Verslas

Lietuva yra užsitikrinusi 700 mln. eurų ES finansavimą daugiabučių renovacijai, teigia aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Anot jo, šios lėšos yra ruošiamos 14-ajam kvietimui, kuris turėtų būti skelbiamas 2027 m. pradžioje. „Dabar turime vadinamąjį 13-ąjį kvietimą, kuris yra fiksuotos kainos kvietimas. Šiuo metu ruošiamės 14-ajam kvietimui, nes jau pasitvirtinome Socialinį klimato fondą, kuris bus integruotas kartu su Klimato kaitos programa.

Sąskaitos už komunalines paslaugas – visiems įprastas dalykas, dažniausiai nesukeliantis jokių klausimų. Visgi kartais gyventojai susiduria su netikėtai išaugusia sąskaita, nepaisant to, kad paslaugomis naudojosi taip pat. Specialistai pažymi, kad kartais tokių situacijų priežastis gali būti vidiniai sistemų gedimai, todėl itin svarbu žinoti, kaip juos atpažinti.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) skelbia pernai surinkęs didžiausią kraujo kiekį per visą savo veiklos istoriją – donorai kraujo aukojo daugiau nei 77 tūkst. kartų. Be to, gyventojams primenama, kad už kraujo donorystę taip pat gali būti suteikiamas Garbės donoro vardas. O tai reiškia, kad gyventojai turi galimybę pasididinti ir pensiją. NKC duomenimis, pernai kraujo dovanojusių žmonių iš viso buvo 40 tūkst., o atliktų donacijų – 77,1 tūkst.

Dalis pradedančiųjų vairuotojų nė nenutuokia, kad dėl kai kurių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų jie privalo baigti papildomus mokymus. To nepadarius, teisė vairuoti gali būti prarasta automatiškai, o ją susigrąžinti bus galima tik perlaikius egzaminus. Policijos ir „Regitros“ atstovės primena, kad visa informacija pateikiama jiems adresuotuose dokumentuose, tačiau žmonės jų dažnai neskaito iki galo.

Kompaktiški miesto hečbekai pastaruoju metu sulaukia vis mažiau dėmesio, nes jų vietą vis dažniau užima populiarūs krosoveriai. Tačiau kiekvieną šeštadienį per TV6 rodomos laidos „Autopilotas“ laidos vedėjai nusprendė patikrinti ar daugelio užmiršta „Nissan Micra“ galėtų būti tinkama alternatyva. Viena iš priežasčių, kodėl šis modelis nesulaukė didesnio susidomėjimo, yra gana ribota jėgainių pasiūla.

Gatvių remonto darbai vieniems atrodo būtini miesto atnaujinimui, o kitiems tai gali virsti kasdiene kova dėl išlikimo. Kol dalis sostinės verslų skaičiuoja dėl užtvertų gatvių ir sumažėjusių klientų srautų patiriamus nuostolius, savivaldybė tikina, kad apie darbus informuoja iš anksto ir ieško būdų, kaip nepatogumus sumažinti.

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus praėjusių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius, Valstybės kontrolė (VK) skelbia, kad šalies ekonomika atlaikė geopolitinius iššūkius, tačiau prognozuoja, kad ateinančiais metais augimas bus netolygus. „Vertindami 2025-uosius matome, kad Lietuvos verslas atsilaikė prieš geopolitinę įtampą ir JAV muitų tarifų keliamą neapibrėžtumą. Visgi struktūriniai iššūkiai euro zonoje išlieka ir jie gali veikti mūsų eksporto potencialą vidutiniu laikotarpiu.

Praėjus mėnesiui nuo tada, kai gyventojams buvo sudaryta galimybė pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas, susidomėjimas reforma – milžiniškas. „Sodra“ kasdien sulaukia tūkstančių užklausų: žmonės skaičiuoja, klausia, lygina ir svarsto – likti antroje pakopoje ar pinigus pasiimti dabar. Skaičiuojama, kad per dvejus metus į „Sodrą“ gali grįžti daugiau nei milijardas eurų.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai augo 2,7 proc., Valstybės kontrolė teigia, jog šalies ekonomika atlaikė geopolitinius iššūkius, tačiau artimiausiais metais ji augs netolygiai. Pasak institucijos, šiemet šalies ūkį dar skatins vartojimo šuolis dėl pensijų kaupimo reformos, tačiau jam nuslopus kitąmet augimas pristos, penktadienį pranešė Valstybės kontrolė. „Lietuvos verslas atsilaikė prieš geopolitinę įtampą ir JAV muitų tarifų keliamą neapibrėžtumą.

Įsigaliojus II pensijų pakopos pokyčiams, jau fiksuojami pirmieji atvejai, kai sukčiai pasinaudojo situacija ir išviliojo gyventojų pinigus, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai. Daiva Uosytė, SEB banko prevencijos departamento vadovė, analizuodama atvejį sako, kad ši sukčiavimo schema nėra nauja ar išskirtinė – sukčiai, kaip ir anksčiau, aktyviai ieško žmonių, turinčių didesnę pinigų sumą sąskaitose.

„Sodra“ į asmenines gyventojų paskyras išsiuntė pranešimus apie galimybę prisijungti prie pensijų kaupimo antroje pakopoje. Po šiemet įsigaliojusios pensijų kaupimo reformos nebeliko automatinio įtraukimo, todėl šie pranešimai yra tik informacinio pobūdžio. Sprendimą, ar prisijungti prie kaupimo, kiekvienas žmogus priima savarankiškai, rašoma „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.

Žlugusio banko „Snoras“ akcininko Vladimiro Antonovo ekstradicijos prašymą penktadienį nagrinėjęs Prancūzijos teismas įpareigojo Lietuvą pateikti papildomos informacijos, skelbia prancūzų žiniasklaida. Kaip teigiama portalo „La Depeche“ pranešime, papildomos informacijos prašoma prieš Reno miesto apeliaciniam teismui priimant sprendimą dėl V. Antonovo perdavimo Lietuvai – jis pats tam prieštarauja. BNS susisiekė su teismu, tačiau jis į užklausą kol neatsakė.

Laidoje „Gazas. Dugnas. Šou“ su svečiais iš grupės „Dinamika“ netrūko juoko, aštresnių pasisakymų ir atvirų prisipažinimų apie vairavimo stilių, erzinančias situacijas kelyje bei tai, kas gali išvesti iš kantrybės net ramiausią vairuotoją. Nors iš „Dinamikos“ grupės dažniausiai vairuoja Irma Jurgelevičiūtė, nuomonės apie jos vairavimo stilių – labai spalvingos.

Penktadienio pavakarę eismas Vilniuje paralyžiuotas. Prieš 17 val. JUDU skelbia apie sostinės gatvėse susidariusias 17 grūsčių ir 14 eismo įvykių. Vairuotojai įspėjami, kad kelionė namo po darbų gali gerokai užtrukti. Vairuokite atsargiai! Informaciją apie eismą Vilniuje galite pasitikrinti: ČIA.

Aktorė Toma Vaškevičiūtė laidoje „Jokių filtrų su Saugirdu Vaitulioniu“ atskleidė džiugią žinią – ji ir architektas Aleksandras Kavaliauskas susižadėjo. Apie naują santykių etapą žinoma moteris prabilo interviu metu. Kai laidos vedėjas užsiminė, jog Tomos pilnatvei trūksta tik vestuvių, aktorė šmaikščiai tam pritarė. Prakalbo apie vestuves Laukimas gali neužtrukti, aktorė laidoje atskleidė faktą – pora neseniai oficialiai tapo sužadėtiniais.

Mažmeninės degalų kainos Baltijos valstybėse pastarąją savaitę, kaip ir ankstesniąją, keitėsi skirtingai, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi išliko degalai Estijoje, brangiausias benzinas – Latvijoje, dyzelinas – Lietuvoje.

Dalis lietuvių domisi pakeitimais, susijusiais su antrosios pensijų pakopos sistema. Ekspertai neslepia, kad dalis žmonių gali nuspręsti pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti sukauptas lėšas. Tad verslo atstovai jau trina rankomis ir ruošiasi galimam pirkimų bumui. Tiesa, kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad didelė dalis gyventojų šias lėšas gali skirti naujo automobilio įsigijimui.

Didžiausia mokesčių mokėtoja pernai išliko naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, valstybei pervedusi 415,6 mln. eurų – 21 proc. mažiau nei 2024 metais, tačiau skaičiuojant be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), lyderis buvo „Swedbank“, sumokėjęs 125 mln. eurų, arba 2 proc. daugiau. Antra sąraše su akcizais ir PVM buvo iš trečios vietos pakilusi degalų prekybos bendrovė „Circle K Lietuva“, sumokėjusi 28 proc. daugiau mokesčių – 375,1 mln.

Nusprendus į dalį anksčiau planuoto ministerijų miestelio sostinės Algirdo Goštauto gatvėje perkelti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), Turto bankas nurodo, kad šiuo metu yra atliekamas pasirengimas vidaus statybos darbams, kurie galėtų prasidėti artimiausiais mėnesiais.

Penktadienį „Sodra“ paskelbė kalendorių, kuriomis dienomis ir kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas vasario mėnesį. Taigi, kada galima tikėtis pinigų savo sąskaitose? Vasario mėnesio išmokos Sergantiems arba sergančius prižiūrintiems ir dėl to laikinai nedarbingais esantiems gyventojams ligos išmoka sumokama per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Vidutinė ligos išmoka yra 54,7 euro per dieną arba apie 1148,7 euro per mėnesį.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas paskutinį praėjusių metų ketvirtį – tarp sparčiausių iš 15-kos duomenis paskelbusių ES šalių, skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, per metus – ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku užpernai, Lietuvos BVP augo 2,5 proc., sparčiau jis augo tik Ispanijoje (2,6 proc.) ir Airijoje (6,7 procento). Tuo metu palyginti su trečiuoju ketvirčiu, spalį–gruodį Lietuvos ekonomika augo 1,7 proc. – sparčiausiai iš duomenis paskelbusių šalių.

Iš trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinančios Latvijos nacionalinės aviakompanijos „Air Baltic“ generalinis direktorius Ernas Hildenas sako, kad įmonė siekia stiprinti pozicijas Lietuvoje, skelbia portalas lrt.lt. Kaip portalui teigė naujasis Air Baltic“ vadovas, bendrovė „norėtų didinti savo buvimą Lietuvoje, ypač Vilniuje“ ir yra parengusi planų dėl naujų krypčių ir skrydžių dažnių, kurių dalis jau yra paskelbta.

Lietuvoje jau ne pirmi metai yra prailginamas pensinis amžius. Anksčiau jis prailgėdavo 2–4 mėnesiais tiek vyrams, tiek moterims, tačiau šiemet pasiekė 65-erių ribą visiems. Tai reiškia, kad tiek vyrai, tiek moterys nuo šiol į pensiją išeis vienodo amžiaus. Iki šiol moterys ir vyrai teisę išeiti į pensiją įgydavo būdami skirtingo amžiaus, tačiau pastaruosius 10 metų buvo vykdomas pensinio amžiaus ilginimas, kol galiausiai jis buvo suvienodintas abiem lytims.

Lietuvos bankas (LB) praneša planinio patikrinimo metu finansinių technologijų (fintech) įmonėje „ConnectPay“ nustatęs vidaus procedūrų pažeidimų. Skelbiama, kad su įmone sudarytas administracinis susitarimas, o už pažeidimus skirta 98 tūkst. eurų bauda.LB atliko tikslinį planinį elektroninių pinigų įstaigos patikrinimą, kurio metu vertino, kaip ji laikėsi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.

Lietuvos bankas (LB) sudarė taikos sutartis su elektroninių pinigų įstaigomis „PHOENIX PAYMENTS“ ir „NexPay“. Kaip skelbia institucija, joms už teisės aktų pažeidimus buvo pritaikytos poveikio priemonės. Įstaigos jas apskundė teismui, o vėliau pasiūlė centriniam bankui sudaryti taikos sutartis ir šis sutiko. „PHEONIX PAYMENTS“ skirta bauda sumažinta nuo 970 tūkst. iki 540 tūkst. eurų, „Nexpay“ vietoj 50 tūkst. eurų turi sumokėti 30 tūkst.

Nuo sausio 2 d. iki gruodžio 30 d. ūkiams atsiveria plačios galimybės padidinti savo produkcijos vertę ir gauti daugiau pajamų. Ūkiams gali būti suteikiamos iki 1 mln. eurų dydžio paskolos, skirtos žemės ūkio produktų perdirbimui finansuoti.

Saulės elektrines kartu kaupikliais įsirengti norintiems gyventojams bus išdalyta dar 10,13 mln. eurų. Energetikos ministerija penktadienį pranešė pratęsianti pernai paskelbtą kvietimą, kuriam anksčiau buvo skirta 5,3 mln. eurų.  „Gyventojų aktyvumas teikiant paraiškas rodo, kad ši priemonė atliepia realų poreikį, todėl papildomas finansavimas leis dar daugiau gyventojų pasinaudoti šia galimybe“, – ministerijos pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Vilniuje įsikūrusi kompiuterinių žaidimų kūrėja „MA Lithuania“ toliau naikina perteklines funkcijas ir atleidžia 50 darbuotojų, praneša Užimtumo tarnyba. „Užimtumo tarnyba gavo pranešimą iš „MA Lithuania“ apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą. Įspėta 50 darbuotojų iš 122 dirbančiųjų“, – Eltai nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Saulės elektrines kartu kaupikliais įsirengti norintiems gyventojams bus išdalyta dar 10,13 mln. eurų. Energetikos ministerija penktadienį pranešė pratęsianti pernai paskelbtą kvietimą, kuriam anksčiau buvo skirta 5,3 mln. eurų.  „Gyventojų aktyvumas teikiant paraiškas rodo, kad ši priemonė atliepia realų poreikį, todėl papildomas finansavimas leis dar daugiau gyventojų pasinaudoti šia galimybe“, – ministerijos pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Į rinką galintys sugrįžti II pakopos pensijų fondų pinigai kelia vis daugiau diskusijų – dalis gyventojų juos svarsto panaudoti būsto įsigijimui. Tai galėtų reikšmingai padidinti būsto pirkėjų aktyvumą, tačiau kartu kyla klausimas, ar papildomi pinigų srautai nesukels dar vieno nekilnojamojo turto kainų šuolio.

Pernai būsto sandorių rinkai pasivijus 2021-ųjų rekordą ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ši tendencija išliks ir 2026-aisiais, o sandorių skaičius, tikėtina, pasieks naujų rekordų.  „Būsto rinkoje sandorių skaičiaus augimas praėjusių metų pabaigoje beveik pasiekė 2021-ųjų metų rekordinį lygį, kur mes galvojom, kad nepavyks jo pasiekt niekada. Visiškas klestėjimas būsto rinkoje.

Pasaulio aviakompanijų keleivių apyvarta 2025-aisiais, palyginti ankstesniais metais, išaugo 5,3 proc. iki rekordinių apimčių, skelbia Tarptautinė oro transporto asociacija (International Air Transport Association, IATA). Vidutinis reisų užpildymas per metus didėjo nuo 83,5 proc. iki 83,6 proc., o tai – taip pat yra rekordinis rodiklis. Tarptautinių reisų keleivių apyvarta augo 7,1 proc., vietinių – 2,4 procento.

Statybos sektorius išliko vienu iš pagrindinių ekonomikos augimo variklių. Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, 2025 m. statybos įmonės šalyje atliko darbų už 4,8 mlrd. eurų palyginamosiomis kainomis – 2,4 proc. daugiau nei 2024 m. Labiausiai augo negyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtis, jų atlikta 19,9 proc. daugiau, o inžinerinių statinių statybos darbų – 9,2 proc. mažiau. 2025 m. pastatų statybos darbų dalis sudarė 55,4 proc.

Minimali mėnesio alga Lietuvoje pernai augo 12 proc. iki 1038 eurų ir išliko didžiausia Baltijos šalyse.  Estijoje ji didėjo 8 proc. iki 886 eurų, Latvijoje – 6 proc. iki 740 eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis, įskaitant individualias įmones, pernai Lietuvoje padidėjo 8,4 proc. (187 eurais) – iki 2410 eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinė alga atskaičius mokesčius augo 7,8 proc. (106 eurais) iki 1474 eurų. Realusis darbo užmokestis padidėjo 3,9 proc.

Lietuvos ekonomikai 2025 metais augus 2,7 proc., ekonomistai sako, jog pagal daugelį rodiklių metai buvo išskirtiniai teigiama prasme, o šalies ūkį labiausiai pirmyn stūmė pramonė, transportas ir mažmeninė prekyba. „Beveik visiems sektoriams buvo spartus augimas, ypač tą matome paskutinį praėjusių metų ketvirtį.

Nedarbo lygis Lietuvoje pernai siekė 6,9 proc. – 0,2 procentinio punkto mažiau negu 2024 metais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pernai šalyje buvo 108 tūkst. bedarbių – 3,6 proc. (4 tūkst.) mažiau nei užpernai. Ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo 0,2 punkto ir sudarė 2,5 proc. Užimtų gyventojų skaičius per metus sumažėjo 0,1 proc. (0,9 tūkst.) iki beveik 1,5 mln. Ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių žmonių skaičius augo  1,8 proc. (16 tūkst.) iki 920 tūkst.

Populiarioje lojalumo programoje dalyvaujantys pirkėjai turėtų suklusti. Jiems liko vienas mėnesis išleisti pernai sukauptus „Maxima“ pinigus. To nepadarius, jie tiesiog pradings. Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė naujienų portalą tv3.lt informavo, kad sukauptų pinigų neišnaudojo daugybė pirkėjų. „Šiuo metu apie 1 mln. „Ačiū“ kortelės turėtojų vis dar nėra išnaudoję savo sukauptų lojalumo taškų.

Lietuvos eksportas 2025 metais augo 0,6 proc. iki 37 mlrd. eurų, o  importas – 5,2 proc. iki 43,5 mlrd. eurų. Užsienio prekybos balansas buvo neigiamas – 6,5 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Sausį–lapkritį Lietuva daugiausia prekių eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, o importavo – iš tų pačių šalių. Eksporto į ES šalis vertė sudarė 69,3 proc. bendro eksporto, o importo iš jų – 68,5 proc.  Per 11 mėnesių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14 proc.

Lietuvos pramonės produkcijos vertė pernai išaugo 2,8 proc. ir siekė 30,3 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), skelbia Valstybės duomenų agentūra.   Per metus labiausiai – 31,7 proc. – padidėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos produkcija. Tuo metu labiausiai – 18,9 proc. – sumažėjo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių bei 16,2 proc. – pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba.

Praėjusių 2025 metų rudenį Lietuvos bankas skelbė apžvalgą apie finansinių paslaugų prieinamumą Lietuvoje ir jos regionuose. Konstatuota, kad fizinių taškų, kur galima gauti finansines paslaugas mažėja, tad reikia numatyti strategiją, kuri užtikrintų, kad ir nuo didžiųjų miestų nutolę žmonės išlaikytų galimybę gauti finansines paslaugas arti savo gyvenamos vietos. Strateginė vizija siekia iki 2030 metų. Fizinių klientų aptarnavimo taškų mažėjimas yra padiktuotas kelių aspektų.

Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 metais, palyginti su 2024 metais, augo 2,7 proc. iki 84 mlrd. eurų (to meto kainomis), o nepašalinus sezono ir darbo dienų įtakos – 2,8 procento. Vien paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2024 metais, šalies BVP augo 3,1 proc. (nepašalinus įtakos) ir siekė 22,3 mlrd. eurų, o pašalinus įtaką – 2,5 proc., tuo metu palygiti su trečiuoju ketvirčiu – augo 1,7 proc. (pašalinus įtaką), skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Lietuvai iškėlus idėją steigti bendrą su Lenkija specialią ekonominę zoną Kapčiamiestyje, kur bus steigiamas naujas poligonas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos delegacija žinių apie tokį dvišalį ekonominį projektą semsis Singapūre, kur kitą savaitę vyks viceministras Paulius Petrauskas. Ši turtinga Pietų Azijos valstybė ir jos kaimynė Malaizija turi bendrą Johoro–Singapūro specialiąją ekonominę zoną.

JAV informacinių technologijų milžinės „Apple Inc.“ valdoma įmonė Lietuvoje „Apple Lithuania“ vienintelei akcininkei, Airijos „Apple distribution international“ 2024-2025 finansiniais metais išmokėjo 12,76 mln. eurų dividendų – 10 proc. daugiau nei 2023-2024 metais (11,58 mln. eurų). Kaip rodo Registrų centrui pateiktos įmonės ataskaitos, 2022–2023 finansiniais metais ji išmokėjo 21,89 mln. eurų dividendų, tuo metu visais kitais metais nuo jos įkūrimo 2018-aisiais akcininkei grąžos nedavė.

Ketvirtadienį JAV prezidentas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo grasinama įvesti papildomų muitų naftą Kubai pardavinėjančioms šalims, dar labiau padidindamas šiai komunistinei salos valstybei daromą spaudimą. „Importuojamoms prekėms, kurios yra gaminamos užsienio šalyje, tiesiogiai ar netiesiogiai parduodančioje ar kitaip tiekiančioje naftą Kubai, gali būti taikomas papildomas ad valorem (nustatyto dydžio) muitas“, – rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame vykdomajame įsakyme.

Valstybės duomenų agentūra penktadienį skelbs visų 2025 metų ir ketvirtojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį bei kitus pagrindinius šalies ekonominius, socialinius ir  demografinius rodiklius. Trijų ketvirčių realusis BVP augo 2,8 proc. ir siekė 61,7 mlrd. eurų (to meto kainomis), anksčiau skelbė agentūra.  Lietuvos bankas paskutinėje savo prognozėje teigė, kad šalies ekonomika pernai augo 2,5 proc.

Nuotolinis darbas iš kitos šalies daugeliui atrodo paprastas sprendimas – pakanka kompiuterio ir interneto, o darbas tęsiasi kaip įprastai. Tačiau VMI įspėja, kad gyvenant ir dirbant užsienyje gali keistis ne tik kasdienybė, bet ir tai, kur atsiras prievolė mokėti mokesčius. Lietuviškus ar nebūtinai mažesnius užsienio šalies mokesčius teks mokėti priklausomai nuo gyventojo rezidavimo statuso, jo ryšių su Lietuva ir realiai praleisto laiko kitoje šalyje.

Neringos taryba ketvirtadienį pritarė taikos susitarimui, kuriuo siekiama baigti ginčą dėl sklypo Nidos pušyne, šiaurinėje miesto dalyje, netoli Kuršių marių, kur nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Eriadas“ netiesiogiai valdoma įmonė „Semelitas“ planuoja vystyti mažaaukščių daugiabučių kvartalą.  Susitarimui pritarė 11 tarybos narių, vienas balsavo prieš, keturi susilaikė.

Restoranuose ar kavinėse klientams dažnai pasiūlomas vanduo, o kartais jo paprašo patys lankytojai. Vis tik daugelis jų nustemba, kai gavę sąskaitą pamato, kad už paprastą stiklinę ar ąsotėlį vandens iš čiaupo teks susimokėti. Ir ne bet kiek, o kartais ir 3–5 eurus. Socialiniame tinkle lietuviai piktinosi mokamu vandeniu Lietuvos kavinėse. Pvz., kaunietė Greta papasakojo, kad už dvi stiklines vandens su citrina teko sumokėti 3 eurus. Tuo metu Olgita už stiklinę vandens mokėjo 1,80 euro.