Verslas

Investuotojams laukiant Federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimų – o rinkose vyrauja nuomonė, kad JAV centrinis bankas vėl smarkiai padidins bazinę palūkanų normą, siekdamas pažaboti į aukščiausius per kelis dešimtmečius lygius pakilusią infliaciją, – dauguma pagrindinių Europos akcijų indeksų trečiadienio prekybos sesiją pradėjo lėtu augimu. Londono indeksas FTSE 100 sesijos pradžioje paaugo 0,5 proc., o Frankfurto DAX – 0,4 procento.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per šešis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 1,9 proc. iki 783,9 mln. eurų. Alkoholio akcizo įplaukos buvo 188,68 mln. eurų – 2,38 proc. didesnės: alaus – 11,2 proc. iki 45,67 mln. eurų, vyno – 4,1 proc. iki 22,6 mln. eurų, spiritinių gėrimų – sumenko 0,7 proc. iki 117,6 mln. eurų, tarpinių produktų – 10,9 proc. iki 2,8 mln.

Viena didžiausių Baltijos šalių regiono žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupė „Linas Agro Group“ Lietuvoje planuoja už 6,5 mln. eurų statyti makaronų gamyklą Kaišiadoryse, o už 4,3 mln. eurų – džiūvėsėlių fabriką. Ateityje bendrovė svarsto statyti ir dar dvi gamyklas, tačiau dėl jų paskirties dar neapsispręsta. „Pradedamos 6,5 mln. eurų sieksiančios investicijos ir užsakinėjama įranga trečiai grupės makaronų gamyklai, kuri įsikurs greta Kaišiadorių paukštyno.

Turkija dujų žvalgymą prie savo Viduržemio jūros kranto atnaujins rugpjūčio 9 dieną, pranešė šalies energetikos ministerija. „Turkijos gręžimo laivas „Adbulhamid Han“ misiją Viduržemio jūroje pradės rugpjūčio 9 dieną, kai išplauks iš Mersino uosto“ pietinėje šalies dalyje, rašoma antradienį paskelbtame ministerijos pranešime.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ pietvakarių Lenkijoje pradeda 50 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parko statybas, į kurias numatoma investuoti 70 mln. eurų.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) birželį siekė 1,598 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,2 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per mėnesį palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,2 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių padidėjo 0,3 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 5,5 proc., trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš JAV. Tai trečiasis SGD krovinys šį mėnesį.  Su Bahamų vėliava plaukiojantis dujovežis „Diamond Gas Metropolis“ trečiadienio rytą atplaukė į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com. Kaip BNS informavo terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“, dujovežis atgabeno 150 tūkst. kubinių metrų dujų.

Maisto pristatymu ir tarpininkavimo paslaugomis užsiimanti technologijų bendrovė „Wolt LT“ pernai uždirbo aštuonis kartus didesnį grynąjį pelną –  680,7 tūkst. eurų, o pardavimus padidino beveik 3 kartus iki 24,6 mln. eurų, nurodoma bendrovės Registrų centrui pateiktoje finansinėje ataskaitoje.

Traukinys, kuriuo iš Rusijos į Kaliningrado sritį buvo gabentas cementas, antradienį atvyko į šį Rusijos eksklavą, pranešė srities gubernatorius. Tai buvo pirmasis toks traukinio reisas nuo tada, kai Europos Sąjunga (ES) pareiškė, jog Lietuva turi leisti rusiškų prekių tranzitą per savo teritoriją.

Europos Centriniam Bankui (ECB) padidinus pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto, palūkanos už gyventojų bankuose laikomus terminuotus indėlius artimiausiu metu nedidės, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė. Anot jos, nereikėtų tikėtis, kad palūkanos už terminuotus indėlius taip pat didės 0,5 proc. – tiek pat, kiek ir ECB norma. „Tikrai ne tiek pat, ir tikrai ne iš karto. Reikėtų į tai žiūrėti kaip į procesą, kuris ką tik prasidėjo.

Daugelis Lietuvos ekonomikos sektorių antrąjį šių metų ketvirtį demonstravo augimą, nors ir sulėtėjusį, ir tai šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) per metus augino 1,4–3,2 proc., teigia BNS kalbinti ekonomistai. Vis dėl to kai kurie atkreipia dėmesį, kad ketvirtinis pokytis bus neigiamas,daugelis apklaustųjų antroje metų pusėje proognozuoja recesiją. Vienas iš septynių ekonomistų teigė, kad BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 1,4 proc., du prognozavo apie 2 proc.

Stambule Rusijai ir Ukrainai pasiekus susitarimą dėl grūdų išvežimo iš įstrigusių Ukrainos uostų, žemės ūkio produkcija iš šios šalies toliau bus vežama ir per Klaipėdos uostą, nes tiekėjai kol kas nori turėti alternatyvas, sako vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Bega“ vadovas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį lankysis Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kur domėsis darnios regionų plėtros situacija. „Svarbu žinoti, kokia yra ekonominė aplinka, kiek palankios sąlygos investicijoms, kokių galimybių suteikiama čia gyvenantiems žmonėms“, – BNS nurodė V. Čmilytė-Nielsen, komentuodama vizito tikslus.

Rinkdamiesi plastines operacijas lietuviai neatsilieka nuo vakarų: didinasi krūtinę, nusisiurbia riebalus, susitvarko akių vokus ir už tai ryžtasi mokėti iki 6 tūkst. eurų. Tačiau jeigu operaciją dėl sveikatos rekomenduoja gydytojas, tam tikrais atvejais ją finansuoti gali privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Lietuvos plastikos chirurgai pasakoja, kam dažniausiai ryžtasi pacientai ir kodėl renkasi būtent tokias operacijas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Europos Komisija (EK) neįsivertino galimų reakcijų, ruošdama paaiškinimus dėl sankcionuotų rusiškų prekių tranzito į Kaliningrado sritį. „Aš manau, kad galbūt iki galo pati Europos Komisija neįsivertino, kokia čia gali kilti reakcija, tarkime, po vienokio ar kitokio aiškinimo. Bet Lietuva pritaikė įsigaliojus sankcijoms tokį aiškinimą, kokį tuo metu turėjo“, – LRT antradienį transliuotame interviu sakė I. Šimonytė.

JAV centrinis bankas antradienį pradėjo dvi dienas truksiantį posėdį, kuriame svarstys pinigų politikos klausimus ir, kaip plačiai manoma rinkose, vėl gerokai padidins palūkanų normas, siekdamas pažaboti kylančią infliaciją. Federalinio rezervo sistemos (FRS) pinigų politiką formuojantis Federalinis atvirosios rinkos komitetas (FOMC) trečiadienį, kaip manoma, padidins bazinę palūkanų normą dar trimis ketvirtadaliais procentinio punkto. Ši norma šiemet bus padidinta jau ketvirtą kartą.

Jeigu ateinanti žiema nebus itin šalta, mazuto deginimas leistų išlaikyti šildymo kainas praėjusio sezono lygyje, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Yra numatyta šį šildymo sezoną sudaryti galimybę savivaldybėms trumpam grįžti prie mazuto naudojimo, kas Vilniuje, kur turbūt dujų suvartojimas procentaliai yra pats didžiausias, leistų iš esmės išlaikyti šildymo sąskaitas praėjusių metų lygyje.

Ispanija antradienį supaprastino darbuotojų iš užsienio legalizavimą, bandydama mažinti „šešėlį“ ir reguliuoti įdarbinimą darbo jėgos stokojančiuose sektoriuose, įskaitant svetingumo ir žemės ūkio sritis. Vyriausybės įsakymu reformuojamas imigracijos įstatymas ir palengvinamos sąlygos Ispanijos darbdaviams samdyti darbuotojus jų šalyse. Taip pat supaprastintas darbo leidimų išdavimas Ispanijoje jau esantiems darbuotojams.

Rusija antradienį paskelbė apie tolesnius žingsnius perimant užsienio valdomas energijos projektų akcijas ir sakė, kad išpirks vieno Arkties naftos telkinio akcijas, dabar priklausančias prancūzų ir norvegų kompanijoms. Rusijos vyriausybė sakė pritarusi pasiūlymui šalies naftos kompanijai „Zarubežneft“ išpirkti prancūzų „TotalEnergies“ ir norvegų „Equinor“ akcijas projekte „Charjaga“. Tuo būdu „Zarubežneft“ turės 90 proc. projekto akcijų; likusios priklauso kitai rusų kompanijai.

Aplinkosaugos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ antradienį padavė į teismą Jungtinės Karalystės vyriausybę tvirtindama, kad bendrovei „Shell“ buvo leista vystyti vieną dujų telkinį Šiaurės jūroje neatlikus reikiamo poveikio aplinkai vertinimo. Grupė sakė, kad leidimas eksploatuoti telkinį „Jackdaw“ netoli Škotijos krantų buvo suteiktas neįvertinus išgautų dujų deginimo žalos.

Nepaisant žalingų Vakarų sankcijų, kurios Maskvai buvo nustatytos po invazijos į Ukrainą, Rusijos ekonomika šią audrą, regis, atlaiko geriau negu tikėtasi, nes turi naudos iš didelių energijos išteklių kainų, antradienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Sankcijomis buvo siekta atkirsti Rusiją nuo pasaulinės finansų sistemos ir sumenkinti Maskvos galimybes finansuoti karą.

Antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams toliau galint rinktis nepriklausomus tiekėjus, per pastarąją savaitę išaugo trijų įmonių – „Enefit“, „Igničio“ ir „Perlas energijos“ – siūlomos kainos. Tuo metu „Elektrum Lietuvos“ siūloma kaina mažėjo, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.

Vengrija antradienį balsavo prieš Europos Sąjungos siūlymą mažinti dujų suvartojimą ir pavadino šį planą „neįgyvendinamu“. „Mes vieninteliai parodėme, kad balsuojame prieš – tai yra Vengrija balsuoja prieš šį dekretą, nes šiuo dekretu visiškai ignoruojami Vengrijos žmonių interesai“, – Briuselyje sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Konkurencijos taryba antradienį leido Druskininkų savivaldybei patikėti pramogų komplekso „Snow arena“ slidinėjimo trasų paslaugas savo valdomai įmonei „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua“. Konkurencijos taryba nustatė, kad savivaldybė ir bendrovės „Stamita“ bei „Ski park Druskininkai“ 2009 metais buvo sudariusios koncesijos sutartį, pagal kurią „Stamita“ įsipareigojo įrengti Druskininkų uždaras kalnų slidinėjimo trasas ir jose vykdyti veiklą 25 metus.

Lietuva – viena pirmųjų ES pagal darbuotojų sergamumą, todėl jiems reikėtų suteikti laisvą nuo darbo sveikatai pasitikrinti, mano kai kurie specialistai ir politikai. Kiti tikina, kad tokia diena situacijos nepagerins, o tik užkraus darbdavius. Dar kiti galvoja, kad paprasčiausia būtų tiesiog įteisinti ilgesnes atostogas.

Vokietijai susidūrus su energetinės krizės grėsme, šalyje atsinaujino diskusijos dėl paskutinių trijų šalies atominių elektrinių uždarymo tikslingumo, ir net valdančiosios koalicijos nariams tų jėgainių eksploatavimo pratęsimas nebėra tabu. Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad prieš priimdama sprendimą toliau laikytis seniai užsibrėžto branduolinės energijos atsisakymo plano ji palauks naujo nacionalinio elektros tinklo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų.

Sparčiai kylanti infliacija ir ūkio plėtros lėtėjimas Jungtinėse Valstijose ir Kinijoje paskatino Tarptautinį valiutos fondą (TVF) pabloginti pasaulio ūkio plėtros šiais ir kitais metais prognozes. Fondas taip pat įspėjo, kad padėtis gali gerokai pablogėti. Atnaujintose Fondo pasaulio ekonomikos prognozėse, kurios buvo paskelbtos antradienį, pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2022 metais prognozė sumažinta iki 3,2 proc.

Europos Komisijai (EK) planuojant priimti direktyvą, kuria siekiama Bendrijoje suvienodinti minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) dydžio kriterijus, darbdavių atstovai siekia, kad būtų įtrauktas darbo produktyvumo kriterijus. Profsąjungos teigia nesuprantančios darbdavių entuziazmo šiuo klausimu, nes esą produktyvumas labiau priklauso ne nuo darbuotojų norų, o nuo darbdavių gebėjimų suteikti tinkamus darbo įrankius ir organizuoti darbą.

Lietuvai nereikėtų imtis papildomų priemonių siekiant 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą, sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Pasak jo, tai padėtų padaryti sumažėjusi dujų paklausa bei Vilniaus planai kitą šildymo sezoną gamtines dujas pakeisti mazutu.  Tai jis BNS teigė antradienį Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams pasiekus susitarimą, kaip 15 proc. sumažinti valstybių narių gamtinių dujų vartojimą ir mažinti jų priklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo.

Vokietijos pirmaujanti oro vežėja „Lufthansa“ pranešė dėl antžeminio aptarnavimo darbuotojų streiko atšauksianti beveik visus trečiadieniui suplanuotus skrydžius Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose, o tai dar labiau padidins chaosą įtemptu vasaros sezonu Europoje. Vienos dienos streikas, organizuojamas Vokietijos įtakingos profsąjungos „Verdi“, turės „didžiulį poveikį“, sakoma antradienį paskelbtame „Lufthansa“ pranešime. Bus atšaukta daugiau nei 1 tūkst.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas nežymiai sumažino šių metų grūdų derliaus prognozę – manoma, kad derlius šiemet sieks 6,2 mln. tonų – 10,4 proc. daugiau negu pernai.  Birželio pabaigoje prognozuota, kad grūdų šiemet bus nukulta 6,304 mln. tonų – 12,1 proc. daugiau negu pernai. „Kadangi yra deklaravimas žemių, plotai patikslinti ir šiek gal sumažintas kviečių derlingumas.

Liepos 27 d. T. Ševčenkos ir Vytenio gatvių sankryžoje pradedami eismo organizavimo pokyčių darbai, kurie truks iki savaitės pabaigos. Šviesoforais reguliuojama keturšalė sankryža bus pertvarkyta į mažąją žiedinę sankryžą saugesniam eismui ir patogiam pėsčiųjų judėjimui. Žiedinė sankryža – tik vienas iš T. Ševčenkos gatvės humanizavimo etapų. Pirmieji darbai buvo pradėti 2021 m. rugsėjo mėn., o numatoma jų pabaiga – 2023 m., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjusiais metais didžioji dauguma Lietuvoje veikiančių viešbučių ir restoranų augino pajamas, tačiau pelningai dirbti pavyko ne visiems, rodo Registrų centro analitikų atlikta viešbučių ir restoranų įmonių finansinių ataskaitų analizė. Registrų centro duomenimis, 70 proc. šio sektoriaus įmonių pernai, palyginti su 2020 metais, pavyko padidinti pajamas. Bendra restoranų veiklą deklaruojančių ir finansines ataskaitas Registrų centrui pateikusių įmonių apyvarta 2021 metais siekė beveik 460 mln.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas visu pajėgumu turėtų pradėti dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną, sako jėgainės generalinis direktorius Mantas Burokas.  „Pilnu pajėgumu, kas reiškia, kad šilumos tinklas gali paimti tą dalį, kurią pagaminome (...), tai pilnu pajėgumu planuojame dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną“, – trečiadienį žurnalistams jėgainėje sakė M. Burokas.

Lietuvoje nuo 2018 metų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti „Hella Lithuania“ į plėtrą artimiausiais metais ketina investuoti daugiau nei 30 mln. eurų, o iki 2023 metų pabaigos papildomai priimti per 100 naujų darbuotojų ir jų skaičių padidinti iki 400, skelbia įmonė. Pasak „Hella Lithuania“ vykdomojo direktoriaus Maximo Zakletskio, Prancūzijos automobilių dalių tiekėjai „Faurecia“ metų pradžioje nupirkus 80 proc.

Praėjusiais metais bendra verslumo situacija Lietuvoje gerėjo – smarkiai išaugo naujų įmonių skaičius, o bankrotų skaičius nuosekliai mažėjo, antradienį pranešė Inovacijų agentūra. Jos duomenimis, pernai įregistruotas didžiausias nuo 2000-ųjų naujų įmonių skaičius – daugiau nei 15 tūkst., o veiklą sustabdė 5,1 tūkst. juridinių asmenų – 47 proc. mažiau nei ankstesniais metais.  Agentūros vadovės Romualdos Stragienės teigimu, pernai Lietuvos verslas atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius.

Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos palydovų operatorės „Eutelsat“ ir „OneWeb“ antradienį paskelbė apie planus susijungti ir sukurti „pasaulinę plačiajuosčio interneto lyderę“, pajėgią konkuruoti su tokiomis JAV milžinėmis kaip Elono Musko „Starlink“. „Eutelsat“ ir „OneWeb“ bendrame pareiškime nurodė, kad pasirašė susitarimo memorandumą, siekdamos suvienyti jėgas ir tapti „pirmaujančia pasaulinio ryšio rinkos veikėja“. Kiekvienai bendrovei priklausys 50 proc.

Europos akcijų indeksai antradienio prekybos sesiją pradėjo be aiškios krypties, nes investuotojai, laukiantys Federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimų – o JAV centrinis bankas, kaip manoma, trečiadienį vėl gerokai padidins bazinę palūkanų normą, – tebėra linkę vengti rizikos.   Londono indeksas FTSE 100 sesijos pradžioje paūgėjo 0,3 proc., tačiau Frankfurto DAX sumenko 0,3 proc., o Paryžiaus CAC 40 – taip pat 0,3 procento.

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ skelbia, jog per pirmąjį 2022 metų pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 19,1 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį – 24 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 15,4 TWh dujų. Dėl įtemptos padėties dujų rinkoje – aukštų kainų ir itin didelės paklausos – dujų vartojimas Lietuvoje pastarąjį pusmetį mažėjo. Per šešis mėnesius Lietuvoje buvo suvartota 9,6 TWh dujų – 35 proc.

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ ankščiau laiko išpirko 50 mln. JAV dolerių iš 300 mln. JAV dolerių obligacijų emisijos, kurios terminas baigiasi 2024-ųjų pabaigoje. Dalį emisijos išpirkti leido geri pastarojo meto finansiniai veiklos rezultatai, antradienį pranešė grupė.

Kelionių organizatorė „Tez Tour“ 2021 metus Latvijoje užbaigė su 20,106 mln. eurų apyvarta, kuri, palyginti su 2020-aisiais, išaugo trigubai, o bendrovės nuostoliai siekė 1,106 mln. eurų, rodo portalo Firmas.lv skelbiami duomenys. Bendrovės vadovybės teigimu, kelionių pramonę pernai stipriai paveikė COVID-19 pandemija, kurios mastą ir poveikį vis dar sunku įvertinti. 2021 metais balandžio mėnesį „Tez Tour“ atnaujino skrydžių programas, o populiariausia kelionių kryptis liko Turkija.

Italijos bendrovės „Bosca“ valdoma Kauno alkoholio gamybos bendrovė „Boslita ir Ko“ praėjusiais metais uždirbo 3,5 mln. eurų grynojo pelno – 1,8 karto mažiau nei prieš metus. Įmonė pernai gavo 34,6 mln. eurų pajamų – 1,1 proc. daugiau nei 2020 metais, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Įmonė užsiima alkoholinių gėrimų gamyba ir pardavimais, pernai apie 30 proc. pajamų gauta iš pardavimų Lietuvoje, apie 70 proc. – iš eksporto.

JAV mažmeninės prekybos tinklas „Walmart“ pirmadienį sumažino savo pelno prognozę, nes auganti infliacija skatina pirkėjus, susidūrusius su išaugusiomis benzino, maisto ir kitų pagrindinių prekių kainomis, mažinti didesnę maržą generuojančių prekių pirkimus.

Devynioliktojo amžiaus viduryje pastatytą buvusios alaus daryklos pastatų kompleksą Kaune, Vilijampolės rajone, valdanti higienos sprendimų ir produktų tiekėja „Manjana“ savo veikloje negali naudoti Volfo asmenvardžio, nusprendė teismas. Įmonė dar svarsto, ar skųsti šį teismo sprendimą.

Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ planas sumažinti dujų tiekimą į Europą rodo, kad Bendrijos šalys turi susitarti sumažinti rusiškų dujų vartojimą šią žiemą, antradienį pareiškė blokui pirmininkaujančios Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela. Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas ir toliau žais savo nešvarius žaidimus piktnaudžiaudamas dujų tiekimu ir šantažuodamas“, sakė J. Sikela, atvykęs į Briuselį aptarti bendro plano su Europos Sąjungos energetikos ministrais.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ruošiasi diegti sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais bei balanso valdymui reikalingą automatinės generacijos valdymo sistemą (AGV).  „Litgrid“ pranešė su JAV bendrove „GE Energy Management Services, LLC“ pasirašiusi programinės įrangos įsigijimo sutartį, taip pat ruošiamasi skelbti konkursą kompiuterinės sistemos valdymo infrastruktūros atnaujinimui. Bendra planuojamų investicijų suma sieks apie 4,2 mln. eurų.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė nemanantis, kad Jungtinės Valstijos susidurs su ekonomikos nuosmukiu, nors kiek vėliau šią savaitę paskelbti bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys gali rodyti, kad ekonomika traukėsi antrą ketvirtį iš eilės. „Mano nuomone, mes nepatirsime nuosmukio“, – žurnalistams pareiškė J. Bidenas.

Baltijos šalių skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) pernai išliko vienas mažiausių Europos Sąjungoje, paskelbė ES statistikos tarnyba Eurostatas. Latvijos skola siekė 14,6 mlrd. eurų, arba 42,6 proc. BVP.  Lietuvos valdžios skola siekė 23,3 mlrd. eurų ir sudarė 40,1 proc. šalies BVP.  Estijos vyriausybės skola siekė 5,6 mlrd. eurų, arba 17,6 procento BVP, o tai yra mažiausias santykis ES.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai spręs dėl papildomų 9,3 mln. eurų (su PVM) skyrimo 330 kV oro linijos Darbėnai–Bitėnai statybai. Pritarus papildomų lėšų skyrimui, 56,8 mln. eurų (su PVM) vertės pernai pasirašyta sutartis su vienos didžiausių kelių infrastruktūros statybos įmonių „Kauno tiltai“ bei elektros ir telekomunikacijų įrenginių statybos bendrovės „Litenergoservis“ konsorciumu galėtų pabrangti iki 66,1 mln.