Verslas

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad yra pasirengusios padėti sąjungininkėms Europoje užtikrinti energetinį saugumą po dujotiekiuose „Nord Stream“ aptiktų nuotėkių, ir sakė vertinančios, ar dėl to kaltas sabotažas.

Prancūzijos vyriausybė kitais metais pasiskolins rekordinę 270 mlrd. eurų (260 mlrd. JAV dolerių) sumą, skirtą finansuoti biudžetą, į kurį įtrauktos viršutinės energijos kainų, kurios, kaip tikimasi, išaugs per žiemą, ribos, pirmadienį pranešė pareigūnai. „Tai nėra ribojantis ar lengvas biudžetas – tai atsakingas ir saugus biudžetas didelio neapibrėžtumo metu“, – spaudos konferencijoje sakė finansų ministras Bruno Le Maire‘as.

Estijos dujų tiekėjų asociacija „Eesti Gaasiliit“ perspėja, jog Suomijos išnuomotas suskystintų gamtinių dujų (SGD) išdujinimo laivas vos patenkins šios šalies poreikius artėjančią žiemą, todėl Estija turėtų kuo skubiau pati išsinuomoti tokį laivą, kuris iš dalies patenkintų ir Latvijos poreikius.

Likus trims mėnesiams iki metų pabaigos nėra žinomas minimalios mėnesinės algos dydis, vis dar nesutariama, kiek ji turėtų kilti. Taip pat nėra žinomas PVM dydis daliai sričių, neaišku, kiek kils neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sutinka, kad tai nėra normalu. Tačiau priduria, kad aplinkybės šiuo metu neeilinės, o už savo pasiūlymus šiems klausimams Vyriausybėje sulaukia daug kritikos.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad nėra normalu, jog visuomenė iki šiol nežino, kokia kitais metais bus minimali mėnesinė alga (MMA) ar galutinių sprendimų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų verslui. „Ne, nenormalu“, – TV3 televizijai antradienį sakė A. Armonaitė. „Reikia, matyt, labiau tartis, čia gal mums Vyriausybėje“, – teigė ji, paklausta, ką daryti, kad tokių situacijų nebūtų. Vyriausybė iš esmės yra sutarusi nuo kitų metų MMA didinti 15 proc.

Švedijos policija pradėjo preliminarų tyrimą po pranešimų apie dujų nuotėkį dujotiekyje „Nord Stream 1“, rašo „Sky news“. Pagrindinis dujotiekis driekiasi tarp Rusijos ir Vokietijos, o apie „pavojingą“ nuotėkį pirmą kartą pranešta vakar. Vakar buvo užfiksuoti žemės drebėjimai, o filmuotoje medžiagoje matyti, kaip burbulai veržiasi į paviršių virš „Nord Stream“ 1 ir 2 dujotiekių. Švedijos nacionalinės policijos atstovas spaudai sakė, kad dėl to pradedamas tyrimas.

Minimali mėnesio alga nuo sausio tikrai didės 15 procentų. Darbdaviams ir profsąjungoms Trišalėje taryboje vėl neradus kompromiso, dabar jau Vyriausybė tvirtins savo pasiūlytą dydį. Tačiau darbuotojai ir verslai toliau nepatenkinti – vieni skundžiasi, kad darbdaviai nesidalija pelnaIs, kiti toliau grasina bankrotais. Algos kitais metais didės ir tiems, kurie uždirba mažiau nei vidutinę algą – piniginės jiems pilnės maždaug 20-čia eurų.

Keturi Darbo partijos atstovai Seime antradienį registravo siūlymą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms pratęsti iki 2023 metų gruodžio 31-osios.  Pataisą teikia Vytautas Gapšys, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Andrius Mazuronis ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, nors premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog dabar maitinimo įmonėms iki 9 proc. sumažintas PVM tarifas nebebus taikomas ilgiau nei iki šių metų pabaigos.

Neveikianti sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ galės atnaujinti gamybą, kai užsitikrins nenutrūkstamą žaliavų tiekimą, kad jos veikla būtų tvari, o ne trumpalaikė, sako finansų viceministras Gediminas Norkūnas. Įmonė veikia prižiūrima finansų ministrės paskirto laikinojo administratoriaus.   „Dabar svarbiausia yra veiklos atkūrimo ir stabilaus veikimo sąlygos. To mes laukiame iš bendrovės. Čia laikinas administratorius nieko negali nei padėti, nei pakenkti.

Prie vyriausybės dešimtys restoranų ir kavinių atstovų surengė piketą prieš PVM lengvatos panaikinimą. Jos neturėtų likti jau nuo Naujųjų, tuomet maitinimo įstaigos mokės įprastą 21 procento PVM. Protestuotojai sako, kad dabar, energetikos kainoms šovus iki debesų ir restoranams dar neatsigavus po pandemijos, lengvatos panaikinimas juos pražudys. Kai kurie restoranai jau užsidaro. O esą bankrutavus daliai restoranų, nauji bedarbiai taps dar didesnė finansinė našta valstybės biudžetui.

UAB „Vilniaus viešasis transportas” pasisako už kolektyvinę sutartį bei nori išspręsti vieną esminių darbuotojų sąjungos reikalavimų – padidinti darbo užmokestį. Anksčiau miesto meras R. Šimašius pasakė, kad atlyginimai bus dar kartą pakelti.

Prieš tai, kai buvo aptikti nuotėkiai trijose dujotiekių „Nord Stream“ vietose, buvo užfiksuoti du povandeniniai sprogimai, antradienį paskelbė švedų seismologijos institutas.

Dėl išaugusių energetinių kaštų veiklą visiškai ar iš dalies sustabdė jau keliolika stambių įmonių, tūkstančiai darbuotojų laukia prastovose. Po karantino atsigauti bandančias gamybos, paslaugų ir prekybos įmones klupdo nauji iššūkiai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė planą ekonomikai gaivinti.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 20,5 proc. didesnės nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 26,9 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10 procentų. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,1 procento. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo tik 0,3 procento. Statybininkų atlyginimai didėjo 0,3 proc., statybinių medžiagų kainos – taip pat 0,3 proc.

Generalinė prokuratūra antradienį įpareigojo Aplinkos ministeriją spręsti dėl priemonių, kuriomis būtų pašalinti viešųjų želdynų plotų normų pažeidimai.

Apskaičiuoti sumą, kiek lėšų reikės gyventojų elektros ir dujų kainų subsidijoms, Finansų ministerijai yra sudėtinga dėl nuolat kintančių jų kainų, sako ministrė Gintarė Skaistė. Ji pripažįsta, kad biudžete tam reikės numatyti „ženklias“ sumas.   „Vertiname labai daug alternatyvų ir įvairiausių variantų, kaip galėtų atrodyti elektros ir dujų kainų augimo dalies subsidija“, – Darbo partijos frakcijoje antradienį sakė finansų ministrė, atsakydama į „darbiečio“ Vytauto Gapšio klausimą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kriterijus atitinkančioms žemės ūkio bendrovėms bus leista atidėti mokesčius ir pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis apyvartai. Tai bus pagalba joms dėl išaugusių energetikos kainų.  „Mokestinės pagalbos priemonėmis, kurias dabar rengiame su Valstybine mokesčių inspekcija ir „Sodra“, taip pat galės pasinaudoti ir žemės ūkio sektorius.

Iš dviejų „Nord Stream“ dujotiekių, jungiančių Rusiją ir Europą, įvyko nepaaiškinamų nuotėkių, antradienį pranešė Skandinavijos šalių pareigūnai. Tai, kad keli nuotėkiai įvyko per tokį trumpą laiką ir netoli vienas nuo kito, kelia įtarimų dėl sabotažo.  Minėti dujotiekiai pastaraisiais mėnesiais atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip manoma, atsakydama į Vakarų sankcijas, paskelbtas po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Penkis prekybos ir pramogų centrus Lietuvoje ir Latvijoje valdanti grupė „Akropolis Group“ planuoja plėtrą į Lenkiją, teigia grupės vadovas.  Grupės direktorius ir valdybos pirmininkas Manfredas Dargužis sako, jog plėtrai į Lenkiją šiuo metu aktyviai ieškoma galimybių, o daugiau informacijos jis žada pranešti metų pabaigoje, „Lenkija yra viena iš galimų krypčių mūsų plėtrai ir mes aktyviai ieškome ten galimybių, tikimės, kad ką nors konkretesnio pasidalinti metų pabaigoje.

AB „Vilniaus paukštynas“ buvo pakviestas prisijungti prie elitinio, aukštus standartus atitinkančių paukščių augintojų klubo „Aviagen Kft Ross 420 Club“. Praėjusiais metais bendrovė sėkmingai įvykdė visus reikalavimus, suteikiančius teisę patekti į prestižinę gamintojus iš viso pasaulio jungiančią organizaciją. Tai pirmas kartas, kai jos nare tapo Lietuvos įmonė. Išskirtinis įvertinimas JAV įsikūrusi įmonė „Aviagen“ yra viena iš lyderiaujančių paukščių veisėjų visame pasaulyje.

Daug uždirbančios ir itin pelningos įmonės galėtų mokėti daugiau mokesčių, kad finansuotų paramą skurdžiausiems visuomenės gyventojams, susiduriantiems su rekordine infliacija, pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as. Vartotojų kainos kyla visoje euro zonoje ir kitose šalyse, skatinamos didelių energijos sąnaudų, kai Rusijai iš esmės sustabdė dujų tiekimą į Europą, po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Šiaurės Korėja ir Kinija po penkių mėnesių pertraukos, susijusios su COVID-19 protrūkiais, atnaujino tarpvalstybinę prekybą krovininiais traukiniais, antradienį pranešė Seulas.  Šiaurės Korėja nuo pat pandemijos pradžios taikė griežtą blokadą, dėl kurios net prekybai su Kinija – šalies ekonomikos gelbėtoja – sulėtėjo.  Krovininių traukinių eismas buvo sustabdytas balandžio pabaigoje, Kinijos pasienio miestui Dandongui pranešus apie COVID-19 protrūkius.

Skaičiuojama, kad dėl rekordiškai išaugusių energijos išteklių kainų apie 20–30 proc. daugiau šalies gyventojų įgis teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Siekiant palengvinti ir supaprastinti būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų gavimą, jos besikreipiantiems gyventojams bus skiriamos iš karto visam šildymo sezonui, jeigu dėl jų kreiptasi likus 1 mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu.

Mobiliojo ryšio bendrovės „Tele2“ tinkle pradėjo veikti 5G ryšys, antradienį pranešė bendrovė. Tai jau antra operatorė po „Telia Lietuvos“, pranešusi apie pradėtą teikti naujausių technologijų paslaugą.   Pirmąsias naujos kartos ryšio stotis Vilniaus centre operatorė įjungė gavusi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) dažnių naudojimo licenciją. Įmonė pradeda aktyvų komercinio 5G tinklo plėtros etapą ir dar šiemet jį pradės teikti kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Seimas supaprastino kompensacijų už šildymą mokėjimo ir prašymų teikimo tvarką – dirbantys gyventojai kompensacijas galės gauti iki šildymo sezono pabaigos paramos paprašius vieną kartą, o ne kas tris mėnesius, kaip yra dabar. Tokia tvarka galiotų iki 2024 metų šildymo sezono pabaigos.  Už tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas balsavo 131 Seimo narys, o prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Nulinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šildymui galios dar du sezonus. Taip norima gyventojams sumažinti išaugusių šildymo kainų naštą. Valstybės biudžetui tokia lengvata kainuos apie 111 mln. eurų.

Keliasdešimt viešbučių ir restoranų savininkų bei vadovų antradienį šalia Vyriausybės rūmų protestavo dėl Vyriausybės planų nebepratęsti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maitinimo įstaigoms. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, nelikus šios lengvatos, apie pusę šalies maitinimo įstaigų 2023 metais bankrutuos. „Kokie 50 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo įmonėms galioja iki šių metų pabaigos, dėl to buvo susitarta ir tokio susitarimo turi būti laikomasi.  „Lengvata buvo pasiūlyta kaip laikina pusantrų metų lengvata, kurios tikslas – padėti maitinimo sektoriui amortizuoti netekimus per kovido laikotarpį.

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų. Šis pasiūlymas antradienį svarstomas Trišalėje taryboje.

Laisvės frakcija ragina Vyriausybę kartu su kitų metų biudžeto projektu teikti ir PVM lengvatos viešbučiams ir restoranams pratęsimą, rašoma partijos pranešime spaudai. Projektą, kuriuo iki 2023 m. pabaigos būtų pratęstas 9 proc. PVM tarifo taikymas maitinimo paslaugoms, Vytautas Mitalas ir Ieva Pakarklytė registravo dar pavasarį. Jei Vyriausybė lengvatos pratęsimo neteiks su biudžeto projektu, minimas pakeitimas bus teikiamas artimiausiu metu.

Nuo pirmadienio pradėjęs veikti penktos kartos (5G) telekomunikacijų bendrovės „Telia“ mobiliojo ryšio internetas Lietuvoje jau dengia 80 proc., o iki 2023 metų vidurio turėtų apimti 99 proc. šalies teritorijos, teigia „Telia Lietuvos“ atstovai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, jog kitų metų valstybės biudžetą numatoma priimti lapkričio 22 dieną – anksčiau nei įprastai.  „Su institucijomis, pagrindiniais komitetais bei Vyriausybės vadove suderinom ankstesnį biudžeto priėmimą šiemet, kad visuomenė kuo anksčiau sužinotų, kaip atrodys atlyginimų, pensijų augimas ir kokie laukia mokesčiai“, – Seime žurnalistams antradienį sakė M. Majauskas.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Eika“ rugsėjį išplatino antrąją 5 mln. eurų vertės obligacijų emisiją ir pritraukė papildomo kapitalo, kas pusmetį mokant 6 proc. metų palūkanas. Emisijoje dalyvavo tiek mažmeniniai, tiek didesni investuotojai, didelį susidomėjimą parodė ir privačios bankininkystės klientai – iš viso 111 fizinių ir juridinių asmenų, antradienį pranešė bendrovė.

Trakų rajono savivaldybės administracija praneša, kad nuo rugsėjo 28 d. Trakų rajono savivaldybėje pradedamas 2022–2023 metų šildymo sezonas, rašo Made In Vilnius. Šildymas per dvi darbo dienas bus įjungtas visuose Trakų rajono daugiabučiuose namuose ir įstaigose. Šildymo įjungimą pastatuose organizuoja daugiabučių namų valdytojai ir šildymo sistemų prižiūrėtojai.

Lietuvių emigrantai ir juos lankantys tautiečiai netrukus turės susitaikyti, kad skrydžių krypčių iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir atgal bus mažiau. Centrinėje šalies dalyje esantis Doncasterio Sheffieldo oro uostas, į kurį iš Vilniaus ir Kauno skraidina „Wizzair“ artimiausiu metu bus uždarytas, remdamasi jo savininkų pranešimais informuoja BBC.

Šią savaitę Norvegijos sostinėje Osle pristatomas Lietuvos biotechnologijų potencialas, taip pat bus siekiama užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą tarp abiejų šalių gyvybės mokslų atstovų, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Latvijos valdančioji koalicija pirmadienį pritarė 425 mln. eurų papildomai paramai gyventojams ir įmonėms energetikos krizės poveikiui sušvelninti. Po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė paaiškino, jog sutarta papildomą paramą skirti tiek namų ūkiams, tiek ir juridiniams asmenims, įskaitant įmones ir bendrijas. Pasak ministrės, 165 mln. eurų bus nukreipta papildomai namų ūkiams, o 260 mln. eurų – įmonėms ir kitiems juridiniams asmenims paremti.

Nuo balandžio kas mėnesį mažėjusi mažmeninės prekybos apyvarta rugpjūtį, palyginti su liepa, augo 0,7 proc. (palyginamosiomis kainomis) ir siekė 1,629 mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis).  Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per mėnesį augo 0,6 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – mažėjo 2,3 proc., automobilių degalų prekybos – didėjo 7 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

„Marijampolės pieno konservų“ valdomos Lukšių pieninės darbuotojams paskelbtos ilgalaikės prastovos, dalis jų išėjo iš darbo, antradienį pranešė „Lietuvos rytas“. Užimtumo tarnybos duomenimis, Lukšių pieninės darbuotojams pasiūlyta rinktis ilgalaikes prastovas, vykti į darbą Jurbarko padalinyje, kuriame sutelkta gamyba, arba nutraukti darbo santykius. Maždaug 30 asmenų pasirinko išėjimą iš darbo ir užsiregistravo tarnyboje.

Darbo partijos frakcija antradienį rengia susitikimą su finansų ministre Gintare Skaiste dėl valstybės valdomos „Ignitis grupės“ veiklos bei aukštų elektros kainų. Pasak frakcijos nario Vytauto Gapšio, frakcija nori pasiteirauti ministrės, kokiomis lėšomis numatoma kompensuoti išaugusias kainas vartotojams, ar „Ignitis grupė“, kurios akcijas ji valdo, išpildo visus lūkesčius.  „Pagrindinė tema, dėl kurios kvietėme, susijusi su energetika.

Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės siūlymo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Taip norima gyventojams sumažinti išaugusių kainų naštą.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad kuro kainos išlieka aukštos, todėl siūloma taikyti kompensacijas būtent centralizuotam šildymui, nes jo kainos yra reguliuojamos.

Dėl techninės priežiūros antradienį laikinai stabdoma Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikla. Laivas-saugykla „Independence“ bus atjungtas nuo dujų perdavimo sistemos ir peršvartuotas kitoje Klaipėdos uosto vietoje, pranešė „Klaipėdos nafta“.   Bendrovė nurodė, kad terminalo veiklą sustabdys antradienį 7 valandą ryto, o ją atnaujinti planuojama šeštadienį.

Vyriausybei neketinant nuo kitų metų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms bei dar svarstant dėl lengvatos viešbučiams pratęsimo, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) antradienį Vilniuje rengia protesto akciją. Akcija vyks Vinco Kudirkos aikštėje, šalia Vyriausybės rūmų, joje ruošiasi dalyvauti restoranų verslo darbuotojai iš visos Lietuvos, išvakarėse pranešė asociacija.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį aptars Vyriausybės pateiktą siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų. Pasak tarybai pirmininkaujančios Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narės Aurelijos Maldutytės, posėdyje bus pristatytas Vyriausybės siūlymas.

Dalis gyventojų nebeišgali apmokėti vis augančių sąskaitų, o kiti jau prarado ir darbus, nes dalis įmonių optimizuoja veiklą, mažina etatus. Todėl vis daugiau žmonių vyksta užsidirbti į užsienį. Įdarbinimo įmonių atstovai sako, kad užsienyje didesnės algos ir mažesni pragyvenimo kaštai. Tad dalis žmonių į Lietuvą nebegrįš.  Įdarbinimo agentūros „Darbas užsienyje“ vadybininkas Žilvinas pripažino, kad šiuo metu daugėja žmonių, kurie ieško darbo užsienyje.

Aplinkos ministrui ir kai kuriems vandens tiekėjams siūlant įstatymu įtvirtinti, kad Lietuvos gyventojai per vandens tiekimo tarifą galėtų finansiškai prisidėti prie Ukrainos vandentiekio atstatymo, kai kuriems Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams kilo abejonių. Tokia idėja abejoja ir tris didžiausius Lietuvos vandens tiekėjus vienijančios asociacijos vadovas.

Latvijos ekonomikos ministerija pranešė parengusi įstatymo projektą dėl nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo būsimam suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalui Skultės uoste.

Didžiulė infliacija ir energetinė krizė grasina dar daugiau lietuvių nuskurdinti. Artėjant šalčiams, visuomenininkai reikalauja Vyriausybę skubiai didinti pašalpas skurstantiems. Tačiau Vyriausybės atstovai siūlo dar palaukti ir užsakė mokslinį tyrimą, kiek gi pinigų žmogui iš tikrųjų reikia Lietuvoje per mėnesį, kad nenumirtų iš bado ir šalčio.

Daliai pirkėjų teks pamiršti šaltus rasojančius gėrimus, o kai kam ir apskritai savo pamėgtas kitas lietuviškas prekes. Nebeišmanantys, kaip susimokėti elektros sąskaitas, kai kurie parduotuvių savininkai taupydami išjungia šaldytuvus, atsisako dalies prekių. Neslopstanti energetikos infliacija ir smunkanti pramonė blogina ir visos šalies ekonomikos prognozes. Pasak Lietuvos banko, bendrasis vidaus produktas kitąmet augs triskart lėčiau, nei prognozės rodė dar vasaros pradžioje.