Šilumos siurbliai yra įrenginiai, naudojantys aplinkoje esančius šilumos šaltinius – vandenį, orą ar gruntą. Iš jų šilumos siurblys išgauna šilumą ir ją atiduoda daugiabučio ar privataus namo šildymo arba karšto vandens sistemai.
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, šilumos siurblių veikimui yra būtina elektra, o vidutiniškai jie iš maždaug 1 kW elektros energijos gali pagaminti 3-4 kW šilumos energijos.
Jo teigimu, nors šilumos siurbliai gruntas-vanduo dažnai dar yra tapatinami su geoterminiu šildymu, tai nėra visai tikslus šio įrenginio apibūdinimas.
„Šnekant moksliniais terminais, geoterminis šildymas yra šildymas, kai šiluma yra paimama iš maždaug kilometro gylio, t.y. pačių žemės gelmių. Tuo tarpu šilumos siurblys gruntas-vanduo naudoja žemės paviršiuje – grunte – esančią šilumos energiją, kuri susikaupia vasaros ar kitu metu žemę kaitinant saulei. Tiesa, šią priemonę įrengti daugiabučiuose yra kiek sudėtingiau, nes, suprantama, reikia iškasti gruntą ir jame išvedžioti specialius vamzdelius, per kuriuos tekės šilumos energija. Tai šiek tiek ištęsia visą procesą“, – sako M. Nagevičius.
Vienu aspektu lenkia šilumos siurblį oras-vanduo
Ekspertas pasakoja, kad labiausiai šilumos siurbliu gruntas-vanduo apsimoka keisti iškastiniu kuru varomus šildymo šaltinius, pavyzdžiui, dujinius katilus. Kadangi dujų kainos šiuo metu yra itin aukštos, įrenginys turėtų atsipirkti itin sparčiai.
Jis taip pat akcentuoja, kad šis AEŠ yra kiek modernesnis už savo „pusbrolį“ – šilumos siurblį oras-vanduo, kuris šilumą išgauna iš oro.
„Žiemą, kai lauke yra itin žema temperatūra, šilumos siurblio oras-vanduo efektyvumas krenta. Jei vasarą pagaminama maždaug 3-4 kartus daugiau energijos, lyginant su siurbliui reikalingos elektros kiekiu, žiemos metu šis santykis krenta iki 1,5-2 kartų. Tuo pat metu šilumos siurblys gruntas-vanduo su šia problema nesusiduria, kadangi gruntas iki, pavyzdžiui, 10 laipsnių šalčio neatvėsta“, – teigia M. Nagevičius.
Vienas kitą papildantys atsinaujinantys energijos šaltiniai
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas pratęsia, jog papildomai sumažinti šildymo sąskaitas ir dar labiau tausoti aplinką gali padėti ir kitų AEŠ naudojančių technologijų įsirengimas kartu su šilumos siurbliu gruntas-vanduo.
„Kadangi jam yra reikalinga elektra, su šia priemone puikiai sąveikauja saulės elektrinė, generuojantį elektros energiją. Ją šilumos siurblys naudoja procesui, reikalingam šilumos išgavimui iš grunto ir vėlesniam patalpų ar karšto vandens šildymui“, – sako ekspertas.
Žalias investicijas skatina ir valstybė
Vytautas Vrubliauskas, renovacijos procesus šalyje administruojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius sako, kad aplinkos neteršiantys įrenginiai svariai prisideda ne tik prie tvaresnio rytojaus kūrimo, bet ir prie didesnio gyventojų komforto namuose kūrimo.
„Pastatų sektorius sudaro apie 36 proc. visos Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos (ŠESD). Norint apsaugoti mūsų planetą nuo katastrofiškų klimato kaitos padarinių, privalome išnaudoti pastatų segmente slypintį potencialą ir tuo pat metu diegti aplinkai draugiškus šaltinius. Šie įrenginiai ne tik didina daugiabučių energinį efektyvumą ir tuo pat metu mažina jų paliekamą CO2 pėdsaką, bet ir užtikrina aukštesnę žmonių gyvenimo kokybę, apsaugo juos nuo šilumos ar elektros kainų svyravimų“, – teigia V. Vrubliauskas.
Suprasdama AEŠ svarbą visuomenei, valstybė taip pat skatina šių priemonių diegimą ir kompensuoja iki 30 proc. investicijų į šias priemones gyventojams, dalyvaujantiems Daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo) programoje. Šias lėšas suteikia Aplinkos ministerijos administruojama Klimato kaitos programa.
Svarbu paminėti, kad esant techninėms galimybėms, daugiabučiuose, kurių plotas viršija 1,5 tūkst. m2, yra privalu įsirengti saulės elektrines, generuojančias elektros energiją bendro vartojimo reikmėms.
Straipsnių serija „Renovacija mažina klimato kaitą“ skaitytojus plačiau supažindins su renovacijos galimybėmis, siekiant prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
