Verslas

Nors pareigą sudaryti sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju iki gruodžio 10 dienos turi tik į pirmąjį energetikos reformos etapą patenkantys gyventojai, visgi sujudimas jaučiamas tarp visų buitinių elektros vartotojų. Lapkričio 12 dienos duomenimis, sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais jau pasirašė per 71 tūkst. vartotojų. Iš jų daugiau nei 29 tūkst. – pirmojo reformos etapo dalyviai. Nors į pirmąjį etapą yra įtraukta apie 98 tūkst.

Žvelgiant iš darbuotojų ir darbdavių perspektyvos, šuolis skaitmenizacijoje po Covid-19 – akivaizdus. Būtent technologijų ir modernios komunikacijos dėka visuomenei pavyko išlikti operatyviai ir efektyviai priimti sprendimus pandemijos metu.  Sakoma, kad nelaimė – tai laboratorija naujovėms. Veikiausiai nėra abejonių, kad pandemija gali atverti duris naujoms technologijoms ir drąstiškoms inovacijoms darbo, švietimo ir kituose kasdieniuose sektoriuose.

Kai žmonės tapo nuovokesni apie duomenų apsaugą internete, sukčiai priversti ieškoti kitų apgavysčių būdų. Naują galimybę jiems atvėrė augantis SMS rinkodaros populiarumas. Apsimesdami valstybės tarnautojais, bankų ar kitų gerai žinomų įmonių darbuotojais sukčiai siuntinėja apgaulingus tekstinius pranešimus siekdami išvilioti pinigus ar pasisavinti asmens duomenis.  „SMS klastojimas (angl. SMS spoofing) – dar pakankamai naujas sukčiavimo būdas Lietuvoje.

Latvijoje savarankiškai dirbantys asmenys, uždirbantys mažiau už oficialiai nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), nuo ateinančių metų mokės 10 proc. faktinių pajamų dydžio mokesčius. Tokį susitarimą pasiekė valdančiajai koalicijai priklausančios partijos.

Tyrimas parodė, kad 16 proc. Lietuvos žmonių nevairuoja. Specialistai tvirtina, kad didžiuosiuose šalies miestuose atsiranda vis daugiau alternatyvų nuosavam automobiliui, o jaunimas yra mažiau motyvuotas nei anksčiau įgyti vairuotojo pažymėjimą. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimo duomenimis, mūsų šalies didmiesčiuose nevairuoja penktadalis gyventojų, mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse – po 14 proc.

200 bendrovės „Bolt Food“ maisto kurjerių reikalauja didesnio užmokesčio ir stabilių darbo sąlygų – pirmadienį įsteigta „Kurjerių asociacija“ bendrovės vadovui Andriui Pacevičiui įteikė peticiją. Nesulaukę reakcijos, kurjeriai žada protestuoti, neatmeta ir streiko galimybės, teigiama asociacijos pranešime. Asociacija reikalauja reguliuoti naujų kurjerių įdarbinimą.

Iki 2020 m. pabaigos liko vos kiek daugiau nei 6 savaitės. Daugelis laukia ne tik dviejų ilgųjų šventinių savaitgalių, bet ir pagalvoja apie kitų metų atostogas, kurių eilė darbovietėse paprastai numatoma metams baigiantis arba prasidėjus Naujiesiems. Taigi, kuriais mėnesiais atostogauti bus naudingiausia? Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant atostoginius.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį nusprendė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono konkursą. Apie teismo sprendimą pirmadienį pirmosios pranešė „Verslo žinios“. Teismo teigimu, VPT neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad projektas neatitinka koncesijos požymių, o koncesija yra neteisėta ir nepagrįsta, bei dėl to įpareigoti nutraukti koncesijos procedūras.

Nedarbas Baltijos valstybėse trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, sumažėjo tik Latvijoje, o užimtumo lygis krito tik Lietuvoje, skelbia Latvijos centrinė statistikos valdyba, remdamasi darbo rinkos tyrimų rezultatais. Vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje pakilo nuo 8,6 proc. iki 9,3 proc., Estijoje – nuo 7,1 proc. iki 7,7 proc., o Latvijoje – nukrito nuo 8,6 proc. iki 8,4 procento.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) šiuo metu vykdomus viešuosius pirkimus planuoja taip, kad su koronaviruso valdymu susijusių priemonių būtų įsigyta iš karto pusmečiui, sako jos vadovas. „Nauji viešieji pirkimai suplanuoti taip, kad koronavirusui diagnozuoti reikalingų priemonių įsigijimas būtų bent pusės metų laikotarpiui, kad turėtume didesnį rezervą“, – pirmadienį išplatintame komentare teigia NVSPL vadovas Danas Bakša.

Lietuvos elektros rinkos reguliuotojas oficialiai pranešė netvirtinsiantis Baltijos šalių prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos – ji turėtų būti taikoma Baltarusijoje pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei (AE). Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) pirmadienį pranešė, kad naujoji metodika neužkerta kelio prekiauti baltarusiška elektra ir tai, anot jos, būtų daroma pasinaudojant Lietuvos infrastruktūra.

Seimui svarstant, ar biodegalų gamybai uždrausti naudoti palmių aliejų, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėja apie galimas tokio draudimo pasekmes – neskaidrumą bei korupciją.    Tokią išvadą STT pateikė Seimui, įvertinusi kai kurių parlamentarų pataisas, kuriomis siūloma iš alyvų palmių aliejų, jų šalutinių produktų ar atliekų pagamintų degalų nelaikyti biodegalais.

Vengrija ir Lenkija pirmadienį užblokavo Europos Sąjungos 2021–2027 metų biudžeto ir 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketo patvirtinimą, naujienų agentūrai AFP sakė susitikime Briuselyje dalyvaujantys ES diplomatai. Varšuva ir Budapeštas priešinasi nuostatai, kad lėšų mokėjimas bus susietas su tuo, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės ir demokratijos principų.

Europos Komisijai patvirtinus pagalbos schemą, Lietuvos kailinių gyvūnų augintojai, nukentėję nuo koronaviruso krizės, galės pretenduoti į 5 mln. eurų valstybės paramą. Tiesioginės dotacijos bus teikiamos iki 2021 metų birželio pabaigos, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.  Šia parama siekiama iš dalies kompensuoti kailinių žvėrelių augintojų netekimus, nes prekybos kailiais aukcionai nevyksta ir visi gaminiai saugomi ūkiuose. Viena įmonė galės gauti iki 100 tūkst. eurų.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, padidėjo 28 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Spalio 9-15 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 46,74 euro už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra brango Latvijoje ir Estijoje, kur kainos šoktelėjo iki 46,71 euro už MWh. Tuo metu „Nord Pool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę pakilo 42,8 proc. iki 6,61 euro už MWh.

Šiemet dėl pandemijos smarkiai sumažėjus klientų srautams, „Eglės“ sanatorija Druskininkuose ir Birštone atleidžia apie pusę savo darbuotojų. Bendrovė pranešė ketinanti atleisti 266 darbuotojus Druskininkuose ir 90 Birštone. „Sodros“ duomenimis, Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje šiuo metu dirba 616, „Birštono šaltinyje“, kurį valdo „Eglės“ sanatorija – 177 darbuotojai. „Esame priversti žengti šį labai sunkų žingsnį, siekdami išsaugoti likusias darbo vietas.

„Infrastruktūra paruošta jūsų sėkmei“ – tokiu devizu lapkričio 16-ąją rinkai prisistato ir oficialiai pradeda veikti nauja platforma „Tech Zity“, burianti laisvai samdomų specialistų, inovatyvių kompanijų ir startuolių bendruomenę, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje per sausį–spalį buvo įregistruota 126,7 tūkst. naujai įvežtų naudotų lengvųjų automobilių – 22,6 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai (163,7 tūkst.).  Vidutinis jų amžius siekė 11 metų. Dyzelinių automobilių dalis šiemet sudarė 66,7 proc. (pernai – 69,6 proc.), skelbia bendrovė „AutoTyrimai“, remdamasi „Regitros“ duomenimis. Vien spalį šalyje pirmą kartą įregistruota 14,1 tūkst. naudotų automobilių – 28,1 proc. mažiau nei 2019 metų spalio mėnesį (19,6 tūkst.

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša apie 7 naujus savo darbuotojų susirgimų COVID-19 infekcija atvejus bei per praėjusią savaitę 18 pasveikusių darbuotojų. Sekmadienį, lapkričio 15 dieną, koronavirusas nustatytas darbuotojams Vilniuje ir Kėdainiuose.  Parduotuvėse ir kituose padaliniuose, kur dirbo COVID-19 susirgę darbuotojai, yra atlikta pilna dezinfekcija, rašoma pranešime.

Žemės ūkio produkcijos gamybos ir paslaugų augimas Lietuvoje pernai buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES). Šio sektoriaus apimtys Lietuvoje 2019 metais siekė 3,2 mlrd. eurų – 10,4 proc. daugiau nei 2018 metais, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Labiau gamyba ir paslaugos augo Vokietijoje (10,6 proc.), Danijoje (12,7 proc.), Estijoje (16,1 proc.) ir Latvijoje (21,1 proc.) Lietuvoje labiausiai – 17,5 proc. – augo augalininkystės produkcijos apimtys.

Degalai Baltijos valstybėse per pirmąją lapkričio mėnesio pusę pabrango tik Lietuvoje, bet išliko pigiausi regione, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje per šį laikotarpį pabrango 1,2 proc. iki 1,073 euro, Rygoje – atpigo 1,3 proc. iki 1,114 euro, o Taline – nepakito – 1,229 euro. Vidutinė dyzelino litro kaina Vilniuje pakilo 4,8 proc. iki 0,946 euro, Rygoje – sumažėjo 1,4 proc. iki 0,984 euro, tuo tarpu Taline – padidėjo 3,1 proc.

Visam pasauliui kovojant su Covid-19 pandemija, medikai ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai nuolat primena, kad vienas efektyviausių būdų apsisaugoti nuo virusų yra dažniau plauti rankas ir dezinfekuoti paviršius. Padidėjusį lietuvių susirūpinimą higiena rodo rekordiniai muilo pardavimai – palyginti su praėjusiais metais, šiemet muilo nupirkta beveik penktadaliu daugiau. Muilo paklausa šįmet yra didžiausia per pastaruosius 5 metus.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidente išrinkta ekonomistė Eivilė Čipkutė. Ji pareigas pradės eiti gruodžio 7 dieną, pranešė LBA. E. Čipkutė pakeis liepos pabaigoje iš pareigų pasitraukusį Mantą Zalatorių, kuris kartu su tuometiniu Verslo konfederacijos vadovu Valdu Sutkumi sulaukė įtarimų neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams.

Lietuvos gyventojai ima vis geriau vertinti elektromobilius ir automobilius su hibridiniais varikliais. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje jau daugiau žmonių nori įsigyti elektra, o ne dyzelinu varomą automobilį.  „Lietuvos gyventojai vis palankiau vertina galimybę artimiausiu metu persėsti į automobilį hibridiniu varikliu arba varomą vien elektra. Dyzelinu varomi automobiliai pamažu praranda patrauklumą.

Nors dėl pandemijos ir ekonominio neapibrėžtumo dalis gyventojų šiais metais buvo linkę atidėti būsto įsigijimą, tačiau apsisprendusieji perka brangesnį nekilnojamą turtą. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius vidutinė būsto paskolos suma sudarė beveik 73 tūkst. eurų, tai yra 7 proc., arba maždaug 5 tūkst. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, teigiama „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos gyventojai nuo 20 iki 30 metų labiausiai norėtų gyventi privačiuose namuose bet kuriame Lietuvos mieste, išskyrus Vilnių. Panaši tendencija ir Latvijoje – čia 40 proc. jaunimo nori gyventi nuosavame name aplink Rygą, tuo tarpu net trečdalis jaunų estų nori gyventi kaimo name. Tačiau visose Baltijos šalyse didžioji dauguma jaunimo nusiteikę geriau mokėti būsto paskolą nei nuomą. „Luminor“ banko užsakytas tyrimas atskleidė, kad net 34 proc.

Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad šiai valstybės įmonei perėmus buvusio Lukiškių kalėjimo kompleksą, svarstoma galimybė jį valdyti perduoti verslui su sąlyga, kad būtų užtikrinti visuomeniniai poreikiai. M. Sinkevičius BNS sakė, kad artimiausiu metu buvusį kalėjimą ketinama laikinai išnuomoti, tačiau ilgainiui bus vertinama ir viešosios ir privačios partnerystės galimybė – perduoti verslui visus pastatus mainais už dalies patalpų pritaikymą edukacinėms ir kultūrinėms veikloms.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kiekvienais metais vidutinis lietuvių gyvenamojo būsto plotas mažėja. Dažno gyventojo butas neviršija 50 kvadratinių metrų. NT specialistų teigimu, šis rodiklis atspindi neigiamą gyvenimo kokybės pasikeitimą. Tačiau tikimasi, kad po pandemijos padėtis pasikeis, nes šiuo metu auga susidomėjimas namais ir kotedžais.

Paskelbtas karantino laikotarpis ir vėl privertė sustabdyti sporto klubų veiklą. Tuo metu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) vis dar skaičiuoja gyventojų, norinčių nutraukti sutartį su sporto klubu, skundus. Žmonės skundžiasi, kad verslo atstovai sutartis pratęsia be jų pačių žinios.

Ieškant darbo neretai didžiausią įtaką sprendimui sudaro įmonės mokamas atlyginimas. Ir nors atrodytų, kad dideles algas uždirba tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys darbuotojai, visgi ir profesinę mokyklą baigę specialistai gali užsitikrinti padorų atlyginimą.  Remiantis užimtumo tarnybos duomenimis, vertinant atlyginimų vidurkį, šiuo metu didžiausias atlyginimas siūlomas programinės įrangos inžinieriams.

Jau daugelį metų drabužių ir avalynės kainos Lietuvoje yra didesnės už vidutines Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tačiau koronaviruso pandemija keičia ne tik pačią aprangą, bet ir jos kainas. Prekybininkai pastebi pasikeitusius pirkėjų įpročius, todėl drabužiams taiko nuolaidas. Stiliaus ekspertė Irna Cybina irgi pastebėjo, kad šio rudens tendencijos pasižymi paprastumu, patogumu ramiomis spalvomis, nėra nieko, kas stebintų ar šokiruotų.

Jei Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos pasitrauks be prekybos sutarties, nuo kitų metų vasaros brangs siuntimo į ir iš Jungtinės Karalystės paslaugos. Lietuvos paštas praneša, kad Jungtinė Karalystė bus laikoma trečiąja šalimi, o šioms šalims yra taikomi atskiri muito mokesčiai. Lietuvos muitinė įspėja „Brexitui“ ruoštis iš anksto.

Absoliuti dauguma ūkininkų Lietuvoje yra vyresni nei 40 metų amžiaus žmonės. Tarp jų – nemažai ir pensinio amžiaus žmonių. Siekiant paskatinti jaunimo įsitraukimą į žemės ūkio veiklą, tam skiriama dešimtys milijonų eurų. Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyrius vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė skaičiuoja, kad šių metų pradžioje jaunų žmonių žemės ūkio sektoriuje buvo gana nedaug. „2020 m. sausio 1 d. 47 proc.

Karantino metu sporto klubai ir treneriai sako norintys ir klientus išsaugoti, ir jų fizine forma pasirūpinti, tad sukasi, kaip išmano. Vieni rengia nuotolines treniruotes, kiti vilioja naujomis idėjomis. Štai vieno sporto klubo Kaune savininkas pasiūlė savo klientams išnuomoti treniruoklius ir svarmenis, kad šie galėtų sportuoti namie. Kaunietis Kęstutis atskuba į sporto klubą. Tiesa, šį kartą ne sportuoti. Nors svarmenis pakilnoti teks.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nori leisti Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) parduoti buvusio Lietuvos Edukologijos universiteto (LEU) bendrabutį Vilniuje, kad pinigus universitetas galėtų skirti pedagogų rengimo centrui Kaune.  Dar vieną bendrabutį Vivulskio gatvėje ir padalinį Švitrigailos gatvėje siūloma perduoti universitetui valdyti dešimtmečiui.

Įsibėgėjus karantinui, panašu, kad namuose būnantys gyventojai daug laiko leidžia virtuvėje. Parduotuvės pastebi, kad gyventojai ėmė pirkti daugiau miltų, mielių, kepimo miltelių ir kitų kepinių gaminimui skirtų produktų. Tačiau įdomu ir tai, kad krito duonos pardavimai – karantino metu daugiau lietuvių ėmė patys kepti duoną. Lietuviai ėmė pirkti mažiau duonos, nes ją kepti ėmė namie – tokią išvadą pateikia kai kurie Lietuvos prekybos centrai.

Darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė suplanavo verslui ir mokslui skirti 50 mln. eurų, kad šie galėtų efektyviau dalyvauti Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“. Iniciatyva „Programos „Europos horizontas“ akceleravimas“ numatyta skatinti mokslo pažangą ir bendradarbiavimą su verslu.

Lietuvos teismuose nagrinėjama byla dėl eismo įvykio, per kurį keliems žmonėms buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Avarija kilo vienam vairuotojui išsukant iš autobusų stotelės į kelią, o kitam važiuojant pagrindiniu keliu tiesiai. Susidūrimo išvengti nepavyko, tačiau savų argumentų pateikė ir iš stotelės neatsargiai išsukęs vairuotojas. Nors pats įvykis nutiko prieš ketverius metus, tačiau galutinis sprendimas nėra priimtas iki šiol.

Šeštadienio popietę į Šiaurės prospekte esantį „Lidl“ prekybos centrą užsukusią kaunietę nustebino didžiulis pirkėjų skaičius. Moteris pasigedo klientų srautų reguliavimo, žmonės tarp prekių lentynų ir prie kasų kone susispaudę vienas prie kito. „Taip šiuo metu atrodo „Lidl“ parduotuvė Kaune, Šiaurės pr. Klientų srautai nėra reguliuojami, prie įėjimo nėra apsaugos“, – apie 12.30 val. tvirtino redakcijai parašiusi skaitytoja.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys penktadienį paskelbė susitarimą, suteiksiantį bendrą pagrindą mažinti didelį koronaviruso pandemijos spaudimą patiriančių besivystančių valstybių skolas, bet aktyvistai teigė, kad šio žingsnio nepakanka „skolų krizių bangai“ nuslopinti. G-20 narės praeitą mėnesį susitarė skolų įšaldymo iniciatyvą pratęsti šešiems mėnesiams – iki ateinančių metų birželio, nors Pasaulio bankas ir aktyvistai ragino pasisakė už metų trukmės pratęsimą.

Kalėdos šiais metais bus kitokios ir neįprastos. Ne tik todėl, kad nėra aišku, ar galėsime jas švęsti su brangiausiais žmonėmis, bet ir dėl galimo dovanų trūkumo. Pasaulyje siautėjantis koronavirusas stabdo tiek prekių gamybą, tiek logistiką. Prekybininkai skatina kalėdinėmis dovanomis pradėti rūpintis jau dabar, nes kiekvieną dieną tikimybė jas gauti laiku – vis mažėja.  „Tai bus labiausiai intensyvios Kalėdos istorijoje, kokias el.

Beveik visi didžiausi šalies prekybos tinklai, išskyrus „Maximą“, neskelbia, kiek jų darbuotojų užsikrečia koronavirusu. Prekybininkai teigia, kad apie atvejus neskelbia, nes jų nėra daug. Komunikacijos specialistų vertinimu, svarbu pasverti, ar tokios informacijos paskelbimas padės apsisaugoti nuo gandų, ar kaip tik sukels papildomų nuogąstavimų.

Naują valdančiąja koaliciją sudarančių partijų atstovai yra užsiminę apie tai, kad gali būti naikinamos kai kurios mokesčių lengvatos – tarp jų ir žemės ūkio sektoriui. Vis dėlto tokie sprendimai gali padidinti maisto kainas, juolab, kad paties sektoriaus laukia didelės permainos dėl naujų ES reikalavimų. Kadenciją baigiantis žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako nežinantis, kas bus naujas ministras, tačiau jam iššūkių tikrai netrūks.

Palydovinė navigacija reikalinga tam, kad šiuolaikinis pasaulis veiktų. Daugelis mūsų net neįsivaizduoja, kaip plačiai ji yra naudojama. Tuo pat metu ši sistema yra itin pažeidžiama – ir kuo pažeidžiamesnė, tuo labiau pažengusi technologija. Ekspertai vis dažniau išsako nerimą dėl GPS alternatyvos trūkumo.  Kuomet praėjusių metų vasarą Ben Guriono oro uoste Tel Avive pradėjo staiga strigti GPS sistemos darbas, tik meistriškas dispečerių darbas padėjo išvengti rimtų nelaimių.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valdomų apsaugos priemonių nuo koronaviruso atsargų pervežimu ir sandėliavimu rūpinsis logistikos įmonė „Hoptrans logistics“. Vyriausybė tam šią savaitę skyrė 99,3 tūkst. eurų SAM sutaupytų lėšų asmens apsaugos priemonėms įsigyti. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nurodė, kad naujo tiekėjo prireikė pasibaigus sutarčiai su „Lietuvos paštu“, iki šiol saugojusiu priemones.

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša apie 9 naujus savo darbuotojų susirgimų COVID-19 infekcija atvejus bei per šią savaitę jau 14 pasveikusių darbuotojų. Penktadienį, lapkričio 13 dieną, koronavirusas nustatytas darbuotojams Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Kretingoje, Žiežmariuose ir Ventoje. Parduotuvėse ir kituose padaliniuose, kur dirbo COVID-19 susirgę darbuotojai, yra atlikta pilna dezinfekcija.

Šalyje paskelbus karantiną, skirtingos verslo sritys neišvengia ir tam tikrų apribojimų. Ne išimtis ir siuntas pristatančios įmonės, kurios aiškina, kas pasikeitė norintiems išsiųsti siuntas. Be to, užsimenama ir apie siuntinių pristatymo vėlavimą.  Apie darbo pokyčius kalba Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė. Pasak jos, tam tikrų pakeitimų buvo imtasi jau prieš karantino paskelbimą.

Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje šeštadienį pastebėti teršalai surinkti, pranešė uosto direkcija. Šeštadienį apie 8 val. pastebėtų teršalų dėmių likvidavimo darbai baigti apie 16 valandą. „Visa uosto akvatorija pavakarę dar kartą išžvalgyta, teršalų nebepastebėta. Atsakingoms tarnyboms nurodyta įdėmiai sekti ir stebėti situaciją, tad Uosto direkcijos kateriai budės visą naktį“, – uosto pranešime teigia direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Automobilių atšaukimų pasitaiko ne taip jau retai. Gamykliniai defektai privalo būti taisomi, kad kompanijos išvengtų didesnių teisinių ir finansinių problemų. Automobilius yra atšaukę visi didieji gamintojai – tai yra visiškai normalu. Tik naujausias „Volvo“ atšaukimas yra kiek keistas, nes JAV į techninio aptarnavimo centrus kviečiami senų S60 ir S80 savininkai. 2001–2003 metais pagaminti automobiliai gali būti pavojingi.