Verslas

Vyriausybė ekstremalių situacijų metu galės laikinai pratęsti energetikos įmonių taršos leidimų galiojimą, o savivalda – leisti įmonėms nepaisyti taršos limitų.  Tai reiškia, kad įmonėms, bus leidžiama naudoti taršesnį kurą, pavyzdžiui, mazutą šilumai gaminti ir laikinai viršyti taršos normas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė  2019 metais pradėtą jūrinės jungties „Harmony Link“ ir 330 kV Darbėnų skirstyklos teritorijų planavimą.

Energetinė krizė Lietuvai yra ypač skausminga, nes mes neturime pakankamų savo elektros generavimo pajėgumų. Lietuva pasigamina vos trečdalį visos šalyje suvartojamos elektros energijos, o vos ne daugiausia visoje ES importuoja, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo nuomone, nereikėtų dirbtinai mažinti elektros ir dujų kainų, nes nuo to gali būti dar blogiau.

Lietuvos gyventojai vartojimui šiemet skolinosi dažniau nei pernai ir didesnes sumas – pirmąjį pusmetį pasiskolinta 715 mln. eurų – 52 proc. daugiau, pasirašyta apie 250 tūkst. sutarčių – 32 proc. daugiau, pranešė Lietuvos bankas (LB) „Matome, kad sparčiai augo visa vartojimo kredito rinka – aktyviai skolino ir kredito įstaigos, ir kiti vartojimo kredito davėjai“, – pranešime sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Seime skinasi kelią pataisa dėl trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo atidėjimo trejiems metams – iki 2026 metų sausio.  Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė tokioms Elektros energetikos įstatymo pataisoms: už buvo 121 Seimo narys, prieš nebuvo, o susilaikė vienas.

Seimas palengvino daugiabučių gyventojų susirinkimų skelbimo ir sprendimų priėmimo tvarką – antrą kartą balsuojant dėl to paties klausimo sprendimą priimti bus galima ne mažiau kaip ketvirtadalio savininkų balsais. Dabar turi balsuoti pusė ar daugiau gyventojų.   Tokia tvarka bus taikoma, jei pirmas susirinkimas nebus įvykęs nesusirinkus daugiau kaip pusei gyventojų.

Didžiosios Britanijos svaras ketvirtadienį atpigo daugiau nei 1 proc. JAV dolerio atžvilgiu, Anglijos bankui atlikus intervenciją obligacijų rinkoje, skirtą išvengti naujos finansinės katastrofos.  Ankstyvosios prekybos metu svaro vertė Londono rinkoje nukrito iki 1,0763 JAV dolerio už svarą. Išvakarėse Anglijos bankas ėmėsi supirkti ilgalaikes vyriausybės obligacijas, mėgindamas išvengti grėsmių rinkos stabilumui.

Šią savaitę įvykus sprogimams Rusiją ir Vokietiją jungiančiame dujotiekyje „Nord Stream“ Baltijos jūroje ir įtariant sabotažą, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas sako, jog kertinius Lietuvos dujų infrastruktūros objektus saugo ginkluota apsauga.  „Sustiprintų saugumo priemonių ėmėmės nuo pat pirmos karo dienos. Mūsų kertiniai, esminiai objektai yra saugomi ginkluota apsauga. Be abejo, kad visų dujotiekių Lietuvoje, kurių yra virš 2,3 tūkst.

Saulės elektrinės Lietuvoje pagamina beveik dešimtadalį elektros energijos, išgaunamos panaudojant atsinaujinančius šaltinius. Elektros brangymetis saulės energiją skatina vertinti ne kaip mados reikalą: net du iš trijų šalies gyventojų ją rinktųsi, nes tai padėtų sutaupyti pinigų ir sumažinti sąskaitas už elektrą. Reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje 66 proc. respondentų pažymėjo, kad juos saulės elektrinės domintų išimtinai dėl praktinių sumetimų.

Bankrutuojanti valymo paslaugų bendrovė „Švaros artelė“ atleidžia visus 52 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS nurodė, kad daugiausiai atleidžiama valytojų – 45 žmonės. „Sodros“ duomenimis, bendrovė turi 92,5 tūkst. eurų socialinio draudimo skolą. Registrų centro duomenimis, įmonės pajamos pernai sumenko 13,9 proc. iki 602,4 tūkst. eurų, nuostoliai išaugo 60,4 proc. iki 185,5 tūkst. eurų.

Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija rugsėjį siekė 22,5 proc. ir buvo didžiausia per 26-erius metus, ekonomistai sako, kad ją lėmė trečdaliu išaugusi centralizuotos šilumos kaina, taip pat kietojo kuro ir maisto produktų brangimas. Anot jų, tikėtina, kad kainos ir toliau augs, didėjančias sąnaudas dėl elektros ir dujų brangimo verslui toliau perkeliant ant vartotojų pečių.

Kelis mėnesius iš eilės prastėjusi darbo rinkos situacija senojo žemyno šalių darbo rinkose jau siekia 100 balų. Rugsėjį Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkos pagrindinis rodiklis, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo dar 0,9 balo. „Energetikos krizė ir darbo jėgos trūkumas vis labiau juntamas. Europos darbo rinkoje padėtis akivaizdžiai blogėja“, – sakė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.

Prabangių sportinių automobilių gamintoja „Porsche“ ketvirtadienį debiutuos Frankfurto vertybinių popierių biržoje, surengdama vieną didžiausių pirminių viešųjų akcijų platinimų (IPO) Europoje per pastaruosius metus ir tikėdamasi, kad jos prekių ženklo populiarumas pritrauks investuotojus, nepaisant neramumų rinkose.

Didėjant spaudimui dėl subsidijų verslui už elektrą ir dujas, Lietuvos aludariai atkreipia dėmesį, kad buvo galimybių pasirengti smūgiui, kurį šiandien patiria verslas, ir investuoti į atsinaujinančią energetiką. Aludariai teigia neprašantys paramos, nes supranta, kad valstybės finansus šiuo metu svarbu naudoti prioritetinėms gynybos ir socialinių reikalų sritims.

Dantų protezų gamintojai UAB „DT artelė“ pasinaudojo ES struktūrinių fondų priemone „Pramonės skaitmeninimas LT“ ir gavo 52 tūkst. eurų finansavimą. Skaitmenizavus įrangą, laboratorija tapo konkurencingesnė ir pacientams gali pasiūlyti spartesnes ir dar kokybiškesnes paslaugas. Teigiamus pokyčius inicijavo ES struktūriniai fondai Priemonės „Pramonės skaitmeninimas LT“ tikslas – skatinti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) augimą.

Kretingiškis Juozas Maksvytis yra UAB „Terekas“ įkūrėjas. Jis nedideliame Žemaitijos miestelyje Kretingoje gamina taros gamybos įrangą, o jo įmonės tarptautinį prekinį ženklą „FlexBlow“ atpažįsta ne tik Europos, bet ir Vidurinių Rytų, Amerikos, Pietų Afrikos Respublikos pramonininkai. Įmonė, įgyvendinusi projektą pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamą priemonę „DPT pramonei LT+“, padidino savo galimybes sėkmingai konkuruoti pasauliniu mastu.

Veiklą laikinai sustabdžiusi Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ apie atleidimą įspėjo 31 darbuotoją. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Anksčiau bendrovė skelbė, kad planuoja atleisti apie 5 proc. darbuotojų, o dalis jų bus išleista į prastovas.

Statybos sąnaudų elementų kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 0,5 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.  Anot jo, didžiausios įtakos kainų pokyčiui turėjo 1,2 proc. augusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos, 0,4 proc. –  mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos bei 1,2 proc. mažėjęs vidutinis valandinis darbo užmokestis. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia – 7,7 proc. – pabrango langai ir durys, 2,3 proc.

Išankstinė metinė infliacija rugsėjį siekė 22,5 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija rugsėjį buvo didesnė nei rugpjūtį. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – vartotojų kainų pokytis siekė 2,8 procento.

Poilsio namus „9 bangos“ Palangoje, šalia Tiškevičiaus rūmų parko, už 4,27 mln. eurų įsigijo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Velocia“, rodo Registrų centro duomenys. Nekilnojamojo turto registre rugsėjo 23 dieną įregistruota turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią „Velocia“ iš Vilniaus miesto savivaldybės įsigijo 4 aukštų 3,15 tūkst. kv.

Įvairių verslų atstovai ketvirtadienį Seime  pasakos, kokių problemų patiria dėl itin pabrangusių energijos išteklių, didelės infliacijos ir karo Ukrainoje pasekmių bei ko tikisi iš valdžios, kad būtų išsaugotas tiek verslas, tiek darbo vietos.    Parlamentinės opozicijos inicijuojamoje diskusijoje Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas Liutauras Čeprackas bandys įtikinti, kad bet koks mokesčių didinimas karo ir krizės akivaizdoje yra restoranų verslo žlugdymas.

Seimas ketvirtadienį svarstys pataisas, kuriomis siūloma atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą trejiems metams – iki 2026 metų sausio.  Seimui pritarus liberalizavimo atidėjimui, visuomeninis elektros tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams būtų nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, kad per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Kol gyventojai su nerimu laukia šildymo sezono, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pasitikrinti, ar jiems nepriklauso kompensacija už šildymo išlaidas. Tuo metu Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad šiemet dėl kompensacijos kreipėsi 4 kartus daugiau žmonių. O šilumos tiekėjai įspėja, kad tūkstančiai gyventojų vis dar skolingi už praėjusį šildymo sezoną. Iš jų skolos gali būti išieškomos ir priverstinai, kaip numato teisės aktai.

Seimui liepos pradžioje apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią bei sustojus jų vystymui, o rinkos reguliuotojui atlikus tyrimą, rezervuotų jų galių bendra apimtis sumažėjo beveik 1 gigavatu (GW), arba ketvirtadaliu, tačiau tai dar nėra galutinis rezultatas, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovai.

Ukrainiečių studentų mokslams iš dalies finansuoti ir stipendijoms mokėti Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 660 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, 420 tūkst. eurų bus skirti ukrainiečių, priimtų į Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, šių metų mokslams iš dalies kompensuoti, 240 tūkst. eurų – jų stipendijoms. Šiais metais valstybė iš dalies finansuos iki 700 ukrainiečių studentų studijas.

Seime skinasi kelią geriamojo vandens tiekimo kainodaros pertvarka, numatanti, kad Energetikos reguliavimo taryba (VERT) koreguotų paslaugos kainą, jeigu elektros bei dujų kainos keistųsi 30 proc. į vieną ar kitą pusę. Tai reiškia, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga gali pabrangti dar šiemet.

Naujo būsto pardavimai JAV rugpjūtį pasiekė didžiausią spartą nuo šių metų pradžios sumenkus kainoms, rodo antradienį paskelbti vyriausybės duomenys, tačiau analitikai perspėjo, kad augimas greičiausiai ilgai nesitęs. Paneigiant analitikų lūkesčius dėl dar vienos būsto pardavimų sulėtėjimo bangos, naujų individualių namų pardavimai, palyginti su liepos mėnesiu, šoktelėjo 28,8 proc., o metinis rodiklis pasiekė 685 tūkst.

Aviacijos sektorius privalo pasiekti „ambicingus“ Paryžiaus klimato susitarimuose numatytus tikslus, kad sumažintų savo anglies dioksido pėdsaką, antradienį pareiškė tarptautinės oro transporto organizacijos vadovas.  Tarptautinė civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narių atstovai nuo antradienio iki spalio 7 dienos renkasi JT agentūros būstinėje Monrealyje į 41-ąją kas trejus metus vykstančią asamblėją.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad norėtų aptarti su Suomijos vyriausybės vadovais tarpvyriausybinį susitarimą dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) plaukiojančios saugyklos ir pakartotinio dujinimo įrenginio būsimo bazavimo, tačiau Suomija „nelabai noriai bendrauja šia tema“. Kalbėdama per vyriausybės valandą parlamente premjerė pabrėžė, jog kol šis susitarimas nepakeistas, jis ir toliau galioja.

Latvijos parlamento (Saeimos) socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pritarė siūlymui minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) nuo 2023-ųjų padidinti 24 proc. iki 620 eurų, o nuo 2024 metų – dar 13 proc. iki 700 eurų. Šiuo metu MMA Latvijoje sudaro 500 eurų.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį susitiks aptarti, kaip įtariama, sabotažo sukeltų „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje nuotėkių, trečiadienį informavo Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde. „Dabartinė Saugumo Tarybos pirmininkė Prancūzija šiandien mus informavo, kad Rusija paprašė surengti susitikimą dėl „Nord Stream“ nuotėkių ir kad šis susitikimas planuojamas penktadienį“, – spaudos konferencijoje sakė A. Linde.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) atsisakant nebenaudojamos 42 hektarų ploto žemės su pastatais Naujininkuose, Vilniaus valdžia planuoja per dešimtmetį šią teritoriją paversti gyvenamųjų namų ir biurų kvartalais su socialiniais ir kultūros objektais, be to, čia galėtų atsirasti ir naujas savivaldybės pastatas bei „ministerijų miestelis“.  „Mūsų tikslas, kad teritorija tarp Naujininkų ir Naujamiesčio taptų dar geresne „Paupio“ kvartalo versija (iki šiol geriausiu laikomu pramoninės teritorijo...

Dėl rekordiškai išaugusių energijos išteklių ir didžiulių maisto kainų lietuviai jungia taupymo režimą – smunkančias kasdienes išlaidas jau rodo ir bankų kortelių duomenys. Baimindamiesi būsimų šildymo išlaidų tautiečiai spaudžiasi ir perka vis mažiau drabužių, buitinių prietaisų, o dažnas pripažįsta sau nebeleidžiantis ir gardesnio kąsnio. Būsimoms žiemos sąskaitoms taupo net ir tie, kurie pinigų nestokoja – indėliai sąskaitose toliau pučiasi.

Visos pensijos 2023 metais Lietuvoje turėtų didėti kiek daugiau nei 9 proc. Tačiau sukaupusiems reikiamą stažą pensininkams individuali pensijos dalis papildomai didės dar beveik 6 proc. Tai numatoma „Sodros“ biudžete, kuriam oficialiai pritarė jos taryba, kurią sudaro socialinės apsaugos ir darbo, finansų, ekonomikos ir inovacijų viceministrai, taip pat darbuotojų ir darbdavių organizacijų atstovai.

Švedijos saugumo tarnyba (SAPO) trečiadienį pranešė, kad tirs nepaaiškinamus sprogimus ir nuotėkius „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose Baltijos jūroje ir pavadino juos „sabotažu sunkinančiomis aplinkybėmis“. SAPO perėmė tyrimą iš policijos, nes „jis gali būti susijęs su sunkiu nusikaltimu, kuris bent iš dalies gali būti nukreiptas prieš Švedijos interesus“, sakoma jos pareiškime ir priduriama, kad „negalima atmesti, jog už to slypi užsienio galia“. Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviej...

Ateinantį šildymo sezoną šilumos gamintojams biokuro nepritrūks, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, biokuro Lietuvoje yra daugiau nei jo reikia.  „Mes keliame kuro saugumo klausimą, kad kuro nepritrūktų, nes dabar susidarė 15 mln. kietmetrių deficitas sankcionavus rusišką ir baltarusišką medieną, tai mums reikia, kad šilumininkams nepritrūktų. (...) Deficitą padengsime su kaupu“, – trečiadienį BNS sakė S. Gentvilas.

Saulės parkų vystytojus įpareigojus įrengti bent 20 proc. jų galios atitinkančias baterijas, būtų galima statyti daugiau saulės elektrinių nei dabar numatyta jų bendra galia, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Maisto prekės brangsta kone kasdien. Pardavėjai net nebespėja atspausdinti naujų etikečių. Tad sena kaina tiesiog nubraukiama tušinuku, o šalia klijuojama jau nauja – pastebimai didesnė. Pirkėjai piktinasi, kad tokiu tempu augant kainoms, pinigų nebeužteks ir maistui. Tuo metu prekybos tinklo atstovai tikino, kad rankiniu būdu, kainų įprastai nekeičia, tad atsiprašė pirkėjos ir tikino, kad situaciją išsiaiškins.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad prašys sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl „Nord Stream“ nuotėkių, Maskvai atmetant kaltinimus, kad ji kaip nors prie jų prisidėjo. „Rusija ketina sušaukti oficialų JT Saugumo Tarybos posėdį dėl provokacijų, susijusių su dujotiekiais „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovo kabinete pernai pavasarį buvo slapta palikta garsą įrašanti įranga, o nusikaltimo aplinkybes nagrinėja teismas. Į vadovo kabinetą pateko ir įrangą paliko tuometinis įmonės Saugos ir saugumo departamento vadovas Marius Beliūnas, anksčiau vadovavęs įmonei. Praėjusių metų sausį susisiekimo ministras Marius Skuodis jį atleido iš šių pareigų, pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Penktadienį Briuselyje renkantis Europos Sąjungos (ES) transporto ir energetikos ministrams, Lietuvos ir dar 14-kos šalių ministrai ragina Komisiją pasiūlyti nustatyti dujų kainos viršutinę ribą. Pasak jų, būtina išspręsti rimčiausią – didmeninės dujų kainos – problemą.

Vilniuje, šalia Rudaminos, virš geležinkelio jau vyksta eismas naujuoju automobilių ir pėsčiųjų viaduku. Geležinkelio pervažos modernizavimas yra vienas iš projektų, kuriuo „LTG Infra“ užtikrina eismo saugumą naikinant vieno lygio geležinkelių ir automobilių eismo sankirtas, rašoma pranešime spaudai. „Siekiame užtikrinti saugų judėjimą, kuomet geležinkelius kerta kiti eismo dalyviai.

Gibraltaras antradienį už 37,5 mln. JAV dolerių pardavė Rusijos oligarchui Dmitrijui Pumpjanskiui priklausiusią jachtą, kuri buvo konfiskuota kovo mėnesį, taikant dėl karo Ukrainoje paskelbtas sankcijas, pranešė teisminės institucijos. Gibraltaro Admiraliteto maršalas – specializuotas Didžiosios Britanijos jūrų teismas, atsakingas už laivų pardavimą, – pirkėjo pavardės neatskleidė.

Veiklą sustabdžiusios sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ sandorių tikrinimas galėtų būti trumpesnis ir paprastesnis – tokią galimybę institucijoms siūlo įvertinti Seimo Ekonomikos komitetas.

Energetikos ministras Dainius Kreivys kartu su dar 14 Europos Sąjungos (ES) valstybių už energetiką atsakingais ministrais pasirašė bendrą kreipimąsi į ES energetikos komisarę Kadri Simson dėl gamtinių dujų kainų viršutinės ribos nustatymo. Laišką pasirašiusios valstybės laikosi pozicijos, jog tai būtų veiksmingiausias būdas sumažinti elektros energijos kainas, tuo pačiu išvengiant dujų vartojimo didėjimo.

Verslui vis garsiau prašant valstybės pagalbos ištikus energetikos kainų šokui, o vyriausybei delsiant priimti prašomus sprendimus, kyla klausimas, ar Lietuvos valdžia šįkart padės verslininkams.

Dėl smarkiai išaugusių elektros sąnaudų veiklą jau nutraukia nedidelės prekybos įmonės regionuose, sako Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos vadovas. Eimučio Radžvilos teigimu, valstybė turėtų padėti mažiesiems prekybininkams padengti išlaidas elektrai.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovui paskelbus naujausias prognozes, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali didėti beveik du kartus, o  dujų kaina –  2,6-2,8 karto, energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad tokių kainų gyventojams mokėti nereikės.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) prognozuojant, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali siekti 64 centus už kilovatvalandę – beveik dukart daugiau negu dabar, o  dujų kaina – 3,75-4,15 euro už kubinį metrą – 2,6-2,8 karto daugiau, VERT vadovas teigia negalintis atsakyti, kokios valstybės kompensacijos kitąmet galėtų būti mokamos gyventojams.