Verslas

Klaipėda iš visų Lietuvos miestų turi didžiausią potencialą ateityje pritraukti su Baltijos jūros ištekliais, arba vadinama mėlynąja ekonomika ir aplinkosauga susijusias investicijas, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  Su vietos verslininkais ir valdžios atstovais uostamiesčio verslo ateitį antradienį aptarusi ministrė sako, jog mėlynosios ekonomikos idėjoms bus numatytas didelis finansavimas.

Latvija vėl gauna gamtinių dujų iš Rusijos, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra RBK. Savo ruožtu Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistemos ir Inčukalno požeminės saugyklos operatoriaus „Conexus Baltic Grid“ duomenimis, rugpjūčio 8-ąją dujos iš Rusijos į šalį buvo importuojamos per Estijoje esančią Luhamos dujų matavimo stotį.

Lietuvos eksportui kelis pastaruosius mėnesius smunkant ekonomistai sako, kad šalies eksportuotojai kol kas jaučiasi gerai, o lėtėjantį metinį jo augimą lemia vartojimo kritimas Europoje, atpigusios žaliavos bei geri eksporto rezultatai pernai. Visgi pastebima, kad antrąjį metų pusmetį eksportuotojai gali patirti didesnių iššūkių.

Ankstesni Rusijos grasinimai Lietuvai atsakomosiomis sankcijomis dėl dalies prekių tranzito stabdymo yra neveiksnūs, nes abi šalys neturi reikšmingų ekonominių ryšių, o pažeidžiamas yra tik Rusijoje vis dar veikiantis verslas, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. „Kadangi Lietuva reikšmingų ekonominių santykių su Rusija neturi, mūsų ekonomika yra atspari šiems viešiems pamąstymams, kurie buvo iš Rusijos sprendimų priėmėjų.

Praėjusią savaitę 180 tūkst. vartotojų turinti „Perlas Energija“ paskelbė apie fiksuotų kainų planų naikinimą. Tuo tarpu kiti nepriklausomi tiekėjai siūlo bendrovės klientams pasirašyti su jais sutartis.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį skraidinusi 414,5 tūkst. keleivių – dukart daugiau nei pernai liepą. Skrydžių skaičius augo 43 proc. iki 3,67 tūkstančio. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) keleivių padaugėjo 18,5 proc., skrydžių – beveik 5 procentais. Aviakompanijos vadovas Martinas Gaussas pabrėžė, kad šiemet stebimas nuolatinis paklausos kelionėms augimas, skrydžių kiekvieną mėnesį atliekama vis daugiau.

Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis pareiškė, kad valstybės parama nacionalinės geležinkelių infrastruktūros valdytojos ir pervežimų operatorės „Latvijas dzelzcelš“ tolesnei veiklai užtikrinti gali būti vertinama dešimtis milijonų eurų. Ministras teigė, kad antradienį numatytame uždarame vyriausybės posėdyje bus pristatyti keturi galimi raidos scenarijai ir skaičiavimai kiekvienam jų, kiek reiks investuoti į geležinkelių infrastruktūrą.

Latvija turi pakankamai gamtinių dujų visam artėjančiam šildymo sezonui, visuomeninio  radijo eteryje antradienį sakė vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis, remdamasis Ekonomikos ministerijos ir dujų perdavimo ir saugojimo operatoriaus „Conexus Baltic Grid“ duomenimis. Jo žodžiais, prieš tris mėnesius manyta, jog dujų užteks iki metų pabaigos, o dabar Inčukalnio saugykla pildoma, ir atrodo, kad dujų užteks iki šildymo sezono pabaigos.

Žemės ūkio ministerija prašo Europos Komisijos (EK) taikyti išimtis Lietuvos ūkininkams, kad dėl šalyje esančių nepalankių gamtinių sąlygų ūkininkai galėtų nukrypti nuo Europos Sąjungos nustatyto posėlio išlaikymo termino. Prašoma leisti ūkininkams posėlį išlaikyti trumpiau nei aštuonias savaites, siekiant laiku pasėti žiemkenčius ir pasiruošti kitų metų derliui.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pirmadienį Ispanijoje atšaukė 10 skrydžių ir atidėjo dar 111, vežėjos skrydžių palydovams atnaujinus streiką reikalaujant didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų, pranešė profsąjungos atstovai. Didžiausią streiko įtaką pajuto antrasis judriausias Ispanijos oro uostas Barselonoje, kur nuo ​​11.00 val. GMT (14 val. Lietuvos) laiku buvo atšaukti aštuoni skrydžiai, sakoma profsąjungos USO pranešime.

Kai kuriems politikams teigiant, jog elektros rinkos liberalizavimo procesas Lietuvoje vyksta nesėkmingai, todėl paskutinį – trečiąjį jo etapą reikia atidėti, energetikos ekspertai mano, jog to daryti nereikia.  Pasak Energetinių tyrimų instituto vadovo Tomo Janeliūno, proceso atidėjimas nespręstų problemų, o tik nustumtų jas į ateitį.  „Mes pamename, kad buvo atidėtas antrojo etapo galutinis terminas pusei metų ir situacija tik pablogėjo.

Jungtinių Valstijų būtiniausių prekių parduotuvių tinklas „7-Eleven“ antradienį pranešė, kad programišių išpuolį patyrusios tinklo parduotuvės Danijoje pamažu atnaujina darbą. „Vakar mes tapome programišių įsilaužimo aukomis. Kai kurių parduotuvių darbas atnaujintas per naktį“, – pranešė „7-Eleven“. „Tikimės, kad dienos metu bus atidaryta daugiau parduotuvių“, – teigiama bendrovės antradienio pranešime.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pripažino, kad trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą gali tekti atidėti. Toks sprendimas būtų priimtas, jei užtruktų parengti naują tvarką, kaip padėti vyresniems žmonėms pasirinkti nepriklausomą tiekėją.  Pasak ministro, būtent vyresnio amžiaus žmonės patiria sunkumų renkantis tiekėją – jie dažnai nesinaudoja internetu ir  negali pasirašyti elektroninių sutarčių.

Lietuvos komerciniai bankai dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai sustabdytus mokėjimus turi patikrinti ne ilgiau nei per tris savaites – Lietuvos bankas (LB) pranešė dėl to susitaręs su Lietuvos bankų asociacija. Anot pranešimo, jei dėl objektyvių priežasčių patikrinimas užtruktų, būtina tinkamai informuoti klientą apie mokėjimo sulaikymo eigą ir terminus.

Į mišką ir žemę Baltijos jūros regione bei Vidurio ir Rytų Europoje investuojantis fondas „INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II“ iš investuotojų papildomai pritraukė 22,9 mln. eurų ir pasiekė 81,3 mln. eurų dydį. Fondo vadovaujantysis partneris Martynas Samulionis teigė, kad pritrauktos lėšos suteiks daugiau galimybių plėtrai.

Didžiausi Lietuvos bankai „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB nuo 175 mln. iki 311 mln. eurų padidino apyvartinio kapitalo finansavimo limitą Ramūno Karbauskio valdomai žemės ūkio ir didmeninės prekybos grupei „Agrokoncernas“.  Papildomą finansavimo poreikį nulėmė išaugusios grūdų bei agrocheminės produkcijos kainos, antradienį pranešė grupė.

Neatlygintinai kraujo davę donorai nuo birželio 1 d. jau gali pretenduoti į didesnes valstybines pensijas. Dėl jų kreiptis galima ir anksčiau anksčiau, nelaukiant, kol sueis pensinis amžius, jei kraujo jau paaukota 40 kartų arba 200 kartų – plazmos, primena Nacionalinis kraujo centras (NKC). Ši valstybinė pensija nuo pirmojo vasaros mėnesio padidėjo dešimtadaliu – iki 130,58 euro.

Registruoto nedarbo lygis Latvijoje praėjusį mėnesį pakilo 0,1 procentinio punkto iki 6,0 proc., pranešė Valstybinė užimtumo tarnyba. Oficialiai registruotų bedarbių šalyje per mėnesį padaugėjo nuo 52,58 tūkst. iki 52,77 tūkstančio. Mažiausias nedarbas šalyje sostinės regione – 4,5 proc. (per mėnesį paaugo 0,2 procentinio punkto), o didžiausias – rytiniame Latgalės regione – 12,9 proc. (sumenko 0,2 punkto). Žiemgalos regione registruotas nedarbas padidėjo 0,1 punkto iki 5,6 proc.

Buvusi pagrindinė Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro bloko statybų rangovė, restruktūrizuojama Lenkijos statybų bendrovė „Rafako“ yra kalta dėl nebaigtų biokuro įrenginių statybų. Tokią išvadą, išnagrinėjęs dalį VKJ ir „Rafako“ ginčo, padarė Stokholmo arbitražas.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 0,8 proc., be rafinuotų naftos produktų – padidėjo 1,3 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas.  Anot jo, bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas bei elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos kainų padidėjimas. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 0,2 proc.

Šiemet birželį iš Lietuvos prekių eksportuota už 3,32 mlrd. eurų –  4,3 proc. mažiau nei gegužę, bet 17,2 proc. daugiau nei pernai birželį. Tuo metu importas siekė 4,1 mlrd. eurų – atitinkamai 2,6 proc. ir  31,4 proc. daugiau.  Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2 mlrd. eurų – 6,6 proc. mažiau nei prieš mėnesį (be mineralinių produktų – 4 proc.), bet 16,2 proc. daugiau nei prieš metus (26 proc.). Tuo metu užsienio prekybos deficitas siekė 777,9 mln.

Per septynis šių metų mėnesius Estijoje nupirkta 12,64 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 17,1 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Estijos įgaliotųjų prekybos automobiliais atstovų asociacija (AMTEL). Praėjusį mėnesį šalyje įregistruota 1,57 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 32,1 proc. mažiau nei praėjusių metų liepą ir 18,6 proc.

Siekiant mažinti infliacijos poveikį gyventojams gali būti svarstoma ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maisto produktams, tačiau reikėtų kai kurių saugiklių, kad prekybininkai nepiktnaudžiautų, sako prezidento patarėjas.  „Kai yra tokio aukšto lygio infliacija, turbūt visos priemonės svarstytinos.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), liepos mėnesį buvo 13,2 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Metinė – liepą, palyginti su 2021 metų liepa – infliacija siekė 20,9 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 21,6 proc.

Elektros rinkos liberalizacijos procesas Lietuvoje vyksta nesėkmingai, todėl trečiąjį jo etapą reikia atidėti, sako prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius. „Kol teisinė bazė nebus patobulinta, kol nebus praėję pakankamai laiko įsitikinimui, kad liberalizuotas procesas veikia saugiai, apie trečiąjį liberalizacijos etapą galima kalbėti turbūt tik vienu žodžiu: atidėti.

Net 89 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad daugiabučių renovacija prisideda prie tvaraus išteklių naudojimo, rodo rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas.

Latvijos dujų kompanija „Latvijas gaze“ pranešė, jog jos akcininkai pirmadienį nusprendė reorganizuoti bendrovę, nuo jos atskiriant antrinę dujų skirstymo įmonę „Gaso“, kuris veiks kaip atskiras juridinis asmuo. Pranešime pažymima, jog po šio „Latvijos gaze“ reorganizavimo visi jos akcininkai taps naujojo juridinio asmens akcininkais proporcingai jų turimo akcinio kapitalo dalims. 34 proc. „Latvijas Gaze“ akcijų valdo visą Rusijos dujų eksportą kontroliuojantis „Gazprom“, 28,97 proc.

Europos Centriniam Bankui (ECB) liepą pirmą kartą per dešimtmetį padidinus bazines  palūkanų normas taip siekiant stabdyti vartojimą ir kartu – sparčiai augančią infliaciją, kol kas anksti vertinti, ar šis sprendimas paveikė vartotojus, sako Lietuvos komercinių bankų atstovai ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai.  Liepos 21-ąją ECB pagrindines palūkanų normas padidino puse procentinio punkto, o rudenį jos gali būti didinamos dar labiau.

Tarp statybų įmonių Lietuvoje didžiausius atlyginimus pirmąjį pusmetį mokėjo bendrovė „Veikmė“, kurioje vidutinis darbo užmokestis šiemet siekė 5,7 tūkst. eurų iki mokesčių, pranešė portalas vz.lt. Remiantis „Sodros“, Registrų centro ir kredito biuro „Creditinfo“ duomenimis, įmonėje „Merko statyba“ vidutinis darbo užmokestis per pirmuosius šešis metų mėnesius buvo 4,4 tūkst. eurų, „Green Genius“ – 4 tūkst. eurų, „Inhus“ – 3,3 tūkst. eurų, „Eternia Solar“ – 3 tūkst.

Tarptautinės grupės „Belor Group“ Lietuvos trąšų prekybos bendrovei „Belor“ teisme dar kartą nepavyko užsitikrinti teisę į bankrutuojančios verslininko Vidmanto Kučinsko grupės „Arvi“ įmonės „Arvi fertis“ teritorijoje laikytas trąšas. „Belor“ teisme bandė panaikinti taikos sutartį, kuria iš „Arvi fertis“ teritorijos kitai įmonei perduotos trąšos – bankrutuojančios bendrovės turtas, skirtas „Belor“ reikalavimams užtikrinti.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse liepą brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su birželiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis birželį brango 0,4 proc. (0,26 euro), o palyginti su praėjusių metų liepa buvo 30 proc. (16,31 euro) brangesnis.  „Stebint bendras tendencijas – tikriausiai jau pasiekėme maksimalų kainų augimo greičio lygį ir daugiau tokio augimo tempo nebus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį Klaipėdoje susitinka su vietos verslininkais ir valdžios atstovais aptarti uostamiesčio verslo ateities krypčių ir perspektyvų.  Pasak ministrės, Klaipėda turi galimybių stiprinti savo pozicijas verslo paslaugų, turizmo bei žmonių poilsio srityse. Tai leistų mieste atsirasti daugiau gyvybės, smulkiųjų verslų ir paslaugų. A. Armonaitė dalyvaus diskusijoje apie verslo galimybes Klaipėdoje, talentų pritraukimą, inovacijų svarbą.

Planuojama, kad kitais minimalioji mėnesinė alga galėtų kilti iki 868 eurų ant popieriaus. Vieni verslininkai pritaria tokiam minimumo didinimui ir tikisi didesnių apyvartų, kiti – prognozuoja, kad išaugs bankrotų skaičius, taip pat augs prekių ir paslaugų kainos. Darbuotojų atstovė pažymi, kad žmonėms vis sunkiau išgyventi iš minimalios algos, o rudenį atėjus šildymo sezonui, jos gali ir nebeužtekti.

Pasaulio bankas pirmadienį pranešė pervesiantis dar 4,5 mlrd. JAV dolerių (4,42 mlrd. eurų) Vašingtono skirtos paramos karo krečiamai Ukrainai. Šios lėšos padės Kyjivui apmokėti už paslaugas ir išmokėti pensijas, stengiantis sušvelninti Rusijos karinės invazijos poveikį, sakoma Pasaulio banko pranešime. „Ši ekonominė pagalba kritiškai svarbi palaikant Ukrainos žmones, ginančius savo demokratiją nuo neišprovokuoto Rusijos agresyvaus karo“, – sakoma JAV iždo sekretorės Janet Yellen pranešime.

Šokolado gamykla Belgijos Vyzės mieste – laikoma didžiausia pasaulyje šokolado gamykla – pirmadienį pranešė atnaujinusi veiklą po šešių savaičių pertraukos, per kurią ėmėsi priemonių pašalinti užkratą salmonelių genties bakterijomis.

Pasaulio bankas pirmadienį pranešė pervesiantis dar 4,5 mlrd. JAV dolerių (4,42 mlrd. eurų) Vašingtono skirtos paramos karo krečiamai Ukrainai. Šios lėšos padės Kyjivui apmokėti už paslaugas ir išmokėti pensijas, stengiantis sušvelninti Rusijos karinės invazijos poveikį, sakoma Pasaulio banko pranešime.

Ne Vilnius, o Maksva turi rasti būdus, kaip atsiskaityti už Kaliningrado tranzitą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Lietuvoje veikiantiems bankams aiškinantis, ar atlikdami tokius mokėjimus jie nepažeistų tarptautinių sankcijų. „Nėra Lietuvos atsakomybė padėti Rusijos Federacijai atsiskaityti už vežimus. Tai yra jos atsakomybė. Rusija turi rasti būdus, kaip ji atsiskaitys ir sumokės“, – LRT pirmadienį sakė ministras.

Už vienašališką sutarčių pakeitimą ar nutraukimą iki 10 proc. metinių pajamų galinti siekti bauda nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas energija“ reikštų milijoną eurų viršijančią sumą ir dar labiau apsunkintų įmonės situaciją, sako jos vadovas Vilius Juraitis.  „Tai reikštų didelius pinigus. Kalbame apie sumą, kuri gerokai viršija milijoną eurų. (...) Tai tiesiog dar labiau apsunkintų dabartinę situaciją“, – BNS sakė V. Juraitis.

Tyrimą dėl galimo nepriklausomo elektros tiekėjo „Perlas energija“ veiksmų, kai įmonė nustatė nesąžiningas sutarčių sąlygas, inicijavusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) žada jį baigti iki rugsėjo.  Tyrimo išvados priklausys nuo to, kaip „Perlas energija“ tarnybai teiks informaciją, pirmadienį BNS pranešė VVTAT.  „Tarnyba tyrimą atliks skubos tvarka – iki rugsėjo 1 dienos.

Vengrija pirmadienį skyrė baudą Airijos pigių skrydžių bendrovei „Ryanair“ už tai, kad ji perkėlė ant klientų pečių specialiojo mokesčio, kurį Budapeštas įvedė kai kurioms bendrovėms dėl išaugusių pelnų, išlaidas. Airijos pigių skrydžių bendrovei buvo skirta 300 mln. forintų (780 tūkst. JAV dolerių) bauda už „įstatymo pažeidimą, nes oro linijų bendrovė klaidino vartotojus nesąžininga verslo praktika“, feisbuke parašė Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga.

Europos Sąjungos planas 15 proc. sumažinti dujų vartojimą visame bloke, priimtas mėginant išspręsti energijos kainų krizę, paaštrintą Rusijos karo Ukrainoje, bus pradėtas vykdyti nuo antradienio Šį planą nustatantis ES reglamentas, dėl kurio 27 šalių blokas susitarė prieš dvi savaites, pirmadienį buvo paskelbtas Bendrijos oficialiajame leidinyje. Jame numatyta, kad planą įgyvendinti bus pradėta nuo antradienio.

Metų (12-os mėnesių) infliacija visose trijose Baltijos valstybėse viršijo 20 procentų. Liepą  didžiausia ji užfiksuota Estijoje, mažiausia – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 21,6 proc. brangesnės nei pernai liepą. Estijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 22,8 proc., Latvijos – 21,5 procento.

Ar gyventojams nuo kitų metų sausio bus skiriamos kompensacijos už gamtines dujas ir elektrą, Vyriausybė apsispręs iš rinkos reguliuotojo gavusi prognozuojamas kitų metų kainas, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. „Kai tik reguliatorius pateiks ateinančių metų prognozuojamas kainas, Vyriausybė imsis atitinkamų sprendimų. Manau, kad artimiausiu metu turėtų pateikti.

Energetikos rinkos reguliuotojas veiksmų nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ atžvilgiu imsis gavęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) išvadą, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.  VERT pirmadienį pareiškė, jog „Perlas energija“ sprendimas nutraukti fiksuotos kainos sutartis yra neteisėtas ir pažeidžia vartotojų interesus. „Manytume, kad sutartis gali būti pakeista tik esant vartotojo raštiškam sutikimui.

Nepriklausomos Šveicarijos agentūros „ICERTIAS“ iniciatyva atliekamo tyrimo metu paaiškėjo vartotojų palankiausiai vertinami Lietuvos prekių ženklai. „Kesko Senukai“ antrą kartą iš eilės įvertinti kaip geriausią kainos ir kokybės santykį siūlantis „pasidaryk pats“ (angl. DYI – „do it yourself“) prekybos tinklas Lietuvoje.

JK didžiausio konteinerių uosto darbuotojai rugpjūčio pabaigoje surengs aštuonių dienų trukmės streiką, penktadienį pranešė profsąjungų vadovai. „Filikstou uosto darbuotojai šį mėnesį pradės streiką ginče dėl atlyginimo, per derybas <...> nesulaukus pagrįsto pasiūlymo“, – sakoma profsąjungos „Unite“ pranešime. Daugiau nei 1,9 tūkst. darbuotojų streikuos aštuonias dienas nuo rugpjūčio 21 iki rugpjūčio 29 dienos.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje bei Latvijoje augo po 8 proc. ir abiejose šalyse kainavo po 367,4 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje kaina didėjo 11 proc. iki 280,9 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Įmonės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas teigė, kad kainų augimą Baltijos šalyse lėmė pabrangę gamtinių dujų ir taršos leidimai. „Be to, kainas kėlė ir karštos oro sąlygos, kurios, palyginti su ankstesne savaite, 4 proc.

Komentuodamas „Perlas Energija“ vienašališką sprendimą vartotojams pakeisti elektros kainas energetikos ministras Dainius Kreivys pripažįsta, kad rinkos reguliavimas yra per silpnas. Dėl išaugusių energijos kainų esą kalta ir karą pradėjusi Rusija, o mes turime rinktis, ar finansuoti karą, ar brangiau mokėti už elektrą. Ministras žadėjo, kad, reguliatoriui oficialiai patvirtinus kitų metų energijos kainas, bus sprendžiama dėl galimų pagalbos priemonių vartotojams.

Fiksuotos kainos sutartis su klientais nutraukianti nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas energija“ privalo nutraukti neteisėtus veiksmus, priešingu atveju gali netekti licencijos prekiauti elektra, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Įmonė pažeidžia vartotojų interesus.