Verslas

Visos pensijos 2023 metais Lietuvoje turėtų didėti kiek daugiau nei 9 proc. Tačiau sukaupusiems reikiamą stažą pensininkams individuali pensijos dalis papildomai didės dar beveik 6 proc. Tai numatoma „Sodros“ biudžete, kuriam oficialiai pritarė jos taryba, kurią sudaro socialinės apsaugos ir darbo, finansų, ekonomikos ir inovacijų viceministrai, taip pat darbuotojų ir darbdavių organizacijų atstovai.

Švedijos saugumo tarnyba (SAPO) trečiadienį pranešė, kad tirs nepaaiškinamus sprogimus ir nuotėkius „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose Baltijos jūroje ir pavadino juos „sabotažu sunkinančiomis aplinkybėmis“. SAPO perėmė tyrimą iš policijos, nes „jis gali būti susijęs su sunkiu nusikaltimu, kuris bent iš dalies gali būti nukreiptas prieš Švedijos interesus“, sakoma jos pareiškime ir priduriama, kad „negalima atmesti, jog už to slypi užsienio galia“. Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviej...

Ateinantį šildymo sezoną šilumos gamintojams biokuro nepritrūks, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, biokuro Lietuvoje yra daugiau nei jo reikia.  „Mes keliame kuro saugumo klausimą, kad kuro nepritrūktų, nes dabar susidarė 15 mln. kietmetrių deficitas sankcionavus rusišką ir baltarusišką medieną, tai mums reikia, kad šilumininkams nepritrūktų. (...) Deficitą padengsime su kaupu“, – trečiadienį BNS sakė S. Gentvilas.

Saulės parkų vystytojus įpareigojus įrengti bent 20 proc. jų galios atitinkančias baterijas, būtų galima statyti daugiau saulės elektrinių nei dabar numatyta jų bendra galia, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Maisto prekės brangsta kone kasdien. Pardavėjai net nebespėja atspausdinti naujų etikečių. Tad sena kaina tiesiog nubraukiama tušinuku, o šalia klijuojama jau nauja – pastebimai didesnė. Pirkėjai piktinasi, kad tokiu tempu augant kainoms, pinigų nebeužteks ir maistui. Tuo metu prekybos tinklo atstovai tikino, kad rankiniu būdu, kainų įprastai nekeičia, tad atsiprašė pirkėjos ir tikino, kad situaciją išsiaiškins.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad prašys sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl „Nord Stream“ nuotėkių, Maskvai atmetant kaltinimus, kad ji kaip nors prie jų prisidėjo. „Rusija ketina sušaukti oficialų JT Saugumo Tarybos posėdį dėl provokacijų, susijusių su dujotiekiais „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovo kabinete pernai pavasarį buvo slapta palikta garsą įrašanti įranga, o nusikaltimo aplinkybes nagrinėja teismas. Į vadovo kabinetą pateko ir įrangą paliko tuometinis įmonės Saugos ir saugumo departamento vadovas Marius Beliūnas, anksčiau vadovavęs įmonei. Praėjusių metų sausį susisiekimo ministras Marius Skuodis jį atleido iš šių pareigų, pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Penktadienį Briuselyje renkantis Europos Sąjungos (ES) transporto ir energetikos ministrams, Lietuvos ir dar 14-kos šalių ministrai ragina Komisiją pasiūlyti nustatyti dujų kainos viršutinę ribą. Pasak jų, būtina išspręsti rimčiausią – didmeninės dujų kainos – problemą.

Vilniuje, šalia Rudaminos, virš geležinkelio jau vyksta eismas naujuoju automobilių ir pėsčiųjų viaduku. Geležinkelio pervažos modernizavimas yra vienas iš projektų, kuriuo „LTG Infra“ užtikrina eismo saugumą naikinant vieno lygio geležinkelių ir automobilių eismo sankirtas, rašoma pranešime spaudai. „Siekiame užtikrinti saugų judėjimą, kuomet geležinkelius kerta kiti eismo dalyviai.

Gibraltaras antradienį už 37,5 mln. JAV dolerių pardavė Rusijos oligarchui Dmitrijui Pumpjanskiui priklausiusią jachtą, kuri buvo konfiskuota kovo mėnesį, taikant dėl karo Ukrainoje paskelbtas sankcijas, pranešė teisminės institucijos. Gibraltaro Admiraliteto maršalas – specializuotas Didžiosios Britanijos jūrų teismas, atsakingas už laivų pardavimą, – pirkėjo pavardės neatskleidė.

Veiklą sustabdžiusios sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ sandorių tikrinimas galėtų būti trumpesnis ir paprastesnis – tokią galimybę institucijoms siūlo įvertinti Seimo Ekonomikos komitetas.

Energetikos ministras Dainius Kreivys kartu su dar 14 Europos Sąjungos (ES) valstybių už energetiką atsakingais ministrais pasirašė bendrą kreipimąsi į ES energetikos komisarę Kadri Simson dėl gamtinių dujų kainų viršutinės ribos nustatymo. Laišką pasirašiusios valstybės laikosi pozicijos, jog tai būtų veiksmingiausias būdas sumažinti elektros energijos kainas, tuo pačiu išvengiant dujų vartojimo didėjimo.

Verslui vis garsiau prašant valstybės pagalbos ištikus energetikos kainų šokui, o vyriausybei delsiant priimti prašomus sprendimus, kyla klausimas, ar Lietuvos valdžia šįkart padės verslininkams.

Dėl smarkiai išaugusių elektros sąnaudų veiklą jau nutraukia nedidelės prekybos įmonės regionuose, sako Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos vadovas. Eimučio Radžvilos teigimu, valstybė turėtų padėti mažiesiems prekybininkams padengti išlaidas elektrai.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovui paskelbus naujausias prognozes, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali didėti beveik du kartus, o  dujų kaina –  2,6-2,8 karto, energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad tokių kainų gyventojams mokėti nereikės.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) prognozuojant, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali siekti 64 centus už kilovatvalandę – beveik dukart daugiau negu dabar, o  dujų kaina – 3,75-4,15 euro už kubinį metrą – 2,6-2,8 karto daugiau, VERT vadovas teigia negalintis atsakyti, kokios valstybės kompensacijos kitąmet galėtų būti mokamos gyventojams.

Trys didieji šalies miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – artimiausiu metu šildymo sezono pradėti neplanuoja, tačiau žada reaguoti į besikeičiančią oro temperatūrą. Kaip BNS trečiadienį nurodė uostamiesčio savivaldybė, pagal dabartinę prognozę šildymo sezono kol kas pradėti neplanuojama. Panašiai elgtis planuoja ir Kaunas bei Vilnius. Savo ruožtu sostinės savivaldybė pabrėžia, kad įprastai šildymo sezonas prasideda maždaug spalio viduryje.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ trečiadienį paskelbė kitų metų vasaros sezono, kuris prasidės 2023 m. kovo pabaigoje, skrydžių tvarkaraštį. Iš viso oro bendrovė planuoja pradėti 18 naujų maršrutų, įskaitant 4 iš Vilniaus, ir ketina sujungti Lietuvos sostinę su dar 12 naujų krypčių bei beveik 70 maršrutų per Rygą. „Tai didžiausias naujų maršrutų skaičius per vieną sezoną „airBaltic“ istorijoje.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė pluoštinių kanapių auginimo Lietuvoje išplėtimui ir jų gaminių tiekimo rinkai palengvinimui. Žemės ūkio ministerijos parengtu Pluoštinių kanapių įstatymo projektu siekiama leisti auginti daugiau pluoštinių kanapių veislių, palengvinti jų tiekimo rinkai sąlygas.

Pasaulio ekonominės laisvės indekse Lietuva nukrito iš aštuntos į 12-tą į vietą tarp 165 valstybių ir teritorijų, nurodo kasmetinį tyrimą atlikęs Kanados smegenų centras „Fraser Institute“. Anot jo, šalies vertinimą žemyn nutempė išaugusi valdžios įtaka ekonominiams procesams – pagal šį kriterijų Lietuva atsidūrė greta trečiojo pasaulio valstybių – Brazilijos, Botsvanos ir Zambijos.

Lietuvos bankas (LB) investavo 100 mln. eurų į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) obligacijų emisiją, kurios lėšomis finansuojama pagalba nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms. Investicija papildys tvarumo ir socialiai atsakingo investavimo principais grįstų LB investicijų portfelį, trečiadienį pranešė centrinis bankas.

Nuo metų pradžios tris kartus išaugus vilniečių prašymų skirti socialines išmokas ir kompensacijas skaičiui ilgėja jų nagrinėjimo laikas, praneša Vilniaus miesto savivaldybė. Kiekvieną pirmadienį savo interneto svetainėje ir socialinio tinklo paskyroje gyventojams Savivaldybė skelbs informaciją apie konkrečiu laiku pateiktų prašymų nagrinėjimą. „Padidėjęs prašymų srautas lemia vėlavimą.

Paskutiniai trys Rusijos sistemos „Mir“ mokėjimo korteles aptarnavę Turkijos bankai – valstybiniai „Ziraat Bankasi“, „VakifBank“ ir „Halkbank“ – šių operacijų atsisakė, atitinkamus sprendimus priėmę antradienį, skelbia agentūra „Bloomberg“. Vašingtono stiprus spaudimas Turkijos bankams ir įmonėms paisyti Rusijai paskelbtų Vakarų sankcijų, įspėjant, jog Turkijos verslas dėl to pats rizikuoja sulaukti antrinių sankcijų, sulaukė turkų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano reakcijos, kuris praėju...

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sumažino visų trijų Baltijos valstybių ekonomikų augimo šiais metais prognozes, palyginti su gegužę skelbtomis. Naujoje regiono ekonominių perspektyvų apžvalgoje ERPB tokį sprendimą paaiškino Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltais veiksniais – gyventojų perkamąją galią mažinančia bei verslo aktyvumą smukdančia aukšta infliacija daugumoje pasaulio valstybių, energetikos krize Europoje, tarptautinio tiekimo sutrikimais.

Energetikos rinkos reguliatorius sako, kad nepriemoka visuomeninei elektros tiekėjai bendrovei „Ignitis“, susidariusi tarp elektros rinkos kainos ir vartotojams nustatytos visuomeninės kainos, antrąjį šių metų pusmetį sieks apie 55 mln. eurų – beveik du kartus mažiau nei skelbė finansų ministrė. „Mes skaičiuojame skirtumą, kuris yra susidaręs. Pagal šios dienos prognozę sudaro apie 55 mln.

Norvegija, šiuo metu didžiausia dujų tiekėja Europai, ketina sustiprinti savo naftos įrenginių saugumą, kilus įtarimams, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ buvo sugadinti per sabotažo aktą.  „Vyriausybė nusprendė imtis priemonių, kad padidintų infrastruktūros objektų, sausumos terminalų ir platformų saugumą Norvegijos kontinentiniame šelfe“, – sakoma antradienio vakarą paskelbtame Norvegijos energetikos ministro Terje Aasland pranešime.

Lietuvos gyventojai savo finansinius įpročius prieš artėjantį šių metų šildymo sezoną ėmė keisti dar vasarą. Bandydami sukaupti kuo daugiau finansinių rezervų jie taupė, išnaudojo progas užsidirbti papildomai, investavo. Apklausa atskleidė, kad tik vienas iš trijų šalies gyventojų nekreipė dėmesio į galimai artėjantį sunkmetį. Rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad tik 33 proc.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento pareigas pradėjo eiti patyręs finansų srities ekspertas, advokatas Giedrius Rimša. Jis vadovaus 2002 metais įkurtai asociacijai, vienijančiai aštuonias Lietuvos gyvybės draudimo rinkoje veikiančias bendroves. „Esu dėkingas Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos valdybai už pasitikėjimą. Tai naujas etapas mano karjeroje, tačiau gyvybės draudimo, kuris yra svarbi Lietuvos finansų sistemos dalis, iššūkiai man puikiai suprantami.

Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviejuose Rusijos ir Vokietijos povandeniniuose dujotiekiuose įvykę nuotėkiai „nėra atsitiktinumas“ – esama požymių, kad tai buvo „tyčinis veiksmas“, trečiadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 0,7 proc. iki 1,08 mlrd. eurų. Alkoholio akcizo įplaukos augo 4,3 proc. iki 264,7 mln. eurų: alaus – 14 proc. iki 65,9 mln. eurų, vyno – 6,1 proc. iki 32,6 mln. eurų, spiritinių gėrimų – 0,7 proc. iki 162,1 mln. eurų, tarpinių produktų – mažėjo 5,6 proc. iki 3,97 mln.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, jog daugiamečių pievų atkūrimo sąlygos ūkininkams turėtų paaiškėti artimiausiu metu.  „Tvirto pažado iš Europos Komisijos negavome, bet pateikėme siūlymus dėl skaičiavimo, techninio vertinimo pievų ir ganyklų atkūrimui. Tikimės, kad iki savaitės pabaigos gausime, toks pažadas buvo“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė ministras.

Vyriausybės šią vasarą priimtas sprendimas padidinti biokuro žaliavos kiekį iš urėdijų ir taip sumažinti jo kainą šildymo sezono metu naudos neduos, nes Valstybinių miškų urėdija tam nepasiruošusi, sako opozicinės Seimo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika. Anot jo, skubus valdžios sprendimas virs labai ilgu procesu, o gyventojai jo naudą geriausiu atveju pajus tik kitų metų pabaigoje, nes urėdija neturi būtinos įrangos ir patirties gaminant biokurą.

Seimo kanceliarija taupant išteklius siūlo žiemą mažinti temperatūrą patalpose iki 19 laipsnių, vasarą mažiau naudoti kondicionierius, stabdyti dalį liftų. Seimo valdybai trečiadienį pristatytame išteklių taupymo plane šiomis ir kitomis priemonėmis numatyta sutaupyti iki 70 tūkst. eurų išlaidų per metus, informavo Seimo kanceliarija.

Vokietija antradienį pareiškė, kad po 2022 metų išlaikys dvi atomines elektrines, jei problemos, dėl kurių buvo sustabdyti branduoliniai reaktoriai Prancūzijoje, liks neišspręstos.  Energetikos krizės, kurią sukėlė rusiškų dujų tiekimo mažinimas, akivaizdoje Berlynas kiek anksčiau šį mėnesį jau paskelbė, kad elektrinės liks veikti parengties režimu ir po 2022 m. pabaigos, o ne bus uždarytos, kaip planuota iš pradžių.

Į Vilnių atvyksta pasaulio centrinių bankų, tarptautinių finansinių institucijų atstovai, politikos formuotojai, akademinės bendruomenės nariai, praneša Lietuvos Bankas. Jau ketvirtadienį, rugsėjo 29 dieną, jie dalyvaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Centrinės bankininkystės ateitis“ (angl.

Rugsėjo 21-23 d. į tarptautinį renginį Vilniuje jau ketvirtą kartą rinkosi fotonikos technologijų ekspertai ir pažangiausių įmonių atstovai. „Baltic Photonics“ – tai kasmet vykstantis renginys, suburiantis fotonikos technologijų ekspertus ir lyderius diskutuoti apie technologijų plėtrą, pritaikymą ir iššūkius, taip pat pritraukiantis tarpsektorinių pramonės šakų atstovus aptarti pagrindines problemas ir poreikius.

Seimo valdyba trečiadienį panaikino prieš kelias kadencijas įvestą draudimą parlamento rūmuose prekiauti alkoholiniais gėrimais. Dauguma valdybos narių nutarė leisti Seimo rūmuose, maitinimo vietose, prekiauti ne stipresniu kaip 15 proc. alkoholiu. Teikdamas šį siūlymą Seimo kancleris Modestas Gelbūda teigė, kad šis leidimas būtų svarbus ieškant naujo maitintojo, mat rugpjūtį neatsirado nė vienos įmonės, norinčios teikti maitinimo paslaugas parlamentarams ir Seimo darbuotojams.

Jeigu Vyriausybė ir Seimas nesiims jokių priemonių, kitais metais vartotojai už dujas ir elektrą mokės kelis kartus daugiau, nei moka dabar. Tačiau kompensacijos gali kainuoti milijardus eurų. Ar gyventojams bus kompensuojama tokia pati kainos dalis? Ar Europoje bus pasiektas efektyvus susitarimas dėl dujų kainų ribojimo? Trečiadienį apie visa tai buvo diskutuojama Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

Per metus ilgalaikių bedarbių sumažėjo 2,7 karto arba 58,5 tūkst., praneša Užimtumo tarnyba. Pandemijos laikotarpiu nuosekliai augęs ilgalaikių bedarbių skaičius 2021 metais sudarė apie 44 proc. Užimtumo tarnybos klientų. Šiemet rugsėjo pradžioje jų liko 34,5 tūkst. „Pasibaigus ekstremaliai situacijai, greitai didėjanti darbo paklausa padidino klientų konkurencingumą.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugsėjį buvo minus 16 ir, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 5 proc. punktais. Paskutinį kartą toks žemas rodiklis buvo 2020 metų balandį, kai dėl COVID-19 buvo paskelbtas karantinas. Rodiklio mažėjimą lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.  Rugsėjį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino šiek tiek blogiau nei rugpjūtį: 15 proc.

Lietuvos valstybės tarnautojus ir statutinius pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos nuogąstauja dėl planuojamos valstybės tarnybos reformos ir sako, kad ji blogins sąlygas, naikins socialines garantijas.

Metines finansines ataskaitas už 2021 metus jau yra pateikę apie 113 tūkst. juridinių asmenų – 59 proc. visų, kurie turi tokią prievolę. Registrų centro teigimu, šiemet pateiktų ataskaitų skaičius yra didžiausias per pastaruosius keletą metų. Registrų centro Juridinių asmenų departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė teigė, kad finansines ataskaitas pateikusių ir tai laiku padariusių juridinių asmenų skaičius kasmet auga.

Verslas ir savarankiškai dirbantys gyventojai laiku negrąžino 34 mln. eurų pandemijos metu atidėtų mokesčių – 4,5 proc. visos jų sumos. 24 mln. eurų bandoma išieškoti priverstinai, teigia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė. Iki rugsėjo 1-osios nutraukta 24,1 mln. eurų vertės sutarčių dėl mokestinių paskolų be palūkanų – tai reiškia, kad vėluojant sumokėti atidėtus mokesčius verslas ar gyventojai neprašė laukti ilgiau ar keisti kitas sąlygas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje ir palengvinti jų gaminių tiekimą rinkai. Žemės ūkio ministerijos parengtu Pluoštinių kanapių įstatymo projektu siekiama leisti auginti daugiau pluoštinių kanapių veislių, palengvinti jų tiekimo rinkai sąlygas.

Energetikos reguliavimo taryba (VERT) su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariais trečiadienį aptars elektros ir dujų kainų pokyčius ir pateiks prognozes 2023 metams.   Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, turėdama maždaug 4 proc.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį spręs, ar įpareigoti Finansų ministeriją labiau rūpintis neveikiančia sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“.   Parlamentarai norėtų, kad būtų supaprastinti „Lifosos“ produkcijos pardavimai Lietuvos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms bei kooperatyvams.

Nemažai vairuotojų viename intensyvaus eismo kelyje netikėtai gavo greičio viršijimo baudas, kuriose dar ir skirtingai nurodyti leidžiami vidutiniai greičiai. Žmonės pasipiktinę, kad baudas gavo anksčiau, nei buvo nustatyti ribojimai, be to, greičio matuokliuose ir ženkluose leidžiamas greitis skyrėsi, o ženklai keitėsi net keletą kartų. Portalo tv3.lt redakcija gavo kelis skaitytojų nusiskundimus apie kelio ruožą tarp Klaipėdos ir Šilutės, kuriame buvo masiškai gaunamos baudos.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį  pareiškė, kad „Nord Stream“ vamzdynų nuotėkis netoli Danijos salos Baltijos jūroje įvyko dėl „tyčinių veiksmų“, o ne dėl nelaimingo atsitikimo. Kopenhaga prognozuoja, kad neveikiančių, bet dujų pilnų vamzdynų nuotėkis tęsis „mažiausiai savaitę“ – tol, kol baigsis iš po vandeniu nutiestų vamzdžių išsiskiriantis metanas, spaudos konferencijoje sakė Danijos energetikos ir klimato ministras.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo pasitikėjimas interpeliaciją atlaikiusiu energetikos ministru Dainiumi Kreiviu priklausys nuo derybų Europos Sąjungoje ir su Švedija „Aš žiūriu ir žvelgiu į tai, kaip seksis ministrui Kreiviui įgyvendinti tas užduotis, kurios jam yra duotos“, – LRT televizijai antradienį transliuotame interviu sakė šalies vadovas.