„Dabar turime vadinamąjį 13-ąjį kvietimą, kuris yra fiksuotos kainos kvietimas. Šiuo metu ruošiamės 14-ajam kvietimui, nes jau pasitvirtinome Socialinį klimato fondą, kuris bus integruotas kartu su Klimato kaitos programa. Ateina tokios dvi europinės programos, kurios mums užtikrina apie 700 mln. eurų finansavimą daugiabučių renovacijoms. Taigi, esame užsitikrinę finansavimą“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo K. Žuromskas.
Nors finansavimas reikšmingas, Aplinkos ministerijos vadovas tikina, kad pilnai Lietuvos daugiabučių renovacijai yra reikalingos dešimtimis kartų didesnės investicijos, todėl kol kas, K. Žuromsko teigimu, šis procesas valstybei yra per brangus, tad savo lėšomis turi prisidėti ir gyventojai.
„Mes vis dar turime apie 35 tūkst. nerenovuotų daugiabučių Lietuvoje. Tai yra labai brangus dalykas – tiek valstybei, tiek pačiam žmogui, kuris turi būstą. (...) Esame paskaičiavę, kad renovuoti visus daugiabučius, idealiomis sąlygomis, galėtų kainuoti apie 25 mlrd. eurų“, – tikino K. Žuromskas.
„Tai milžiniški pinigai ir valstybė vien savo pinigais visko padengti negali, nes ji turi ir kitų prioritetų. Tiesa, šioje vietoje svarbu rasti balansą, kad prie renovacijų prisidėtų ir žmogus, ir valstybė“, – teigė Vyriausybės narys.
Ministerija deda pastangas, kad daugiabučių renovacijos procesas būtų sklandesnis
Nepaisant to, kad valstybė siūlo finansinę pagalbą daugiabučių renovacijoms visoje Lietuvoje, įvairių savivaldybių gyventojai paraiškas teikia vangiai. Kaip teigė K. Žuromskas, tai gali būti susiję su sudėtingu biurokratiniu procesu, tad Aplinkos ministerija šiuo metu ieško būdų jį supaprastinti.
„Pati sistema yra gana sudėtinga. Taigi, ką dabar darome – sukūrėme tarpinstitucinę darbo grupę, kurios tikslas yra pagerinti šį procesą. Esame pasisamdinę papildomus konsultantus, kurie padeda mums patrumpinti ir pagreitinti viską – pakeisti arba sutrumpinti patį investicinį projektą, kuris yra rodomas žmonėms“, – aiškino aplinkos ministras.
„Atliekame tikrai nemažai tų techninių veiksmų, kurie galėtų supaprastinti sprendimą patiems žmonėms – renovuoti ar nerenovuoti“, – tikino K. Žuromskas.
Kitas svarbus dalykas, pasak jo, yra komunikacija su gyventojais.
„Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pradėjo didesnę ir platesnę komunikaciją, kodėl išvis yra svarbu renovuotis. Anksčiau žmonės renovaciją matydavo kaip piniginę kompensaciją šildymo kaštams padengti. Tiesa, po truputį tai nebėra svarbiausias dalykas“, – sakė ministras.
„Svarbiausia tai, kad namai tampa nebeatitinkantys techninės būklės – byra tinkas, kai kur krenta balkonai, prekinė išvaizda taip pat ne kokia. Esmė tokia, kad žmonės patys pradeda suprasti, kad jie patys turi norėti renovuotis ir tai yra reikalinga“, – teigė K. Žuromskas.
Jo teigimu, ES finansavimo fondai taip pat turėtų daugiabučių renovaciją padaryti prieinamesne socialinę paramą gaunantiems asmenims – šiuo metu svarstoma priemonė, kuri fondo lėšomis padėtų valstybei finansuoti kone visą tokių gyventojų renovacijos kainą.
„Socialinis klimato fondas leis mums intensyvesnį dėmesį atkreipti socialiai remtiniems žmonėms. Pavyzdžiui, jei daugiabutyje name turime 20 gyventojų ir tarp jų yra 5-6 socialiai remtini gyventojai, Socialinis klimato fondas mums leistų beveik 100 proc. finansuoti jų dalį. Šiuo metu galvojama apie tokią priemonę, nes kartais būdavo, jog tokie žmonės neturėdami išgalių prisidėti stabdydavo finansavimą kitiems, kadangi daugiabučio renovacijai reikia 50+1 proc. gyventojų balsų”, – kalbėjo K. Žuromskas.
„Manome, kad kompleksiškai sujungus šitas priemones ir toliau supaprastinant procesą, mes turėsime geresnį rezultatą 14-ajame kvietime, kuris turėtų būti skelbiamas kitų metų pirmame ketvirtyje“, – apibendrino aplinkos ministras.
Paskutinis, 13-asis kvietimas seniems daugiabučiams namams atnaujinti, taip siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės ir šiluminės energijos sąnaudas mažinant ne mažiau kaip 40 proc., buvo paskelbtas 2024 m. lapkritį ir turėjo tęstis iki praėjusių metų spalio, tačiau dėl užsivilkinusių procesų buvo pratęstas iki šių metų balandžio.
Šiai paramai Europos investicijų bankas (EIB) iš Modernizavimo fondo skyrė 165 mln. eurų.
ELTA primena, kad siekiant spartinti daugiabučių renovaciją į procesą įtrauktas ir nacionalinis plėtros bankas ILTE, kuris pernai gruodį išplatino 112 mln. eurų žaliųjų obligacijų – investuotojų lėšos bus skirtos šalies daugiabučių renovacijai.
Skaičiuojant pagal vidutinę sumą, skiriamą vieno daugiabučio renovacijai, obligacijomis pritrauktų lėšų pakaktų apie 145 daugiabučių atnaujinimui, pranešė ILTE.
50 mln. eurų investavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD), 31,2 mln. eurų – NIB bei 31,1 mln. eurų paskolą skyrė „Swedbank“.
