliais miško masyvais, kuriuose gausu uogų ir grybų. Visgi, Lietuvos renovacijos žemėlapis leidžia matyti, kad Dzūkijos regionas pasižymi ir kitu aspektu – sparčiausiais senų daugiabučių renovacijos tempais visoje šalyje.